ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 3 d.

Šiauliai

        Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Rasai Jonaitienei, Kornelijai Jakubauskienei, dalyvaujant ieškovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos atstovėms E. P., advokatei Inetai Kačenauskienei, atsakovės UAB „Šiaulių Aktila“ atstovams R. S., advokatui Mariui Ramanauskui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Šiaulių Aktila“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės patikslintą priešieškinį ieškovei dėl bendrijos valdymo organų priimtų sprendimų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais bei be pagrindo įgyto turto priteisimo, išvadą duodanti institucija Šiaulių miesto savivaldybės administracija,

n u s t a t ė:

1. ieškovė Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija pareikštu patikslintu ieškiniu atsakovei UAB „Šiaulių Aktila“ prašo priteisti iš atsakovės 232,73 Eur skolą už bendrosios dalinės nuosavybės valdomų objektų priežiūrą ir remontą, 1768,41 Eur kaupimo lėšų pastato atnaujinimui įsiskolinimą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad šalys 2008-01-02 sudarė Šilumos mazgo, elektros skydinės, bendro naudojimo patalpų priežiūros sutartį Nr. 08-116 (toliau tekste – Sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei kiekvieną mėnesį po 0,06 Lt (0,017 Eur) už 1 kv. m mokestį už šilumos mazgo, elektros skydinės, bendro naudojimo patalpų (duomenys neskelbtini) priežiūrą (toliau tekste – Priežiūros mokestis) pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Atsakovei nuosavybės teise priklauso 427 kv. m patalpos pastate, todėl jos mokėtina suma kas mėnesį yra 25,62 Lt (7,42 Eur). Atsakovė tinkamai nemokėjo Sutartyje nustatyto Priežiūros mokesčio ir laikotarpiu nuo 2014-06-01 iki 2019-04-30 įsiskolino ieškovei 232,73 Eur. 2015 m. lapkričio 26 d. ieškovės visuotiniame susirinkime buvo patvirtintas pastato (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, bendro naudojimo objektų atnaujinimo planas ir patvirtintas 0,12 Eur už 1 kv. m kaupimo tarifas, apie susirinkimo sprendimą buvo informuota atsakovė. Atsakovė nemokėjo ieškovei kaupimo lėšų mokesčio (toliau tekste – Kaupiamasis mokestis) ir laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2019-04-30 įsiskolino ieškovei 1768,41 Eur sumą.

3. Ieškovės atstovės patvirtino patikslintame ieškinyje išdėstytas aplinkybes, paaiškindamos, kad šalių Sutartis yra galiojanti, neterminuota, sudaryta be jokių papildomų įrašų. Mano, kad įrašai Sutartyje padaryti vėliau, apie 2018 metus, savavališkai atsakovės atstovo, kai prasidėjo šalių ginčai dėl mokesčių mokėjimo. Ieškovė pateikė teismui iš atsakovės gautą Sutarties egzempliorių, nes savo turėtą prarado dėl advokato Rupšio nerūpestingumo rengiant procesinius dokumentus teismui. Ieškovė prižiūri, remontuoja bendro naudojimo objektus name, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, įskaitant elektros skydinę ir šilumos mazgą, todėl atsakovė, kaip patalpų bendrasavininkė, turi mokėti mokesčius už bendro naudojimo objektų priežiūrą, remontą. Nors atsakovė turi įsirengusi savo autonominį šilumos mazgą, kuriuo šildosi savo patalpas, ji neatleista nuo pareigos mokėti mokesčius už namo bendro naudojimo objektų šildymą, priežiūrą, remontą. Atsakovei nustatytas mokėti tarifas yra gerokai mažesnis, nei moka namo gyventojai, t. y. gyventojai moka apie 3,5 ct už 1 kv. m, o atsakovei nustatytas tarifas yra mažesnis nei 2 ct už 1 kv. m. Namo šilumos mazgą, santechninę įrangą, kitus namo objektus prižiūri ir einamuosius darbus atlieka atitinkamas paslaugas teikiančios bendrovės. Be to, atsakovė nesutiko su ieškovės 2015-11-26 visuotiniame susirinkime nustatytu Kaupiamuoju mokesčiu ir atsisakė jį mokėti, taip pat atsisakė priimti ieškovės siunčiamus dokumentus. Atsakovė išsakė nuomonę, kad ji neturi bendrų patalpų su ieškove. Kaupiamosios lėšos skirtinos dideliems darbams – kritinės būklės fasado remontui, kuriam reikia apie 30000 Eur. Kaupiamųjų lėšų tarifo dydį apsvarstė ieškovės valdyboje, o sprendimą priėmė ieškovės visuotinis susirinkimas, sprendimas priimtas bendrijos narių balsų dauguma. Buvo sudaryta komisija namo būklei nustatyti. Numatomų darbų planas buvo suderintas su Šiaulių miesto savivaldybe, kuri planą patvirtino. Prašo taikyti senatį atsakovėms reikalavimams dėl ieškovės organų priimtų sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Prašo tenkinti patikslintą ieškinį, priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

4. Patikslintu priešieškiniu atsakovė prašo: pripažinti, kad ieškovės visuotiniame susirinkime 2015-11-26 priimtas sprendimas patvirtinti Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektų atnaujinimo ilgalaikį darbų planą yra neteisėtas ir negaliojantis nuo jo priėmimo momento; pripažinti, kad ieškovės valdybos narių susirinkimo 2015-07-20 priimtas sprendimas, kuriuo nutarta nuo 2015 m. liepos mėnesio kaupimo lėšas skaičiuoti po 0,12 Eur/ kv. m, yra neteisėtas ir negaliojantis nuo jo priėmimo momento; pripažinti, kad šalių 2008-01-02 Sutartis Nr. 08-116 yra terminuota; pripažinti, kad atsakovės nuo 2009-01-01 iki 2017-01-02, t. y. pasibaigus šalių sudarytos Sutarties Nr. 08-116 galiojimo terminui, sumokėtos piniginės lėšos, sudarančios 1019,78 Eur sumą, yra ieškovės gautos be teisinio pagrindo ir laikytinos nepagrįstu praturtėjimu, todėl priteistinos atsakovei iš ieškovės; priteisti atsakovei iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Patikslintame priešieškinyje nurodyta, ieškovė, prieš jos visuotiniame susirinkime 2015-11-26 priimant sprendimą patvirtinti Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektų atnaujinimo ilgalaikį darbų planą, neatliko pareigos atestuotų, turinčių tinkamą kvalifikaciją specialistų pagalba įvertinti namo būklę ir bendro naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų poreikį, pagrįstą privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, todėl minimas planas yra neteisėtas ir negaliojantis. Be to, ieškovės valdybos narių susirinkimo 2015-07-20 priimtas sprendimas, kuriuo nutarta nuo 2015 m. liepos mėnesio kaupimo lėšas skaičiuoti po 0,12 Eur/ kv. m, yra neteisėtas, nes nebuvo tinkamai vykdomos Vyriausybės 2015-04-15 nutarimu Nr. 390 nustatytos procedūros, t. y. 0,12 Eur/ kv. m kaupimo tarifas buvo patvirtintas ieškovės valdybos, o ne namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu, priimtu pagal CK 4.85 straipsnio nuostatas, valdybos sprendimas priimtas neįvertinus namo būklės ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų poreikio. Atsakovė pažymi, kad Sutartį 2008-01-02 buvo priversta sudaryti dėl neteisėto ir efektyvaus ieškovės psichologinio spaudimo, nes ieškovė grasino sužlugdyti atsakovės sandorį su UAB „Palink“ dėl patalpų nuomos. Sutarties sąlygos buvo nustatytos vienašališkai ieškovės, tačiau atsakovei pavyko pasiekti, kad Sutartis būtų terminuota, sudaryta vienerių metų laikotarpiui, todėl ranka buvo padarytas įrašas, kad Sutartis galioja iki 2009-01-01 dienos. Šalys pasirašė Sutartį su pataisymais, pripažindamos, jog Sutartis sudaryta su pakeitimu. Pasibaigus Sutarties galiojimui, ieškovė nepagrįstai skaičiuoja mokesčius atsakovei pagal Sutartį, todėl privalo grąžinti atsakovei be teisėto pagrindo laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2017-01-02 iš atsakovės gautą 1019,78 Eur sumą. Be to, ieškovė nepagrįstai pagal Sutartį skaičiavo mokesčius už šilumos mazgo, elektros skydinės priežiūrą, kadangi šilumos mazgas ir elektros skydinė (patalpos a1 ir a2) nėra bendro naudojimo patalpos, o asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei ir šiame pastate veikiančioms bendrovėms: UAB „Garbita“ ir UAB „Šiaulių Garbaris“. Prašo tenkinti patikslintą priešieškinį.    

6. Atsakovės atstovai patvirtino patikslintame priešieškinyje išdėstytas aplinkybes, paaiškindami, kad atsakovė yra įsirengusi atskirą šildymo ir vandens ruošimo mazgą, turi dujinį katilą, karštas vanduo ruošiamas atskirame boileryje, todėl atsakovei nereikalingos ieškovės teikiamos pastato bendrų objektų priežiūros paslaugos, nereikalinga sudaryti paslaugų teikimo sutartį. Kaupimo įmokos nepagrįstos, atsakovė neturi pareigos jų mokėti, nes ieškovė netinkamai vykdė pareigas, nesivadovavo Vyriausybės nutarimu Nr. 390, sprendimai neteisėti. Ieškovė nevykdė Vyriausybės nutarimo 11.2 punkto nustatyti 0,03 Eur už kv. m tarifą, pažeidė Nutarimo 5 punktą skaičiuoti mokestį nuo naudingo ploto. Susirinkime nebuvo išreikšta namo patalpų savininkų valia, už darbų planą turėjo balsuoti patalpų savininkai, o ne tik bendrijos nariai. Valdyba neturėjo teisės nustatyti tarifų, dėl jų balsuoti turėjo visuotinis susirinkimas, be to, pats tarifas yra neteisėtas. Atsakovė negavo informacijos iš ieškovės apie mokesčių paskaičiavimą, nebuvo informuota apie susirinkimus, nebuvo sudarytos galimybės juose dalyvauti. Atsakovė negavo oficialių susirinkimo protokolų, kitų dokumentų, todėl negalėjo skųsti sprendimų. Apie neteisėtus sprendimus sužinojo, kai gavo ieškinį. Už bendro naudojimo objektų priežiūrą turi mokėti patalpų savininkai, tačiau mokestis turi būti skaičiuojamas ne nuo turimo bendro ploto, o nuo naudingo ploto. Atsakovei nuosavybės teise priklauso 240 kv. m naudingo ploto pastate. Naudingą plotą sudaro patalpos pirmame aukšte, o už rūsyje esančias patalpas nereikia mokėti, nes jos neįeina į naudingą plotą. Kadangi ieškovė mokesčius skaičiavo nuo bendro ploto, atsakovė atsisakė mokėti. Mano, kad atsakovė per daug yra apmokestinama. Atsakovė nesinaudoja namui ruošiamu karštu vandeniu, nesinaudoja šildymu, todėl neturi mokėti tiek, kiek moka namo gyventojai. Atsakovė neturi bendrų patalpų su ieškove. Sutartis buvo sudaryta vieneriems metams, todėl jos galiojimas yra pasibaigęs. Mokėjo mokesčius kartą į ketvirtį, kaip buvo sutarta koreguojant Sutartį, vadinasi, pataisymai yra galiojantys. Prašo tenkinti patikslintą priešieškinį ir atmesti patikslintą ieškinį.

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies. Patikslintas priešieškinys atmestinas.

7. Pareikštu patikslintu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės skolą už teikiamas bendrosios dalinės nuosavybės valdomų objektų priežiūros, remonto paslaugas pagal šalių sudarytą 2008-01-02 Sutartį, bei priteisti iš atsakovės skolą, susidariusią nemokant atsakovei kaupimo lėšų pastato atnaujinimui pagal ieškovės visuotinio susirinkimo nustatytą tarifą. Atsakovė nesutinka su pareikštu patikslintu ieškiniu ir reikalauja pripažinti Sutartį pasibaigusia, ieškovės organų priimtus sprendimus dėl kaupimo lėšų tarifų, remonto darbų plano neteisėtais ir negaliojančiais.

Dėl Sutarties galiojimo

8. Paprastos rašytinės formos sutarties esminiai požymiai yra sutarties šalių valios išreiškimas raštu, rašytinės formos sutartį pasirašo ją sudarantys asmenys. Pagal CK 6.162 straipsnio 1 dalį sutartis yra sudaroma pateikiant pasiūlymą (ofertą) ir priimant pasiūlymą (akceptą) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Sutarties sudarymui ir galiojimui iš esmės pakanka, kad šalys susitartų dėl esminių sąlygų (CK 6.162 str. 2 d.). Jeigu abi šalys sudaro sutartį apsikeisdamos standartinėmis sutarties sąlygomis, tai sutartis laikoma sudaryta pagal iš esmės sutampančias standartines sutarties sąlygas, išskyrus atvejus, kai viena šalis iš anksto aiškiai nurodo, jog ji nesutinka su kitos šalies pasiūlytomis standartinėmis sąlygomis, arba apie tokį nesutikimą nedelsdama praneša tas sąlygas gavusi (CK 6.179 str.). Aiškinantis sutartį svarbu išsiaiškinti tikriuosius sutarties dalyvių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį po sutarties sudarymo.

9. Iš byloje esančios Sutarties (1 t., b. l. 5-6) turinio matyti, kad šalys Sutartį sudarė 2008-01-02, Sutartis sudaryta dėl namo (duomenys neskelbtini) Šiaulių mieste šilumos mazgo, elektros skydinės ir bendro naudojimo patalpų priežiūros. Sutartyje nurodyta, kad atsakovei priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dalis pastate yra 427 kv. m, atsakovė įsipareigoja mokėti ieškovei kiekvieną mėnesį po 0,06 Lt (0,017 Eur) už 1 kv. m mokestį, iš viso – po 25,62 Lt (7,42 Eur) kas mėnesį. Sutarties 2.1.5 punkte nustatyta, kad atsakovė įsipareigoja sumokėti ieškovei mokestį iki einamojo mėnesio paskutinės darbo dienos pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, šalia padarytas įrašas ranka: „vieną kartą per ketvirtį apmokėti bankiniu pavedimu“. Sutarties III dalyje nustatyta, kad Sutartis įsigalioja nuo 2008-01-01 ir galioja neterminuotai, šalia padarytas įrašas ranka: „iki 2009-01-01“. Sutartį pasirašė ieškovės atstovė E. P. ir atsakovės atstovas R. S..  

10. Nors atsakovė teigia, kad Sutartį buvo priversta sudaryti dėl neteisėto ir efektyvaus ieškovės psichologinio spaudimo, nes ieškovė grasino sužlugdyti atsakovės sandorį su UAB „Palink“ dėl patalpų nuomos, Sutarties sąlygos buvo nustatytos vienašališkai ieškovės, tačiau atsakovei pavyko pasiekti, kad Sutartis būtų terminuota, sudaryta vienerių metų laikotarpiui, todėl atsakovės atstovo ranka buvo padarytas įrašas, kad Sutartis galioja iki 2009-01-01 dienos, ji nepateikė šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų, todėl atsakovės teiginiai, kad Sutartį ji buvo priversta sudaryti dėl ieškovės grasinimų, psichologinio ar kitokio spaudimo, vertintini kaip deklaratyvūs ir neįrodyti.

11. Atsakovės atstovas R. S. patvirtino, kad įrašus ranka Sutartyje padarė ir šalia pasirašė jis pats, tačiau šalia nėra ieškovės atstovės parašų ar kitokių įrašų, patvirtinančių Sutarties prierašus ranka, kad jie atitinka abiejų šalių suderintą valią. Sutarties tekste nėra parašyta, kad Sutartis sudaryta su ranka padarytais pakeitimais. Ieškovės atstovė E. P. paneigė, jog prierašai Sutartyje buvo suderinti su ja ir atitiko ieškovės valią, kad Sutartis buvo sudaryta su atsakovės atstovo ranka įrašytais pakeitimais.

12. Iš ieškovės pateikto skolos apskaičiavimo (3 t. b. l. 35) matyti, kad atsakovė nuo 2009 metų iki 2017 metų dalinai mokėjo mokesčius pagal Sutartį, taigi, atsakovė iš dalies minimu laikotarpiu vykdė Sutartį. Atsakovės atstovas R. S. teismo posėdyje patvirtino, kad atsisakė mokėti mokestį pagal Sutartį, nes, jo nuomone, mokestis buvo per didelis, ir ieškovė mokestį skaičiavo ne nuo atsakovės turimo 240 kv. m naudingo ploto, o nuo jos turimo 427 kv. m bendro ploto. 

13. Ieškovė pateikė į bylą sutartis (3 t., b. l. 127-132), kurių turinys, sąlygos iš esmės tapačios Sutarčiai, pateiktos sutartys sudarytos 2008-01-02 su namo (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, bendrasavininkais UAB „Lupra“, UAB „Šiaulių Garbaris“, UAB „Garbita“, šios sutartys sudarytos neterminuotai. Ieškovės atstovės teiginiai, kad savo Sutarties egzempliorių ieškovė prarado, jį perdavusi advokatui Rupšiui, ruošusiam procesinius dokumentus teismui, o į bylą pateikė iš atsakovės gautą egzempliorių su atsakovės atstovo ranka darytais prierašais, teismo nuomone, yra logiški, nuoseklūs, iš esmės atitinkantys byloje nustatytas aplinkybes dėl Sutarties neterminuotumo.

14. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus, o įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie).

15. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įvertinus Sutarties turinį, šalių ketinimus sudarant Sutartį, jų elgesį po Sutarties sudarymo, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tvirtinti, jog Sutartis buvo terminuota, ir šalys joje susitarė dėl vienerių metų galiojimo termino, todėl atsakovės teiginiai, kad Sutartis buvo terminuota ir galiojo iki 2009-01-01, atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti byloje surinktais įrodymais. Teismas neturi pagrindo abejoti ieškovės pateiktais argumentais, jog Sutartis yra galiojanti ir teisėtai pagal ją skaičiuojami mokesčiai atsakovei. Aplinkybė, kad mokesčius atsakovė, jos teigimu, mokėjo kartą į ketvirtį ir tai patvirtina įrašas ranka Sutartyje, nepaneigia Sutarties nuostatos, jog Sutartis yra neterminuota.  

Dėl namo bendrasavininkų pareigos mokėti mokesčius už bendro naudojimo objektų priežiūrą

16. Pagal CK 4.75 straipsnį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 str.). Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 str. 1 d.). Įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.

17. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją, sudaro jungtinės veiklos sutartį arba pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju ginčo pastato (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, butų ir kitų patalpų savininkai pasirinko daugiabučio namo savininkų bendriją kaip bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formą.

18. Daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) 3 str. 1 d.). Daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų. Namo patalpų savininkai (ar jų naudotojai) proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje turi teisę į bendrojo naudojimo objektų duodamas pajamas (CK 4.83 str. 6 d.), privalo apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 str. 3 d.). Tuos mokesčius ir kitas įmokas iš patalpų savininkų (naudotojų) renka bendrija.

19. Pastato bendrojo naudojimo objektai išvardyti DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalyje: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos; 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga; 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas.

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009-11-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 pasisakė, kad pagal CK 4.82 straipsnio 5 dalies nuostatas butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. Taikant šią teisės normą gali kilti neaiškumų, ar į proporcijai apskaičiuoti imamus naudinguosius plotus turi būti įskaičiuoti rūsio patalpų plotai, taip pat ar nustatant aptariamą proporciją ir konkretaus butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalį turi būti atsižvelgiama į šio asmens faktiškai naudojamą didesnį nei nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingąjį plotą, pavyzdžiui, į namo bendrojo naudojimo koridoriuje šio asmens įsirengtų ir naudojamų pagalbinių patalpų ar pan., kurios nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos, plotą. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CK 4.82 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės normos tikslus ir su bendrosios dalinės nuosavybės dalimi įstatymų siejamas savininko teises ir pareigas, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Pažymėtina ir tai, kad nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Priešingas aptariamosios teisės normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu. Tai, kad poįstatyminiai teisės aktai nereglamentuoja tokio, kaip pirmiau nurodytas, patalpų naudingojo ploto skaičiavimo, neteikia teisinio pagrindo kitaip aiškinti CK 4.82 straipsnio 5 dalį. Šiai teisės normai taikyti reikšmingas patalpų naudingasis plotas apskaičiuotinas atitinkamai pagal analogiją taikant teisės aktus, reglamentuojančius buto bendrojo ploto ir negyvenamųjų pastatų bendrojo ploto skaičiavimą.

21. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos yra name adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Sutartyje šalys susitarė, kad atsakovė mokės ieškovei namo šilumos mazgo, elektros skydinės ir bendro naudojimo patalpų priežiūros mokestį pagal atsakovei priklausančią 427 kv. m bendrosios dalinės nuosavybės dalį, pagal šią atsakovės turimą nuosavybės dalį ieškovė skaičiavo mokesčius ir išrašė atsakovei apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras (1 t., b. l. 78-124, 3 t., b. l. 34). Ieškovės apskaičiuotas mokestis atitinka šalių sudarytos Sutarties sąlygas, šio sprendimo 20 punkte aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jog į patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise turimus naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir jų turimų rūsio patalpų plotas, todėl atsakovės atstovų teiginiai, kad ieškovės skaičiuojamas mokestis atsakovei yra per didelis, ieškovė mokestį turi skaičiuoti ne nuo atsakovės turimo 427 kv. m bendro ploto, o nuo turimo 240 kv. m naudingo ploto, vertintini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys suformuotai kasacinio teismo praktikai bei šalių Sutarčiai.

22. Atsakovė teigia, kad mokesčio pagal Sutartį ji neturi mokėti ieškovei, nes elektros skydinės ir šilumos mazgo patalpos (a1 ir a2) nėra bendro naudojimo patalpos, o asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei ir kitoms ginčo pastate veikiančioms įmonėms UAB „Garbita“, UAB „Šiaulių Garbaris“. Teismas pažymi, kad patalpų a1 ir a2 priklausomumo nuosavybės teise klausimas nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako. Atkreiptinas dėmesys, kad VĮ Registrų centro Šiaulių filialas 2017-11-16 pažymoje nurodė, kad patalpa a1, kurioje įrengta elektros skydinė, ir patalpa a2, kurioje įrengtas šilumos mazgas, kaip nekilnojamojo turto kadastro objektai ir daiktinės teisės į šias patalpas Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos (1 t., b. l. 76). Byloje nėra ginčo dėl to, kad patalpose a1 ir a2 įrengta pastato elektros skydinės ir šilumo mazgo įranga, kurią eksploatuoja, prižiūri, tvarko atitinkamos bendrovės pagal su ieškove sudarytas paslaugų sutartis (1 t., b. l. 132-135). Be to, pati atsakovė 2018-05-18 ieškovei adresuotu raštu patvirtino, kad patalpose a1 ir a2 įrengta pastato elektros skydinės ir šilumos mazgo įranga (1 t., b. l. 77). Taip pat pažymėtina, kad šalys Sutarties 2.1.1 punkte pripažino, jog ieškovei priklausančiose patalpose yra įrengtas bendras visų bendraturčių šiluminis mazgas, elektros skydinė, ir ieškovė įsipareigoja prižiūrėti šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemas, vandens apskaitos mazgą, elektros skydinę bei bendro naudojimo patalpas.

23. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai skaičiavo pastato (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų, vandens apskaitos mazgo, elektros skydinės, bendro naudojimo patalpų, jose esančios įrangos, objektų priežiūros, remonto mokestį pagal Sutartį, tinkamai įgyvendimo CK 4.75, 4.82 straipsnių, DNSBĮ nuostatas, išrašė atsakovei apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras, kurių atsakovė tinkamai neapmokėjo ir ieškovei įsiskolino. Iš į bylą pateikto detalizuoto skolos paskaičiavimo (3 t., b. l. 34), kurio atsakovė iš esmės neginčijo, matyti, kad laikotarpiu nuo 2014-06-01 iki 2019-04-30 atsakovė įsiskolino ieškovei 232,73 Eur, ši suma ieškovei priteistina iš atsakovės. Nustačius, kad atsakovė turi prievolę sumokėti ieškovei 232,73 Eur įsiskolinimą, nėra pagrindo tvirtinti, jog atsakovės sumokėtos piniginės lėšos, sudarančios 1019,78 Eur sumą, yra ieškovės gautos be teisinio pagrindo ir laikytinos nepagrįstu ieškovės praturtėjimu, todėl atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl kaupimo lėšų pagrįstumo ir ieškovės organų priimtų sprendimų teisėtumo

24. Buto ir kitų patalpų savininkas naudotojas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 str. 4 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014). CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių taikymas galimas tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012).

25. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtintas Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašas nustato lėšų, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarką. Aprašo 3 punkte nurodyta, kad kaupiamųjų lėšų poreikis nustatomas įvertinus namo būklę ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų poreikį, pagrįstą privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, ir išdėstant juos ilgalaikiame (dvejų ir daugiau metų) daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo plane. Ilgalaikiame plane nurodoma šių darbų preliminari kaina ir atlikimo terminai, įskaitant jame nenumatytus darbus, kurie būtini pagal nurodytus privalomuosius reikalavimus. Aprašo 14 punkte nustatyta, kad sukauptos lėšos naudojamos pagal paskirtį – ilgalaikiame plane numatytiems ir nenumatytiems darbams, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, finansuoti. Lėšų panaudojimas turi būti pagrįstas rangos darbų ar paslaugų pirkimo sutartimis ir atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktais, ūkio būdu atliktų darbų priėmimo aktais ir atitinkamais mokestiniais dokumentais (Aprašo 15 p.). Už kaupiamųjų lėšų dydžio apskaičiavimo pagrįstumą, sukauptų lėšų naudojimą pagal paskirtį ir jų apsaugos reikalavimų laikymąsi atsako bendrojo naudojimo objektų valdytojas (Aprašo 16 p.).

26. Privalomieji reikalavimai nurodyti 2015 metais galiojusiame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-07-01 d. įsakymu Nr. 351 patvirtiname statybos techninio reglamente STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“. Reglamento 5 punkte nustatyta, kad privalomųjų reikalavimų visumą sudaro: 1) reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos saugojimo; 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registro duomenyse; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Reglamento 7 punkte nustatyta, kad privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas: 1) nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu ir kitais prevenciniais darbais); 2) esminius energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimus atitinkančiu gyvenamojo namo energinio ūkio valdymu; 3) gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą; 4) gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais. Reglamento 8 punkte numatyti privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo etapai: 1) esamos gyvenamojo namo, jo dalių būklės nustatymas ir jos atitikimo privalomiesiems reikalavimams įvertinimas; 2) privalomųjų darbų nustatymas, jų vykdymo ir finansinio plano parengimas; 3) privalomųjų darbų įvykdymas.

27. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-03-25 d. įsakymu Nr. D1-219, pakeitusiu 2002-07-01 įsakymą Nr. 351, patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (galiojo laikotarpiu nuo 2016-04-05 iki 2017-01-01) 5 punkte nustatyta, kad privalomųjų reikalavimų visumą sudaro: 1) reikalavimai išlaikyti daugiabučio gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus; 2) reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti, kad: patalpų ir kitų pastato dalių naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį; nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai; nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Reglamento 7 punkte nustatyta, kad privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas: 1) nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu, tinkamu, saugos ir techninius reikalavimus atitinkančiu, pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų eksploatavimu ir technine priežiūra, savalaikiu jų atnaujinimu (remontu) ir kitais prevenciniais darbais;  2) esminius energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimus atitinkančiu gyvenamojo namo energinio ūkio valdymu ir energiją taupančių priemonių įgyvendinimu. Reglamento 8 punkte numatyti privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo etapai: 1) gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės nustatymas ir jos atitikties privalomiesiems reikalavimams įvertinimas; 2) privalomųjų darbų pagrindimas, jų vykdymo organizavimas ir (ar) ilgalaikio gyvenamojo namo atnaujinimo plano parengimas ir jo tvirtinimas; 3) privalomųjų darbų įvykdymas.

28. Privalomieji reikalavimai nurodyti ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtiname statybos techninio reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Reglamento 11 punkte nurodyta, kad statinio priežiūros tikslas yra užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Reglamento 12 punkte nurodyti pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai: siekti, kad statiniai ir jų konstrukcijos būtų naudojami nepažeidžiant projektų, statybos bei eksploatavimo normų; laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus; profilaktinėmis priemonėmis tausoti (saugoti nuo ankstyvojo susidėvėjimo) statinius ir jų konstrukcijas; išvengti statinių griūčių, o joms įvykus arba įvykus stichinėms nelaimėms, išvengti papildomų padarinių ir nuostolių; siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai. Reglamento 91 punkte nustatyta, kad atliekant nuolatinius stebėjimus, vizualiai apžiūrimi namo bendrojo naudojimo objektai, nurodyti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apraše, valdytojo parengtame vadovaujantis Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo tipine (pavyzdine) forma: namo bendrosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos (išskyrus šildymo ir karšto vandens sistemas ir liftus, kurių priežiūrai nustatyti specialūs reikalavimai, bendrojo naudojimo patalpų fizinė ir sanitarinė būklė, fiksuojami (įskaitant fotografavimą) pastebėti defektai ir deformacijos, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, statinio tyrimo ar ekspertizės poreikis; fiksuojami ir vertinami namo savininkų (naudotojų) pranešimai apie pastebėtus konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektus, gaisrinės saugos ir sanitarinius pažeidimus. Atsakingas už apžiūrą asmuo apie apžiūrų metu nustatytas deformacijas, defektus, dėl kurių pažeidžiami esminiai statinių reikalavimai ir kyla pavojus aplinkai, žmonių gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininkus (naudotojus), valdytoją ir (ar) techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje, savivaldybės administraciją, atsakingą už statinio naudojimo priežiūros vykdymą (Reglamento 93 p.). Nuo 2017-01-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-30 įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ iš esmės atitinka šio sprendimo 26, 27 punktuose aptartų Reglamentų nuostatas.

29. Patikslintu priešieškiniu atsakovė skundžia ieškovės visuotiniame susirinkime 2015-11-26 priimtą sprendimą patvirtinti Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektų atnaujinimo ilgalaikį darbų planą, prašydama pripažinti jį negaliojančiu, nes planas priimtas neatlikus atestuotų, turinčių tinkamą kvalifikaciją specialistų namo būklės vertinimo ir bendro naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų poreikio, sprendimas priimtas dalyvavusių bendrijos narių balsų dauguma, o ne viso namo butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, be to, atsakovė nebuvo informuota apie susirinkimą, jai nebuvo sudarytos galimybės jame dalyvauti. Atsakovė negavo oficialių susirinkimo protokolų, kitų dokumentų, todėl negalėjo skųsti sprendimo.

30. Iš į bylą pateikto 2014-11-04 statinio apžiūros akto Nr. 3 ir jo priedų (3 t., b. l. 135-145) matyti, kad buvo atlikta statinio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kasmetinė apžiūra, ją atliko sudaryta komisija, kuria sudarė komisijos nariai: namo pirmininkė E. P., UAB „Sabelija“ statinių techninės priežiūros specialistas R. Ž., komisijos pirmininkas G. K., kurio kvalifikacijos atestato Nr. 3821 (3 t., b. l. 133-134). Apžiūros metu nustatyti pastato rūsio, pamatų, sienų, fasado, stogo, perdengimo, grindų, balkonų, inžinierinių sistemų ir kitų pastato objektų defektai užfiksuoti Statinio apžiūros akte, taip pat nurodyti rekomenduojami darbai pastato defektams pašalinti. Be to, pastato (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, fasado, sienų, nuogrindos, perdengimo, grindų, balkonų, langų, durų, inžinerinių sistemų defektai fiksuoti 2015-11-19 gyvenamojo namo apžiūros akte Nr. 9, statinio apžiūrą ir defektų fiksavimą atliko atestuota specialistė N. P., kurios kvalifikacijos atestato Nr. 10095 (3 t., b. l. 146-151). Statinio apžiūra atlikta bei defektai fiksuoti taip pat ir 2017-11-07 statinio apžiūros akte Nr. S305-11/17 (1 t., b. l. 68-75). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes atmestini kaip nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad pastato (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektų atnaujinimo ilgalaikis darbų planas buvo priimtas kvalifikuotiems specialistams neatlikus namo būklės vertinimo ir objektų atnaujinimo (remonto) darbų poreikio. Apžiūros aktai patvirtina, jog ieškovė organizavo ir vykdė nuolatinę pastato bendro naudojimo objektų techninę priežiūrą.

31. Teismo vertinimu, pastato (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, bendro naudojimo objektai pagal apžiūros aktuose užfiksuotus defektus neatitiko būtinojo saugaus naudojimo, sveikatos ir aplinkos apsaugos, energijos taupymo ir šilumos saugojimo, kitų esminių statinio reikalavimų, kas laikytina privalomaisiais statinio priežiūros reikalavimais, kurie privalėjo būti atkurti remontuojant (tvarkant, keičiant). Ieškovė, kaip bendro naudojimo objektų administratorė, privalėjo imtis veiksmų, užtikrinančių remonto darbų organizavimą ir atlikimą, įskaitant ir lėšų šiems darbams atlikti kaupimą.  Šiame kontekste kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei išlaidos už pastato bendro naudojimo objektų remontą yra susijusios su šių objektų išsaugojimu, pagerinimu ar atnaujinimu, tai jos priskirtinos prie bendrojo statinio bendrųjų objektų naudojimo išlaidų, paskirstytinų proporcingai visiems bendraturčiams, nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai naudojasi šiais objektais, jeigu nėra sudarytas atskirai naudojamų bendrojo naudojimo objektų aprašas. Pareiga apmokėti išlaidas, susietas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014, 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-378/2016).

32. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo ilgalaikio darbų planas, patvirtintas ieškovės pakartotinio visuotinio bendrijos narių 2015-11-26 susirinkime (1 t., b. l. 63, 138-143) patvirtina, kad plane numatyti pastato fasado remonto, stogo, nuogrindos dalinio remonto darbai, elektros skydinės rekonstrukcija, nustatyta preliminari darbų kaina (pvz. fasado remontui – 30000 Eur, stogo daliniam remontui – 3000 Eur ir kt.), taip pat nustatyti darbų atlikimo terminai (pvz., fasado remonto – iki 2022 metų, stogo dalinio remonto – iki 2017 metų ir kt.). Iš ilgalaikio darbų plano turinio matyti, kad planas apima būtent tuos darbus, kurie numatyti pastato apžiūros aktuose (šio sprendimo 30 punktas), t. y. privalomuosius darbus, susijusius su privalomaisiais statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimais, todėl sprendžiant dėl šių darbų butų ir kitų pastato patalpų savininkų sutikimas ar jų dalyvavimas susirinkime nėra būtinas, ieškovė turėjo teisę dėl šių privalomųjų darbų spręsti be kitų pastato butų ir patalpų savininkų. Pažymėtina, kad ieškovės atstovė E. P. patvirtino, jog pastato (duomenys neskelbtini) būklė yra kritinė ir remonto darbai būtini, šių aplinkybių atsakovė nepaneigė.

33. Ieškovės atstovė E. P. patvirtino, kad pastate (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, yra 9 skelbimų lentos, kuriose talpinama bendrijos organų informacija, įskaitant ir informaciją apie susirinkimus, jų metu priimtus sprendimus, apie susirinkimus atsakovės atstovą papildomai informuodavo ir telefonu. Šių aplinkybių dėl informacijos pateikimo atsakovės atstovai nepaneigė. Teismas pažymi, kad atsakovė, kaip pastate esančių patalpų bendrasavininkė, turi teisę ir pareigą domėtis su pastato bendro naudojimo objektais susijusia veikla, būti aktyvi, gauti su jos interesais susijusią informaciją. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (1 t., b. l. 41-46, 81-124) patvirtina, kad ieškovės dokumentai atsakovei buvo nuolat siunčiami ir registruotu paštu atsakovės vadovo buvimo vietos adresu. Darytina išvada, kad ieškovė tinkamai informuodavo atsakovę apie su bendro turto administravimu susijusius veiksmus, atsakovė turėjo ir galėjo domėtis ieškovės, kaip administratorės veikla, jos priimamais sprendimais, o atsakovės nesidomėjimą nulėmė abejingas, pasyvus, ignoruojantis atsakovės vadovo R. S. elgesys, nenoras mokėti ieškovei nustatytų mokesčių.

34. Atsakovė taip pat skundžia ieškovės valdybos narių susirinkimo 2015-07-20 priimtą sprendimą, kuriuo nutarta nuo 2015 m. liepos mėnesio kaupimo lėšas skaičiuoti po 0,12 Eur/ kv. m, prašydama šį sprendimą pripažinti negaliojančiu, kadangi ieškovė turėjo skaičiuoti 0,03 Eur/ kv. m kaupimo lėšų mokestį, be to, sprendimas turėjo būti priimtas ne ieškovės valdybos, o butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu.

35. Lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 390 patvirtintas Butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašas (toliau – Aprašas). Aprašo 11 punkte nustatyta, kad iki tol, kol bus parengtas ir patvirtintas ilgalaikis planas, o kartu su juo – mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas, daugiabučiams namams, kurių naudingas plotas 3000 kv. m ir daugiau, apskaičiuojant mėnesinės kaupiamosios įmokos dydį taikomas minimalus 0,03 Eur/ kv. m mėnesiui kaupiamosios įmokos tarifas.

36. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės valdyba 2015-07-20 sprendimu (1 t., b. l. 9) nutarė nuo 2015 m. liepos mėnesio kaupimo lėšas skaičiuoti po 0,12 Eur/ kv. m. Tačiau pažymėtina, kad šis sprendimas atsakovės teisėms ir pareigoms jokių pasekmių nesukūrė. Tik 2015-11-26 ieškovės pakartotiname visuotiniame narių susirinkime buvo priimtas sprendimas patvirtinti ieškovės valdybos 2015-07-20 priimtą sprendimą kaupimo lėšas skaičiuoti po 0,12 Eur/ kv. m (1 t., b. l. 138-143). Atsakovė 2015-11-26 sprendimo dalyje dėl kaupiamųjų lėšų 0,12 Eur/ kv. m. tarifo neskundė, sprendimo šioje dalyje neprašė pripažinti negaliojančiu, todėl spręstina, kad 2015-11-26 sprendimo dalis dėl kaupiamųjų lėšų 0,12 Eur/ kv. m. tarifo nustatymo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Iš ieškovės pateikto skolos paskaičiavimo matyti, kad kaupiamųjų lėšų 0,12 Eur/ kv. m. tarifas atsakovei pradėtas skaičiuoti tik nuo 2015 m. gruodžio mėnesio (1 mokėjimas už 2015 metus), t. y. po           2015-11-26 sprendimo priėmimo (3 t., b. l. 33).

37. Iš 2015-11-26 ieškovės pakartotino visuotinio narių susirinkimo protokolo matyti, kad buvo priimtas sprendimas patvirtinti Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo ilgalaikį darbų planą, kaupti lėšas tiksliniam pastato bendro naudojimo objektų remontui, nustatant po 0,12 Eur/ kv. m tarifą (1 t., b. l. 138-143). Iš šio protokolo turinio matyti, kad fondas steigiamas siekiant surinkti 38500 Eur sumą, būtiną fasado, stogo, nuogrindo remonto, elektros skydinės rekonstrukcijos darbams atlikti. Teismo vertinimu, toks bendrijos narių susirinkimo sprendimas leidžia manyti, jog lėšos renkamos konkrečiam remontui (susirinkime pritarta konkrečiai sąmatai), kuris reikalingas (būtinas) jau šiuo metu žinant konkrečią darbų kainą, o ne ateityje, siekiant atnaujinti pastatą. Taigi, toks sprendimas iš esmės atitinka CK 4.76 straipsnio bei CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostatas, be kita ko numatančias, jog kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas, skirtas daiktui išlaikyti ir išsaugoti, o taip pat apmokėti ir remonto išlaidas. Pažymėtina, jog teismas neturi pagrindo peržiūrėti bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimo dėl remonto būtinumo, nes toks sprendimas nėra apskųstas įstatymo nustatyta tvarka ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Kita vertus, teismo įsitikinimu, į bylą pateikti statinio apžiūros ir patikrinimo aktai bei fotofiksacija patikimai pagrindžia ieškovės argumentus, jog sprendimas dėl pastato bendro naudojimo konstrukcijų remonto yra būtinas ir atitinka visų bendraturčių interesus.

38. Ieškovė nurodo, kad atsakovė nemokėjo ieškovei Kaupiamojo mokesčio ir laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2019-04-30 įsiskolino ieškovei 1768,41 Eur sumą. Į bylą pateiktas skolos paskaičiavimas (3 t., b. l. 33) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2019-04-30 ieškovė paskaičiavo atsakovei 1768,41 Eur įsiskolinimą, taikydama 0,12 Eur/ kv. m. tarifą  pagal atsakovei priklausančią 427 kv. m bendrosios dalinės nuosavybės dalį, kas mėnesį po 51,24 Eur.

39. Iš ieškovės valdybos 2016-01-25 protokolo 3.2.3 punkto matyti, kad nutarta sumažinti atsakovei pastato atnaujinimo įmokų tarifą ir jį skaičiuoti po 0,04 Eur/ kv. m (1 t., b. l. 10). Ieškovės 2017-05-24 visuotinio pakartotinio narių susirinkimo protokolas patvirtina, kad susirinkimo metu bendrijos nariai priėmė sprendimą grąžinti atsakovei 0,12 Eur/ kv. m kaupiamųjų lėšų pastato atnaujinimui tarifą (1 t., b. l. 11-13). Minimi ieškovės organų sprendimai nebuvo skundžiami, naikinami ir yra galiojantys. Be to, apie 0,04 Eur/ kv. m kaupiamųjų lėšų pastato atnaujinimui tarifo galiojimą patvirtino ir pati ieškovė, siuntusi atsakovei atitinkamas sąskaitas apmokėjimui (1 t., b. l. 81-90). Spręstina, kad laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2017-05-31 atsakovei taikytinas 0,04 Eur/ kv. m kaupiamųjų lėšų pastato atnaujinimui tarifas. Įvertinus, kad atsakovės mokėtina ieškovei suma laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2017-05-31 (16 mėnesių) sudaro 273,28 Eur, o ieškovė minimu laikotarpiu paskaičiavo atsakovei 819,84 Eur įsiskolinimą, ieškovės reikalaujama priteisti iš atsakovės 1768,41 Eur suma mažintina ir ieškovei iš atsakovės priteistina 1221,85 Eur skola, susidariusi nesumokėjus atsakovei Kaupiamojo mokesčio laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2019-04-30.

40. Tiek pradiniame, tiek patikslintame ieškiniuose, kurie teisme priimti atitinkamai 2018-07-25 ir 2018-10-16, ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 32,31 Eur, vėliau – 32,67 Eur, delspinigius (1 t., b. l. 1-4, 61-62). 2019 m. gegužės 23 d. teisme gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo (3 t., b. l. 28-31), iš kurio turinio matyti, kad ieškovė pakeitė patikslinto ieškinio reikalavimus ir nebereiškia atsakovei reikalavimo dėl delspinigių priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pakeitė patikslinto ieškinio dalyką ir nebereiškia atsakovei reikalavimo dėl delspinigių priteisimo, teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

Dėl ieškinio senaties taikymo

41. Ieškovė prašo taikyti senatį atsakovėms reikalavimams dėl skundžiamų ieškovės organų priimtų sprendimų.

42. CK 1.124 straipsnis nustato, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja (CK 1.126 str. 2 d.). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.).  CK 1.127 straipsnis nustato ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisykles, pagal kurias ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 4.85 straipsnio 9 dalis numato, kad buto ar kitos patalpos savininko teisei apskųsti šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas. Nustatyti, ar ieškinio senaties terminas yra praleistas, įmanoma tik nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-916/2018).

43. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2017-05-31 PVM sąskaita faktūra, kurioje atsakovei paskaičiuotas Kaupiamasis mokestis, taikant 0,12 Eur/ kv. m. tarifą, atsakovei registruotu laišku išsiųsta 2017-06-05 (1 t., b. l. 91-92). Vėlesnės PVM sąskaitos faktūros su paskaičiuotu Kaupiamuoju mokesčiu, taikant 0,12 Eur/ kv. m. tarifą, atsakovei taip pat buvo siunčiamos reguliariai registruotais laiškais kiekvieną mėnesį (1 t., b. l. 93-124). Ieškovės dokumentai buvo siunčiami atsakovei jos direktoriaus R. S. buvimo vietos adresu Tilžės g. 29-13, Šiauliuose, kuris nurodytas Juridinių asmenų registre (3 t., b. l. 97-98). 2017 m. birželio 13 d. atsakovės rašte, adresuotame ieškovės atstovei E. P., atsakovės atstovas R. S. nurodė, kad dėl pastato renovacijai rinktų lėšų nesutinka keisti įkainių, kurių tarifas – 0,04 Eur/ kv. m, nes nebuvo informuotas kaip bus panaudotos surinktos lėšos ir kiek jų jau yra surinkta, kaip bus atliekamas pastato stogo ir sienų apšiltinimas. Spręstina, kad apie 2015-11-26 susirinkime priimtus sprendimus dėl ilgalaikio darbų plano tvirtinimo, dėl Kaupiamojo mokesčio tarifo padidinimo iki 0,12 Eur/ kv. m. atsakovė sužinojo vėliausiai 2017-06-13. Atsakovės pradinis ieškinys dėl ieškovės organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais teisme gautas 2019-03-06 (2 t., b. l. 1-5). Netgi atsakovės pradinis priešieškinys, kurį teismas atsisakė priimti, teismui buvo gautas 2018-11-12 (1 t. b. l. 147-151, 160-162). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad subjektyvusis atsakovės sužinojimo apie savo teisės pažeidimą dėl ieškovės organų priimtų sprendimų momentas sietinas vėliausiai su 2017-06-13 data, todėl nagrinėjamu atveju atsakovė praleido įstatymo nustatytą terminą ieškinine tvarka skųsti ieškovės organų priimtus sprendimus ir yra pagrindas taikyti šiems atsakovės reikalavimams senatį.   

Dėl kitų procesinių klausimų išsprendimo

44. Patikslintą ieškinį tenkinus iš dalies, vadovaujantis CPK 6.210 straipsnio 2 dalies, 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo pradinio ieškinio priėmimo teisme dienos (2018-07-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

45. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kad byloje patyrė 2500 Eur teisinių paslaugų išlaidas (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 6 p.; 1 t., b. l. 23-24, 79, 3 t., b. l. 3, 5-8, 11-14, 49-53, 153-155). Įvertinus ieškovės atstovų suteiktų teisinių paslaugų turinį, užimtumą byloje, dalyvavimą teismo posėdžiuose, procesinių dokumentų rengimą, taip pat į tai, kad buvo teikiami papildomi rašytiniai įrodymai į bylą, spręstina, kad ieškovės patirtos teisinių paslaugų išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 72,69 proc. patikslinto ieškinio turtinio reikalavimo dalis, o patikslintas priešieškinys atmestas, įvertinus susidariusių bylinėjimosi išlaidų bei teisinių paslaugų turinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos 2158,62 Eur teisinių paslaugų išlaidos.

46. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, kad byloje patyrė 1073 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 173 Eur žyminis mokestis, 150 Eur naudojimosi tvarkos projekto išlaidos ir 750 Eur teisinių paslaugų išlaidos (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 6 p., 88 str. 1 d. 6 p., 10 p.; 1 t., b. l. 59-60, 152, 2 t., b. l. 16-17, 3 t., b. l. 108-109, 114-118). Įvertinus atsakovės atstovo suteiktų teisinių paslaugų turinį, užimtumą byloje, dalyvavimą teismo posėdžiuose, procesinių dokumentų rengimą, spręstina, kad atsakovės patirtos teisinių paslaugų išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad atmesta 27,31 proc. patikslinto ieškinio turtinių reikalavimų dalis bei atmesti patikslinto priešieškinio reikalavimai, įvertinus susidariusių bylinėjimosi išlaidų bei teisinių paslaugų turinį, atsakovei iš ieškovės priteistinos 102,41 Eur teisinių paslaugų išlaidos.

47. Įskaičius priešpriešines ieškovei ir atsakovei priteistinas bylinėjimosi išlaidų sumas, ieškovei iš atsakovės priteistinos 2056,21 Eur teisinių paslaugų išlaidos.

48. Kadangi ieškovė, vadovaujantis DNSBĮ 23 straipsnio 3 dalimi, yra atleista nuo žyminio mokesčio valstybei mokėjimo už pradinio ir patikslinto ieškinio reikalavimus dėl skolos priteisimo, patikslintą ieškinį tenkinus iš dalies, kai tenkinta 72,69 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų dalis, o atsakovės patikslintas priešieškinys atmestas, byloje mokėtinas 33 Eur žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovės (CPK 83 str. 1 d. 16 p., 96 str. 1 d.).

49. Nagrinėjamoje byloje valstybė patyrė 17,90 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Įvertinus, kad patenkinta 72,69 proc. patikslinto ieškinio reikalavimų ir atmestas patikslintas priešieškinys, valstybei priteistinos iš atsakovės 15 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d., 3 d.).

50. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė sumokėjo 28,02 Eur žyminį mokestį, nors pagal DNSBĮ 23 straipsnio 3 dalies nuostatas ji šio pobūdžio bylose nuo žyminio mokesčio yra atleista (1 t., b. l. 23, 79). Atsižvelgiant į aptartą reglamentavimą bei CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ieškovei grąžintinas jos sumokėtas 28,02 Eur žyminis mokestis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas 145503911, buveinė (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, iš UAB „Šiaulių Aktila“, juridinio asmens kodas 300136989, buveinė (duomenys neskelbtini, 232,73 Eur (dviejų šimtų trisdešimt dviejų eurų 73 ct) skolą už bendrosios dalinės nuosavybės valdomų objektų priežiūrą ir remontą, priteistą sumą pervedant į ieškovės einamųjų lėšų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, 1221,85 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dvidešimt vieno euro 85 ct) kaupimo lėšų pastato atnaujinimui įsiskolinimą, priteistą sumą pervedant į ieškovės kaupiamųjų lėšų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1454,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-07-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2056,21 Eur (dviejų tūkstančių penkiasdešimt šešių eurų 21 ct) teisinių paslaugų išlaidas.

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Atmesti UAB „Šiaulių Aktila“ patikslintą priešieškinį.

Priteisti valstybei iš UAB „Šiaulių Aktila“, juridinio asmens kodas 300136989, buveinė (duomenys neskelbtini), 33 Eur (trisdešimt trijų eurų) žyminį mokestį ir 15 Eur (penkiolikos eurų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Šios sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Grąžinti Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai, juridinio asmens kodas 145503911, buveinė (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, 28,02 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 2 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2018-07-17 lėšų pervedimo nurodymu, dokumento Nr. 611, Luminor Bank AS (20 Eur), bei 2018-10-07 mokėjimo nurodymu Nr. 126 AB „Swedbank“ (8,02 Eur), žyminio mokesčio grąžinimą pavedant vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.