Baudžiamoji byla Nr. 1-792-1123/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48493-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė,

sekretoriaujant Agnei Grinkevičiūtei,

dalyvaujant prokurorei Rasai Šimonei,

kaltinamajam E. P.,

jo gynėjai advokatei Gintarei Leškevičienei,

nukentėjusiajai L. M.,

jos gynėjui advokatui Zbignevui Jankovskiui (Zbignev Jankovski),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas:

1) Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir jam paskirtas 10 mėnesių laisvės apribojimas;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir jam paskirtas 1 metų laisvės apribojimas; Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi subendrintos Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartimi pakeista Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi paskirta bausmė į 90 parų areštą;

3) Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta 21 MGL bauda; vadovaujantis BK 641 straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė - 14 MGL dydžio bauda.

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir jam paskirtas 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimas; paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi subendrintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartimi paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimas. Bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirtas 20 parų areštas; paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų 2 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimas; bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

6) Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimu; paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pakeistas Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendis ir 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su E. P. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas E. P. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. kovo 2 d. 19.30 val. iki 2017 m. kovo 3 d., 13.26 val. (viena diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant E. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 2) tęsti darbą arba mokslą; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo,

 kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

E. P., 2019 m. lapkričio 3 d., apie 02.00 val., restorane (duomenys neskelbtini), L. M. metus į jį bokalą ir pataikius į dešinį smilkinį, jis tyčia metė bokalą L. M. į veidą, padarydamas nukentėjusiajai L. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosies kaulų lūžiu su odos nubrozdinimais nosies nugarėlėje ir poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke. Šiais savo veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis E. P.

Nukentėjusioji L. M., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykio dieną į barą atėjo su drauge J. V. apie 10 valandą, prie savo įprasto staliuko. Jos buvo išėjusios į lauką, o prie staliuko gulėjo jų megztiniai. Ji grįžo su pažįstamu (jo duomenų nežino), tuo metu prie stalo sėdėjo du vyrukai, kaltinamasis su draugu. Jie prisėdo prie to staliuko, nes jis šešiavietis ir ten buvo jų megztiniai. Ji kaltinamojo neprašė, kad jis jai nupirktų alaus, ji turėjo savo alų, ji jam sakė nusipirkti vyšninį alų, nes jis yra skanesnis. Įvykio metu ji buvo kažkiek apsvaigusi nuo alkoholio, prieš tai jie buvo išgėrę pusę litro brendžio, o to alaus ji išgerti nesuspėjo. Ji pamatė, kad kaltinamasis paėmė jos bokalą ir iš jos bokalo perpylė alų į savo. Ji dėl to į jį staiga atmetė tuščią bokalą, taikydama ne tiesiai į žmogų, bet stikliukas atsimušė ir pataikė jam į galvą, ji to nesitikėjo. Jos taurė buvo plono stiklo su kojyte, ji atsitrenkė į stovintį bokalą ir stiklas atšoko. Ji savo veiksmus pripažįsta ir jų nepateisina, bet tikrai nenorėjo, kad tas bokalas sužeistų žmogų. O jis tą didelį bokalą metė jai tiesiai į veidą. Jo draugas nieko nedarė, jie kartu atsistojo ir paskui išvedė į lauką. Stalas yra gana platus, jie sėdėjo ir E. P. metė bokalą atsistojęs, jai sėdint. Mesdamas jis žiūrėjo į ją. Mesdamas bokalą jis jai nieko nesakė, arba jei kažką sakė, ji negirdėjo, nes viskas vyko greitai, ten garsiai grojo muzika. Ji nežino, nuo ko kaltinamajam reikėjo gintis, jis atsistojo ir iš karto metė stovėdamas tiesiai priešais ją. Kaip supranta, jai buvo suduota bokalu, nes E. P. norėjo atkeršyti. Jis nebėgo, jį draugas išvedė. Ji pati tuo metu buvo išsigandusi, kad sužeidė žmogų, nes E. P. bėgo kraujas iš šono, paskui ir jai pradėjo kraujas bėgti ir ji nebežiūrėjo į jį. Jos draugės tuo metu nebuvo šalia, ji buvo salėje ir atbėgo, kai pamatė, kad žmonės susirinko. Įvykio metu šalia buvo tas vyras, kurio ji nepažįsta, bet jos jo negalėjo rasti, kad duotų parodymus. Jos išėjo į tualetą ir ji nusiplovė su vandeniu, paskui išėjo į lauką ir atvyko policija. Jai buvo nosies kaulo lūžis ir ji dar atsitrenkė galva į sieną. Ligoninėje buvo du kartus, konstatavo sumušimą. Dėl jos elgesio policijoje paaiškino, kad areštinėje ji daužė ne duris, ji kvietė pareigūnus, kurie buvo nuėję, ir prašė, kad jai leistų paskambinti, nes ji norėjo perspėti sūnų, kad negrįš namo, tačiau jie jai paaiškino, kad rytoj paskambins ir viskas. Savo ieškinį palaiko. Ji turi tuos drabužius, yra nuotraukos. Jai reikėjo juos palikti neplautus, kad būtų įrodymai, iki šiol guli kraujuoti. Dėl neturtinės žalos tai prašo ne šiaip sau, o dėl sveikatos, greičiausiai reikės daryti plastinę operaciją, atstatyti nosį, jos kvėpavimas yra pasunkėjęs. Dėl operacijos jai sakė gydytoja, tai yra parašyta kortelėje, kuri yra byloje. Dabar išrašo dėl operacijos nėra. Po patirtų sužalojimų ji buvo nedarbinga 2 mėnesius. Iki šiol jaučia galvos skausmus ir trikampio skausmus, jai sakė, kad tai pasekmės, kurios kada nors praeis. Kartais jai kraujuoja nosis, atsirado knarkimas, kvėpavimas yra ne toks, koks buvo, ypač gulint. Yra likęs randas, kurio iki įvykio nebuvo.

Liudytojas P. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad pažįsta salėje esantį kaltinamąjį, jis yra jo draugas E. P.. Moteris nepažįsta, bet ji matyta iš to vakaro. Įvykio dieną, apie 10-12 val. vakaro jie su E. P. užėjo į kažkokį barą (duomenys neskelbtini), jis vairavo, tai buvo blaivus, o E. P. kažką gėrė, turbūt alų. Jie sėdėjo prie bendro staliuko, nebuvo labai laisvų vietų, tai sėdėjo su nepažįstamais žmonėmis. Prie to stalo sėdėjo ir nukentėjusioji, kuri buvo su vaikinu. Ten buvo labai chaotiška, keitėsi žmonės, garsiai grojo muzika. E. P. nuėjo, nupirko alaus, pastatė bendrai ant to stalo 2-3 taures, bokalus alaus, gal vaišino, o gal ta moteris paprašė, to neatsimena. Ten buvo vyriški bokalai po 0,5 litro. Tuos bokalus paėmė ir ta moteris, ir E. P.. Po to prasidėjo ginčas kieno kur alus, E. P. paėmė tą bokalą ir išgėrė pora gurkšnių, padėjo atgal ir ta moteris, tai pamačiusi, jam trenkė bokalu. Trenkė bokalą laikydama rankoje, ten nebuvo ąselės, ten yra taurė. Moteris tuo metu sėdėjo prieš E., jis jai buvo lengvai pasiekiamas. Ji trenkė atsistojus, nes atsisėdus nepasiektų. E. pradėjo stipriai bėgti kraujas iš žaizdos, kuri buvo prie dešinio smilkinio. Kraujas bėgo pulsuojančiai, jis nematęs tokių dalykų, todėl labai išsigando. Ta moteris tuo metu atsisėdo, ją pradėjo raminti žmonės, kurie su ja sėdėjo, o jis pradėjo E. P. vesti iš baro ir pakeliui prašyti žmonių, kad kviestų greitąją. Vedant E. P. nieko neįvyko, nebuvo jokių E. P. veiksmų. E. P. supyko, kad jam trenkė, sakė kažką. Sąmonės jis neprarado, suprato, kas įvyko. Jis patvirtina, kad E. P. ėmė į rankas bokalą, jis jį sustabdė, kad jis bokalo neimtų, gal E. P. norėjo jai suduoti, jis nežino. E. P. neprašė jo duoti parodymų, paskutinį kartą E. P. matė vakar. Gal dabar blogai atsimena įvykį, gali būti, kad ikiteisminio tyrimo metu geriau prisiminė.

Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo P. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuomet jis parodė, kad šiuo metu tikslios datos nepamena, tai buvo šeštadienis, jis su draugu E. P. nuėjo į (duomenys neskelbtini). Nuėjo 23 val., pabuvę trumpai, jie išvažiavo. Sugrįžo apie 1 val. Jie atsisėdo prie staliuko. Kai jis su E. sėdėjo prie staliuko, prie to paties staliuko prisėdo moteris su vyriškiu. Moteris buvo neblaivi, jis tai suprato iš jos nerišlios kalbos, ji ėjo svirduliuodama. Su moterimi bendravo E., jis su ja nekalbėjo. Jis buvo blaivus, alkoholio nevartojo. Moteris prašė E. nupirkti alaus. E. nuėjo ir nupirko alaus, atnešė du bokalus alaus ir pastatė ant stalo. E., išgėręs savo alų, paėmė iš kito bokalo persipylė alų į savo bokalą ir pastatė tuščią bokalą. Tuomet moteris iš karto pagriebė pastatytą tuščią bokalą ir, pasilenkusi link E., trenkė jam per galvą, pataikydama į kairės pusės smilkinį. Nepamena, ar moteris ką nors pasakė prieš trenkdama su bokalu E.. Viskas įvyko labai greitai, todėl jis neužfiksavo. Stalo plotis apie 70 centimetrų. Kai moteris trenkė bokalu į E. galvą, bokalas suskilo. E. buvo padaryta žaizda galvoje ir pradėjo stipriai bėgti kraujas. Moteris, trenkusi E., atsisėdo, o E. jos atžvilgiu vartojo keiksmažodžius. Jis, pamatęs pas E. stipriai bėgantį kraują, labai išsigando ir bandė E. išvesti į lauką. Jo visas dėmesys buvo sutelktas į E. kraujuojančią žaizdą. Jis pamena, kad E. ėmė į rankas bokalą, tačiau jis neužfiksavo, kad jis būtų metęs bokalą į moterį ar juo trenkęs. Kai buvo lauke, jis iš savo mašinos paėmęs bintą tvarstė E. žaizdą. E. drabužiai buvo labai kruvini. Kai buvo lauke, prisimena, kad kiti žmonės kalbėjo, kad sužalota moteris, tačiau jis nematė, kada ji buvo sužalota. Atvažiavę policijos pareigūnai ją vedė į automobilį, medikai jos neapžiūrinėjo. Negali pasakyti, ar E. trenkė bokalu moteriai, tokio vaizdo nematė, neužfiksavo dėl didelio išgąsčio (1 t., b. l. 34).

Pagarsinus minėtus parodymus teismo posėdyje, liudytojas P. S. nurodė, kad parodymai surašyti teisingai. E. P., nupirkęs to alaus, išgėrė ir persipylė iš pilno bokalo į tuščią, galimai dėl to supyko moteris. Jis atnešęs tą alų, pastatė jai, tai gaunasi, kad jai nupirko. Neatsimena, su kokia ranka moteris trenkė E.. Tas bokalas, kuriuo trenkė, buvo paprastas iš plono stiklo, gal labiau sidrui tinkamas, ne ant kojelės, o gal ir ant kojelės. Tie bokalai, kuriuos E. P. nupirko, buvo 2-3, be rankenos, apvalūs, 0,5 litro talpos. Jis nemano, kad E. P. pirko alų tam vyrui, kuris sėdėjo su ta moterimi, gal ji paprašė, bet jis to negirdėjo. Bokalą pastatė šalia jos, ji gėrė jį, tai galvojo, kad turbūt nupirko jai. Tiksliai negali pasakyti, kas kam kiek pirko alaus.

Liudytoja J. L., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji prisimena nukentėjusiąją moterį. Ją pažįsta tik iš matymo, kaltinamąjį taip pat. Jie šoko ir girdėjo, kad tarp jų buvo ginčas. Moteris pirma metė bokalą ir kai jie bandė išvesti vaikiną, nes jam labai stipriai bėgo kraujas, tada ir vaikinas metė bokalą. Viskas vyko vakare, valandos neprisimena. Jų bare buvo daug, kaltinamasis ir nukentėjusioji sėdėjo prie stalo, vienas prieš kitą. Jai atrodo, kad prie nukentėjusiosios sėdėjo dar vienas vyras. Buvo triukšmas, jie rėkė vienas ant kito. Ji pamatė, kad nukentėjusioji pirma metė bokalą, metė tiesiai ir pataikė kaltinamajam tiesiai į galvą. Pataikė pats bokalas. Bokalas liko nesudaužytas, jis buvo vyriškas, storo stiklo, ten kitokių nebūna. Kaltinamasis nesudavė bokalu, o taip pat jį metė. Jis pats neatsistojo, bet kai jį bandė pakelti, tada jis paėmė bokalą ir jį metė. Kur pataikė, ji negali pasakyti. Nukentėjusioji tuo metu sėdėjo. Iki tol, kol kaltinamasis metė atgal bokalą, tikrai nepraėjo daug laiko, ne daugiau nei minutė. Po pirmo metimo kaltinamajam bėgo daug kraujo, viskas aplink stalą buvo kruvina, visi pribėgo jį kelti ir tada jis metė. Ar šalia kaltinamojo buvo dar kažkoks asmuo veiksmo metu, ji negali pasakyti. Nežino, kiek žmonių matė kaltinamąjį, bet daugiau negu vienas. Ji nematė, kaip elgėsi bokalą metusi nukentėjusioji, o kai kaltinamasis metė, ji jau laikėsi už veido.

Liudytoja J. V., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji pažįsta nukentėjusiąją, jų santykiai draugiški. Kaltinamojo nepažįsta, jį matė tik įvykio dieną. Jos su L. M. atėjo apie 10 valandą, paskui prie jų prisėdo kaltinamasis su draugu. Jie buvo dviese, kaltinamasis buvo išgėręs, nelabai pagarbiai elgėsi. Kaltinamasis norėjo su jomis išgerti, susidaužti, nežino, ko jis tiksliai norėjo, bet joms to visiškai nereikėjo. Prie jų su nukentėjusiąja buvo bokalai be rankenos ant kolelės, o prie jų prisėdę vaikinai turėjo bokalus su rankena. Jai atrodo tas kitas vaikinas negėrė, tai buvo vienas bokalas. Alų jos pirko pačios, kaltinamasis jų nevaišino, jos abi turėjo pinigų. Paskui jai paskambino ir ji išėjo į lauką. Išėjusi buvo gal 1-2 valandas, buvo atvažiavęs jos draugas ir jiems reikėjo pasišnekėti. Kai grįžo, tas įvykis jau buvo įvykęs, ji rado prie staliuko L. M. kruviną, jos išėjo į tualetą apsiprausti, tada į lauką, kur atvažiavo policija ir greitoji. Nukentėjusioji negalėjo papasakoti, kas įvyko, ji buvo šoke. Kai atsigavo, jos jau nebebuvo kartu, po įvykio apie tai nekalbėjo.

BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2019 m. lapkričio 4 d., 18.06 val. gautas RVUL slaugytojos pranešimas, kad 2019 m. lapkričio 4 d., 14.50 val. kreipėsi L. M., kuriai diagnozuotas nosies kaulų lūžimas, paleista. Pastaroji paaiškino, kad nepažįstamas asmuo (duomenys neskelbtini) metė jai bokalą į veidą (1 t., b. l. 59).

2019 m. lapkričio 3 d. įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta – restoranas (duomenys neskelbtini). Įėjus į vidų, koridoriuje iš kairės ant sienos yra viena vaizdo kamera, kuri yra nukreipta į įėjimo duris. Tiesiai yra salė, kurioje iš kairės stovi apvalūs stalai su kėdėmis, o iš dešinės yra prekystalis, ant kurio guli įvairūs daiktai. Šalia prekystalio yra durys į virtuvę. Įėjus į virtuvę, joje stovi baldai, buitinė technika, kiti daiktai. Ant stalo tarp daiktų stovi bokalas su stikliuku. Bokalas yra stiklinis, su užrašu „Tauras“ (pridėtos nuotraukos). Bokalo rankena yra sudužusi, ant jo yra matomos raudonos spalvos dėmės. Bokalas paimtas ir supakuotas į voką Nr. 1. Stikliuko viršutinė dalis yra sudužusi (pridėtos nuotraukos). Ant stikliuko apatinės dalies yra matomos raudonos spalvos dėmės. Stikliukas paimtas ir supakuotas į voką Nr. 2. Už prekystalio dešinėje pusėje stovi eilėmis sustatyti mediniai stačiakampio formos stalai su mediniais suoliukais (pridėta nuotrauka). Salėje vaizdo stebėjimo kamerų nėra (1 t., b. l. 16-25).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3923/2019(01) nurodyta, kad L. M. nustatyta nosies kaulų lūžis su odos nubrozdinimais nosies nugarėlėje ir poodine kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, poodinės kraujosruvos krūtinėje, dešiniame dilbyje, kairėje rankoje, kietu buku daiktu (daiktais), 1-3 paras iki apžiūros. Sužalojimai visumoje dėl nosies kaulų lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl lūžio sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 28-30).

Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus 2019 m. gruodžio 4 d. pateiktoje Į areštinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir kratos protokolo kopijoje ir medicininės kortelės išrašo kopijoje nurodyta, kad L. M. 2019 m. lapkričio 3 d., 04.52 val. ir 7.10 val. nustatyti nosies srityje paviršiniai odos nubrozdinimai, patinimas (1 t., b. l. 47-49).

