Administracinė byla Nr. I-1909-484/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00545-2018-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-17).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad nuo pat atvykimo į Vilniaus PN (2017 m. birželio 5 d.) jis nėra aprūpintas kokiu nors darbu, jam nėra organizuojama jokia kitokia tikslinga veikla, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau - Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 130 punktas. Dėl to 2017 m. gruodžio 18 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus PN administraciją. Vilniaus PN administracija, atsakydama į šį skundą, 2018 m. sausio 18 d. sprendime Nr. 42-63 nurodė, kad darbu aprūpinti negali dėl darbo vietų stokos, tačiau siekdama didinti nuteistųjų užimtumą bei skatinti laisvalaikio praleidimą sudaro nuteistiesiems galimybę užsiimti sportine veikla, nustatytu laiku naudotis kompiuteriais, biblioteka, poilsio kambariais, kur galima žiūrėti televizorių, taip pat sudaro galimybę dalyvauti organizuojamuose kultūriniuose, religiniuose ar sporto renginiuose, sudaro galimybę mokytis Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje, taip pat nurodė, kad nuteistieji, atsižvelgdami į savo poreikius laisvalaikį organizuoja patys. Pareiškėjo teigimu, šie Vilniaus PN teiginiai neatitinka tikrovės, kadangi per visą darbo dieną pataisos namuose jis tik apie keturias valandas užsiima savo paties suorganizuota veikla: apie valandą sportuoja, tris valandas naudojasi kompiuteriu bei kiekvieną penktadienį lanko Vilniaus komunalinių paslaugų mokyklos pamokas, kurios trunka valandą. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Vilniaus PN administracija nesudaro jam galimybės išpažinti religijos, susitikti su dvasininku, nors to prašė 2017 m. rugpjūčio 28 d. prašyme. Be to, jis Vilniaus PN administracijai 2017 m. lapkričio 17 d. pateikė prašymą leisti naudotis kompiuteriu aštuonias valandas per parą, tikslu savarankiškai mokytis programuoti, tačiau šis prašymas taip pat nebuvo patenkintas. Pareiškėjui susidaro įspūdis, kad Vilniaus PN administracija tyčia riboja nuteistųjų galimybes užsiimti jiems naudinga veikla visą darbo dieną.
Skunde taip pat nurodo, kad Vilniaus PN direktoriui 2017 m. gruodžio 18 d. pateikė skundą dėl to, jog Vilniaus PN pareigūnai 2017 m. gruodžio 9 d. trumpalaikio pasimatymo metu, jo, kaip buvusio valstybės tarnautojo ir jo šeimos narių nelaikė izoliuotai nuo kitų nuteistųjų, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai, kaip tai numato Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalis, ir tuo neužtikrino jo ir jo šeimos narių saugumo. Vilniaus PN 2018 m. sausio 18 d. sprendime Nr. 42-70 nurodė, kad į tokį patį jo skundą jau buvo atsakyta ir šio skundo iš esmės nenagrinėjo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad skunde buvo nurodytos naujos aplinkybės dėl pakartotinio pažeidimo, todėl skundas turėjo būti nagrinėjamas iš esmės. Mano, kad Vilniaus PN administracija, atsisakydama iš esmės išnagrinėti jo skundą, mėgina išvengti atsakomybės. Teigia, kad dėl Vilniaus PN aplaidaus elgesio 2017 m. gruodžio 9 d. pasimatymą jis privalėjo nutraukti, kadangi jautėsi nesaugus.
Nurodo, kad Vilniaus PN administracijai 2017 m. gruodžio 18 d. rašė skundą ir dėl to, kad jo šeimos nariams nebuvo leista jam perduoti dokumentą iš civilinės bylos (kvitą dėl advokato užmokesčio). Pažymi, kad nei Bausmių vykdymo kodeksas, nei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, kaip ir kokiu būdu nuteistiesiems turi būti perduodama civilinių, baudžiamųjų, administracinių bylų medžiaga, tačiau Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo 4.3 p. leidžia turėti šios medžiagos kopijas. Nurodo, kad Kalėjimų departamentas 2017 m. gruodžio 4 d. sprendime Nr. 2S-7098, nagrinėdamas analogišką situaciją, aiškiai nurodė, jog nors Lietuvos Respublikos įstatymai tiksliai ir neapibrėžia, kaip suimtiesiems/nuteistiesiems turi būti perduodama šių bylų medžiaga, tačiau Vilniaus PN pareigūnai galėjo vadovautis humanizmo, protingumo bei teisingumo principais ir iš pareiškėjo tėvų priimti perduotos civilinės bylos medžiagą. Atsižvelgdamas į šį išaiškinimą, pareiškėjas nurodo, kad ir šiuo atveju Vilniaus PN pareigūnui be jokio teisėto pagrindo atsisakė jam perduoti kvitą dėl advokato užmokesčio.
Dėl aukščiau išvardintų neteisėtų Vilniaus PN administracijos veiksmų pareiškėjas teigia patyręs neturtinę žalą, nes buvo laikomas orumą žeminančiomis sąlygomis, kęsdamas nežmoniškas kančias ir dvasinius išgyvenimus.
Atsakovės atstovas Vilniaus PN su pareiškėjo skundu nesutinka, atsiliepime prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 21-27). Nurodo, kad vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 130 punktu, nuteistuosius būtina aprūpinti tinkamu naudingu darbu arba organizuoti jiems kitą tikslingą veiklą, kad jie būtų užimti visą darbo dieną. Vilniaus PN administracija, atsakydama į pareiškėjo 2017 m. gruodžio 18 d. prašymą, 2018 m. sausio 18 d. sprendime Nr. 42-63, be kita ko, informavo pareiškėją, kad pataisos įstaigoje darbo vietų skaičius yra ribotas ir pataisos namų administracija neturi galimybių suteikti darbo vietą kiekvienam, net ir to norinčiam, nuteistajam. Atkreipė dėmesį į tai, kad kiekvienais metais Kalėjimų departamento direktorius įsakymais tvirtina Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų planinių pareigybių sąrašą, atsižvelgdamas į nuteistų bei suimtų asmenų skaičių. Atsižvelgdama į šį sąrašą, Vilniaus PN administracija neturi objektyvios galimybės visų laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų aprūpinti bei įtraukti į darbą. Dėl riboto darbo vietų ir didelio norinčiųjų dirbti skaičiaus, kiekviena kandidatūra į laisvą darbo vietą yra apsvarstoma Vilniaus PN Drausmės komisijoje. Drausmės komisija kiekvienu atveju atsižvelgia į nuteistojo prašymą, asmenines savybes, gebėjimus, turimą specialybę, elgesį bausmės atlikimo metu bei kitas reikšmingas aplinkybes ir paskiria darbo vietą tuo metu tinkamiausiam kandidatui. Taip pat paaiškino, kad pataisos įstaigos dienotvarkėje numatytu laiku nuo 7 val. 00 min. iki 23 val. 00 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankyti koplyčią, organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla: Vilniaus PN nuteistiesiems yra sudarytos galimybės užsiimti sportine veikla (lankyti salę su sporto inventoriumi, mankštintis lauke), pataisos įstaigos direktoriaus nustatytu laiku ir vietoje naudotis asmeniniais kompiuteriais, biblioteka. Kiekviename nuteistųjų būryje įrengti poilsio kambariai, kuriuose sudarytos galimybės žiūrėti televizorių. Nuteistiesiems sudaromos galimybės dalyvauti nuolatos organizuojamuose kultūriniuose, dvasiniuose ar sporto renginiuose bei kita. Pataisos įstaigos administracija nuteistiesiems taip pat sudaro sąlygas mokytis Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje (pareiškėjas šiuo metu mokosi siuvinių gamintojo specialybės) ar baigti mokslus bendrojo ir vidurinio lavinimo mokykloje. Akcentuoja, kad nuteistieji, atsižvelgdami į savo poreikius, savo laisvalaikį organizuoja patys. Vilniaus PN administracija pagal turimas galimybes sudaro sąlygas nuteistiesiems užsiimti alternatyviomis veiklomis. Be to, nuteistųjų socialinės reabilitacijos metu įgyvendinamos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba nuteistiesiems sprendžiant asmenines ir socialines problemas, paskatinimo priemonės ir nuobaudos, taip pat kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų nuteistiesiems socialiai reabilituotis. Pažymi, kad dalyvavimas tokiose programose remiasi savanoriškumo principu, t. y., nuteistasis turi savanoriškai dalyvauti pataisos įstaigoje vykdomose programose. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, atsakovo atstovas pareiškėjo skundo teiginius, kad Vilniaus PN administracija neužtikrina jam galimybės užsiimti turiningu laisvalaikiu, laiko visiškai nepagristais.
Taip pat nurodo, kad pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į Vilniaus PN administraciją su prašymu dėl galimybės susitikti su savo konfesijos dvasininku. Vilniaus PN 2017 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 42-922(l) informavo pareiškėją, kad kreipėsi į Vilniaus Švč. Dievo Motinos Užtarėjos sentikių cerkvę su užklausa, jog, esant galimybei, bendruomenės dvasininkas apsilankytų pas nuteistuosius, kurie šiuo metu atlieka bausmę pataisos namuose. Be to, teigia, kad nuteistųjų prašymai sudaryti galimybes pabendrauti su dvasininku visuomet perduodami Vilniaus PN koplyčią lankančiam dvasininkui, taip pat ir kitų konfesijų dvasininkams, kurie, atsižvelgdami į savo užimtumą ir kitas aplinkybes, periodiškai lanko pataisos namuose esančius nuteistuosius. Pažymi, kad Vilniaus PN administracija neturi teisinio pagrindo įpareigoti dvasininką lankyti nuteistuosius, ar nustatyti jam apsilankymų dažnumą.
Teigia, kad dėl pareiškėjo neizoliavimo trumpalaikio pasimatymo, esant fiziniam kontaktui, metu nuo kitų nuteistųjų, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai, pareiškėjui atsakyta 2017 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. 42-1088(1). Šiame rašte, be kita ko, pažymėta, kad asmens saugumas gali būti užtikrinamas ne tik fiziškai, bet ir techninėmis-inžinerinėmis priemonėmis. Pareiškėjas buvo informuotas, kad pasimatymų biure (trumpalaikių pasimatymų patalpose) įrengta vaizdo stebėjimo sistema. Taip pat nurodo, kad Vilniaus PN 2018 m. sausio 18 d. rašte Nr. 42-70 pagrįstai atsisakė pakartotinai nagrinėti pareiškėjo skundą, kadangi į tapačius klausimus jam buvo atsakyta 2017 m. lapkričio 7 d rašte Nr. 42-1088(1).
