Civilinė byla Nr. 3K-3-668-915/2015

Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.1.3.6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gersta“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovėms Klaipėdos apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėja – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), K. Z. K. (jos teisių perėmėjos S. D. ir R. Z.), uždarajai akcinei bendrovei „Gersta“, dalyvaujant tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Palangos miesto savivaldybės administracijai, A. S., notarui R. S., dėl administracinių aktų, sutarties pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiami teisės klausimai dėl procesinių palūkanų priteisimo, taikant restituciją, dėl prašymo priteisti procesines palūkanas pareiškimo formos ir momento.

Ieškovas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, prašė teismo pripažinti negaliojančiomis Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 13.6-950 ir 2005 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. 877 dalis, kuriomis atsakovei K. Z. K. buvo natūra atkurtos nuosavybės teisės į 0,37 ha ploto valstybinės reikšmės mišką, pripažinti negaliojančia 2006 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį, kuria atsakovė K. Z. K. pardavė atsakovei UAB „Gersta“ 0,37 ha valstybinės reikšmės miško, taikyti restituciją ir iš atsakovės K. Z. K. priteisti atsakovei UAB „Gersta“ 1 095 395 Lt (317 248,32 Eur), o 0,37 ha valstybinės reikšmės mišką grąžinti valstybės nuosavybėn.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pripažino negaliojančiomis Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 13.6-950 ir 2005 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. 877 dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į 0,37 ha ploto žemės sklypą, priteisė iš atsakovės K. Z. K. valstybei 258 223 Lt (74 786,55 Eur), kitą ieškinio dalį atmetė.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. sprendimą pakeitė: ieškinį tenkino iš dalies, panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 13.6-950 ir 2005 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. 877 dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į 0,37 ha valstybinės reikšmės miško; pripažino negaliojančia 2006 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį, kuria ši žemė parduota atsakovei UAB „Gersta“; taikė restituciją ir įpareigojo atsakovę UAB „Gersta“ grąžinti valstybei nuosavybės teise valdomą 0,37 ha valstybinės reikšmės mišką; priteisė iš valstybės atsakovei UAB „Gersta“ 272 394 Lt (78 890,76 Eur).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį, kuria taikyta restitucija ir UAB „Gersta“ įpareigota grąžinti valstybei nuosavybės teise valdomą 0,37 ha valstybinės reikšmės mišką, priteisiant jai iš valstybės 272 394 Lt (78 890,76 Eur), panaikino ir šią bylos dalį perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutarties dalį paliko nepakeistą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. kovo 16 d. nutartimi taikė restituciją ir įpareigojo UAB „Gersta“ grąžinti valstybei nuosavybės teise valdomą 0,37 ha valstybinės reikšmės mišką; priteisė iš valstybės atsakovei UAB „Gersta“ 250 521 Eur. Teisėjų kolegija, be kita ko, nurodė, kad paskutiniame teismo posėdyje atsakovė UAB „Gersta“ pareiškė prašymą priteisti 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl procesinių palūkanų priteisimo šioje byloje, būtina atsižvelgti į susiklosčiusių teisinių santykių prigimtį. Byloje sprendžiamas klausimas dėl restitucijos taikymo, valstybei taisant padarytas klaidas dėl neteisėto nuosavybės perdavimo, kurį išsprendus valstybei grąžinamas natūra miškų paskirties žemės sklypas, o atsakovei UAB „Gersta“ priteisiama (kompensuojama) šio turto vertė. Atsakovė UAB „Gersta“ visą laikotarpį nuo turto įsigijimo turėjo galimybę šiuo turtu naudotis, todėl restitucijos taikymo atveju teismui nusprendus kompensuoti tiek įgyto turto rinkos vertę, tiek galimus jo praradimus palūkanų forma, atsakovės UAB „Gersta“ padėtis neproporcingai pagerėtų, o valstybės – pablogėtų, kas prieštarautų ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams (CK 1.5 straipsnis). Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovės UAB „Gersta“ prašymas dėl procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos negali būti tenkinamas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė UAB „Gersta“ prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 16 d. nutartį, panaikinti nutarties dalį, kuria atmestas atsakovės UAB „Gersta“ reikalavimas priteisti jos naudai 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – priteisti atsakovei UAB „Gersta“ 5 proc. nuo priteistos 250 521 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.37 straipsnį bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Procesinių palūkanų (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) funkcija yra kompensuoti kreditoriui už prarastą galimybę naudotis savo lėšomis nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įstatymu nenustatyta jokių išimčių bylose dėl restitucijos taikymo. Atsakovės UAB „Gersta“ patirti nuostoliai yra kur kas didesni, nei prašomos priteisti 5 proc. metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „Gersta“ 0,37 ha žemės sklypo dalį pirko už 1 099 011 Lt (318 295,59 Eur), o iš valstybės jai priteista tik 250 521 Eur; atsakovė investavo į šį žemės sklypą, negavo pajamų). Be to, sprendimai, kuriais atsakovei K. Z. K. buvo natūra atkurtos nuosavybės teisės į dalį žemės sklypo, panaikinti dėl netinkamo valstybės institucijų darbo, o ne dėl atsakovių kaltės. Taigi, atsisakymas priteisti palūkanas už priteistą sumą ir bent taip iš dalies kompensuoti akivaizdžius atsakovės UAB „Gersta“ nuostolius prieštarauja ne tik CK 6.37 straipsniui, bet ir CK 1.5 straipsniui. Procesinių palūkanų paskirtis taip pat yra skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-595/2008). Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. M. D., bylos Nr. 3K-3-553/2008). Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos tik dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Transimeksa“ v. UAB „Varicom“, bylos Nr. 3K-3-222-611/2015).

2. Teismas pažeidė CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. G. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-67/2006; kt.). Teismas neatsižvelgė į bylos duomenis, patvirtinančius atsakovės UAB „Gersta“ patirtus nuostolius dėl restitucijos taikymo (atsakovė UAB „Gersta“ 0,37 ha žemės sklypo dalį pirko už 1 099 011 Lt (318 295,59 Eur), o iš valstybės jai priteista tik 250 521 Eur; atsakovė investavo į šį žemės sklypą, negavo pajamų; negalėjo turtu naudotis). Atsisakius priteisti palūkanas atsakovės UAB „Gersta“ padėtis neproporcingai pablogėjo, o valstybės, atlikusios neteisėtą nuosavybės perdavimą, padariusios akivaizdžias klaidas, – neproporcingai pagerėjo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Šimtas aukštų“ v. G. B., bylos Nr. 3K-3-505/2010; kt.). Atsakovė UAB „Gersta“ kaip kreditorė nesikreipė į teismą ir nepareiškė jokių reikalavimų, todėl neįgijo teisės reikalauti procesinių palūkanų. Valstybė nevengė geruoju atsiskaityti su atsakove UAB „Gersta“; ginčas iš esmės kilo dėl priteistinos sumos dydžio. Atsakovė UAB „Gersta“, nepareiškusi savarankiško reikalavimo pirmosios instancijos teisme, apeliacine tvarka skųsdama teismo sprendimą, negalėjo reikšti tokio reikalavimo. Atsakovė tik apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pareiškė prašymą dėl priteisti procesines palūkanas. Atsakovė UAB „Gersta“ gali reikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo.

2. Ne tik atsakovė UAB „Gersta“, bet ir valstybė patyrė nuostolių dėl restitucijos taikymo. Taikant modifikuotą restituciją būtent iš valstybės buvo priteista 250 521 Eur kompensacija, be to, atsakovė UAB „Gersta“ ginčo žemės sklype neteisėtai nukirto medžius ir padarė žalos aplinkai.

3. Taisant valdžios institucijų padarytas klaidas, restitucijos proceso metu svarbu užtikrinti, kad jų atitaisymas nesukurtų neproporcingų naujų prievolių. Panaikinus administracinius aktus ir nustačius, kad taikytina restitucija, valstybė paskutiniams turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžinamas valstybei, atlygina jų šio turto įsigijimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-7-165/2012). Atsakovės nuomone, kitos išlaidos iš valstybės nepriteisiamos.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

Ieškovo nuomone, byloje nenustatytos sąlygos tenkinti atsakovės UAB „Gersta“ reikalavimą dėl procesinių palūkanų. Byla iškelta teisme pagal prokuroro ieškinį atsakovėms, atsakovės reikalavimas priteisti palūkanas nebuvo tinkamai pareikštas, kaip to reikalauja CPK nuostatos (pareiškiant priešieškinį). Atsakovė tik apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu žodžiu užsiminė apie procesinių palūkanų priteisimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl procesinių palūkanų priteisimo atsakovui iš ieškovo, kai ieškovas reikalauja taikyti restituciją ir grąžinti jam turtą, o ieškovas įpareigojamas sumokėti sumas atsakovui

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. N. v. UAB „Vilkaviškio agrotiekimas“, bylos Nr. 3K-3-283/2012, ir joje nurodytą praktiką). Taigi viena iš procesinių palūkanų paskirčių yra kompensuoti kreditoriaus nuostolius, patiriamus nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo dėl laiku neįvykdytos prievolės.

Kita procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skatina skolininką nevilkinti teismo proceso, greičiau įvykdyti prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Transimeksa“ v. UAB „Varicom“, bylos Nr. 3K-3-222-611/2015, ir joje nurodytą praktiką).

Kompensuojamosios palūkanos mokamos tik esant piniginei prievolei, t. y. tokiai prievolei, kurios dalyką sudaro skolininko pareiga perduoti kreditoriui atitinkamą pinigų sumą ir atitinkamai kreditoriaus teisė reikalauti iš skolininko ją sumokėti (CK 6.37 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinės palūkanos priteisiamos ne tik tada, kai piniginė prievolė atsiranda sutarties pagrindu, bet ir kitais pagrindais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. P. v. D. D. ir kt., bylos Nr. 3K-7-144/2014).

Kai į teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreipiasi ieškovas, prašydamas taikyti restituciją ir jam grąžinti daiktą, jis reikalauja nepiniginės prievolės įvykdymo. Atsakovas tokiu atveju tampa skolininku prievoliniuose teisiniuose santykiuose (CK 6.1 straipsnis), nes jam teismo sprendimu tenka pareiga grąžinti daiktą. Kadangi ši atsakovo prievolė yra nepiniginė, tai jis neturi pareigos mokėti procesines palūkanas ieškovui už iš jo priteistą turtą.

Teismui taikant dvišalę restituciją, ieškovas, iš kuriuo dėl restitucijos taikymo priteisiamos atitinkamos pinigų sumos, tampa skolininku, o atsakovas, kuriam šios sumos priteisiamos, – kreditoriumi, ir juos sieja piniginė prievolė. Nei įstatymas, nei teismų praktika teisės reikalauti priteisti procesines palūkanas neriboja tam tikrais teisiniais santykiais (sutartiniais, deliktiniais ir pan.), bet nustato, kad procesinių palūkanų galima reikalauti visais atvejais, kai nevykdoma piniginė prievolė. Taigi procesinės palūkanos gali būti priteisiamos ir iš ieškovo, kai taikant dvišalę restituciją jis pats tampa atsakingas už pinigų sumos grąžinimą atsakovui.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis, pagal kurią leidžiamas procesinių palūkanų priteisimas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, grindžiama tuo, kad jau iki kreipimosi į teismą dienos egzistuoja piniginė skolininko prievolė, kurios skolininkas geruoju nevykdo ir taip pažeidžia kreditoriaus teises; teismo sprendimu tokia prievolė ne sukuriama, o tik patvirtinamas jos egzistavimas.

Restitucija yra teisių gynimo būdas, kuris taikomas, be kita ko, tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu (CK 6.145 straipsnio 1 dalis). Nors pripažintas negaliojančiu sandoris paprastai laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.95 straipsnio 1 dalis), tačiau kol nėra teismo sprendimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, nė viena sandorio šalis neturi pareigos vykdyti restituciją ir grąžinti viena kitai, ką yra gavusi pagal sandorį. Taigi pripažinus sandorį negaliojančiu ir taikant restituciją nėra pripažįstama jau praeityje egzistavusi prievolė, o sukuriama nauja restitucijos prievolė, kurios atsiradimo momentas – teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimas.

Atsižvelgiant į tai, kad restitucijos prievolės atsiradimo momentas – teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimas, laikytina, kad šiuo atveju procesinės palūkanos priteistinos nuo teismo sprendimo taikyti restituciją ir priteisti iš ieškovo atsakovui tam tikrą pinigų sumą įsiteisėjimo momento. Tokiu atveju skaičiuojant procesines palūkanas nuo atsakovui priteistos sumos ieškovas yra skatinamas įvykdyti teismo sprendimą, atsakovui yra kompensuojami jo patiriami nuostoliai, jei ieškovas nevykdo savo piniginės prievolės, o tai atitinka nurodytas procesinių palūkanų paskirtis. Pažymėtina, kad iki teismo sprendimo dėl dvišalės restitucijos taikymo įsiteisėjimo ne tik ieškovas naudojasi iš atsakovo pagal sandorį gautais pinigais, bet ir atsakovas naudojasi ieškovui grąžintinu turtu, todėl atsakovas, gaudamas naudą iš turto naudingųjų savybių, nepatiria turtinių praradimų, kuriuos turėtų kompensuoti procesinės palūkanos.

Remdamasi CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija formuluoja šią aktualią teismų praktikai teisės aiškinimo nagrinėjamoje byloje taisyklę: tais atvejais, kai dėl restitucijos taikymo tarp šalių atsiranda piniginė prievolė, yra pagrindas taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir priteisti kreditoriui iš skolininko procesines palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimo.

              Dėl prašymo priteisti procesines palūkanas pareiškimo formos ir momento

Atsiliepimuose į kasacinį skundą teigiama, kad atsakovė UAB „Gersta“ prašymą skaičiuoti procesines palūkanas pareiškė netinkamai, nes šis prašymas buvo pareikštas žodžiu apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Be to, dėl procesinių palūkanų priteisimo nebuvo pareikštas priešieškinis.

Reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra materialusis teisinis reikalavimas. Paprastai materialieji teisiniai reikalavimai suformuluojami ieškinyje, kuriame nurodomas faktinis ieškinio pagrindas ir ieškovo reikalavimas, t. y. ieškinio dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalis).

Kai ieškovas prašo pripažinti sandorį negaliojančiu ir taikyti restituciją, tai atsakovas neprivalo reikšti savarankiškų reikalavimų dėl restitucijos taikymo. Teismas, taikydamas restituciją, gali priteisti tam tikras pinigų sumas iš ieškovo atsakovui, šiam nepareiškus savarankiškų reikalavimų dėl šių sumų priteisimo. Kadangi atsakovas neprivalo reikšti priešieškinio dėl restitucijos taikymo ir sumokėtos sumos grąžinimo, analogiškos pareigos nėra ir dėl išvestinio reikalavimo, t. y. procesinių palūkanų priteisimo.

Nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, tačiau procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Šimtas aukštų“ v. G. B., bylos Nr. 3K-3-505/2010). Teisės aktuose tiesiogiai nenurodyta, kad prašymas priteisti procesines palūkanas privalo būti pareikštas raštu. Atsižvelgdama į prašymo priteisti procesines palūkanas prigimtį ir juo siekiamas materialiąsias teisines pasekmes, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, sudaryti galimybę kitai šaliai atsiliepti į tokį prašymą, teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie prašymai turi būti pateikti raštu. Visi materialieji teisiniai reikalavimai pareiškiami pirmosios instancijos teisme, tačiau esant įstatyme nustatytoms sąlygoms prašymas priteisti procesines palūkanas galimas ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 312 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad prašymas priteisti procesines palūkanas buvo pareikštas žodžiu, apeliacinės instancijos teismas turėjo tokio prašymo nepriimti ir pasiūlyti jį suformuluoti raštu. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas priėmė šį žodžiu pareikštą prašymą ir išnagrinėjo iš esmės, jį atmesdamas. Atsižvelgdama į tai, kad prašymas buvo priimtas ir išnagrinėtas, kad dėl jo sprendimo nereikia nustatinėti jokių faktinių aplinkybių, kad kita šalis turėjo galimybę dėl jo išsamiai pasisakyti atsiliepime į kasacinį skundą, teisėjų kolegija sprendžia, kad žodžiu pareikšto prašymo priteisti procesines palūkanas išnagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nelaikytinas tokiu proceso teisės normų pažeidimu, kuris lemtų teismo sprendimo priteisti procesines palūkanas panaikinimą arba šio prašymo atmetimą.

Atsižvelgdama į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus dėl procesinių palūkanų skaičiavimo momento restitucijos atveju, teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą teismo nutartį, konstatuoja, kad yra pagrindas kasacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti skundžiamą teismo nutartį – priteisti atsakovei UAB „Gersta“ iš valstybės 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 250 521 Eur sumos nuo 2015 m. kovo 16 d., t. y. nuo dienos, kurią įsiteisėjo apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl restitucijos taikymo ir valstybės atsakovei grąžintinos sumos dydžio, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinis skundas tenkintas iš dalies: atsakovė UAB „Gersta“ prašė priteisti 5 proc. metinių palūkanų nuo 250 521 Eur sumos nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (skaičiuodama, kad iki 2015 m. birželio 8 d. (bylos duomenimis, teismo sprendimas dėl 250 521 Eur tada dar nebuvo įvykdytas) jai turėtų būti priteista 101 787,03 Eur), o kasacinio teismo nutartimi pripažinta jos teisė į procesines palūkanas tik nuo 2015 m. kovo 16 d., t. y. buvo tenkinta tik 2,86 proc. jos pareikšto reikalavimo.

Kasacinis teismas patyrė 28,21 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. gruodžio 17 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi atsakovės UAB „Gersta“ kasacinis skundas iš dalies atmestas, tai, atsižvelgiant į atmestų reikalavimų dalį, 27,4 Eur išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės UAB „Gersta“ (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Atsakovė UAB „Gersta“ sumokėjo 2176 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir patyrė 405 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti. Atsižvelgiant į atsakovės UAB „Gersta“ patenkintų reikalavimų dalį, į tai, kad ieškinį, gindamas viešąjį interesą pareiškė Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, atsakovei UAB „Gersta“ 88 Eur žyminio mokesčio ir 11,58 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (iš viso 99,58 Eur) priteistina iš Klaipėdos apygardos prokuratūrai skirtų biudžeto lėšų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis, 961 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 16 d. nutarties dalį, kuria atmestas atsakovės UAB „Gersta“ prašymas priteisti procesines palūkanas, ir priteisti atsakovei UAB „Gersta“ (j. a. k. 133999613) iš valstybės 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos 250 521 Eur sumos nuo 2015 m. kovo 16 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 16 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Gersta“ (j. a. k. 133999613) 27,4 Eur (dvidešimt septynis Eur 4 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo. Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Priteisti atsakovei UAB „Gersta“ (j. a. k. 133999613) iš Klaipėdos apygardos prokuratūros (j. a. k. 1918848870) 99,58 Eur (devyniasdešimt devynis Eur 58 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                Virgilijus Grabinskas

                                                                                                                              Rimvydas Norkus

                                                                                                                              Gediminas Sagatys