Teismo posėdžio metu kaltinamojo gynėja pateikė dokumentus iš baudžiamosios bylos Nr. 1-742-486/2020, kurioje L. M. kaltinama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl to paties įvykio. Iš pateiktos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3925/2019(01) matyti, kad E. P. nustatyta žaizda dešiniajame smilkinyje, kuri pagal savo pobūdį tikėtina yra pjautinė ir padaryta kietu, briauną turinčiu daiktu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, vienu įrankiu ar daiktu vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 155-156). Taip pat pateiktos kaltinamojo E. P. sužalojimų fotonuotraukos (1 t., b. l. 137-158) bei nutarimas jį pripažinti nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 159). Taip pat pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus Vyriausiojo postinio A. S. 2019 m. lapkričio 3 d. tarnybinis pranešimas dėl L. M., kuriame nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 3 d., apie 02.30 val. į Vilniaus aps. VPK OVS buvo pristatyta neblaivi L. M., kuri buvo akivaizdžiai neblaivi, judesiai nekoordinuoti, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Būdama laikino sulaikymo patalpoje, ji pradėjo daužyti ir spardyti duris, dėl to buvo panaudoti antrankiai ir prirakinta prie suoliuko, kad nesusižalotų ir nesugadintų durų (1 t., b. l. 160).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Aptarta nusikalstama veika yra tyčinis materialiosios sudėties nusikaltimas (BK 15 straipsnis). Tyčia gali būti apibrėžta (konkretizuota) ir neapibrėžta (nekonkretizuota). Neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia yra tada, kai kaltininkas, darydamas veiką, suvokia veikos pavojingumą, bet nesuvokia konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t. y. kaltininką tenkina bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas atsako už atsiradusius padarinius.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad E. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, įrodyta. Kaltinamasis teisme duodamas parodymus  neneigė, kad atliko kaltinime nurodytus veiksmus, t.y. į nukentėjusiąją metė bokalą, dėl ko jai buvo padaryti sužalojimai, tačiau teigė, jog tai padarė šoko būsenoje, po to, kai nukentėjusioji į jį metė alaus bokalą, aiškino, jog tai padarė gindamasis, nes nukentėjusiosios veiksmai buvo neadekvatūs. Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai visumoje dėl nosies kaulų lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl lūžio sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo duomenys, nukentėjusiosios, paties kaltinamojo teisme duoti parodymai, liudytojos J. L. parodymai, minėta specialisto išvada patvirtina, kad kaltinamasis metė bokalą L. M. į veidą, padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis teisme iškėlė versiją, kad jis veikė būtinosios ginties sąlygomis, nes nukentėjusioji sukėlė konfliktą ir pirma metė į jį alaus bokalą, todėl jis, gindamas save nuo neadekvačių nukentėjusiosios veiksmų, nesitaikydamas metė alus bokalą. Teisme kaltinamasis teigė, jog  apgailestauja dėl įvykusio ir nurodė, kad supranta, kad tai buvo jo veiksmai ir savo poelgį vertina labai kritiškai, atsiprašo nukentėjusiosios už padarytą žalą. Jis nesiekė sužaloti nukentėjusiosios, bokalą metė netyčia, nes po smūgio jam į galvą, jis buvo sukrėstas, jam užtemo akyse ir krauju apsipylė veidas, jis nieko negalėjo matyti, pradėjus gausiai kraujuoti, suprato, kad jam tikrai nėra gerai, galvojo, kad nukraujuos, žaizda buvo pora milimetrų nuo smilkinio, todėl jis instinktyviai paleido tą bokalą, nes galvojo, kad jį galimai dar užpuls. Teismas tokius kaltinamojo paaiškinimus vertina kaip gynybinius, duotus siekiant sušvelninti atsakomybę. Pažymėtina, kad kaltinamojo paaiškinimai teisme apie konflikto eigą, elgesio motyvus, nesutampa su jo duotais paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metui. Pirmos apklausos metu 2020 m. sausio 8 d. ( 1 t., b.l. 54) E. P.aiškino, kad jis nemetė bokalo į moterį, nežino kokiu būdu, kada moteris susižalojo. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu E. P. neakcentavo ir neužsiminė, kad jis kaltinime nurodytus veiksmus atliko gindamasis nuo neadekvataus nukentėjusiosios elgesio, t.y. savo nusikalstamus veiksmus aplamai neigė. Teismo vertinimu, kaltinamasis nėra visiškai nuoširdus ir atviras, aiškindamas apie konflikto kilimo aplinkybes, nes jo paaiškinimų apie tai, kad jis nupirko nukentėjusiajai alaus, kurį vėliau persipylė į savo bokalą, nepatvirtina byloje esantys duomenys. Priešingai pati nukentėjusioji ir kartu su ja į restoraną atėjusi draugė liudytoja J. V. nurodė, kad jos alų pirko pačios, kad kaltinamasis jų nevaišino, kaltinamojo draugas P. S. teisme duodamas parodymus nurodė, jog  prasidėjo ginčas kieno kur alus, E. P. paėmė tą bokalą ir išgėrė pora gurkšnių, padėjo atgal ir ta moteris, tai pamačiusi, jam trenkė bokalu. Teismo manymu šie parodymai patvirtina, kad nukentėjusiosios veiksmai buvo sąlygoti kaltinamojo veiksmų, o pats kaltinamasis teisme stengiasi paaiškinti apie įvykį jam palankesniu būdu. Nukentėjusioji tiek teisiamajame posėdyje, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu laikėsi pozicijos, jog pats kaltinamasis išprovokavo konfliktą, paėmęs jos bokalą ir iš jos bokalo perpylęs alų į savąjį, po ko ji staiga metė į kaltinamąjį tuščią bokalą, nuo ko kaltinamajam iš smilkinio ėmė smarkiai bėgti kraujas. Nukentėjusioji savo veiksmus pripažino ir 2020 m. liepos 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu byloje Nr. 1-742-486/2020 ji pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ( 2 t., b.l. 12-16). Nukentėjusioji teisme paaiškino, jog kaltinamasis, po to, kai jam nuo jos mestos alaus taurės iš galvos ėmė bėgti kraujas, atsistojęs metė didelį alaus bokalą jai sėdinčiai kitoje stalo pusėje tiesiai į veidą. Jos supratimu, jai buvo suduota bokalu, nes E. P. norėjo atkeršyti.. Apklaustas teismo posėdžio metu kartu su kaltinamuoju tą vakarą į restoraną atėjęs asmuo liudytojas P. S. parodė, jog moteris po to, kai sudavė smūgį bokalu kaltinamajam atsisėdo, ją pradėjo raminti žmonės, kurie su ja sėdėjo, o jis pradėjo E. P. vesti iš baro ir pakeliui prašyti žmonių, kad kviestų greitąją, teigė, kad vedant E. P. nieko neįvyko, nebuvo jokių E. P. veiksmų. E. P. supyko, kad jam trenkė, sakė kažką. Sąmonės jis neprarado, suprato, kas įvyko. Jis patvirtino, kad E. P. ėmė į rankas bokalą, tačiau jis jį sustabdė, kad jis bokalo neimtų, gal E. P. norėjo jai suduoti, jis nežino. Tokius liudytojo parodymus teismas vertina kritiškai, nes liudytojas galimai , siekdamas nepakenkti savo draugui, selektyviai nurodė tik tas aplinkybes, kurios akivaizdžiai neapsunkina kaltinamojo padėties, o kitas aplinkybes galimai nutylėjo arba jų neprisiminė. Apklausta nei su kaltinamuoju, nei su nukentėjusiąja nesusijusi liudytoja J. L. parodė, jog girdėjo, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios buvo ginčas, jie rėkė vienas ant kito, moteris pirma metė bokalą į kaltinamąjį, ir kai kaltinamąjį bandė išvesti, nes jam labai stipriai bėgo kraujas, tada jis paėmė bokalą ir jį metė, nukentėjusioji tuo metu sėdėjo.

Taigi, nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pats kaltinamasis išprovokavo konfliktą, iš nukentėjusiosios bokalo perpylęs alų į savąjį, po ko ji staiga metė į kaltinamąjį tuščią bokalą. Šios įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ir šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vyko tarpusavio konfliktas, peraugęs į smurtinius veiksmus, kuriose abi konfliktuojančios pusės buvo aktyvios ir galiausiai panaudojo smurtinius veiksmus. Susidariusioje situacijoje, nukentėjusiosios smurtiniai veiksmai kaltinamojo atžvilgiu jau buvo pasibaigę, kaltinamajam nekilo iš nukentėjusiosios pusės jokia nauja grėsmė, todėl laikytina, jog kaltinamojo veiksmai buvo sąmoningi atsakomieji veiksmai (reakcijos būdas) į nukentėjusiosios pasibaigusį pavojingą neteisėtą kėsinimąsi. Teismo vertinimu, kaltinamojo veiksmus lėmė ne būtinybė gintis nuo nukentėjusiosios, bet pyktis dėl jos netinkamo (neteisėto) elgesio. Teismų praktikoje pripažįstama, kad muštynėse, kai jos kyla tarpusavio konflikto metu, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, smurtą vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Muštynėse nėra besiginančiųjų, todėl tokiais atvejais teisė į būtinąją gintį nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-684/1999, Nr. 2K-537/2006, Nr. 2K-9/2007, Nr. 2K-394/2007, Nr. 2K-428/2008, Nr. 2K-489/ 2011 ir kt.).

Būtinoji gintis yra ne nuo pavojingo asmens, ne nuo tam tikrų asmeninių jo savybių, ankstesnio jo elgesio ir pan., o būtent nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-719/2018). Pažymėtina, kad, vertinant būtinosios ginties situaciją, turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012, 2K-P-135/2016). Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad įvykio metu nebuvo susidariusi teisėtos būtinosios ginties situacija, kurios metu kaltinamajam reikėjo gintis, metant pakankamai didelį storo stiklo alaus bokalą nukentėjusiajai į veidą (galvą), nes incidentas jau buvo pasibaigęs ir pavojingos situacijos jam nebuvo. Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, metė bokalą L. M. į veidą, padarydamas nukentėjusiajai L. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį nosies kaulų lūžiu su odos nubrozdinimais nosies nugarėlėje ir poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, suvokdamas vykdomos smurtinės veikos pobūdį, jis numatė galinčius kilti padarinius (jų neišvengiamumą), ir sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių, t. y. nukentėjusiosios L. M. nesunkaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo E. P. veiksmuose yra visi BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, nusikalstama veika baigta.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Tokia aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Sprendžiant apie provokuojančius veiksmus atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jam artimą asmenį, buvo smurtinių ar kitokių pavojingų veiksmų ir pan.) (kasacinės nutartys Nr. 2K-364/2014, 2K- 377/2011, 2K-450/2011). Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis, ir pan. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tikisi, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys Nr. 2K–166/2013, 2K-386/2012). Atsižvelgdamas į nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes bei į tai, kaip BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė aiškinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, teismas konstatuoja, jog L. M. nusikalstami veiksmai, metant į kaltinamąjį tuščią bokalą, vertintini kaip rizikingi BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintos teisės normos dispozicijos prasme, bei pripažįsta tai kaltinamojo E. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Kaltinamojo gynėja prašė pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Teismų praktikoje dideliu susijaudinimu laikomas ne bet koks susijaudinimas, o tokia emocinė žmogaus būsena, kai iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, t. y. fiziologinis afektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87/2007). Šiuo atveju byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos padarymo metu E. P. buvo didelio susijaudinimo būsenos. Didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama ekspertizė, tačiau tokia ekspertizė skiriama tik turint duomenų, duodančių pagrindą manyti buvus fiziologinio afekto būseną. Teismo vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis dėl patirto sužalojimo buvo tiek susijaudinęs, kad nesuvokė savo veiksmų ar negalėjo jų valdyti, nes apklaustas teisme liudytojas P. S. parodė, jog po smūgio E. P. sąmonės neprarado, suprato, kas įvyko. Teisme apklaustas kaltinamasis gana detaliai nurodė konflikto kilimo priežastis, jo eigą, savo veiksmus po nusikalstamos veikos padarymo. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis numatė savo tolesnius veiksmus konflikto metu ir kad jis nebuvo didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būsenoje, bet veikė sąmoningai. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo nustatyti E. P. atsakomybę lengvinančiosios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – gana jauno amžiaus, dirbantis, anksčiau teistas 7 kartus, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei (1 t., b. l. 74-78), gana daug kartų baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 65-72).

Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis ne kartą teistas ir baustas administracine tvarka, pastarąją nusikalstamą veiką padarė jam ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis ir tikslai gali būti pasiekti jam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrus tik realią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis už sankcijos vidurkį.

Kadangi kaltinamasis E. P. šiame nuosprendyje aptariamą nusikalstamą veiką padarė iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžio priėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu E. P. paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie didesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir paskiriant E. P. galutinę laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytini Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju teismas įvertina tai, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskirtinas prie nesunkių, kaltinamasis teisme pripažino, jog atliko kaltinime nurodytus veiksmus, nurodė, jog savo poelgį įvertino kritiškai, atsiprašė nukentėjusiosios už padarytą žalą, teismas konstatavo, jog E. P. nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas pačios nukentėjusiosios elgesys. Įvertinusi visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo E. P. izoliavimas nuo visuomenės turės daugiau neigiamą, nei teigiamą poveikį jo asmenybei, taip pat gali turėti neigiamą poveikį jo vėlesnei integracijai į visuomenę. Todėl bausmės vykdymo atidėjimas maksimaliam trejų metų laikotarpiui su keliomis suderintomis pareigomis, nenutrauks nuteistojo socialinių ryšių, be to, ne tik jį nubaus, bet ir paskatins maksimaliai keisti savo elgesį teigiama linkme, taip pat maksimaliai užtikrins, kad E. P. toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Taip pat pažymėtina, jog bausmės vykdymo atidėjimas kaltinamajam E. P. nepažeistų ir nukentėjusiosios interesų, nes užtikrintų realias galimybes atlyginti savo nusikalstama veika padarytą žalą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, E. P. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams (maksimaliam bausmės vykdymo atidėjimo terminui). Teismo vertinimu, būtent laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidedamas, yra tinkamiausia bausmė E. P., ji užtikrintų tiek BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirtį paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kadangi bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikomi draudimai bei įpareigojimai drausmintų E. P., tačiau neizoliuotų jo nuo visuomenės, neapribotų galimybės dirbti, o taip pat užtikrintų realią galimybę nukentėjusiajai gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu E. P. įpareigotinas būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val. (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas) ir tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas), taip pat neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 56), paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl civilinių ieškinių

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasą pareiškė civilinį ieškinį dėl 170,34 eurų turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiosios L. M. gydymo (1 t., b. l. 37-40). Išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis E. P. tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai L. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi turtinė žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai, susijusi su išlaidomis patirtomis nukentėjusiosios sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, padaryta kaltinamojo nusikalstama veika. Pažymėtina, kad šį civilinį ieškinį teismo posėdžio metu pripažino ir kaltinamasis. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinės ligonių kasos, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas atlyginti iš kaltinamojo.

