Administracinė byla Nr. AS-990-822/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01990-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.2; 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. V. ir G. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. V. ir G. V. skundą atsakovams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjai R. V. ir G. V. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno apskr. VMI) 2017 m. birželio 19 d. raštą Nr. (7.1-3.1.1)K-3264 „Dėl 2017-05-25 prašymo dėl GPM lengvatos taikymo“ (toliau – 2017 m. birželio 19 d. sprendimas); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2017 m. rugpjūčio 21 d. raštą Nr. (17.5-40)RM-26063 „Dėl paklausimo“ (toliau – 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas); 3) įpareigoti Kauno apskr. VMI išduoti pažymą, patvirtinančią pareiškėjams teisę į gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) lengvatą palūkanoms už kreditą gyvenamajam būstui (duomenys neskelbtini), suteiktą AB Danske banke (toliau – Pažyma) (b. l. 2–7).

Pareiškėjai taip pat prašė teismo atnaujinti skundo padavimo terminą (b. l. 66–68). Pareiškėjai paaiškino, kad nesuprato, jog prašymo dėl GPM lengvatos taikymo procedūra baigėsi 2017 m. birželio 22 d. (gavus Kauno apskr. VMI 2017 m. birželio 19 d. sprendimą dėl pareiškėjos R. V. 2017 m. gegužės 25 d. prašymo) ir kad per vieną mėnesį nuo minėto sprendimo gavimo būtina kreiptis į teismą. Pareiškėjai nurodė, jog suprato, kad klausimo dėl GPM lengvatos taikymo procedūra nėra baigta, todėl pareiškėja R. V. 2017 m. liepos 11 d. teikė Kauno apskr. VMI naujo turinio prašymą, pagrįstą kitais įrodymais, nei 2017 m. gegužės 25 d. prašymas. Kauno apskr. VMI neišaiškino, kad 2017 m. liepos 11 d. prašymo persiuntimas VMI nestabdo terminų skundams paduoti. Be to, 2017 m. birželio 19 d. sprendime nebuvo nurodyta, kad šis dokumentas skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 17 d. nutartimi netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Kauno apskr. VMI 2017 m. birželio 19 d. sprendimo paduoti ir pareiškėjų skundą atsisakė priimti (b. l. 131–134).

Teismas nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 146 straipsnio 1 dalį, Kauno apskr. VMI 2017 m. birželio 19 d. sprendimas vėliausiai galėjo būti apskųstas teismui 2017 m. liepos 22 d. Pareiškėjai į teismą dėl šio sprendimo kreipėsi 2017 m. rugsėjo 13 d., t. y. praėjus 2 mėnesiams ir 22 dienoms po susipažinimo su minėtu sprendimu. Teismas pažymėjo, kad įstatymo reikalavimų neatitinkantis akto apskundimo tvarkos išaiškinimas nėra kliūtis asmeniui imtis aktyvių veiksmų aiškinantis skundo padavimo tvarką (kreiptis į aktą priėmusį subjektą, ieškoti atitinkamų teisės aktų, kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo į advokatą ir kt.). Teismas nurodė, kad pareiškėjai nepateikė jokių duomenų, jog domėjosi ginčijamo sprendimo apskundimo tvarka. Teismas, vertindamas pareiškėjų argumentus, kad jie nesuprato, jog dėl 2017 m. birželio 19 d. sprendimu buvo užbaigta 2017 m. gegužės 25 d. prašymo nagrinėjimo procedūra, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kad teisinių žinių neturėjimas yra subjektyvaus pobūdžio aplinkybė ir negali būti laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjai nebuvo pakankamai rūpestingi, nepateisinamai ilgą laiką delsė kreiptis į teismą, pareiškėjų veiksmai buvo jų valia pasirinktas teisių gynimo būdas, kuris negali būti vertinamas kaip objektyvi termino praleidimo priežastis. Teismas atsisakė atnaujinti terminą ir atsisakė priimti pareiškėjų skundą dėl 2017 m. birželio 19 d. sprendimo panaikinimo. Teismas vertino, kad pareiškėjų reikalavimas įpareigoti Kauno apskr. VMI išduoti pažymą, kurią Kauno apskr. VMI atsisakė išduoti minėtu sprendimu, yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti 2017 m. birželio 19 d. sprendimą, todėl skundą dėl šio reikalavimo taip pat atsisakė priimti.

Pareiškėjų skundą dėl reikalavimo panaikinti VMI 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną Kauno apygardos administraciniame teisme. Teismas išaiškino, kad šis pareiškėjų reikalavimas yra teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nes institucijos, priėmusios ginčijamą sprendimą, buveinė yra Vilniuje.

III.

Pareiškėjai R. V. ir G. V. pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. atnaujinti praleistą terminą arba laikyti, kad terminas nėra praleistas (b. l. 136–140). Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Terminas skundui paduoti nebuvo praleistas, nes galutinį atsakymą (VMI 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą) pareiškėjai gavo 2017 m. rugpjūčio 24 d. ir nedelsdami kreipėsi į teismą.

2. Kauno apskr. VMI nepagrįstai persiuntė 2017 m. liepos 11 d. prašymą VMI. Pareiškėjai šio ginčo niekuomet nelaikė mokestiniu ir neketino naudotis ikiteismine tvarka, nes to nenumato įstatymų leidėjas. Kauno apskr. VMI nepagrįstai ginčui pritaikė mokestinio ginčo nagrinėjimo procedūrą, todėl pareiškėjai laikomi praleidę terminą dėl pareiškėjams teisines pasekmes sukėlusio 2017 m. birželio 19 d. sprendimo apskundimo ir neturintys teisės kreiptis į teismą dėl 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo, nes šis sprendimas pareiškėjams nesukelia teisinių pasekmių.

3. Kauno apskr. VMI 2017 m. birželio 19 d. sprendime nėra nurodyta apskundimo tvarka ir terminai, o tai nesiderina su geru viešu administravimu bei konstituciniu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Be to, tai suvaržė pareiškėjų teisę kreiptis į teismą.

4. VMI formuoja praktiką, kad į mokesčių administratorių galima kreiptis pakartotinai pateikiant kitą aktualią informaciją siekiant palankaus sprendimo priėmimo. Tai patvirtina, kad pareiškėjai tinkamai pasirinko bendradarbiavimo su mokesčių administratoriumi būdą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktais.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą atsisakoma priimti, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Vadovaudamasis šia įstatymo nuostata, teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą dėl reikalavimo panaikinti Kauno apskr. VMI 2017 m. birželio 19 d. sprendimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčas dėl šio sprendimo nėra mokestinis ginčas, kuriam taikoma MAĮ 145 straipsnio 1 dalyje nurodyta privaloma ikiteisminė nagrinėjimo procedūra. Pareiškėjai su šia teismo išvada taip pat sutinka. Taigi, Kauno apskr. VMI 2017 m. birželio 19 d. sprendimo apskundimui taikoma tvarka yra nustatyta MAĮ 146 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad skundai dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) sprendimų, nenurodytų šio įstatymo 145 straipsnyje, nagrinėjami ABTĮ nustatyta tvarka.

Skundų padavimo administraciniam teismui terminai yra nustatyti ABTĮ 29 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad apie Kauno apskr. VMI 2017 m. birželio 19 d. sprendimą pareiškėjams tapo žinoma 2017 m. birželio 22 d. (minėtą sprendimą gavus registruota pašto siunta). Pareiškėjai šios faktinės aplinkybės atskirajame skunde neginčija. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą beveik 3 mėnesius praleidę įstatyme nustatytą skundo padavimo terminą. Šios išvados nepaneigia pareiškėjų atskirojo skundo paaiškinimai, susiję su tuo, kad pareiškėjai, gavę minėtą sprendimą, Kauno apskr. VMI dėl to paties klausimo pateikė kitą prašymą, todėl manė, kad klausimas dar nėra galutinai išspręstas. Naujo prašymo su kitais argumentais ir dokumentais pateikimas tai pačiai viešojo administravimo institucijai lemia tai, kad į naujai pateiktą prašymą bus gautas naujas atsakymas, tačiau ši aplinkybė nesustabdo ir nepratęsia pirmojo atsakymo apskundimo terminų.

Pareiškėjai prašė atnaujinti skundo padavimo terminą, argumentuodami savo prašymą tuo, kad jie buvo suklaidinti Kauno apskr. VMI 2017 m. birželio 19 d. sprendime nurodytu išsireiškimu, kad sprendimas priimtas „iš pateiktos informacijos“. Pareiškėjai vertino, kad tai nėra galutinis sprendimas, todėl jo neskundė. Be to, Kauno apskr. VMI minėtame sprendime nenurodė jo apskundimo tvarkos ir terminų.

           ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų nurodytų skundo padavimo termino praleidimo priežasčių nepripažino svarbiomis, todėl sprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą.

           Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje AS492-605/2012, 2015 m. vasario 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (LVAT 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015).

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjų argumentų apie suklaidinimą, konstatuoja, kad Kauno apskr. VMI 2017 m. birželio 19 d. sprendime nurodyta informacija, jog sprendimas priimtas „iš pateiktos informacijos“ neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad sprendimas dėl pateikto prašymo nėra galutinis. Natūralu, kad mokesčių administratorius kiekvieną kartą klausimus sprendžia iš turimos (jam pateiktos) informacijos. Tai, kad asmenys turi teisę dėl to paties klausimo kreiptis į mokesčių administratorių pakartotinai ir pateikti naujus duomenis, kurie gali būti reikšmingi nagrinėjant tą patį klausimą, nereiškia, kad keliamu klausimu jau priimto mokesčių administratoriaus sprendimo apskundimo terminai dėl to yra sustabdomi ar pratęsiami. Asmuo, nusprendęs įstatyme nustatyta tvarka ir terminais neskųsti jam nepalankaus sprendimo (atsakymo į prašymą) ir nusprendęs tai pačiai institucijai pakartotinai teikti kitą prašymą su naujais duomenimis, iš esmės pasirenka galimybę ginčą bandyti išspręsti taikiu būdu, tikėdamasis, kad viešojo administravimo subjektas jo pakartotinį prašymą priims nagrinėti, o išnagrinėjęs, priims kitą (palankų) sprendimą dėl keliamo klausimo. Nagrinėjamu atveju, pakartotinį prašymą buvo atsisakyta nagrinėti VMI 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu, todėl pareiškėja R. V., kuriai buvo adresuotas minėtas sprendimas, priešingai nei pareiškėjai teigia atskirajame skunde, turi teisę šį sprendimą (atsisakymą nagrinėti prašymą) skųsti ABTĮ nustatyta tvarka. Kaip minėta, vienas iš skundo reikalavimų ir buvo panaikinti minėtą sprendimą. Šiuo aspektu teisėjų kolegija išaiškina, kad be minėto reikalavimo, siekiant savo galimai pažeistų teisių tinkamo apgynimo, taip pat turėtų būti reiškiamas reikalavimas įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos R. V. 2017 m. liepos 11 d. prašymą.

Dėl pareiškėjų argumento, kad Kauno apskr. VMI 2017 m. birželio 19 d. sprendime nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka, teisėjų kolegija pažymi, kad apskundimo tvarkos administraciniame akte nenurodymas ar neišsamus nurodymas kiekvienu atveju turi būti įvertintas konkrečių aplinkybių visumos kontekste ir sprendžiama dėl šios aplinkybės galimos įtakos termino praleidimui (LVAT 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-148-146/2015). Priešingu atveju, kiekvieną kartą automatiškai pripažįstant, jog individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos nepakankamas išaiškinimas yra priežastis, laikytina objektyviai sukliudžiusia pareiškėjui kreiptis į teismą laiku, susidarytų situacija, kai asmuo galėtų piktnaudžiauti tokia teise, nepagrįstai kreipdamasis į administracinį teismą po ilgo laiko tarpo (LVAT 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-753/2013). Asmens, praleidusio skundo padavimo terminą, elgesys savo teisių įgyvendinimo prasme vertinamas pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio standartą. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (LVAT 2013 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-564/2013). Tai reiškia, kad asmuo, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais teisės aktais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmus ar sprendimus. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (LVAT 2008 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-798/2008; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012; 2016 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).

Atsižvelgusi į jau aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apskundimo tvarkos minėtame sprendime nenurodymas šiuo atveju neturėjo esminės įtakos termino praleidimui, pareiškėjai praleido skundo padavimo terminą dėl subjektyvių, nuo jų valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurių pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nepripažino išimtinėmis, ekstraordinariomis, svarbiomis. Be to, teisėjų kolegija pastebi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjų atidaus ir rūpestingo elgesio standartas yra aukštesnis nei vidutinis, nes pareiškėja R. V. yra profesionali teisininkė (advokatė).

Apibendrindama nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai neatnaujino pareiškėjams skundo padavimo termino ir atsisakė priimti pareiškėjų skund? reikalavimą panaikinti Kauno apskr. VMI 2017 m. birželio 19 d. sprendimą bei išvestinį reikalavimą – įpareigoti Kauno apskr. VMI išduoti prašomą Pažymą.

Kaip minėta, teismas taip pat atsisakė priimti pareiškėjų skundo reikalavimą panaikinti VMI 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą. Teismas vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, nustatančiu, kad skundą atsisakoma priimti, jeigu byla nepriskirtina tam teismui. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju (atsisakius priimti nagrinėti pareiškėjų skundą dėl Kauno apskr. VMI sprendimo teisėtumo) byla dėl VMI sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo yra teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nes VMI buveinės adresas yra Vilniuje (ABTĮ 31 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjai atskirajame skunde nenurodė nesutikimo su šia teismo nutarties dalimi argumentų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nutartį, sutinka su joje nurodytais motyvais, kiek tai susiję su atsisakymu priimti pareiškėjų skundą dėl VMI sprendimo panaikinimo, ir šių motyvų nekartoja. Šiuo aspektu teisėjų kolegija išaiškina, kad Kauno apygardos administracinio teismo atsisakymas nagrinėti pareiškėjos skundą (dėl VMI 2017 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo panaikinimo) neatima iš pareiškėjos R. V. galimybės dėl minėto sprendimo apskundimo kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašant atnaujinti skundo padavimo terminą ir kartu reiškiant reikalavimą dėl įpareigojimo išnagrinėti 2017 m. liepos 11 d. prašymą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra teisinio pagrindo. Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų R. V. ir G. V. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos                                                                                  Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

              Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė