(S)

        viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Č. P. skundą atsakovei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija 

n u s t a t ė :

Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2019 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 1SS-316-(7.5) ir priimti naują sprendimą dėl pareiškėjos atstovo Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos paduoto skundo: panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 49SJ-330(14.49.105.) bei įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių suformuoti ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti pareiškėjos naudojamą apie 1 ha ploto asmeninio ūkio žemę, esančią (duomenys neskelbtini), kuri skirta K. K. Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimu.

Pažymėdama ginčo faktines aplinkybes nurodo, kad Buivydiškių apylinkės taryba 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimu K. K. skyrė 1 ha asmeninio ūkio žemės (duomenys neskelbtini) kaime, kuri vėliau buvo priskirta Vilniaus miestui. K. K. visą laiką naudojosi jam paskirta asmeninio ūkio žeme. Po jo mirties šia žeme iki šiol naudojasi pareiškėja. K. K. ne kartą kreipėsi į Buivydiškių kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektus rengusius matininkus dėl naudojamo asmeninio ūkio žemės klypo suformavimo rengiamuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir buvo įtrauktas į Buivydiškių kadastro vietovės asmeninio ūkio žemės, kuriems žemė buvo suteikta apylinkės tarybos sesijų sprendimais ir Vilniaus apskrities viršininko įsakymais įteisinta ir leista parduoti, sąrašus. Tačiau suteiktos ir naudojamos asmeninio ūkio žemės suformavimo ir perdavimo klausimas nebuvo iki galo išspręstas. Pareiškėja, būdama mirusio K. K. teisių perėmėja, remiantis Žemės reformos įstatymo 15 straipsniu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 6 dalimi ir Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklėmis, kreipėsi į NŽT teritorinį skyrių, vėliau į NŽT su prašymu suformuoti ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti pareiškėjos naudojamą 1 ha ploto asmeninio ūkio žemę, esančią (duomenys neskelbtini), kuri skirta K. K. Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimu. Skundžiamais sprendimais pareiškėjos prašymas nebuvo patenkintas.

Pareiškėjos nuomone, NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendime nurodytas Vilniaus miesto tarybos 2000 m. kovo 1 d. sprendimas Nr. 528 „Dėl Pilaitės teritorijos šiaurinės dalies detaliojo plano tvirtinimo“ ir tuo sprendimu patvirtintas Pilaitės teritorijos šiaurinės dalies detalusis planas savaime nėra kliūtis tenkinti pareiškėjos prašymą. Atsakovės išsakytas argumentas, kad teritorijoje, kurioje yra patvirtintas detalusis planas, žemės reformos žemėtvarkos projektai nerengiami, nepagrįstas jokia teisine norma. Atsakovės minima Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (toliau – ir Nutarimas) 2.6 papunkčio antrosios pastraipos nuostata taip pat nėra kliūtis atsisakyti suprojektuoti sklypą.

Pažymi, jog NŽT sprendimas buvo grindžiamas visiškai naujomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais, kurie nebuvo minimi teritorinio skyriaus sprendime. Be to, iš NŽT sprendimo nėra aišku, kaip 0,1356 ha ploto žemės sklypo suformavimas ir perdavimas nuosavybėn, paneigia pareiškėjos prašymą.

        Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą prašo jį  atmesti kaip nepagrįstą.

        Nurodo, kad Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimu (duomenys neskelbtini) kaime K. K. asmeniniam ūkiui buvo skirtas 1 ha žemės plotas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė juridinį reikšmę turintį faktą, kad K. K. nuo 1995 m. kovo 16 d. iki 2010 m. vasario 22 d. bei pareiškėja iki dabar, nepertraukiamai naudojasi 1368 kv. m. asmenio ūkio žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). NŽT Vilniaus miesto skyrius priėmė 2017 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. 49VĮ-632-(14.49.2.), kuriuo, atsižvelgiant į pareiškėjos 2017 m. sausio 19 d. prašymą, nusprendė pareiškėjai išsimokėtinai parduoti 0,1356 ha ploto žemės sklypą (K. K. naudotą asmeninio ūkio žemę). Pažymėjo, kad prieš sklypo pardavimą pareiškėja nei sklypo ploto, nei ribų, ar vietos neginčijo. Pareiškėja su sutuoktiniu 2017 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 0,1368 ha ploto žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypą.

        Dėl pareiškėjos skunde išdėstyto argumento, kad atsakovė, pasisakydama nuosavybės teisių atkūrimo klausimais, yra nurodžiusi, jog tam tikros teritorijos suplanavimas detaliuoju planu dar nereiškia, kad žemė turi valstybės išperkamos žemės statusą ir detaliojo plano būvimas nėra kliūtis vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą, nurodė, jog NŽT, vertindama galimybes atkurti nuosavybės teises, visada privalo atsižvelgti į detalųjį planą bei jame numatytas teritorijos naudojimo aplinkybes.

        Pabrėžia, kad pareiškėja įsigijo nuosavybėn visą K. K. naudotą asmeninio ūkio žemę ir nei pareiškėja, nei NŽT Vilniaus miesto skyrius neturi dokumentų apie didesnį, nei 0,1356 ha Vilniaus miesto teritorijoje K. K. valdytą asmeninio ūkio žemės sklypą. Atkreipia dėmesį, kad 2010 m. birželio 1 d. asmeninio ūkio žemės sklypo patikrinimo-apžiūrėjimo aktas nėra asmeniniam ūkiui suteiktos žemės paženklinimą patvirtinantis dokumentas.

Apibendrindama nurodo, kad skundžiami sprendimai atitinka Viešojo administravimo 8 straipsnio reikalavimus, pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, todėl jų naikinti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Pareiškėja pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti NŽT 2019 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 1SS-316-(7.5) ir priimti naują sprendimą dėl pareiškėjos atstovo NŽT paduoto skundo: panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 49SJ-330(14.49.105.) bei įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių suformuoti ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti pareiškėjos naudojamą 1 ha ploto asmeninio ūkio žemę, esančią (duomenys neskelbtini), kuri skirta K. K. Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimu.

Nors pareiškėja patikslintame skunde aiškaus reikalavimo dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 49SJ-330(14.49.105.) panaikinimo nesuformulavo, tačiau iš skundo turinio matyti, jog pareiškėja prieštarauja ir NŽT teritorinio skyriaus sprendimo argumentams, todėl, nagrinėjant šį ginčą, bus vertinamas ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus sprendimo teisėtumas.

        Byloje keliamas ginčas dėl NŽT 2019 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 1SS-316-(7.5) ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 49SJ-330(14.49.105.) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo NŽT Vilniaus miesto skyrių suformuoti ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti pareiškėjos naudojamą 1 ha ploto asmeninio ūkio žemę, esančią Buivydiškių kaime, Vilniaus mieste, kuri skirta K. K. Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimu.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimu K. K. asmeniniam ūkiui buvo skirtas 1 ha žemės plotas. Kaip nurodo pareiškėja, K. K. visą laiką naudojosi jam skirtu 1 ha sklypu. Po K. K. mirties, nuo 2010 m. vasario 22 d. sklypu naudojasi pareiškėja.

Pareiškėja, vadovaudamasi Žemės reformos įstatymo 15 straipsniu, Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi bei Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklėmis, su 2018 m. spalio 24 d. prašymu kreipėsi į atsakovą dėl 1 ha ploto asmeninio ūkio žemės, esančios Buivydiškių kaime, Vilniaus mieste, kuri skirta K. K. Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimu, suformavimo.

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 49SJ-330(14.49.105.) atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą.

Pareiškėja NŽT teritorinio skyriaus sprendimą apskundė NŽT, kuri 2019 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 1SS-316-(7.5) pareiškėjos skundo netenkino.

Pareiškėja nesutikdama su priimtais sprendimais, su skundu kreipėsi į teismą.

Pareiškėja siekia, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius teisės aktų nustatyta tvarka suformuotų ir nekilnojamojo turto registre įregistruotų pareiškėjos naudojamą apie 1 ha ploto asmeninio ūkio žemę, kuri teisės aktų nustatyta tvarka skirta K. K. 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimu.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja, kaip, K. K. paveldėtoja, kartu su kitais asmenimis, su 2011 m. gegužės 5 d. patikslintu pareiškimu kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. K. (K. K.) nuo 1995 m. kovo 16 d. iki 2010 m. vasario 22 d. mirties bei Č. P. iki dabar, nepertraukiamai naudojasi 1368 kv. m. asmeninio ūkio žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) kaime, šalia namų valdos (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad Buivydiškių apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimu K. K. asmeniniam ūkiui buvo skirtas 1 ha žemės plotas, kuriuo visą laiką buvo naudojamasi, tačiau žemėtvarkos skyriuje nėra duomenų apie asmeniniam ūkiui paskirtos žemės vietą. Kadangi nebuvo išlikusių asmeninio ūkio naudojamų planų, o pareiškėja turinti tikslą išpirkti naudojamą asmeninio ūkio žemę, prašė teismo K. K. asmeniniam ūkiui paskirto žemės ploto ribas nustatyti pagal faktinį naudojimą. 

        Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. birželio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)  nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. K. (K. K.) nuo 1995 m. kovo 16 d. iki 2010 m. vasario 22 d. bei pareiškėja iki dabar, nepertraukiamai naudojasi 1368 kv. m. asmenio ūkio žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini)  kaime, šalia namų valdos (duomenys neskelbtini).

        NŽT Vilniaus miesto skyrius 2011 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-731 patvirtino K. K. asmeniniam ūkiui paskirto žemės sklypo, kuriuo naudojasi pareiškėja, ribas, plotą, nustatė kadastro duomenis. Atsižvelgiant į pareiškėjos 2017 m. sausio 19 d. prašymą, NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 49VĮ-632-(14.49.2.) nusprendė pareiškėjai parduoti išsimokėtinai 0,1356 ha ploto žemės sklypą. Pareiškėja su sutuoktiniu 2017 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 0,1356 ha ploto žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypą. Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių byloje nėra.

        Pareiškėja į teismą kreipėsi dėl NŽT sprendimų, kuriais buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą - suformuoti ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka K. K. 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimu paskirtą ir pareiškėjos naudojamą asmeninio ūkio žemės sklypą, tačiau iš aptartų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo-pardavimo sutartimi jau yra įsigijusi nuosavybėn K. K. suteiktą jo naudotą 0,1356 ha asmeninio ūkio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Įsigyto žemės sklypo ribos, plotas, kadastro duomenys buvo patvirtinti NŽT Vilniaus skyrius 2011 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-731. Duomenų (įrodymų), kad pareiškėja būtų ginčijusi K. K. asmeniniam ūkiui paskirto žemės sklypo, kuriuo vėliau naudojosi pareiškėja ir kuris galiausiai buvo parduotas pareiškėjai, ribas, plotą ar kt. duomenis, byloje nėra. Darytina išvada, kad pareiškėja į atsakovę kreipėsi prašydama suformuoti ir registre įregistruoti tą patį sklypą, kurį nuosavybės teise jau valdo 2017 m. rugpjūčio 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Atsižvelgiant į tai, tiek NŽT teritorinis skyrius, tiek NŽT pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą ir suformuoti bei nekilnojamojo turto registre įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka K. K. 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimu paskirtą ir pareiškėjos naudojamą asmeninio ūkio žemės sklypą. Pastebėtina, kad pareiškėja nei skunde NŽT, nei skunde teismui nebuvo nurodžiusi aplinkybių dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei dėl ginčo sklypo įsigijimo.

        Pareiškėja skunde teismui kritiškai vertina skundžiamuose sprendimuose išdėstytą argumentaciją, nurodydama, kad institucijų sprendimuose nurodytas teisinis reglamentavimas (atitinkamos nuostatos) nėra kliūtis tenkinti pareiškėjos prašymą. Pažymėtina, kad, kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėja nuosavybės teise nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. valdo teisės aktų nustatyta tvarka K. K. 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimu paskirtą asmeninio ūkio žemės sklypą, kurio ribos, plotas, kadastriniai duomenys jau yra nustatyti, todėl pakartotinis reikalavimas suformuoti ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka K. K. 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimu paskirtą ir pareiškėjos naudojamą asmeninio ūkio žemės sklypą, t. y. tą patį sklypą, pagrįstai įvertintas kaip neteisėtas. Pareiškėjos skunde teismui išdėstytas teisinis reglamentavimas, kuriuo remiantis pareiškėja prašo tenkinti jos prašymą, nagrinėjamo ginčo kontekste, nėra aktualus. Pareiškėja galėtų kelti klausimą dėl ginčo sklypo suformavimo ir įregistravimo registre, tačiau tuo atveju, jei teisės aktų nustatyta tvarka K. K. 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimu paskirtas ir pareiškėjos naudojamas apie 1 ha asmeninio ūkio žemės sklypas pareiškėjos nuosavybėn nebūtų perleistas kitu teisiniu pagrindu.

        Apibendrinant darytina išvada, kad tiek NŽT Vilniaus miesto skyrius, tiek NŽT išsamiai įvertino pareiškėjos skunduose nurodytus argumentus, tinkamai taikė jos kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus, skundų nagrinėjimo procedūrų nepažeidė, todėl netenkindamos pareiškėjos reikalavimų priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus, kurių naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Netenkinus pagrindinių reikalavimų panaikinti skundžiamus sprendimus, išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus taip pat negali būti tenkinamas.

        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

        Pareiškėjos Č. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

        Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos                                                          Jolita Rasiukevičienė

                                                                                                                              Vita Valeckaitė        

                                                          Eglė Žulytė-Janulionienė