Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2-1812-855-2014].docx
Bylos nr.: 2-1812-855/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus rajono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos dėl valdymo gynimo
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Daiktinė teisė
Nuosavybės teisė:
Nuosavybės teisės įgijimas
Bendrosios nuosavybės teisė:
Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Prievolių teisė
Jungtinė veikla (partnerystė)
Šeimos teisė
Bendras gyvenimas neįregistravus santuokos (partnerystė)

Civ. byla Nr. 2-1812-855/2014

Teisinio proceso Nr. 2-52-3-01122-2014-5 

                 Procesinio sprendimo kategorija: 30.3.; 30.9.1.; 71.; 80.

 

image001

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

 

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Renatai Silvanovič, dalyvaujant ieškovei S. D., ieškovės atstovui adv. Aleksandrui Doroševui, atsakovui V. D., atsakovų atstovei adv. Evai Jankovskai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. D. ieškinį atsakovams M. D. ir V. D. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

                                                               n u s t a t ė:

 

          Ieškovė S. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams V. D. ir M. D., prašydama pripažinti  butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį  (duomenys neskelbtini), ir 1/24 dalį pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), įregistruotų R. D., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu, bendrąja daline R. D. ir S. D. nuosavybe lygiomis dalimis. Nurodė, kad nuo 1990 m. gegužės iki pat R. D. mirties (duomenys neskelbtini) gyveno kartu su juo kaip vyras ir žmona šeimyninį gyvenimą, nors nebuvo įregistravę santuokos, vedė bendra ūkį, kartu leido laiką, sprendė bendras problemas, planavo ateities planus, turėjo bendrą šeimyninį biudžetą ir pan. Sugyventiniai gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris buvo skirtas R. D. tuometinės darbovietės Valstybinės statybos įmonės „(duomenys neskelbtini)“, o prasidėjus butų privatizacijai 1991 m. pabaigoje, ieškovė kartu su R. D. nusprendė bendrai lygiomis dalimis bendram gyvenimui privatizuoti ir išpirkti šį butą bei jam priklausiusį sandėlį. Kadangi buto orderis buvo išrašytas R. D. vardu, o jie gyveno nesusituokę, tačiau vienas kitu pasitikėjo, kad būtų paprasčiau butas buvo privatizuotas vien R. D. vardu. Turtas buvo privatizuotas už 20000 rublių: 10000 rublių buvo sumokėta investiciniais čekiais, iš kurių 5000 rublių turėjo ir sumokėjo ieškovė, o kitus 5000 rublių - R. D.; 3000 rublių pirminiam įnašui ieškovė su R. D. bendrai pasiskolino iš jo tetos V. D., kuriai vėliau bendrai grąžino paskolą; likusią pinigų sumą sumokėjo išsimokėtinai iš ieškovės uždribtų pinigų, nes likvidavus darbovietę 1992-1997 m. R. D. niekur nedirbo ir pagrindiniu šeimos pajamų aprūpintuoju buvo ieškovė. Tokiu būdu butas su 1/24 dalimi ūkinio pastato – sandėlio buvo jiems bendrai gyvenant privatizuotas, vėliau bendrai juo naudojosi, rūpinosi, remontavo, išlaikė, tvarkė visus su butu susijusius reikalus, mokėjo komunalinius mokesčius, sandėlyje laikė kiaules, vištas, ūkininkavo, todėl turtas pripažintinas bendrąja daline ieškovės ir R. D. nuosavybe. Nurodė, kad butą planavo lygiomis dalimis kiekvienas palikti savo vaikams: ieškovė – savo dukrai I., o R. D. – savo sūnums M. ir V., tačiau nuo 2007 m. R. D. sunkiai susirgo smegenų infarktu, ligai progresuojant negalėjo pasirūpinti savimi ir vaikščioti, visą šį laiką ieškovė jį prižiūrėjo ir rūpinosi, o kai (duomenys neskelbtini) mirė, palaidojo.

        Atsakovai V. D. ir M. D. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad neginčija aplinkybės, jog jų tėvas R. D. iki mirties gyveno su S. D., kurį juo rūpinosi, prižiūrėjo ir palaidojo, tačiau byloje nėra įrodymų, kada jie kartu apsigyveno ir pradėjo vesti bendrą ūkį, o jeigu ir gyveno, tai labai trumpą laiką iki buto privatizavimo, taip pat nėra įrodymų buvus jų susitarimą įgyti butą su sandėliu bendrojon nuosavybėn, tai pat patvirtinančių ieškovės prisidėjimą lėšomis prie buto įgijimo, o vien bendras gyvenimas kartu bendrosios dalinės nuosavybės nesukuria. Nurodė, kad butas buvo suteiktas R. D. ryšium su darbu Valstybinėje statybinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis dirbo apie (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini), ir vien jo privatizuotas už jo turėtus investicinius čekius, santaupas ir uždirbtas pinigines lėšas, nes net ir išėjęs iš darbo VSĮ „(duomenys neskelbtini)“, R. D. visą laiką dirbo įvairius darbus (duomenys neskelbtini). Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog ji prisidėjo finansiškai prie buto įgijimo, nes jos pateiktas paskolos raštelis nepatvirtina pinigų skolinimosi fakto, V. D. neatsimena tokio raštelio, jame nenurodyta, kokiam butui suteikta paskola, abejonių kelia R. D. parašas raštelyje. Be to, buto privatizavimo metu R. D. buvo po skaudžių skyrybų su antrąja žmona V. D., kuri jį paliko ir išsivežė iš buto visus baldus, todėl sudaryti naujos santuokos R. D. jau nebenorėjo ir per visus šiuo metus nesudarė, atitinkamai ir turėti turtinius reikalus su ieškove taip pat nebūtų norėjęs. Pažymėjo, jog ieškovė sutarties sudaryme nedalyvavo, nebuvo užfiksuota kaip buto nuomininkė ir apskritai negalėjo būti privatizavimo subjektas.

         Ieškinys tenkintinas. 

         Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad R. D. vardu registruota nuosavybės teisė į 2 kambarių 49,85 kv.m. ploto butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir 1/24 dalį ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-15). Šalys iš esmės neginčijo tos aplinkybės, ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 49,85 kv.m. ploto butas tuometiniu adresu (duomenys neskelbtini), iš pradžių buvo suteiktas R. D. naudotis ir gyventi jo tuometinės darbovietės Valstybinės statybinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“, o prasidėjus privatizacicijai,1991-12-11 aktu butas buvo įkainotas 20774 rublių, kuriuos R. D. sutiko apmokėti: 2530 rublių pinigais iš karto; 10000 rublių valstybės vienkartinėmis išmokomis, o 8214 rublių išsimokėtinai (b.l. 81-82). 1992-06-03 pirkimo – pardavimo sutartimi, patvirtinta Vilniaus rajono valstybinės notarinės kontoros notarės L. Š., reg. Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp Valstybinės statybinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (pardavėjo) bei R. D. (pirkėjo) butas su ūkiniu pastatu buvo parduoti R. D. už 20774 rublių (b.l. 20, 41-45). R. D. (duomenys neskelbtini) mirė (b.l. 9), po jo mirties su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į notarų biurą kreipėsi jo sūnūs – atsakovai M. D. ir V. D. (b.l. 10-12).

       Ieškovė S. D. aukščiau nurodytą butą su rūsiu ir 1/24 dalį ūkinio pastato prašė pripažinti bendrąja daline jos ir R. D. nuosavybe lygiomis dalimis tuo pagrindu, kad jis buvo įgytas jiems gyvenant kartu faktinį šeimyninį gyvenimą, nors ir nesudarius santuokos, ir vedant bendrą ūkų, bendrai tvarkant šeimos biudžetą, bendrai sprendžiant visus šeimos klausimus, kuriant ateities planus, iš bendrų lėšų, susitarus šį turtą įgyti bendram šeimyniniam gyvenimui.

       Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad atsižvelgiant į neformalų, artimą gyvenimui santuokoje, faktinių sutuoktinių santykių pobūdį nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, ir tokio susitarimo buvimas gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (1964 m. CK 472 str., 474 str.; 2000 m. LR CK  6.969 str., 6.974 str.) (pvz., LAT 2001-10-31 nutartis c.b. A.B. v V.S., Nr. 3K-3-1029/2001; 2003-02-17 nutartis c.b. Z.V. v A.V., Nr. 3K-3-236/2003; 2004-01-14 nutartis c.b. J.M. v A.U., Nr. 3K-3-553/2004; 2008-04-08 nutartis c.b. V.J. v L.L.L., Nr. 3K-3-235/2008; 2009-09-28 nutartis c.b. V.G. v V.G., J.G., Nr. 3K-3-336/2009; 2010-11-30 nutartis c.b. R.V. v M.K.T., Nr. 3K-3-482/2010; 2011-03-28 nutartis c.b. L. M. v. O. D. V.,  Nr. 3K-3-134/2011 kt.).

         Nagrinėjamu atveju kompleksiškai įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas, vadovaudamasis jų tikėtinumo bei laisvo įrodymų vertinimo principais, pagrįstu visapusišku ir objektyviu bylos duomenų ištyrimu (LR CPK 185 str.), daro pakankamai aukšto tikėtinumo išvadą, kad nors ieškovė S. D. nebuvo susituokusi su R. D., tačiau nuo 1990 m. gegužės mėnesio iki pat jo mirties, t.y. beveik (duomenys neskelbtini) metus gyveno kartu su juo bendrą šeimyninį gyvenimą, kartu tvarkė bendrą ūkį ir susitarė bendrai įgyti bei bendromis lėšomis įgijo aukščiau nurodytą butą su rūsiu bei dalį ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), t.y. tarp jų buvo susiklostę jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, kuriais buvo siekiama bendrosios nuosavybės sukūrimo ar įgijimo. Nors bendras dviejų asmenų gyvenimas neįregistravus santuokos pats savaime nepreziumuoja bendrosios nuosavybės sukūrimo, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad S. D. ir R. D., gyvenami kartu, kaip sugyventiniai, ketino sukurti ir sukūrė bendrąja dalinę nuosavybę į minėtą nekilnojamąjį turtą, nes tiek ieškovė, tiek R. D. savo lėšomis, darbu ar kita forma prisidėjo prie R. D. vardu įregistruoto nuosavybės teise nekilnojamojo turto įgijimo, pagerinimo, išlaikymo. Šią išvadą teismui leidžia daryti tokios žemiau nurodytos byloje nustatytos aplinkybes ir jas pagrindžiantys įrodymai.

        Ieškovė S. D. paaiškino, kad 1989 m. lapkritį susipažino su R. D. ir pradėjo draugauti, ir nors tuo metu jis dar nebuvo išsiskyręs su savo žmona V. D. (santuoka su V. D. buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 18-19), tačiau su ja faktiškai kartu nebegyveno, todėl ieškovė, kuri tuo metu su nepilnamete dukterimi I. D. (dabartinė pavardė – G.) nuomojosi butą (duomenys neskelbtini), ir R. D. nuo 1990 m. gegužės mėnesio apsigyveno kartu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur kartu gyveno kaip sugyventiniai šeimyninį gyvenimą, vedė bendrą ūkį, bendrai leido laiką, sprendė bendras problemas ir kūrė ateities planus iki pat R. D. mirties. Šias ieškovės nurodytas aplinkybes apie bendrą šeimyninį S. D. ir R. D. gyvenimą patvirtina:

        1) liudytojos I. G. (ieškovės dukters) parodymai apie tai, kad ji, būdama apie (duomenys neskelbtini) metų, kartu su savo motina S. D., kuri (duomenys neskelbtini) m. lapkritį susipažino su R. D. ir pradėjo su juo draugauti, nuo (duomenys neskelbtini) m. gegužės apsigyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame motina su R. D. gyveno faktinį šeimyninį gyvenimą ir bendrai tvarkė ūkį iki pat R. D. mirties;  

        2) liudytojų B. B. ir M. L., gyvenančių (duomenys neskelbtini) daugiabutyje nuo 1988-1989 metų, parodymai apie tai, kad 1990 m. pavasarį (duomenys neskelbtini) bute su ten gyvenusiu R. D., kuris, kaip ir liudytojų sutuoktiniai, tuo metu dirbo Valstybinėje statybinėje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kartu apsigyveno ieškovė S. D. su savo nepilnamete dukterimi, S. D. buvo kaimynams pristatyta, kaip R. D. žmona ir liudytojos manė ją esant R. D. žmona, nes iki tol buvusi R. D. žmona V. D. buvo jį palikusi, o R. D. su S. D. nuolat kartu gyveno bute iki pat R. D. mirties, tvarkė bendrą ūkį, prie buto esančiame ūkiniame pastate laikė gyvulius ir ten ūkininkavo, kartu sprendė įvairius su daugiabučiu namu susijusius klausimus;

       3) liudytojos V. D. parodymai apie tai, kad jos sūnėnas R. D. ilgą laiką gyveno su S. D., kurią liudytoja laikė jo žmona ar sugyventine, ir kuriai kartu su R. D. skolino pinigus ginčo buto pirkimui;

      4) atsakovo V. D. (R. D. sūnaus iš pirmosios santuokos) paaiškinimai bei liudytojo L. T.(R. D. dėdė) parodymai apie tai, kad R. D. ilgą laiką iki savo mirties faktiškai gyveno kartu su S. D.. V. D. paaiškino, kad su S. D. pirmą kartą pamatė savo brolio M. D. vestuvėse (duomenys neskelbtini) m., kuriuos S. D. dalyvavo kaip jo tėvo draugė, ir atsakovas žinojo, kad tėvas su ja tuo metu jau bendrai gyveno.

     5) rašytiniai įrodymai: Gyventojų registro tarnybos pažymos apie tai, kad ieškovė S. D. nuo 1996-03-21, o ieškovės dukra I. G. – nuo 1998-02-09 deklaravo savo gyvenamąją vietą bute adresu (duomenys neskelbtini). (I t., b.l. 58, 166); (duomenys neskelbtini) mokyklos 2014-07-29 archyvo pažyma ir (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2013-07-10 pažyma, rodančios, jog 1991 m. ieškovės dukra I. G. baigė (duomenys neskelbtini) mokykloje, esančioje (duomenys neskelbtini) klasę, o 1991/1992 m. mokslo metais jau mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje, esančioje (duomenys neskelbtini), kur 1992 m. baigė (duomenys neskelbtini) klasę (I t., b.l. 36-38; II t., b.l. 7-8); Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2012-06-13 Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas, kuriame ieškovė S. D. ir R. D. nurodyti kaip kardu gyvenantys neįregistravę santuokos ir bendrą ūkį tvarkantys bute (duomenys neskelbtini) asmenys (I t. b.l. 46).

          Šalių paaiškinimai, liudytojų S. B. ir M. L. parodymai ir byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad butas su rūsiu ir dalis ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), kuriame R. D. deklaravo savo gyvenamąją vietą nuo 1988-10-17, buvo jam suteiktas tuometinės darbovietės Valstybinės statybinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“, o prasidėjus butų privatizavimo procesui, 1991-12-11 aktu butas buvo įkainotas 20774 rublių, kuriuos R. D. sutiko apmokėti: 2530 rublių pinigais iš karto; 10000 rublių valstybės vienkartinėmis išmokomis, o 8214 rublių išsimokėtinai (b.l. 81-82). Ieškovė S. D. paaiškino, kad jai pradėjus kartu gyventi šeimyninį gyvenimą su R. D. ir prasidėjus butų privatizavimo procesui, jie nusprendė bendrai privatizuoti šį butą už bendras lėšas, kadangi planavo ir toliau kartu gyventi šiame bute bei kurti ateities planus, buto išpirkimui panaudojant tiek S. D., tiek R. D. turėtus investicinius čekius  - po 5000 rublių kiekvieno turėtų valstybės vienkartinių išmokų, pinigus pradiniam įnašus pasiskolinant iš V. D., o likusią pinigų sumą sumokant išsimokėtinai iš bendrai uždirbtų lėšų.

       Kaip matyti iš 1992-06-03 buto pirkimo  - pardavimo sutarties, butas su rusiu ir dalimi ūkinio pastato buvo parduotas už 20744 rublių, iš kurių: 2530 rublių pirkėjas įmokėjo grynais pinigais; 10000 rublių sumokėta valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis ir tikslinėmis kompensacijomis; likusius 8214 rublių ir 4 procentus palūkanų pirkėjas įsipareigojo sumokėti iki 1996-12-31 (b.l. 20). Atitinkamai 1992-06-04 notarės buvo nustatytas draudimas perleisti butą iki bus sumokėta 8214 rublių skola ir metinės palūkanos (b.l. 21). 1991-12-14  pasirašytu pasižadėjimu R. D., tuo metu dirbęs VSĮ „(duomenys neskelbtini)“, pasižadėjo į įmonės sąskaitą sumokėti per 5 metus įsiskolinimą už perkamą butą – 8214 rublių ir 4 procentus metinių palūkanų nuo įsiskolinimo sumos, mokėti kiekvieną ketvirtį ne vėliau, kaip kito ketvirčio pirmo mėnesio 10 d., pradedant 1992 m. balandžio mėn., nustatytais terminais- grafiku, mokėdamas pasižadėjime nurodytas sumas kas ketvirtį (b.l. 23-24).

              Nors ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad ginčo turto įgijimui buvo panaudoti ne tik R. D., bet ir jos pačios turėtos valstybinės vienkartinės išmokos (kaip ji teigia – 5000 rublių), tačiau byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, jog pirminė 2530 rublių įmoka už butą grynais pinigais buvo padaryta iš 1992 m. pavasarį bendrai ieškovės S. D. ir R. D. paskolintų iš R. D. tetos V. D., o vėliau jai grąžintų piniginių lėšų, tuo tarpu likusi 8214 rublių skola su metinės palūkanomis buvo išmokėta iš R. D. ir S. D. bendrai ar išimtinai S. D. uždirbtų piniginių lėšų. Šias aplinkybes patvirtina tokie byloje esantys įrodymai:

  1. rašytinis įrodymas - ieškovės ranka surašytas, ieškovės bei R. D. pasirašytas raštelis, kuriame nurodyta, jog S. D. ir R. D. skolina 3000 rublių iš V. D. ((duomenys neskelbtini)) buto išpirkimui bei šiame raštelyje esantis paskolos davėjos V. D. įrašas apie tai, kad skola grąžinta 1994-05 m., bei jos parašas (I t., b.l. 22);
  2. liudytojos V. D. parodymai apie tai, kad R. D. su S. D., su kuria tuo metu jau kartu gyveno kaip sutuoktiniai ar sugyventiniai, kartu atvyko pas ją į butą (duomenys neskelbtini), prašydami paskolinti jiems pinigus buto pirkimui, liudytoja paskolino jiems 3000 rublių grynais pinigais, kuriuos jie vėliau, maždaug po 3 metų kartu grąžino. Nors liudytoja nurodė neatsimenanti, kada buvo suteikta paskola, taip pat ar/jog skolinant pinigus buvo surašytas raštelis, ir nurodė, kad dėl viso buvo susitarta žodžiu, tačiau, kaip minėta, parodė suteikusi bendrai S. D. ir R. D. paskolą, patvirtino, jog įrašas „skola grąžinta 1994 m 05 mėn“ jai parodytame raštelyje yra padarytas jos, jos ranka ir rašysena, prie raštelyje esančio jos vardo, pavardės yra jos parašas, parodė, jog paskola iš tikrųjų buvo grąžinta 1994 m. gegužę, paskolą grąžino bendrai S. D. ir R. D., todėl liudytoja suprato, kad ir pinigus skolino jiems bendrai buto pirkimui.
  3. liudytojos I. G. parodymai apie tai, jog motina S. D. jai yra sakiusi, jog trūksta pinigų buto pirkimui, kad iš savo darbovietės gavo investicinių čekių, kurie buvo panaudoti buto pirkimui.
  4. rašytiniai įrodymai - R. D. darbo knygelės bei valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo išrašai, VSDFV Vilniaus skyriaus 4-ojo pensijų skyriaus 2014-04-07 raštas ir asmens sąskaitų kortelių kopijos, VSDFV Vilniaus skyriaus 2014-06-10 ir 2014-07-15 pažymos, Vilniaus teritorinės darbo biržos 2014-08-12 raštas – iš kurių matyti, kad R. D. VSĮ „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 1992-08-03, t.y. tik porą mėnesių po buto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, ir tik 1997-07-01 buvo priimtas į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau – periodiškai dirbo kitose įmonėse iki 2008 m. liepos, registracijos Vilniaus darbo biržoje metu nuo 1992 m. iki 1998 m. nedarbo socialinio draudimo išmoka nebuvo mokėta, tuo tarpu ieškovė S. D. nuolat dirbo: 1992-1993 m. - (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (vėliau parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“), vėliau – kitose darbovietėse (b.l. 25-26, 160-165, II t., b.l. 9, 13, 20-24), kas savo ruožtu leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog tiek iš V. D. paimtos paskolos grąžinimui, tiek likusios buto kainos (8214 rublių) sumokėjimui, tiek buto įrengimui buvo panaudotos R. D. ir S. D. bendrai, o tais laikotarpiais, kai S. D. dirbo viena, o  R. D. nedirbo – vien ieškovės S. D. piniginės lėšos, taip pat, kaip paaiškino ieškovė ir kaip neginčijo atsakovai, iš sugyventinių uždirbtų bendrai, bendru darbu auginant kiaules ir ūkininkaujant įsigytame ūkiniame pastate lėšų.
  5. rašytiniai įrodymai -  R. D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ Atsiskaitymo už komunalines paslaugas (centrinį šildymą, karštą vandenį, šalto vandens naudojimą su kanalizacija, buitinių šiukšlių išvežimą) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 1992 m. R. D. ir (duomenys neskelbtini) komunalinio ūkio sudaryta Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1997-10-17 aktas dėl karšto vandens atjungimo, R. D. 2011-10-27 prašymas dėl mokesčių priskaitymo už bendrojo naudojimo patalpų šildymo, UAB „Ermitažas“ ir UAB „Senukų prekybos centras“, UAB „Makveža“ čekiai už 2006-2007 m. , buto atsiskaitymo knygelės kopijos už 2009 – 2012 m.  (I t., b.l. 27-33, 99-159), liudytojų B. B., M. L. ir I. G. parodymai apie bendrai S. D. ir R. D. kartu gyvenant jų atliktą buto remontą (namo šildymo sistemos, langų keitimą), kurie netiesiogiai  patvirtina, jog įgijus butą nuosavybėn juo buvo naudojamasi, valdoma bendrai, visi su butu susiję klausimai buvo sprendžiami abiejų sugyventinių, tarp kurių niekada nebuvo kilę ginčo dėl buto nuosavybės, butas buvo remontuojamas, išlaikomas, prižiūrimas ir su juo abu sugyventiniai elgėsi, kaip su savo nuosavybe, o taip pat tą ieškovės nurodytą aplinkybę, jog daugiausia būtent ji tvarkė visus su butu susijusius formalius klausimus, nes minėtuose sutartyse ir prašymuose R. D. vardu pasirašė būtent ji (vizualiai juose yra kitoks, negu R. D. pase ir buto pirkimo – pardavimo sutartyje esantis jo parašas).

        Atsakovų argumentas bei liudytojo L. T. parodymai apie tai, kad pats R. D. pakankamai daug uždirbdavo, ką rodo prie VSDFV Vilniaus skyriaus (duomenys neskelbtini) ojo pensijų skyriaus 2014-04-07 rašto pateiktos jo sąskaitų kortelių kopijos, todėl nereikėjo skolintis pinigų buto pirkimui, nepaneigia aukščiau nurodyto 3000 rublių paskolos buto pirkimui paėmimo iš V. D. fakto, kurį patvirtina ieškovės S. D. paaiškinimai, liudytojos V. D. parodymai bei byloje esantis rašytinis įrodymas – paskolos raštelis ir jos panaudojimo būtent minėto buto įsigijimui ar/ir jo įrengimui (baldų pirkimui ir pan., nes byloje nebuvo ginčijama aplinkybė, jog R. D. sutuoktinei V. D. jį palikus ir išvežus iš buto visus baldus, jame baldų nebuvo likę, tad reikėjo įrenginėti butą, o be to ir pats buto pirkimo išsimokėtinai faktas rodo, jog visos pinigų sumos iš karto už perkamą butą nebuvo galimybės sumokėti. 

       Nors liudytojas L. T. (R. D. dėdė) parodė, kad ginčo buto pirkimo metu R. D. apskritai negyveno su ieškove S. D., o vėliau ji apsigyveno sūnėno bute tik kaip nuomininkė, jog už perkamą butą R. D. jam sakė sumokėjęs vien savo pinigais ir iš nieko niekada jokių pinigų nesiskolino, nes turėjo jų pakankamai, vertintini kritiškai ir atmestini, kadangi jie neparemti jokia kita įrodomąja medžiaga, juos paneigia visa eilė aukščiau nurodytų nuoseklių ir vienas kitam neprieštaraujančių įrodymų: ieškovės S. D. paaiškinimai, iš dalies – atsakovo V. D. paaiškinimai, liudytojų B. B., M. L., I. G. parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai. Tuo tarpu liudytojo Z. O. (R. D. vaikystės draugo, su kuriuo vėliau buvo mažai bendraujama) parodymai apskritai byloje negali būti vertinami, kaip jokie įrodymai, kadangi jie yra neinformatyvūs, nei paneigia, nei patvirtina jokias bylai svarbias aplinkybes, išreiškia daugiau patiek liudytojo nuomonę apie R. D. gyvenimą ir turtinius reikalus, o ne objektyvius faktus.

      Atsakovų akcentuotos aplinkybės, jog per visus bendro gyvenimo metus R. D. ir S. D. taip ir nesudarė santuokos, R. D. buto ar jos dalies nepaliko jai testamentu ar kita forma neišsprendė savo turtinių klausimų ieškovės naudai, nors 2004-09-02 Testamentu asmeninio ūkio žemės sklypą (duomenys neskelbtini), paliko A. Ž. (b.l. 94-95), taip pat negali būti aiškinamos, kaip paneigiančios sugyventinių susitarimą dėl konkretaus nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įgijimo bendrojon dalinėn nuosavybėn buvimą, kurį patvirtina tiek pačių sugyventinių konkliudentiniai veiksmai bendrai gyvenant, bendrai skolinantis, uždirbant ir panaudojant pinigines lėšas ginčo turto įgijimui, prievolių, susijusių su šiuo turtu, vykdymui, tiek byloje esantys įrodymai.

     Atsakovų atstovė akcentavo tą aplinkybe, kad pagal LR Butų privatizavimo įstatymą ir kitus privatizavimo metu galiojančius teisės aktus, privatizuoti turtą galėjo tik asmenys, kurie buvo perkamo namo, buto nuomininkai ar jų šeimos nariai arba kuriems po įstatymo įsigaliojimo buvo įstatymų nustatyta tvarka suteikta gyvenamoji patalpa, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė S. D., išgyvenusi su buto nuomininku ne mažiau kaip vienerius metus ir su juo tvarkiusi bendrą ūkį, galėjo būti laikoma privatizuojamo buto nuomininko (R. D.) šeimos nare tuo metu galiojusių teisės norminių aktų (pvz., 1964 m. CK 329 str.) prasme, o jeigu ir nebūtų laikoma, tai bet kuriuo atveju negali paneigti jos nuosavybės teisių į savo piniginėmis lėšomis įgyto turto dalies atsiradimo ir su tuo susieto teisėto lūkesčio buvimo.

        Atsižvelgdamas į teismo nustatytų aplinkybių visumą ir aptartus nesusituokusių asmenų bendros jungtinės veiklos ypatumus ir teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, į teisingumo ir sąžiningumo principus, teismas daro išvadą, jog ieškovę S. D. ir R. D. buto su rūsiu ir dalies ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai ir ginčo turtas buvo sugyventinių įgytas įnašais pinigais ir kitokiu turtu bei darbu, kaip bendroji dalinė nuosavybė lygiomis dalimis (duomenų ir įrodymų apie tai, kad vieno ar kito sugyventinio įnašas buvo didesnis/mažesnis ir kokia dalimi teismas neturi ir nustatyti negali), todėl ieškovei S. D. pripažintina nuosavybės teisė į ½ dalį minėto nekilnojamojo turto.    

      Ieškovė sumokėjo 1724 Lt žyminio mokesčio ir patyrė 1000 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 1, 63, II t., b.l. 5), todėl šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos jai iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 93 str., 98 str.). Vadovaujantis LR CPK 96 str. 1 d., iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistina 19 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

        Teismas, vadovaudamasis LR CPK  260 str., 268 str., 270 str., 307 str.,  

 

                                                                   n u s p r e n d ė :

 

           Ieškovės  S. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškinį atsakovams M. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir V. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) tenkinti.

Pripažinti  butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir 1/24 dalį pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), įregistruotų R. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), vardu, bendrąja daline R. D. ir S. D. nuosavybe lygiomis dalimis.

Priteisti iš atsakovų M. D. ir V. D. ieškovei S. D. lygiomis dalimis 2724 (du tūkstančius septynis šimtus dvidešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 1362 Lt iš kiekvieno.

Priteisti iš atsakovų M. D. ir V. D. lygiomis dalimis į valstybės biudžetą 19 Lt (devyniolika litų) bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 9,50 Lt iš kiekvieno

Įsiteisėjus teismo sprendimui, apie jo vykdymą informuoti VĮ „Registrų centras“.

           Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

 

 

           Teisėja                                                                                    Renata Volodko   

 

 


Paminėta tekste:
  • CK
  • 3K-3-134/2011
  • CPK 185 str. Įrodymų įvertinimas
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
  • CPK