Dėl neleidimo perduoti pareiškėjui civilinės bylos dokumento (kvito dėl advokato užmokesčio) informuoja, kad šiuo klausimu pareiškėjas į Vilniaus PN administraciją kreipėsi 2017 m. rugpjūčio 22 d. skundu Nr. 29(8)-338. Vilniaus PN 2017 m. spalio 6 d. atsakyme Nr. 42-1009(l) išaiškino pareiškėjui Bausmių vykdymo kodekso ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatas, reglamentuojančias pašto, siuntinių, smulkiųjų paketų bei kitų daiktų perdavimą nuteistiesiems, esantiems pataisos namuose. Taip pat nurodė, kad nors civilinių, baudžiamųjų, administracinių bylų medžiagos kopijų turėjimas nuteistiesiems yra leidžiamas, tačiau jų perdavimas pasimatymų metu nuteistiesiems nenumatytas. Todėl, Vilniaus PN nuomone, pataisos namų pareigūnai šiuo aspektu veikė teisėtai ir pagristai.
Pabrėžia, kad pataisos įstaigoje pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje, nebuvo. Nurodo, kad pareiškėjas nepateikia įrodymų, jog Vilniaus PN administracija būtų sąmoningai siekusi kankinti jį, žeminti jo orumą, nežmoniškai su juo elgtis. Vilniaus PN nuomone, visos pareiškėjo skundo aplinkybės pagrįstos abstrakčiais teiginiais. Su pareiškėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą nesutinka, nes pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 60-62). Nurodo, kad pareiškėjas į Kalėjimų departamentą per skundžiamą laikotarpį dėl skunde dėstomų Vilniaus PN raštų kreipėsi vieną kartą. Pareiškėjas skundė Vilniaus PN 2017 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 42-1226(1), kuriuo jam buvo atsakyta į jo 2017 m. lapkričio 17 d. prašymą Nr. 29(8)-1106. Vilniaus PN minėtu raštu informavo pareiškėją, kad įstaigos administracija neturi pareigos užtikrinti kiekvienam nuteistajam galimybės mokytis jo norimos profesijos pasirinktoje mokymo įstaigoje, bei atsisakė prailginti naudojimosi kompiuteriu laiką iki 8 valandų. Paaiškino, kad Vilniaus PN profesinius mokymus veda Vilniaus komunalinių paslaugų mokykla, kuri siūlo mokytis kelių profesijų (batsiuvio, elektriko, suvirintojo), tačiau nemoko programavimo. Kalėjimų departamentas 2018 m. vasario 13 d. raštu Nr. 2S-518 pareiškėjui paaiškino, kad laisvės atėmimo bausme nuteisti asmenys turi teisę į mokslą, t. y. turi teisę siekti ne tik bendrojo, profesinio išsilavinimo, bet ir kitokio pobūdžio mokslo. Tačiau šių asmenų galimybės mokytis yra ribotos, t. y. minėta teise asmenys gali naudotis tiek, kiek tai nepažeidžia bausmės atlikimo režimo reikalavimų. Taip pat Kalėjimų departamentas nustatė, kad Vilniaus PN pareiškėjui neuždraudė mokytis programavimo, bet paaiškino, kad norint studijuoti kitus dalykus (programavimo), pareiškėjas turi pats tartis su mokymo įstaiga dėl galimybės dėstytojui atvykti į pataisos namus asmeniškai bei mokyti norimo dalyko, nepažeidžiant bausmės vykdymą reglamentuojančių įstatymų. Jei pareiškėjas imsis iniciatyvos, įstos į pasirinktą mokymosi įstaigą, suderins su dėstytoju mokymosi procesą, kuris nepažeis galiojančių teisės aktų, pataisos namų administracija turėtų sudaryti galimybes atvykstantiems dėstytojams susitikti su pareiškėju pataisos įstaigos patalpose užduočių pateikimui, atsiskaitymams ir kitų formalumų sutvarkymui. Taip pat pažymi, kad Bausmių vykdymo kodekso 111 straipsnyje nustatytos nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonės - laisvės atėmimo režimas, nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas, tuo tarpu aukštasis mokslas, kaip pataisos priemonė, įstatyme nenumatytas, todėl pataisos įstaigų administracija neturi nei pareigos, nei įgaliojimų, nei objektyvių galimybių organizuoti nuteistųjų studijas aukštosiose mokyklose.
Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinę žalą Kalėjimų departamentas nurodo, kad pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y., pateikti teismui skunde išdėstytus argumentus, patvirtinančius objektyvius duomenis, kuriuos teismas nagrinėdamas bylą, galėtų ištirti ir įvertinti bei jais pagrįsti daromas išvadas. Šiuo atveju pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Akcentuoja, kad pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai jis paskaičiuotas. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.
Taip pat nurodo, kad dėl kitų skunde minimų Vilniaus PN atsakymų pareiškėjas nesilaikė ikiteisminio ginčo nagrinėjimo tvarkos, todėl pareiškėjo skundo argumentai, susiję su šiais atsakymais neturėtų būti vertinami. Kadangi pareiškėjas neskundė Vilniaus PN atsakymų į jo skundus, mano, kad Vilniaus PN atsakymai yra pagrįsti ir nėra pagrindo spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
konstatuoja :
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl to, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę Vilniaus PN: 1) jis nebuvo aprūpintas tinkamu naudingu darbu bei kita tikslinga veikla visą darbo dieną; 2) jam nebuvo sudaryta galimybė išpažinti savo religijos, bendrauti su savo tikėjimo dvasininku ir naudotis asmeniniu kompiuteriu individualiai mokantis programuoti aštuonias valandas per dieną; 3) trumpalaikio pasimatymo su fiziniu kontaktu metu nebuvo užtikrintas jo ir jo artimųjų saugumas, kadangi jis nebuvo izoliuotas nuo kitų nuteistųjų, kurie nėra valstybės tarnautojai; 4) artimiesiems trumpalaikio pasimatymo metu neleista perduoti jam civilinės bylos dokumento. Dėl šių galimai neteisėtų veiksmų pareiškėjas teigia patyręs neturtinę žalą, kurią siekia prisiteisti iš valstybės.
Dėl aprūpinimo tinkamu naudingu darbu ir kita tiksline veikla
Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į Vilniaus PN administraciją su skundu, kuriame nurodė, kad nuo 2017 m. birželio 5 d. (atvykimo į Vilniaus PN data) jis nėra aprūpinamas tinkamu naudingu darbu ir jam nėra organizuojama jokia naudinga tikslinga veikla, kad būtų užimtas visą darbo dieną. Pareiškėjo manymu, visa tai pažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 130 punkto nuostatas (b. l. 29).
Vilniaus PN 2018 m. sausio 18 d. priėmė sprendimą Nr. 42-63, kuriame nurodė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas (b. l. 28). Šiame sprendime pareiškėjui išaiškinta, kad pataisos įstaigoje darbo vietų skaičius yra ribotas ir pataisos namų administracija neturi galimybių suteikti darbo vietą kiekvienam, net ir to norinčiam nuteistajam. Vilniaus PN administracija šiame sprendime taip pat pažymėjo, kad siekdama didinti nuteistųjų užimtumą bei skatinti turiningą laisvalaikio praleidimą, sudaro nuteistiesiems galimybę užsiimti sportine veikla, pataisos įstaigos direktoriaus nustatytu laiku ir vietoje naudotis asmeniniais kompiuteriais, bibliotekos paslaugomis, nuteistiesiems būriuose įrengti poilsio kambariai, kur jie gali žiūrėti televizorių, sudaro galimybę dalyvauti organizuojamuose kultūriniuose, dvasiniuose ar sporto renginiuose bei kita. Taip pat paaiškinta, kad Vilniaus PN administracija sudaro sąlygas mokytis Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Nuteistųjų darbas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonė (BVK 111 straipsnis). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 129 punkte nustatyta, kad nuteistųjų darbą pataisos įstaigose reikia vertinti kaip teigiamą jų ugdymo, mokymo bei šių įstaigų valdymo elementą. Šių taisyklių 130 punkte nurodyta, kad nuteistuosius būtina aprūpinti tinkamu naudingu darbu arba organizuoti jiems kitą tikslingą veiklą, kad jie būtų užimti visą darbo dieną.
Nuteistųjų įtraukimą į darbą reglamentuoja BVK 125 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas. Nuteistieji į darbą paprastai įtraukiami pataisos įstaigose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų (BVK 125 straipsnio 4 dalis).
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 130 punkte yra išdėstytos alternatyvios nuteistųjų pataisos priemonės: darbas arba kita tikslinga veikla, kurių pagrindinis tikslas motyvuoti nuteistuosius ir ugdyti jų gebėjimus socialiai reabilituotis, padėti adaptuotis visuomenėje pasibaigus įkalinimo laikotarpiui, teisėtais būdais tenkinti savo poreikius. Įvertinus aukščiau aptartas BVK nuostatas, šių priemonių įgyvendinimas priklauso nuo turimų pataisos įstaigos galimybių: laisvų pareigų ir darbo vietų, nuteistųjų asmeninių gebėjimų. Nesant galimybių įdarbinti nuteistąjį, įstatymų leidėjas numato nuteistiesiems galimybę užsiimti alternatyviomis tikslingomis veiklomis.
Vilniaus PN 2018 m. sausio 18 d. sprendime pareiškėjui nurodė, kad pasiūlyti pastarajam darbo negalėjo, nes nebuvo laisvų darbo vietų, todėl išaiškino pareiškėjui apie galimybę pataisos namuose pasirinkti kitą tikslingą veiklą, kuri garantuotų jo užimtumą visą darbo dieną: sportuoti, dalyvauti įvairiuose kultūriniuose, dvasiniuose renginiuose, naudotis biblioteka, žiūrėti televizorių, pataisos įstaigos direktoriaus nustatytu laiku naudotis asmeniniu kompiuteriu, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, mokytis. Pats pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad kasdien apie vieną valandą sportuoja, taip pat tris valandas per dieną naudojasi kompiuteriu, kartą per savaitę (penktadienį) 1 valandą mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje. Tai rodo, kad Vilniaus PN yra sudarytos sąlygos pareiškėjui užsiimti kita tikslinga veikla, kas paneigia pareiškėjo skundo teiginius dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 130 punkto pažeidimo. Tai, kad paties pareiškėjo pasirinkta tikslinga veikla trunka apie keturias valandas per dieną, nesudaro pagrindo teigti, kad Vilniaus PN neveikė taip, kaip privalėjo pagal įstatymus veikti. Iš atsiliepimo turinio matyti, kad Vilniaus PN nuteistiesiems yra ne tik leidžiama užsiimti sporto, kultūrine veikla, mokytis profesijos, bet ir yra įgyvendinamos įvairios socialinės reabilitacijos programos, dalyvavimas kuriose paremtas savanoriškumo principu. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas teismui neginčijo Vilniaus PN administracijos 2018 m. sausio 18 d. sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta jį įdarbinti, o jokių kitų duomenų, kad jis būtų pateikęs prašymus (skundus) ir atsakovas nepagrįstai būtų atsisakęs jį įdarbinti, nei pareiškėjas, nei atsakovas teismui nepateikė. Todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuo aspektu Vilniaus PN pareigūnai veikė neteisėtai, ir dėl to pareiškėjui galėjo kilti jo skunde nurodytos neigiamos pasekmės – neturtinė žala, todėl šioje dalyje skundas netenkintinas.
Dėl atsisakymo prailginti naudojimosi kompiuteriu laiką
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam nebuvo leista aštuonias valandas per dieną naudotis asmeniniu kompiuteriu tikslu individualiai mokytis programuoti, tuo užtikrinant jo užimtumą visą darbo dieną.
Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dėl to pareiškėjas 2017 m. lapkričio 17 d. pateikė skundą Vilniaus PN direktoriui, kuriame, be kita ko, prašė: leisti jam 8 val. per parą naudotis kompiuteriu. Skundo reikalavimus pareiškėjas grindė Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 136 punktu, kuris numato, kad nuteistieji, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, kuriems pagal jų rašytinius prašymus pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu leista užsiimti individualia darbine, kūrybine ar kitokia veikla, gali ja užsiimti pataisos įstaigos direktoriaus arba kardomojo kalinimo vietos direktoriaus nustatytose pataisos įstaigos arba kardomojo kalinimo vietos vietose, bei jau minėtu šių taisyklių 130 punktu (b. l. 73-75).
Vilniaus PN 2017 m. gruodžio 15 d. sprendime Nr. 42-1226(1), be kita ko, nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 patvirtintą Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašą (toliau – Tvarkos aprašą), visiems nuteistiesiems bendra tvarka nustatytas naudojimosi asmeniniu kompiuteriu laikas – iki 3 val. kasdien. Naudojimosi asmeniniu kompiuteriu laikas gali būti pratęstas, kai tai yra susiję su nuteistojo poreikiu mokytis, studijuoti, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, užsiimantiems individualia darbine ar kūrybine veikla bei kitais šiame tvarkos apraše numatytais atvejais. Vilniaus PN administracijai iš skundo turinio nebuvo aišku, kokiu pagrindu pareiškėjas prašo pratęsti naudojimosi kompiuteriu laiką iki 8 val., todėl šio prašymo netenkino (b. l. 70-72).
Šį Vilniaus PM direktoriaus sprendimą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui (b. l. 66-67-69), kuris 2018 m. vasario 13 d. sprendimu Nr. 2S-518 pareiškėjo skundą laikė nepagrįstą (b. l. 64-65).
Nuteistųjų teisė naudotis kompiuteriais nustatyta Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje. Tvarkos aprašo 30 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji laisvės atėmimo vietų įstaigose turimais asmeniniais kompiuteriais naudojasi ne ilgiau kaip tris valandas per parą laisvės atėmimo vietos įstaigos direktoriaus patvirtintoje dienotvarkėje nustatytu metu. Tvarkos aprašo 34 punkte nustatyti kriterijai, kuriais remdamasis laisvės atėmimo vietos įstaigos direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas gali nuteistiesiems ar suimtiesiems leisti naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip 3 valandas per parą.
Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, kad jam, vadovaujantis Tvarkos aprašu, bendra tvarka yra suteikiama iki 3 val. naudotis asmeniniu kompiuteriu. Pareiškėjo prašyme prailginti naudojimosi kompiuteriu laiką nurodyta priežastis (individualiai mokytis programuoti), neatitinka Tvarkos aprašo 34 punkte numatytų kriterijų, kurių pagrindu naudojimosi kompiuteriu laikas gali būti pratęstas. Todėl darytina išvada, kad Vilniaus PN pagrįstai atsisakė pareiškėjui prailginti naudojimosi asmeniniu kompiuteriu laiką. Konstatuoti Vilniaus PN neteisėtų veiksmų šiuo aspektu nėra pagrindo, todėl ir nėra pagrindo civilinei atsakomybei kilti.
Dėl nesuteikimo galimybės išpažinti religiją ir susitikti su savo tikėjimo dvasininku
Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į Vilniaus PN direktorių su prašymu sudaryti galimybę susitikti su savo konfesijos dvasininku. Prašyme nurodė, kad yra sentikis (b. l. 39).
Vilniaus PN 2017 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. 42-922(1) informavo pareiškėją, kad pagal jo prašymą 2017 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į Vilniaus Švč. Dievo Motinos Užtarėjos sentikių cerkvę su užklausa, esant galimybei bendruomenės dvasininkui apsilankyti pas nuteistuosius, kurie šiuo metu atlieka teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir gyvena Vilniaus pataisos namuose (b. l. 38).
Pagal BVK 106 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę atliekantys tikintys nuteistieji turi teisę dienotvarkėje numatyto laisvalaikio metu pataisos įstaigose vieni arba kartu su kitais nuteistaisiais atlikti religines apeigas. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 184 punkte nurodyta, kad atsižvelgiant į kiekvieno nuteistojo religinius, dvasinius ir moralinius poreikius, turi būti leidžiama dalyvauti pamaldose arba susirinkimuose, vykstančiuose pataisos įstaigoje, ir turėti tam reikalingas knygas ir literatūrą. Religinėms apeigoms atlikti pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į dvasininkų rekomendacijas, įrengia atitinkamas patalpas (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 185 punktas). Pataisos įstaigose turi teisę lankytis visų konfesijų dvasininkai; dvasininkai nuteistuosius gali lankyti suderintu su pataisos įstaigos administracija laiku (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 186 punktas).
Atsakovės atstovo atsiliepime nurodyta, kad Vilniaus PN nuteistųjų prašymai sudaryti galimybę pabendrauti su dvasininku visuomet yra perduodami Vilniaus PN koplyčią lankančiam dvasininkui, taip pat ir kitų konfesijų dvasininkams, kurie atsižvelgdami į užimtumą ir kitas aplinkybes, pagal esančias galimybes periodiškai lanko pataisos įstaigoje bausmę atliekančius nuteistuosius. Šias aplinkybes patvirtina jau minėtas Vilniaus PN 2017 m. rugsėjo 5 d. raštas Nr. 9-4770(07), iš kurio turinio matyti, kad Vilniaus PN administracija, reaguodama į pareiškėjo prašymą, kreipėsi į Vilniaus Švč. Dievo Motinos Užtarėjos sentikių cerkvę su užklausa, esant galimybei bendruomenės dvasininkui apsilankyti pas nuteistuosius, kurie šiuo metu atlieka teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir gyvena Vilniaus pataisos namuose. Šie Vilniaus PN aktyvūs veiksmai, reaguojant į pareiškėjo prašymą, rodo, kad Vilniaus PN administracija atliko visus jos kompetencijai priklausančius veiksmus, kurie padėtų pareiškėjui įgyvendinti jo teisę susitikti su dvasininku. Pažymėtina, Vilniaus PN administracija neturi teisinio pagrindo įpareigoti dvasininką lankyti nuteistuosius, ar nustatyti jam apsilankymų pataisos įstaigoje dažnumą. Apibendrinus, tai, kas išdėstyta, konstatuoti neteisėtų Vilniaus PN administracijos veiksmų aptartu aspektu nėra pagrindo. Nenustačius neteisėtų institucijos veiksmų, valstybės civilinė atsakomybė nekyla.
Dėl izoliavimo reikalavimų pažeidimo trumpalaikio pasimatymo metu
Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 9 d. pareiškėjui buvo suteiktas trumpalaikis (2 val.) pasimatymas, esant fiziniam kontaktui, su artimaisiais (b. l. 40-41).
Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į Vilniaus PN direktorių su skundu, nurodydamas, kad yra buvęs valstybės tarnautojas, todėl jam turi būti taikomi BVK 70 straipsnio 3 dalyje nustatyti nuteistųjų izoliavimo reikalavimai. Tačiau 2017 m. gruodžio 9 d. pasimatymo su fiziniu kontaktu metu jis, kaip buvęs valstybės tarnautojas, bei jo artimieji nebuvo izoliuoti nuo kitų nuteistųjų, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai, dėl ko jis jautėsi nesaugus ir buvo priverstas nutraukti pasimatymą anksčiau laiko (b. l. 46-47).
Vilniaus PN, išnagrinėjusi skundą, 2018 m. sausio 18 d. sprendime Nr. 42-70, be kita ko, nurodė, kad 2017 m. spalio 9 d. yra gavusi ir išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl saugumo neužtikrinimo jam ir jo šeimos nariams trumpalaikio pasimatymo metu, esant fiziniam kontaktui, į kurį išsamiai atsakė 2017 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. 42-1088(1), todėl, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktą, pakartotinai skundo nenagrinės.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo skundo Vilniaus PN administracija nenagrinėjo iš esmės nepagrįstai, kadangi jame pareiškėjas nurodė naujas aplinkybes, t. y., kad 2017 m. gruodžio 9 d. trumpalaikio pasimatymo su artimaisiais metu buvo pakartotinai pažeisti nuteistųjų izoliavimo reikalavimai.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.
Remiantis byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. spalio 9 d. kreipėsi į Vilniaus PN direktorių su skundu, kuriame nurodė, kad 2017 m. spalio 7 d. suteikto trumpalaikio pasimatymo, esant fiziniam kontaktui, metu jam ir jo šeimos nariams nebuvo užtikrintas saugumas, nes pasimatymas vyko neizoliuotai nuo kitų nuteistųjų, kurie nėra buvę valstybės tarnautojai (b. l. 42-43). Vilniaus PN 2017 m. lapkričio 7 d. priėmė sprendimą Nr. 42-1088(1) dėl šio skundo, kuriame nurodė, kad pareiškėjo skundo teiginiai dėl neužtikrinto saugumo trumpalaikių pasimatymų metu yra nepagrįsti (b. l. 44-45).
Įvertinus pareiškėjo 2017 m. spalio 9 d. ir 2017 m. gruodžio 18 d. skundų turinį, darytina išvada, kad juose pareiškėjas nurodo trumpalaikius pasimatymus su artimaisiais, kurie įvyko skirtingomis dienomis: 2017 m. spalio 7 d. ir 2017 m. gruodžio 9 d., kurių metu Vilniaus PN, jo teigimu, nebuvo laikomasi nuteistųjų izoliavimo reikalavimų. Tai reiškia, kad 2017 m. gruodžio 18 d. skunde pareiškėjas pateikia naujus faktinius duomenis apie pakartotinai galimai padarytą BVK 70 straipsnio 3 dalies pažeidimą, todėl Vilniaus PN 2018 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 42-70 nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2017 m. gruodžio 18 d. skundą dėl nuteistųjų izoliavimo reikalavimų pažeidimo.
BVK 70 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje <...> laikomi buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų pareigūnai, kuriems pirmą kartą paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Tuo tarpu BVK 70 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus.
Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas nepaneigė, kad pareiškėjo atžvilgiu turi būti taikomi imperatyvūs izoliavimo reikalavimai, nustatyti BVK 70 straipsnio 3 dalyje, kuriais remiasi pareiškėjas. Atsakovės atstovas nepateikė įrodymų, kad pareiškėjas nepatenka į šioje teisės normoje nurodytą asmenų grupę. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą, neigdamas pareiškėjo teiginius dėl BVK 70 straipsnio 3 dalies pažeidimo, remiasi 2017 m. lapkričio 7 d. sprendimu Nr. 42-1088(1). Šiame sprendime Vilniaus PN išaiškino pareiškėjui BVK 70 straipsnyje įtvirtintą nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tvarką bei nurodė, kad nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikai, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojai, vadovaujantis BVK 70 straipsnio 3 dalimi, esant galimybei, Vilniaus PN yra laikomi atskirai nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje atskirame gyvenamajame korpuse. Taip pat informavo, kad Vilniaus PN, tame tarpe ir trumpalaikių pasimatymų patalpose, kuriose pasimatymai vyksta neatskiriant nuteistųjų nuo lankytojų, yra įrengta vaizdo stebėjimo sistema, kurios pagalba yra vykdoma nuolatinė nuteistųjų priežiūra įstaigos teritorijoje. Vilniaus PN atkreipė dėmesį, kad budinčios pamainos pareigūnai, taip pat siuntinių ir perdavimo bei pasimatymų suteikimo biuro pareigūnai nuolat stebi šias patalpas bei nuteistuosius ir asmenis, atvykusius į pasimatymą vaizdo stebėjimo priemonėmis. Atsakovo atstovas mano, kad Vilniaus PN taikomų fizinių ir inžinerinių-techninių priemonių pakanka nuteistųjų saugumui užtikrinti.
Pažymėtina, kad vienas iš atskiro suimtųjų bei nuteistųjų laikymo tikslų – apsaugoti atitinkamą asmenų grupę nuo kitų (privačių) asmenų, kurių veiksmais gali būti kėsinamasi į reikšmingiausias asmens vertybes – gyvybę bei sveikatą dėl šių asmenų priklausymo atitinkamai asmenų grupei (nagrinėjamu atveju – valstybės tarnautojams) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. nutartis byloje Nr. A492-2917/2012).
Atsižvelgdamas į Vilniaus PN argumentus ir byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad Vilniaus PN taikomų fizinių ir inžinerinių-techninių priemonių šiuo atveju nepakako nuteistojo, buvusio valstybės tarnautojo, saugumui užtikrinti. BVK 70 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, jei nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir toks perkėlimas nėra nuobauda. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju pareiškėjas po 2017 m. spalio 7 d. suteikto pasimatymo kreipėsi į Vilniaus PN administraciją su skundu dėl nepakankamo jo ir jo artimųjų saugumo užtikrinimo trumpalaikio pasimatymo metu. Nurodė, kad jis jaučiasi nesaugus būdamas vienoje patalpoje su kitais nuteistaisiais, nesančiais valstybės tarnautojais. Tai rodo, kad Vilniaus PN administracija žinojo apie tai, kad pareiškėjui nepakanka pataisos įstaigoje esančių priemonių, kurios užtikrintų jų saugumą ir, kad pareiškėjas jaučia grėsmes, būdamas kartu su kitais nuteistaisiais bendroje trumpalaikių pasimatymų patalpoje. Atsakovo atstovas nepateikė teismų jokių įrodymų, kad pareiškėjas ir jo artimieji 2017 m. gruodžio 9 d. trumpalaikio pasimatymo metu buvo laikomi atskirai nuo kitų nuteistųjų, kurie nėra valstybės tarnautojai. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad tuo Vilniaus PN pažeidė imperatyvią BVK 70 straipsnio 3 dalies nuostatą, t. y. veikė neteisėtai. Be to, kaip minėta, Vilniaus PN nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl nurodyto pažeidimo.
Dėl draudimo artimiesiems trumpalaikio pasimatymo metu perduoti civilinės bylos dokumentą
Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 18 d. pateikė skundą Vilniaus PN direktoriui dėl to, kad 2017 m. gruodžio 9 d. trumpalaikio pasimatymo, esant fiziniam kontaktui, metu Vilniaus PN pareigūnai neleido šeimos nariams jam perduoti kvitą, patvirtinantį užmokesčio advokatui už paslaugas civilinėje byloje sumokėjimą (b. l. 48-49).
Vilniaus PN, išnagrinėjusi skundą, 2018 m. sausio 18 d. sprendime Nr. 42-70, be kita ko, nurodė, kad 2017 m. spalio 6 d. pateikė pareiškėjui išsamų atsakymą Nr. 42-1009(1) į jo 2017 m. rugpjūčio 22 d. skundą, kuriame pareiškėjas skundėsi, kad Vilniaus PN pareigūnai jo tėvams neleido perduoti jam civilinių bylų medžiagą. Todėl, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktą, pakartotinai skundo nenagrinės (b. l. 50-51).
Nustatyta, kad Vilniaus PN 2017 m. spalio 6 d. raštu Nr. 42-1009(1) (b. l. 53) į 2017 m. rugpjūčio 22 d. skundą (b. l. 52) pareiškėjui atsakė, kad Vilniaus PN pareigūnai negalėjo priimti ir perduoti civilinių bylų medžiagą, nes šių daiktų perdavimas nenumatytas BVK ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse.
Tačiau Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede numatyta, kad nuteistiesiems leidžiama turėti civilinių bylų medžiagą, nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų nuorašus ar kopijas. Pagal BVK 95 straipsnio 4 dalį smulkiųjų paketų su spauda, vokais, pašto ženklais ir rašymo popieriumi priėmimo ir įteikimo nuteistiesiems, labdaros siuntų priėmimo ir paskirstymo nuteistiesiems tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Šių taisyklių 83 punktas numato, kad siuntiniu gali būti perduoti, be kita ko, informacijos laikmena, spauda. Asmuo, atnešęs perduodamą siuntinį arba smulkųjį paketą, pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, užpildo prašymo dėl perduodamo siuntinio ar smulkiojo paketo perdavimo blanką (21 priedas). Jo akivaizdoje patikrinamas atneštas siuntinys ar smulkusis paketas ir juose rasti maisto produktai, reikmenys ar kiti daiktai, kurių perdavimas nenustatytas BVK ir šiose taisyklėse, grąžinami asmeniui, atnešusiam siuntinį ar smulkųjį paketą, ir apie tai nurodoma prašymo dėl perduodamo siuntinio ar smulkiojo paketo blanke.
Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad pareiškėjo artimieji galėjo palikti dokumentus įstaigos Įskaitos skyriuje, tokiu būdu šis dokumentas netrukdomai galėjo būti perduotas pareiškėjui. Byloje duomenų, kad Vilniaus PN pareigūnai išaiškino pareiškėjo artimiesiems tvarką, kokiu būdu galima perduoti dokumentus pareiškėjui, nėra.
Teismas, įvertinęs aptartą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad Vilniaus PN pareigūnai, 2017 m. gruodžio 9 d. atsisakydami iš pareiškėjo artimųjų priimti pareiškėjui perduodamą civilinės bylos dokumentą, motyvuodami tuo, kad tokių dokumentų perdavimas nenumatytas teisės aktuose, ir nepaaiškindami, kad tokie dokumentai gali būti perduoti pareiškėjui juos paliekant įstaigos Įskaitos skyriuje, pažeidė aptartą teisinį reglamentavimą, pagal kurį leidžiama nuteistiesiems perduoti informacijos laikmenas, spaudą, o nuteistiesiems leidžiama turėti civilinių bylų medžiagą, sprendimų jose nuorašus, o taip pat humanizmo, protingumo principus.
Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Vilniaus PN pareigūnai 2017 m. gruodžio 9 d. pažeidė pareiškėjo teises, neizoliuodami jo nuo kitų nuteistųjų trumpalaikių pasimatymų patalpose ir neleisdami artimiesiems trumpalaikio pasimatymo metu jam perduoti civilinės bylos dokumento. Dėl nustatytų pažeidimų visumos jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei Vilniaus PN pareigūnai būtų veikę pagal įstatymus, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (LVAT 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotą teismų praktiką, neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (LVAT 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).
Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimų trukmę ir pobūdį, į tai, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, jog nustatyti pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti pareiškėjo nurodoma 15 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiškėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviąja prasme) neigiamiems veiksniams.
Teismas, įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgdamas į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 100 Eur sumos priteisimas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais ir 132 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo J. S. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti J. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 100 (vieną šimtą) eurų neturtinės žalos atlyginimą.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėja Ina Kirkutienė