Taip pat baudžiamojoje byloje nukentėjusioji L. M. pareiškė 2610 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl 110 eurų turtinės ir 2500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad dėl E. P. nusikalstamų veiksmų jos patirtų kūno sužalojimų pasėkoje buvo krauju išpurvinti ir nepataisomai sugadinti jos rūbai – 50 Eur vertės marškiniai ir 60 Eur vertės džinsinės kelnės, dėl ko ji patyrė 110 Eur dydžio turtinę žalą. Be to, dėl E. P. nusikalstamų veiksmų jai buvo padaryta ir neturtinė žala, nes ji turėjo kęsti didelį fizinį skausmą, kai buvo sumušta, kai buvo sulaikyta ir laikoma areštinėje, kai niekas jai nesuteikė medicininės pagalbos ir nedavė jokių nuskausminančių vaistų. Be to, didelį skausmą patyrė ir vėliau gydymo procedūrų metu, taip pat gyjant nosies lūžiui ir žaizdai ant nosies. Dėl galvos sumušimo ir sutrenkimo į atramą taip pat patyrė nemažus dvasinius išgyvenimus, nerimavo ir dabar nerimauja dėl galimų galvos sužalojimo pasekmių, tai jai sukėlė depresiją, nepatogumus, būtinumą atsisakyti laikinai savo pomėgio – pasivaikščiojimo vakare su šuniu. Dėl patirto didelio skausmo ir streso ji 2019 m., lapkričio 4 d. ir vėliau privalėjo kreiptis pas gydytojus, specialistus, 57 dienas buvo nedarbinga, reikėjo lankytis pas policijos tyrėjus ir dabar teisme. Jos galvos sumušimo ir nosies sulaužymo pasekmių šalinimo procesas bus ilgalaikis, šiuo metu nosis yra netaisyklingos formos, atsirado nosyje kuprelė, kas jai sukelia nepatogumus kvėpuojant ir valant nosį, nes nosies pertvara dabar yra iškrypusi. Su problema ateityje jai reikės kovoti ir laukia nelengvos operacijos. Galutiniam sugijimui reikės 6-8 mėnesių ir po to nosies pertvarkos operacijos, kurios kainos įvairiose medicinos įstaigose svyruoja nuo 850 iki 1600 Eur. Nors dabar ji nedirba ir yra laikinai registruota darbo biržoje, tačiau bendraudama su kitais žmonėmis patiria psichologinius nepatogumus, nes žmonės mato, kad jai buvo sulaužyta nosis. Įvertindama visas aplinkybes, patirtus ir patiriamus dvasinius išgyvenimus, prašo priteisti 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (1 t., b. l. 190-192). Teismo posėdyje nukentėjusioji L. M. nurodė, kad savo ieškinį palaiko. Ji turi ieškinyje minimus drabužius, yra jų nuotraukos (pateiktos byloje kartu su ieškiniu, 1 t., b. l. 193-194). Jai reikėjo juos palikti neplautus, kad būtų įrodymai, iki šiol guli kruvini. Neturtinės žalos prašo dėl sveikatos, greičiausiai reikės daryti plastinę operaciją, atstatyti nosį, jos kvėpavimas yra pasunkėjęs. Dėl operacijos jai sakė gydytoja, tai yra parašyta kortelėje, kuri yra byloje. Dabar išrašo dėl operacijos nėra. Po patirtų sužalojimų ji buvo nedarbinga 2 mėnesius. Iki šiol jaučia skausmus, nors jai sakė, kad tai pasekmės, kurios kada nors praeis. Kartais jai kraujuoja nosis, atsirado knarkimas, kvėpavimas yra ne toks, koks buvo, ypač gulint. Yra likęs randas, kurio iki įvykio nebuvo. Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktame VšĮ (duomenys neskelbtini) medicinos dokumentų išrašė apie L. M. sveikatos būklę užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) ji buvo konsultuota VŠĮ (duomenys neskelbtini), nustatyta diagnozė: nosies kaulų lūžis, nosies paviršinis sužalojimas, nubrozdinimas. Buvo rekomenduota vengti karštų patalpų, patiekalų 2 savaites, nepūsti nosies 5-7 dienas. Riboti fizinį krūvį 1-2 savaites. Šalčio kompresai nosies nugarėlės srityje 3-4 dienas. Esant skausmui Ibuprofen 400 mg. Dėl blogos savijautos, galvos skausmų, pykinimo buvo pakartotinai konsultuota VŠĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), diagnozuota galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas, intrakranijinis sužalojimas, nepatikslintas. Buvo rekomenduota ramybė, analgetikai. Ligonė buvo stebima, gydoma otorinolaringologo, šeimos gydytojo. Turėjo nedarbingumo pažymėjimą nuo 2019 m. lapkričio 5 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. (57 dienas) (1 t., b. l. 195).

Civilinis ieškinys dėl turinės žalos atlyginimo atmestinas. Kaip minėta, sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, 2K-7-489/2016, 2K-310-699/2017). Šiuo atveju apklausiama teisme L. M. pripažino, kad duomenų, pagrindžiančių rūbų netinkamumą tolesniam naudojimui, pateikti negali, todėl pareikštas reikalavimas vertintinas neįrodytu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan.). CK 6.250 str. 2 d. yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur (pvz. 2K-21-942/2016). Išimtinais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur gali būti dvigubinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos yra priteisiamos tais atvejais, kai nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kūno vietose lieka kraujosruvos ir pan.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji L. M. dėl kaltinamojo E. P. neteisėtų veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsiradusios pasekmės ir žalą padariusio asmens kaltė yra svarbiausi kriterijai ir mažiau svarbus kaltininko turtinės padėties kriterijai. Nukentėjusiajai kaltinamojo E. P. neteisėtais veiksmais padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jai buvo sulaužytas nosies kaulas, sumušta galva, po patirtų sužalojimų ji buvo nedarbinga 2 mėnesius, dėl sveikatos, greičiausiai reikės daryti plastinę operaciją, atstatyti nosį, jos kvėpavimas yra pasunkėjęs. Akivaizdu, jog nosis yra labiausiai matoma veido dalis, jos negalima pridengti drabužiais ar galvos apdangalais, todėl asmuo, patyręs nosies kaulų lūžį, neabejotinai susiduria ne tik su fiziniu skausmu, tačiau ir su psichologiniu diskomfortu. Įvertinus šioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą, bei tai, kad šios veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, kad jog protinga nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta, L. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinant iš dalies, priteisiant iš E. P. nukentėjusiajai L. M. neturtinei žalai atlyginti 1000 Eur (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis).

n u s p r e n d ž i a :

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi ir 9 dalimi, paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su E. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirti galutinę subendrintą 3 (trejų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą subendrintą bausmę įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. nuosprendžiu įskaitytus laikotarpius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, paskirtos 3 (trejų) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant E. P. visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.; 2) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam E. P. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš E. P. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 170,34  Eur (šimtą septyniasdešimt eurų 34 cnt) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios L. M. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti, civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir jai priteisti iš E. P. 1000 Eur (tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė