Civilinė byla Nr. e2-10877-909/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06456-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5;

 (S)

2.6.8.10; 3.2.6.10

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

       S P R E N D I M A S

       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Ledevila“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Losrita“ dėl skolos priteisimo. 

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 8 475 Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidas.       

Nurodė, kad šalys 2021 m. spalio 20 d. sudarė Statybos subrangos sutartį Nr. SUB 211021/01 (toliau – Sutartis). Ieškovas vykdė Sutartyje nurodytus darbus, atsakovas juos priėmė. Vėliau atsakovas vengė kontakto su ieškovu, nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nors žadėjo įsiskolinimą padengti. Taigi atsakovas ieškovui liko skolingas 8 475 Eur sumą.   

Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad 8 475 Eur skolą pripažįsta, sutiko ją apmokėti, tačiau siūlo ieškovui sudaryti taikos sutartį, kur būtų nustatytos skolos apmokėjimo sąlygos. Nesant tokio ieškovo sutikimo, atsakovas prašė teismo išdėstyti skolos mokėjimą atsiliepime nurodytomis sąlygomis ir terminais.

Ieškovas teismui pateikė pranešimą dėl nuomonės pateikimo ir nurodė, kad nesutinka su taikos sutartimi ir pateiktu prašymu išdėstyti skolos išmokėjimą dalimis. Ieškovo teigimu, atsakovas gudrauja ir sąmoningai vilkina atsiskaitymą, kadangi tokia skola pagal atsakovo apyvartą yra maža, t. y. 2020 m. atsakovo viešoje deklaracijoje (www.rekvizitai.lt) apyvarta buvo nurodyta 420 000 Eur, mėnesinė - 350 000 Eur. Atsakovo įmonėje dirba 27 darbuotojai, jų vidutinis atlyginimas 2 000 Eur, skolų atsakovas valstybės įstaigoms neturi. Pridūrė, kad už ieškovo atliktus subrangos darbus atsakovas yra gavęs atlygį iš užsakovo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas skolos neginčija, 2022 m. balandžio 25 d. nutartimi paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka ir nustatė atsakovui terminą iki 2022 m. gegužės 16 d. pasiūlant teismui pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo prašymą išdėstyti skolos mokėjimą, duomenis ir įrodymus apie jo turtinę padėtį.

Atsakovas 2022 m. gegužės 13 d. pateikė teismui 2022 m. gegužės 11 d. prašymą Nr. 220511/GV-01 dėl nutarties vykdymo ir skolos išdėstymo dalimis, nurodydamas siūlomus skolos išdėstymo terminus: 2 118,75 Eur sumą sumokėti iki 2022 m. birželio 30 d.; 2 118,75 Eur - iki 2022 m. liepos 31 d.; 2 118,75 Eur - iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.; 2 118,75 Eur - iki 2022 m. rugsėjo 30 d.; bylinėjimosi išlaidas iki 2022 m. spalio 30 d. 

Paaiškino, kad atsakovo pelnas 2020 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje sumažėjo iki 1 440 Eur lyginant su 2019 m. (41 206 Eur). Atsakovas patyrė apyvartinių lėšų stygių ir tai atsiliepė 2021 – 2022 m. vykdomai statybos veiklai. Atsakovas su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2021 m. kovo 23 d. sudarė Mokestinės paskolos sutartį dėl 298 589,34 Eur skolos. 2021 m. birželio 3 d. VMI nusprendė atidėti ir išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir tai užtikrinti hipoteka – 2021 m. birželio 11 d. Sutartinės hipotekos sutartimi mokestinei skolai 69 304,60 Eur sumai bei įkeitė visą atsakovo nekilnojamąjį turtą. Todėl atsakovas negali turto parduoti, atsiskaityti su kreditoriais, įskaitant ieškovą, sumokant visą skolą iš karto. Kito nekilnojamojo turto, kurį pardavus, galėtų atsiskaityti su ieškovu, atsakovas neturi. Teigė, jog nekreipiant dėmesio į sutartis su VMI, atsakovas vis tiek negali susimokėti skolos laiku, kadangi trūksta apyvartinių lėšų, nes VMI ne ginčo tvarka nuo 2021 m. liepos 22 d. iki 2022 m. balandžio 25 d. kas mėnesį (periodiškai) nurašo nuo atsakovo sąskaitos vėluojamus sumokėti mokesčius. Vėluojant atsiskaityti su kreditoriais, atsakovas nurodė, kad šie kreipėsi į teismą, su kai kuriais pavyko sudaryti taikos sutartį. Pažymėjo, jog atsakovas nesislapsto, o bando susitarti dėl mokėjimo grafikų, taikos sutarčių. Siekiant išlaikyti darbo vietas ir darbuotojus, išvengti nemokumo, atsakovas gali atsiskaityti su ieškovu tik išdėsčius skolos sumokėjimą dalimis.

Teisme nebuvo gauta šalių prašymų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl byla išnagrinėta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

Ieškinys tenkinamas.

Dėl skolos priteisimo

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys 2021 m. spalio 20 d. sudarė Statybos subrangos sutartį Nr. SUB 211021/01. Nuo Sutarties pasirašymo dienos, šalys vykdė Sutartyje nurodytus įsipareigojimus. Ieškovas vykdė nurodytus darbus, atsakovas juos yra priėmęs. Ieškovas ragino atsakovą su juo atsiskaityti. 2021 m. gruodžio 23 d. ieškovas elektroniniu paštu išsiuntė atsakovui raginimą susimokėti susidariusį įsiskolinimą. 2022 m. sausio 5 d. pakartotinai išsiuntė atsakovui raginimą dėl skolos apmokėjimo elektroniniu paštu ir registruotu paštu tačiau atsakovas neatsakė. Sutartis buvo pasirašyta 4 541,13 Eur sumai, tačiau ieškovas darbus atliko didesnei sumai, todėl šalys pasirašė papildomą susitarimą Nr. 1, sutardami, kad už visus darbus atsakovas turi mokėti 7 157,15 Eur sumą. Vėliau pasirašė dar vieną susitarimą Nr. 2 - 5 517,60 Eur sumai. Atsakovas atliko dalinius mokėjimus ir liko ieškovui skolingas 8 475 Eur sumą. 

Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartis yra susitarimas, kuriuo viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrus darbus savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2010).

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).  

Duomenų apie tai, kad atsakovas būtų sumokėjęs skolą ieškovui, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Atsakovas atsiliepimu skolos sumą pripažįsta, jos neginčija. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas pažeidė savo sutartines prievoles, ieškovui už atliktus darbus nesumokėjo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 8 475 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.256 straipsnio 1-2 dalys, 6.644 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovo priteistinos 191 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, t. y. žyminis mokestis (CPK 79, 88, 93 straipsniai).  

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija (13,44 Eur) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – šios išlaidos iš atsakovo priteistinos valstybės naudai (CPK 92, 96 straipsniai).

Dėl atsakovo prašymo išdėstyti skolos mokėjimą dalimis

Atsakovas pateikė prašymą leisti skolą mokėti dalimis, t. y. išdėstyti skolos mokėjimą keturių mėnesių laikotarpiui. Prašymą motyvavo sunkia turtine padėtimi, turimais įsiskolinimais kitiems kreditoriams. Ieškovas nesutiko su atsakovo prašymu, teigdamas, kad iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad atsakovas pajėgus sumokėti skolą, atsakovas sąmoningai vilkina atsiskaitymą.  

CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, remiantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Akcentuotinas šios normos taikymo išimtinumas sietinas su nuostata, jog bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo (ar išdėstymo), teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas (ar išdėstymas) neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

Taigi, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015).

Ieškovas, nesutikdamas su atsakovo prašymu, nurodė, kad iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad 2020 m. atsakovo viešoje deklaracijoje (www.rekvizitai.lt) apyvarta buvo 420 000 Eur, mėnesinė - 350 000 Eur, atsakovo įmonėje dirba 27 darbuotojai, jų vidutinis atlyginimas 2 000 Eur, skolų atsakovas valstybės įstaigoms neturi. Teismas sutinka, kad šie duomenys suteikia tam tikros informacijos apie atsakovą, tačiau nėra pagrindo teigti, kad šie duomenys detaliai atskleidžia atsakovo tikrąją turtinę padėtį, turimas apyvartines lėšas ir pan. Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir 2022 m. gegužės 11 d. prašyme Nr. 220511/GV-01 paaiškino, kad atsakovo pelnas sumažėjo, jis patyrė apyvartinių lėšų stygių, tam pagrįsti pridėjo įmonės metinę finansinę apskaitą. Atsakovas su VMI yra sudaręs 2021 m. kovo 23 d. Mokestinės paskolos sutartį dėl 298 589,34 Eur skolos, 2021 m. birželio 11 d. Sutartinės hipotekos sutartį mokestinei skolai 69 304,60 Eur sumai, kuriuo įkeistas visas turimas atsakovo nekilnojamasis turtas. Šias aplinkybes patvirtina prie prašymo pridėti įrodymai, sutarčių kopijos. Kito nekilnojamojo turto atsakovas neturi. Faktą, jog VMI laikotarpiu 2021 m. liepos 22 d. – 2022 m. balandžio 25 d., kas mėnesį nuskaičiuoja nuo atsakovo sąskaitos vėluojamas sumokėti sumas, atsakovas pagrindė išrašu iš įmonės banko sąskaitos. Pažymėtina, kad atsakovas nurodė, jog sudarė vienuolika taikos sutarčių su kitais kreditoriais. Teismui patikrinus šiuos duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO), nustatyta, kad ši atsakovo nurodyta informacija pasitvirtino (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas nesislapsto, siekia skolas kitiems kreditoriams grąžinti dalimis, yra tikimybė, kad atsakovo turtinė padėtis pagerės, nes turimos skolos bus dengiamos dalimis, kas leis atsakovui išlaikyti stabilesnę turtinę padėtį.

Įvertinus atsakovo nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, taip pat atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pateikė pakankamus duomenis apie savo realią turtinę padėtį, pelną, kitus turimus skolinius įsipareigojimus, teismo vertinimu, skolos išdėstymas nesukels neigiamų pasekmių, priteistos sumos išdėstymas dalimis nė vienai iš šalių nebus aiškiai nenaudingas, o tuo pačiu bus atsižvelgta į šalių pusiausvyros ir lygiateisiškumo principą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 284 straipsnis). Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovas nepateikė konkrečių argumentų, kad išdėsčius skolos mokėjimą atitinkamam laikotarpiui, tai sukels ieškovui itin neigiamas pasekmes ar kitokiu būdu sutrikdys jo veiklą. Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, derinant abiejų šalių teises bei teisėtus interesus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsakovo prašymas tenkintinas ir 8 475 Eur priteistos skolos sumos bei 191 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimas išdėstytinas keturių mėnesių laikotarpiui, t. y. atsakovui kiekvieną mėnesį ieškovui sumokant po 2 166,50 Eur sumą, pradedant mokėti nuo 2022 m. birželio 30 d. bei paskutinę įmoką sumokant 2022 m. rugsėjo 30 d. (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad atsakovui tinkamai nevykdant teismo sprendimo bei nesumokėjus ieškovui bent vienos įmokos nustatytais terminais, ieškovas turi teisę į visos teismo sprendimu priteistos ir nesumokėtos sumos išieškojimą priverstine tvarka (t. y. kreiptis į teismą ir gauti vykdomąjį raštą, kad šį galėtų pateikti antstoliui vykdyti priverstinai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais, 279 straipsniu, 284 straipsniu, 307 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Ledevila“ iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Losrita“ 8 475 Eur (aštuonis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) skolos ir 191 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidas.   

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Losrita“ valstybei 13,44 Eur (trylika eurų 44 centus) pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išdėstyti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Losrita“ sprendimu priteistos 8 475 Eur skolos sumos ir 191 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimą, iš viso 5 666 Eur priteistą sumą, nustatant, kad atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Losrita“ turi sumokėti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Ledevila“ šias įmokas tokia tvarka ir terminais: 

1)       2022 m. birželio 30 d. – 2 166,50 Eur (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus 50 centų),

2)       2022 m. liepos 31 d. – 2 166,50 Eur (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus 50 centų),

3)       2022 m. rugpjūčio 31 d. – 2 166,50 Eur (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus 50 centų),

4)       2022 m. rugsėjo 30 d. – 2 166,50 Eur (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus 50 centų).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                   J. R.