Civilinė byla Nr. e2A-110-516/2025 |
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00238-2023-6 |
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.6.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.1; 2.6.18.1 |
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 15 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Žilvino Terebeizos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Steel Bridges“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Steel Bridges“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „StalCorp“ dėl vienašalių įskaitymų pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais bei skolos ir delspinigių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Steel Bridges“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti atsakovės UAB „StalCorp“ 2022 m. gruodžio 28 d. ir 2023 m. balandžio 25 d. atliktus 235 428,67 Eur vienašalius įskaitymus niekiniais ir negaliojančiais ab initio (nuo pradžių), priteisti iš atsakovės 235 428,67 Eur skolą, 48 043,95 Eur delspinigius, 10,5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2022 m. gegužės 20 d. su atsakove sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kurios 2.1 papunktyje susitarė, jog pardavėja (ieškovė) įsipareigoja pagal pirkėjos (atsakovės) užsakymą pats arba pasitelkdamas trečiuosius asmenis pagaminti bei perduoti jam nuosavybės teise priklausančius ir sutarties 2.2 papunktyje numatytus gaminius (plieninę konstrukciją – platformą) pirkėjos nuosavybėn, o pirkėja įsipareigoja priimti gaminius ir sumokėti už juos nustatytą kainą šioje sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Sutarties priede Nr. 1 šalys susitarė, kad galutinė gaminių kaina yra 534 578,00 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) (sutarties 1.1 papunktis), o gaminius pardavėja pristato iki 2022 m. rugpjūčio 12 d. (sutarties 2.1 papunktis).
3. Pirkėja (atsakovė), 2022 m. birželio 3 d. sumokėjęs pardavėjai 224 413,86 Eur avansą, 2022 m. birželio 30 d. pateikė prašymą pardavėjai dėl papildomų darbų gaminant gaminius atlikimo, t. y. gaminių atskirų dalių (praėjimo takų) padegimo anti-slip danga. Pirkėja 2022 m. liepos 22 d. patvirtino pardavėjos pasiūlymą dėl papildomų darbų atlikimo ir naują gaminių pristatymo terminą iki 2022 m. rugpjūčio 22-24 d. Šalys 2022 m. rugsėjo 26 d. sudarė sutarties priedą Nr. 3, kuriuo susitarė, kad galutinė sutarties kaina, kurią moka pirkėja, yra 564 435,98 Eur su PVM. Šalys taip pat sudarė galutinį gaminių priėmimo–perdavimo aktą, kurio 3 punkte pirkėja patvirtino, „<...> jog, atlikęs geometrinius matavimus ir vizualinę apžiūrą, po šio akto pasirašymo, pardavėjai neturi pretenzijų dėl minėtais būdais aptiktų defektų, išskyrus žemiau išvardintus neesminius gaminių trūkumus ir vadovaujantis pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 ir 8.1.3 papunkčiais, atsiskaito su pardavėja pagal pateiktą sąskaitą faktūrą“.
4. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 26 d. pateikė atsakovei apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą visai sutarties kainai – 564 435,98 Eur su PVM. Atsakovė 2022 m. spalio 26 d. sumokėjo ieškovei 50 000 Eur, o 2022 m. gruodžio 28 d. pateikė atsakovei 2022 m. gruodžio 28 d. tarpusavio atsiskaitymų užskaitymo aktą bei 2022 m. gruodžio 23 d. išrašytą sąskaitą faktūrą su mokėtina 75 428,68 Eur suma už baržos prastovų kaštus, nurodydama, kad, atlikus įskaitymą į pardavėjai mokėtiną sutarties kainą, ieškovei mokėtiną sutarties kainos likutį sudaro 194 023,45 Eur. Tą pačią dieną atsakovė sumokėjo ieškovei 4 023,45 Eur, o likusių 190 000 Eur mokėjimą sulaikė.
5. Ieškovė su atsakovės atliktu vienašaliu baržos prastovos kaštų įskaitymu nesutiko ir, nesulaukusi nepagrįstai sulaikytų 190 000 Eur mokėjimo, 2023 m. kovo 1 d. pateikė atsakovei pretenziją, nurodžiusi, jog atliktą vienašalį 75 428,68 Eur įskaitymą laiko neteisėtu, niekiniu ir negaliojančiu nuo jo atlikimo momento bei reikalauja per 5 (penkias) dienas sumokėti visą likusią neapmokėtą 2022 m. rugsėjo 26 d. sąskaitos faktūros sumą.
6. Atsakovė 2023 m. balandžio 13 d. elektroniniu laišku atsiuntė savo užsakovo ,,HAB Construction AS“ 2023 m. balandžio 13 d. išrašytą 160 000 Eur sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta, kad ši sąskaita yra už žalą, atsiradusią dėl vėluojančio pristatymo. Taip pat pridėjo ,,HAB Construction AS“ 2023 m. balandžio 13 d. elektroninį laišką, kuriame nurodyta, kad ,,HAB Construction AS“ turėjo sumokėti baudą užsakovui ,,Norcem Brevik“ dėl pardavėjos vėlavimo pristatyti gaminius. Pradinė bauda buvo 6 693 660 Norvegijos kronų (toliau – NOK), bet dėl derybų, šią sumą pavyko sumažinti iki 3 194 935 NOK, todėl ši suma, kurios ekvivalentas yra 160 000 Eur, perkeliama ieškovei. Atsakovė informavo, kad, atsižvelgiant į nurodytą informaciją, kitą dieną ieškovei bus sumokėtas 30 000 Eur skirtumas tarp sulaikytos sumos (190 000 Eur) ir galutinės pirkėjos kliento nurodytos nuostolių sumos (160 000 Eur). Atsakovė 2023 m. balandžio 14 d. sumokėjo 30 000 Eur, o likusių 160 000 Eur mokėjimas liko sulaikytas. Atsakovė 2023 m. balandžio 21 d. kreipėsi elektroniniu laišku į ieškovę, kuriame nurodė, kad sutiktų tariamų nuostolių sumą sumažinti nuo 160 000 Eur iki 140 000 Eur ir sumokėti 20 000 Eur skirtumą.
7. Atsakovė 2023 m. balandžio 25 d. elektroniniu laišku atsiuntė ieškovei tos pačios dienos data išrašytą 160 000 Eur sąskaitą faktūrą. Prie elektroninio laiško taip pat buvo pridėtas 2023 m. balandžio 25 d. pranešimas dėl nuostolių atlyginimo ir vienašalio įskaitymo, kuriame nurodyta, kad atsakovė šiuos nuostolius vienašališkai įskaito į ieškovei pagal sutartį mokėtiną sumą ir laiko, jog šalys yra atsiskaičiusios.
8. Atsakovės 2022 m. gruodžio 28 d. ir 2023 m. balandžio 25 d. atlikti vienašaliai įkaitymai prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl pripažintini niekiniais ir negaliojančiais ab initio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalis). Atsakovės reikalavimas sumokėti 75 428,68 Eur dydžio baržos prastovų kaštus nėra nei galiojantis, nei vykdytinas, nei apibrėžtas. Ieškovė niekada nėra pripažinusi nei šių nuostolių fakto, nei jų dydžio. Reikalavimas dėl jų atlyginimo (sumokėjimo) ieškovei niekada nebuvo pareikštas, todėl ir tokio reikalavimo terminas įskaitymo momentui nebuvo, o ir negalėjo būti suėjęs. Ieškovei nesutinkant su atsakovės reikalavimu atlyginti 75 428,68 Eur nuostolius, tokia prievolė ieškovei galėtų būti nustatyta tik įsiteisėjusiu ir vykdytinu teismo sprendimu, atsakovei prieš tai įrodžius visas ieškovės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas.
9. Atsakovės 2023 m. balandžio 25 d. pareikštas reikalavimas atlyginti 160 000 Eur patirtus nuostolius jo įskaitymo momentu taip pat nebuvo nei galiojantis, nei vykdytinas, nei apibrėžtas. Šalių turimi reikalavimai yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu. Atsakovei buvo žinoma, kad ieškovė reikalavimo atlyginti 160 000 Eur tariamai patirtų nuostolių nepripažįsta, reikalauja pateikti išsamius juos pagrindžiančius skaičiavimus ir įrodymus. Tokie įrodymai nei iki atliekant įskaitymą, nei po jo ieškovei nebuvo ir nėra pateikti. Ieškovės atžvilgiu nėra priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo ji būtų įpareigota atlyginti nuostolius atsakovei. Atsakovės ir jos kliento ,,HAB Construction AS“ 2023 m. balandžio 13 d. pateikta informacija apie pradinius nuostolių dydžius bei derybas juos mažinant su galutiniu užsakovu ,,Norcem Brevik“, nėra pagrįsti leistinais įrodymais. Jei ,,HAB Construction AS“ užsakovas buvo ,,Norcem Brevik“, nėra aišku, ar deklaruojami nuostoliai atsirado tik dėl vėlavimo laiku pristatyti gaminius, ar dėl kitų priežasčių. Nėra aišku ir tai, už kokį vėlavimo laikotarpį šie tariami nuostoliai yra apskaičiuoti, ar šie nuostoliai susiję tik su vėlavimu pristatyti gaminius, ar ir su kitomis aplinkybėmis, kurios nesusijusios su ieškove.
10. Tenkinus ieškovės reikalavimus pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio pirkėjos atliktus vienašalius įskaitymus, laikytina, kad atsakovė ir toliau yra skolinga ieškovei nepagrįstai įskaitytus 235 428,68 Eur, kurie turi būti priteista ieškovei kartu su kitomis mokėtinomis sumomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Kauno apygardos teismas 2024 m. spalio 22 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
12. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčijama aplinkybė, jog rangos sutarties rezultatas atsakovei buvo perduotas ir kad užsakovas (atsakovė) darbų rezultatą priėmė. Nustatė, kad ginčas byloje kilo dėl atsiskaitymo už ieškovės atliktą darbą, nes atsakovė, argumentuodama tuo, jog buvo praleistas darbų atlikimo terminas, apskaičiavo ieškovei nuostolius, kuriuos įskaitė kaip priešpriešinį vienarūšį reikalavimą.
13. Teismas nustatė, kad sutartyje numatytus darbus ieškovė atliko ir gaminį pakrovimui parengė 2022 m. rugsėjo 26 d., t. y. praėjus daugiau negu mėnesiui nuo sutartyje numatyto termino. Nurodė, kad tinkamai ir laiku vykdyti sutartines prievoles yra kiekvieno asmens pareiga, kurią pažeidęs jis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, t. y. asmeniui atsiranda sutartinė atsakomybė.
14. Teismo vertinimu, šalių sudarytos sutarties nuostatos leidžia nuspręsti, kad darbų atlikimo termino pažeidimą šalys susitarė laikyti esminiu sutarties pažeidimu. Teismas ieškovės įvardytų aplinkybių dėl žaliavų trūkumo, darbuotojų stygiaus, kelio rekonstrukcijos darbų ar policijos užimtumo nelaikė nenugalima jėga, sudarančią pagrindą atleisti ją nuo civilinės atsakomybės. Pažymėjo, kad žaliavų trūkumas ir (ar) tiekėjų vėlavimas, pristatant žaliavas, nėra laikomos nenugalimos jėgos aplinkybėmis, be to, ieškovė, prisiimdama sutartinius įsipareigojimus, turėjo galimybę apsvarstyti savo turimus darbuotojų resursus, pasidomėti galimybėmis transportuoti gaminį iki pakrovimo vietos ar iš anksto suplanuoti ir užsakyti policijos lydėjimo paslaugą.
15. Teismo vertinimu, nėra pateikta duomenų, kad atsakovė, stebėjusi gamybos procesą, gaminio gamybos procesui ir (ar) gaminio kokybei būtų kėlusi kokius nors perteklinius reikalavimus, stabdžiusi gamybos procesą. Ieškovės įvardyti gaminio kokybės kontroliniai matavimai, gamybos proceso stebėjimai, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad šie atsakovės veiksmai turėjo įtakos gaminio gamybos vėlavimui.
16. Teismas nusprendė, kad pati ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga, nepasirūpino žaliavų tiekimu, darbuotojų resursais, neatliko veiksmų tinkamam sutartinių įsipareigojimų įvykdymui ir, praleisdama sutarties įvykdymo terminą, pažeidė sutartinius įsipareigojimus.
17. Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, nustatė, kad gaminį jūrų transportu buvo ketinama gabenti į Norvegiją. Atsakovė byloje pateikė jūrų transporto ekspedijavimo paslaugas teikiančios UAB „Vakarų laivų agentai“ pažymą, kurioje pateikiama informacija, jog tokio pobūdžio (tinkamų gabenti tokio dydžio krovinį) transporto priemonių rinkoje nėra daug ir jų užimtumas buvo suplanuotas 1,5-2 mėnesius į priekį. Teismas nusprendė, kad atsakovės iškart po sutarties sudarymo atlikti veiksmai, siekiant pasitelkti paslaugų tiekėją, negali būti vertinami kaip atlikti ne laiku, neprotingi ar neekonomiški. Teismas nurodė, kad byloje pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina, jog abi sutarties šalys iškart po sutarties sudarymo derino gaminio pakrovos laikotarpį, tačiau konkreti gaminio pakrovimo data (2022 m. rugpjūčio 25 d.) buvo suderinta 2022 m. rugpjūčio 2 d. Šios aplinkybės leido teismui nuspręsti, kad tiksli gaminio pakrovimo ir tuo pačiu jūrų transporto (baržos) atvykimo į uostą data buvo iš anksto suderinta, įvertinus prievolės įvykdymo terminą ir ieškovė apie tai buvo informuota. Teismas nenustatė, kad ieškovė, kuriai buvo žinoma planuojama gaminio transportavimo data, būtų įspėjusi atsakovę, jog gaminys sutartyje aptartu terminu nebus pagamintas.
18. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovė netinkamai organizavo, t. y. savo rizika per anksti užsakė krovinio plukdymui reikalingą jūrų transportą. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog suderinus specifinio transporto (baržos) atplukdymo grafiką yra galimybė jį koreguoti, nepatiriant papildomų išlaidų (nuostolių). Kita vertus, tai neturi teisinės reikšmės, sprendžiant ieškovės atsakomybės klausimą, nes ieškovė, nespėdama sutartyje nustatytu terminu įvykdyti prievolę, privalėjo ne pasyviai stebėti gaminio gabenimo proceso vykdymą, bet, bendradarbiaudama su užsakove, inicijuoti ir suderinti naują sutarties įvykdymo terminą.
19. Teismas nurodė, kad jūrų transportui stovint Klaipėdos uoste, 2022 m. rugpjūčio 19–20 d. paaiškėjo, jog ieškovė gaminio iki 2022 m. rugpjūčio 28 d. užbaigti nespės, o pagal nepadarytų darbų apimtis ir darbų vykdymo grafiką darbų pabaigimo terminas yra 2022 m. rugsėjo 20 d. Įvertinęs atsakovės su transporto įmone sudarytos sutarties sąlygas, teismas nusprendė, kad buvo priimtas ekonomiškai naudingiausias variantas baržą atplukdyti ir palikti ją uoste laukti krovinio pakrovimo. Iš atsakovei jūrų transporto ekspedijavimo paslaugas teikiančios įmonės pasiūlymo teismas nustatė, kad baržos grąžinimo savininkui kaštus sudarytų 82 500 Eur už baržos pristatymą į Klaipėdą ir jos grąžinimą, taip pat papildomi kaštai už baržos stovėjimą ir nuomą iki grąžinimo. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad, grąžinus baržą savininkui, būtų tekę mokėti ne tik 82 500 Eur, bet taip pat papildomai kiltų poreikis apmokėti už pakartotinį baržos atplukdymą arba būtų patiriamos išlaidos baržą atšaukus ir sudarius sutartį su kita jūrų transporto ekspedijavimo paslaugas teikiančia įmone.
20. Teismas nustatė, kad kitą atsakovės patirtų nuostolių dalį sudaro 160 000 Eur, kuriuos ji turėjo atlyginti savo užsakovui ,,HAB Construction AS“. Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, nustatė, kad ieškovės pagamintą platformą pagal 2022 m. birželio 8 d. sutartį, pasirašytą su ,,HAB Construction AS“, atsakovė buvo įsipareigojusi ne vėliau kaip iki 2022 m. rugsėjo 2 d. jūros keliu pristatyti į Norvegiją. ,,HAB Construction AS“ savo ruožtu platformą į statomą objektą ,,Norcem Brevik“ gamyklą buvo įsipareigojusi sumontuoti ne vėliau kaip iki 2022 m. rugsėjo 13 d. Tarp ,,HAB Construction AS“ ir ,,Norcem Brevik“ sudarytoje sutartyje už vėlavimą pristatyti WHRU1 platformą buvo numatytos 0,2 proc. nuo sutarties vertės netesybos (30 000 Eur) už kiekvieną pavėluotą platformos pristatymo dieną.
21. Teismas nusprendė, kad atsakovės pateikti įrodymai patvirtina pakankamai realią tikimybę, jog, ieškovei tinkamai įvykdžius sutartį, atsakovė nebūtų patyrusi turtinių praradimų, t. y. gautų tam tikrą turtinę naudą (išvengtų nuostolių), kurios neteko dėl ieškovės neteisėtų veiksmų – vėlavimo pagaminti gaminį. Atsakovė, pareikalavusi atlyginti jai negautas pajamas (neišvengtas išlaidas), įrodė, kad ji turėjo ne preliminariai planuojamą, siektiną, bet realią galimybę išvengti turtinių praradimų – pateiktą pretenziją atlyginti sutartines netesybas bei nuostolių dydį. Pateikti byloje įrodymai, teismo vertinimu, yra pakankami išvadai, kad ieškovės elgesys buvo vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis. Teismas nustatė, kad tiek ,,HAB Construction AS“ užsakovas ,,Norcem Brevik“, tiek ,,HAB Construction AS“ iš atsakovės pareikalavo atlyginti sutartines netesybas tik dėl to, jog ieškovė praleido sutarties įvykdymo terminą.
22. Teismas nurodė, kad ieškovei buvo žinomas tiek sutartyje nustatytas terminas rangos darbams atlikti, tiek tai, jog šalių sutartas terminas, kurį ji praleido, yra esminė sutarties sąlyga, tiek ir sutartyje nustatyta galimybė užsakovui reikalauti nuotolių atlyginimo. Ieškovė žinojo visas esminės aplinkybes, apibrėžiančias jos prievolę atsakovei. Todėl, teismo vertinimu, 235 428,67 Eur nuostolių suma buvo įskaityta teisėtai.
23. Teismas konstatavo, kad atliktas įskaitymas atitinka visas sąlygas, šalys viena kitai turėjo reikalavimų, kurie buvo galiojantys ir vykdytini, priešpriešiniai, vienarūšiai bei apibrėžti. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovės ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
24. Ieškovė UAB „Steel Bridges“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
24.1. Nepagrįsta teismo išvada, kad atliktas įskaitymas atitinka visas sąlygas. Atsakovė neturėjo teisės atlikti ginčijamus vienašalius įskaitymus, nes neturėjo realiai egzistuojančių reikalavimo teisių, kurias galėtų vienašališkai įskaityti, nebuvo (neegzistavo) teisės aktuose nustatytų visų būtinųjų vienašalio įskaitymo sąlygų.
24.2. Atsakovė, atlikdama vienašališkus įskaitymus į ieškovei pagal sutartį mokėtiną sumą, dėl kurios nėra ginčo, vienašališkai ir nesikreipiant į teismą pritaikė ieškovei civilinę atsakomybę, nors tam nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Ieškovė nebuvo išreiškusi sutikimo atlyginti baržos prastovų kaštų. Ieškovė patvirtino tik nuostolių buvimo faktą, bet ne savo atsakomybę už jų atsiradimą ir atlyginimą. Įskaitymų atlikimo metu atsakovė ieškovės atžvilgiu neturėjo realiai egzistuojančių reikalavimo teisių. Tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu patenkinus visus ar dalį atsakovės reikalavimų, turimų ieškovės atžvilgiu, būtų buvęs pagrindas nuspręsti, kad atsakovė ieškovės atžvilgiu turi realiai egzistuojančias reikalavimo teises ir tik tada toliau spręsti dėl kitų vienašaliam įskaitymui būtinųjų sąlygų egzistavimo. Kol nėra priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, o turimi reikalavimai yra grindžiami tik materialinės teisės normomis, jie negali būti laikomi realiai egzistuojančiais ir įskaitomi CK 6.130 straipsnio nustatyta tvarka.
24.3. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytas įskaitymo būtinąsias sąlygas. Atsakovė į ieškovei mokėtiną sumą įskaitė ne sutarties 11.1 papunktyje nustatyta tvarka apskaičiuotas netesybas (delspinigius), o savo pačios nustatyto dydžio nuostolius, kurių atlyginimui ieškovė ne tik nebuvo davusi sutikimo, bet ir aiškiai prieštaravo. Priešpriešiniai šalių reikalavimai buvo nelygiaverčiai vykdytinumo bei akivaizdumo požiūriu.
24.4. Sutartis nebuvo įvykdyta laiku, tačiau šis vėlavimas įvyko dėl force majeure ( nenugalimos jėgos) aplinkybių, kurių ieškovė negalėjo numatyti ir kontroliuoti bei aplinkybių, susijusių su pačios atsakovės neveikimu. Po sutarties sudarymo dalies žaliavų pristatymas vėlavo, dalis darbuotojų ukrainiečių išvyko, dėl to sutarties įvykdymo terminas nusikėlė mažiausiai 15 dienų. Atsakovė apie visas šias aplinkybes žinojo nuo pat jų atsiradimo momento. Dėl metalo žaliavų trūkumo ir dėl to nulemto vėlavimo ieškovė buvo priversta ieškoti alternatyvų, pirkti brangesnes žaliavas. Pati atsakovė šiomis aplinkybėmis rėmėsi, siekdama sumažinti savo atsakomybę prieš savo užsakovus. Atsakovės sutartinė atsakomybė prieš užsakovą ,,HAB Constructions AS“ buvo sumažinta nuo 277 767,91 Eur iki 160 000 Eur.
24.5. Atsakovė savo veiksmais ir neveikimu pati sukėlė sau nuostolius, kurie negali būti perkeliami ieškovei. Sutarties vykdymo metu, kai jau buvo prasidėję gaminių suvirinimo (surinkimo) darbai, dėl atsakovės atstovo reiškiamų perteklinių reikalavimų gaminių kokybės klausimais buvo nuolat trikdomas ir taip tuo metu jau vėluojantis dėl force majeure aplinkybių gaminių gamybos procesas. Nors sutartyje nebuvo susitarta dėl gaminių gamybos proceso perdavimo atskirais etapais, tačiau sutarties vykdymo metu susiklostė tokia praktika, kad ieškovė tam tikrų gaminių gamybos darbų negalėjo pradėti vykdyti, kol negaudavo atsakovės patvirtinimo dėl tolesnės darbų eigos. Šios aplinkybės lėmė galutinio sutarties įvykdymo termino praleidimą ir tolesnį vėlavimą.
24.6. Atsakovė nesiėmė veiksmų, kad užkirstų kelią galimų nuostolių atsiradimui – neinformavo savo užsakovo, nesiėmė veiksmų keisti savo sutarties terminų ir pan. Jeigu atsakovė būtų tai padariusi, nuostolių buvo galima išvengti net ir esant gamybos vėlavimui arba nuostoliai galėjo būti žymiai mažesni. Gaminių transportavimas iš Lietuvos į Norvegiją nepateko į šalių sudarytos sutarties dalyką, t. y. už gaminių transportavimo organizavimą buvo atsakinga pati atsakovė. Nors ieškovė ir buvo informuota apie baržos užsakymą 2022 m. rugpjūčio 25 d., tačiau vien tai, kad tam raštu neprieštaravo (nestabdė) ar neatkalbinėjo, neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant jos atsakomybės klausimą dėl nuostolių atlyginimo. Baržos prastovų išlaidos atsirado ne dėl ieškovės vėlavimo pagaminti gaminius sutartą datą, o dėl to, kad atsakovė, akivaizdžiai matydama, jog gaminiai nebus užbaigti, šias aplinkybes ignoravo ir vis tiek užsakinėjo transportavimo paslaugas.
24.7. Atsakovė žinojo apie visas force majaure aplinkybes, kurios turėjo įtaką galutiniam sutarties įvykdymo terminui, tačiau veiksmų iki pat 2022 m. rugpjūčio 19 d. nesiėmė, kad laiku įspėtų savo užsakovą, siektų sutarti dėl terminų pratęsimo, sąlygų pakeitimo ir pan. Atsakovė tokiais aplaidžiais savo veiksmais (neveikimu) sukūrė situaciją, kad jos pačios užsakovas patyrė nuostolių. Tarp atsakovės patirtų nuostolių (užsakovui sumokėtos 160 000 Eur baudos) ir ieškovės atliktų veiksmų (neveikimo) nėra priežastinio ryšio. Tai, kad atsakovė sutiko su jos užsakovo ,,HAB Construction AS“ reikalavimu atlyginti 160 000 Eur nuostolius, nereiškia, jog su šių nuostolių atlyginimu sutinka ieškovė.
24.8. Atsakovės neteisėtai ir nepagrįstai įskaitytų nuostolių dydis (160 000 Eur + 75 428,68 Eur) sudaro net 50 proc. šalių sudarytos sutarties vertės (466 476,02 Eur be PVM). Atsakovė, įgyvendindama projektą, nepatyrė jokių nuostolių ir uždirbo savo planuotą pelną, nes visus patirtus nuostolius ir išlaidas nepagrįstai ir neteisėtai perkėlė ieškovei.
24.9. Ieškovei nebuvo žinoma, kokio dydžio sutartinės netesybos yra sutartos tarp atsakovės ir jos užsakovo ,,HAB Construction AS“, todėl negalėjo protingai numanyti nei atsakovės, nei jos užsakovo galimų nuostolių dydžio. Be to, ieškovė negalėjo protingai numanyti, kad atsakovė, žinodama tikrąją reikalų padėtį ir situaciją, baržą užsisakys ir atplukdys į prekių pakrovimo vietą anksčiau, nei tai buvo objektyviai būtina ir reikalinga.
24.10. Ieškovė prašė mažinti netesybas, remiantis CK 6.258 straipsnio 3 dalimi. Teismas sprendime nustatė, kad tiek ,,Norcem Brevik“, tiek ,,HAB Construction AS“ prisiėmė dalį nuostolių sumos, tačiau visiškai nevertino ir nepasisakė dėl to, jog atsakovė neprisiėmė jokios dalies nuostolių.
24.11. Teismas, priimdamas sprendimą, visiškai nepasisakė dėl CK 6.258 straipsnio 4 dalies taikymo. Sprendime nėra konstatuota, kad ieškovei turėjo būti suprantama ir ji turėjo suvokti, jog, neįvykdžius sutarties, teks atlyginti atsakovei visus įmanomus jos patirtus nuostolius be jokių apribojimų. Dėl šio pažeidimo nebuvo nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o byla buvo išnagrinėta neteisingai.
25. Atsakovė UAB „StalCorp“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
25.1. Iki ginčui persikeliant į teismą, ieškovė neginčijo ir pripažino faktą, kad gaminys mėnesiu vėliau buvo pakrautas dėl jos kaltės, todėl iš esmės su papildomomis baržos išlaidomis sutiko. Atsakovė laiko, kad šios išlaidos yra jos nuostoliai, atsiradę ieškovei netinkamai vykdant sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Kadangi ieškovė pavėlavo pagaminti gaminį, atsakovė taip pat pavėlavo šį gaminį laiku pristatyti. Dėl to buvo patirti papildomi nuostoliai.
25.2. Nesutinka su ieškovės pozicija, kad teisė reikalauti atlyginti nuostolius atsiranda tik tada, kai jie yra priteisiami teismine tvarka. Teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės atsiradimo pagrindas. Dėl to nepagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovė pirmiausia turėjo kreiptis į teismą dėl nuostolių priteisimo.
25.3. Nenugalima jėga nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Ieškovės įvardijamas žaliavų (metalų) trūkumas ir (ar) tiekėjų vėlavimas pristatant žaliavas, nėra ir negalėtų būti laikomos nenugalimos jėgos aplinkybėmis. Nenugalimos jėgos aplinkybėms pagrįsti ieškovė į bylą nėra pateikusi visiškai jokių įrodymų. Jei apie numatomą sutarties įvykdymo vėlavimą ieškovė atsakovei būtų pranešusi laiku, t. y. bent jau iki rugpjūčio mėn. pradžios, kuomet dar nebuvo suderintas ir užsakytas jūrų transportas, atsakovė nebūtų patyrusi išlaidų, susijusių su baržos prastova.
25.4. Priešingai nei teigia ieškovė, ji nėra pateikusi įrodymų, kad gaminys buvo pagamintas praleidus sutartyje numatytą įvykdymo terminą dėl to, jog atsakovės įgaliotas atstovas kėlė perteklinius reikalavimus ir trukdė dirbti.
25.5. Nesutinka su ieškove, kad nuostolius atsakovė patyrė ne dėl to, jog ieškovė pavėlavo įvykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o dėl pačios atsakovės veiksmų, netinkamai organizuojant baržos užsakymą ir netinkamai vykdant sutartimi su užsakovu prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovė iki rugpjūčio mėn. vidurio objektyviai nežinojo ir negalėjo numatyti, kad ieškovė gaminį pagaminti vėluos daugiau nei vieną mėnesį nuo sutartyje numatyto termino. Tą patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Šalių susirašinėjimas patvirtina, kad konkreti gaminio pakrovimo data buvo suderinta su ieškove, ji su šia data sutiko ir niekada neprieštaravo, nė karto neišreiškė abejonių ar perspėjimų, jog sutartą datą gaminys dar gali būti nebaigtas.
25.6. Nesutinka su ieškove, kad atsakovė 160 000 Eur dydžio nuostolius patyrė dėl to, jog pati netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus užsakovui. Sutinka, kad prieš savo užsakovą atsakinga yra atsakovė, o ne ieškovė, t. y. atsakovė buvo atsakinga tiek už gaminio transportavimo suorganizavimą, tiek už jo kokybę, tiek už pagaminimą ir pristatymą laiku. Kita vertus, šis atsakovės įsipareigojimas užsakovui nereiškia, kad ieškovė yra atleidžiama nuo sutartimi, sudaryta tarp jos ir atsakovės, prisiimtų įsipareigojimų.
25.7. Atsakovė nesielgė nerūpestingai ir neatsakingai, priešingai, ėmėsi veiksmų, kad nuostoliai būtų sumažinti. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad į šį procesą buvo įtraukta ir ieškovė, nes ji kartu su atsakove turėjo galimybę pateikti absoliučiai visus duomenis ir įrodymus, kurie, jos manymu, galėjo daryti įtaką pirminio užsakovo ,,Norcem Brevik“ pozicijai dėl netesybų dydžio. Be to, prieš įskaitymo atlikimą atsakovė ir ieškovė dėl nuostolių atlyginimo taip pat vedė derybas, atsakovė siūlė ieškovei tam tikras nuolaidas, tačiau ieškovė nuostolių atlyginimo taikiai išspręsti nesutiko.
25.8. Nesutinka su ieškovės pozicija, kad teismas, vadovaudamasis CK 6.258 straipsnio nuostatomis, turėjo spręsti dėl netesybų mažinimo. Sutartyje buvo aiškiai įtvirtinta, kad sutarties pažeidimo atveju ieškovė turės pareigą atlyginti ne tik sutartyje numatytas netesybas (minimalius nuostolius), bet ir jas viršijančius faktiškai dėl tokio sutarties pažeidimo atsakovės patirtus nuostolius. Sutarties įvykdymo terminas buvo esminė sutarties sąlyga.
25.9. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė savo tariamai pažeistų teisių CK 6.258 straipsnio 4 dalies pagrindu negynė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas niekaip negalėjo pasisakyti dėl apeliaciniame skunde naujai keliamų faktinių aplinkybių.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Byloje reikšmingos faktinės aplinkybės
27. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Steel Bridges“ ir atsakovė UAB „StalCorp“ 2022 m. gegužės 20 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėja (ieškovė) įsipareigojo pagal pirkėjos (atsakovės) užsakymą pati arba pasitelkdamas trečiuosius asmenis pagaminti bei perduoti jai nuosavybės teise priklausančius ir sutarties 2.2 papunktyje numatytus gaminius (plieninę konstrukciją – platformą) pirkėjos nuosavybėn, o pirkėja įsipareigojo priimti gaminius ir sumokėti už juos nustatytą kainą sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka (sutarties 2.1 papunktis). Šalys susitarė, kad galutinė gaminių kaina yra 534 578 Eur su PVM (sutarties priedo Nr. 1 1.2 papunktis), o gaminius pardavėja pristato iki 2022 m. rugpjūčio 12 d. (sutarties priedo Nr. 1 2.1 papunktis), gaminys turi būti pristatytas į su atsakove suderintą krantinę, iš kurios jis bus plukdomas laivu (sutarties priedo Nr. 2 1.1 papunktis).
28. Atsakovė 2022 m. birželio 30 d. pateikė prašymą ieškovei dėl papildomų darbų, gaminant gaminius, atlikimo, t. y. gaminių atskirų dalių (praėjimo takų) padegimo anti-slip danga, o 2022 m. liepos 22 d. patvirtino ieškovės pasiūlymą dėl papildomų darbų atlikimo.
29. Susirašinėjimas elektroniniais laiškais patvirtina, kad šalys nuo 2022 m. birželio mėn. derino galimą gaminio pakrovimo datą ir vietą gabenimui į Norvegiją, o 2022 m. rugpjūčio 2 d. galutinai susitarė, jog gaminys į laivą (baržą) turės būti pakrautas 2022 m. rugpjūčio 25 d.
30. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad sutartyje numatytus darbus ieškovė atliko ir gaminį pakrovimui parengė tik 2022 m. rugsėjo 26 d., t. y. pavėlavusi daugiau negu mėnesį nuo šalių sutartyje numatyto termino.
31. Šalys 2022 m. rugsėjo 26 d. sudarė sutarties priedą Nr. 3, kuriuo pakeitė sutarties kainą – 564 435,98 Eur su PVM, taip pat sudarė galutinį gaminių priėmimo–perdavimo aktą, kurio 3 punkte pirkėja (atsakovė) patvirtino, jog, atlikusi geometrinius matavimus ir vizualinę apžiūrą, neturi pardavėjai (ieškovei) pretenzijų dėl aptiktų defektų, išskyrus žemiau išvardintus neesminius gaminių trūkumus ir, vadovaujantis pirkimo–pardavimo sutarties 2.1 ir 8.1.3 papunkčiais, atsiskaito su pardavėja pagal pateiktą sąskaitą faktūrą. Tą pačią dieną ieškovė pateikė atsakovei sąskaitą faktūrą 564 435,98 Eur, kurią atsakovė apmokėjo tik iš dalies.
32. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl atsiskaitymo už ieškovės atliktą darbą. Nustatyta, kad atsakovė, iš dalies apmokėjusi ieškovės 2022 m. rugsėjo 26 d. sąskaitą faktūrą, 2022 m. gruodžio 28 d. ir 2023 m. balandžio 25 d. pranešimais informavo, jog dėl praleisto darbų atlikimo termino ji patyrė iš viso 235 428,67 Eur nuostolių, kuriuos, vadovaudamasi CK 6.130, 6.131 straipsniais, vienašališkai įskaito į ieškovei pagal pirkimo–pardavimo sutartį mokėtiną sumą, t. y. 2022 m. gruodžio 28 d. įskaitė 75 428,68 Eur nuostolių, patirtų už baržos prastovą, o 2023 m. balandžio 25 d. įskaitė 160 000 Eur nuostolių, kuriuos atsakovė sumokėjo savo užsakovui už pavėluotus pristatyti gaminius.
33. Apeliantė (ieškovė) UAB „Steel Bridges“, nesutikdama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti jos ieškinį dėl 2022 m. gruodžio 28 d. ir 2023 m. balandžio 25 d. įskaitymų pripažinimo negaliojančiais ir skolos bei delspinigių priteisimo, įrodinėja, kad neegzistavo CK 6.130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos būtinosios įskaitymo sąlygos, t. y. atsakovė neturėjo realiai egzistuojančių reikalavimo teisių į ieškovę, priešpriešiniai šalių reikalavimai buvo nelygiaverčiai vykdytinumo bei akivaizdumo požiūriu. Be to, apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė turi pareigą atlyginti atsakovei šios patirtus nuostolius, nesprendė dėl nuostolių dydžio sumažinimo CK 6.258 straipsnio 3 dalies arba 6.258 straipsnio 4 dalies pagrindu.
Dėl įskaitymų (ne)teisėtumo
34. Įskaitymas – vienas iš įstatyme įtvirtintų prievolės pasibaigimo būdų (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).
35. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019, 28 punktas).
36. Kasacinis teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius (CK 6.130, 6.131 straipsniai), yra nurodęs tokias įskaitymo sąlygas: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdomi; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-219/2018, 32 punktas; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019, 29 punktas).
37. Apeliantė, nesutikdama su atsakovės atliktais vienašaliais įskaitymais, visų pirma įrodinėja, kad nuostolius UAB „StalCorp“ patyrė ne dėl ieškovės pavėluotų įvykdyti sutartinių įsipareigojimų, o dėl savo pačios kaltės, netinkamai organizuodama baržos užsakymą bei netinkamai vykdydama sutartimi su užsakovu prisiimtus įsipareigojimus.
38. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė, 2022 m. gegužės 20 d. sudariusi su ieškove pirkimo–pardavimo sutartį, 2022 m. birželio mėn. pradžioje kreipėsi į ekspedijavimo paslaugas teikiančią UAB „Vakarų laivų agentai“ dėl tinkamos jūrų transporto priemonės, reikalingos ieškovės pagamintam gaminiui nugabenti į Norvegiją, suradimo ir rezervavimo. Šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais patvirtina, kad užsakyto gaminio gabenimo ir pakrovimo klausimus, įskaitant ir galimą transporto priemonės (baržos) atvykimo datą, atsakovė ne kartą derino ir su ieškove. Abi šalys sutarė, kad tai galėtų būti 2022 m. rugpjūčio mėn. vidurys, vėliausiai 2022 m. rugpjūčio 20 d. Galutinė gaminio pakrovimo data buvo suderinta 2022 m. rugpjūčio 2 d. elektroniniu laišku, tiek šalims, tiek su ekspedijavimo paslaugas teikiančia UAB „Vakarų laivų agentai“ susitariant, kad gaminys į laivą (baržą) turės būti pakrautas 2022 m. rugpjūčio 25 d., t. y. būtent tada, kai ieškovė pagal sutartį turėjo pagaminti gaminį.
39. Taigi paminėti bylos duomenys patvirtina, kad konkreti gaminio pakrovimo data buvo suderinta su ieškove, ji su šia data sutiko, neprieštaravo, viso derinimo metu nė karto neišreiškė abejonių, jog nurodytą datą gaminys dar gali būti nebaigtas gaminti. Tik 2022 m. rugpjūčio 16 d. el. laišku, iki šalių suderintos gaminio pakrovimo dienos likus vos 10 dienų, ieškovė informavo atsakovę, kad darbų sutartą datą – 2022 m. rugpjūčio 25 d. – ji atlikti nespės, nurodžiusi, jog darbų užbaigimui reikia vos kelių dienų – iki 2022 m. rugpjūčio 28 d. Nepaisant to, kaip patvirtina bylos duomenys, darbus ieškovė užbaigė pavėlavusi daugiau nei mėnesį – 2022 m. rugsėjo 26 d.
40. Nustatyta, kad baržai jau stovint Klaipėdos uoste ir paaiškėjus, jog ieškovė gaminio užbaigti nespės net ir iki rugpjūčio 28 d., atsakovė, siekdama išspręsti susidariusią situaciją, kreipėsi į ekspedijavimo paslaugas teikusią UAB „Vakarų laivų agentai“, kuri pasiūlė du galimus situacijos sprendimo būdus: laikyti baržą uoste iki gaminio pakrovimo dienos (kaštai: iki rugpjūčio 28 d. – 1 200 Eur už parą, o po rugpjūčio 28 d. – 1 050 Eur už parą ir terminalo mokesčiai stovint prie krantinės) arba grąžinti baržą savininkui (kaštai: 82 00 Eur už baržos pristatymą į Klaipėdą ir jos grąžinimą ir papildomi kaštai už baržos stovėjimą ir nuomą iki grąžinimo). Atsakovė, įvertinusi tai, kad, grąžinus baržą savininkui, būtų tekę sumokėti ne tik 82 500 Eur, bet ir papildomai už pakartotinį baržos atplukdymą, teisėjų kolegijos vertinimu, priėmė ekonomiškai naudingiausią sprendimą palikti baržą stovėti uoste iki gaminio pakrovimo, taip patiriant kiek įmanoma mažesnius nuostolius, kurie, kaip minėta, sudarė 75 428,68 Eur. Nors, apeliantės teigimu, susidariusią situaciją buvo galima išspręsti nepatiriant baržos prastovų nuotolių, tačiau nei sutarties vykdymo metu, nei bylą nagrinėjant teisme ji nenurodė jokių konkrečių, objektyviais duomenimis pagrįstų ekonomiškesnių susidariusios situacijos išsprendimo būdų. Priešingai, bylos duomenys (šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais 2022 m. lapkričio 4–9 d.) patvirtina, kad, atsakovei informavus apie patirtas baržos prastovos išlaidas ir nurodžius, jog bus išrašyta sąskaita faktūra atsiskaitymo metu, ieškovė sutiko su tuo, kad baržos pakrovimas mėnesiu vėlavo dėl jos (ieškovės) kaltės ir iš esmės su išlaidomis (kvestionavo tik išlaidų dalį, susijusią su kuro pabrangimu).
41. Taigi aptartos byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad baržos prastovos nuostoliai buvo patirti dėl ieškovės kaltės, pastarajai tinkamai nevykdant sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pagaminti ir pristatyti gaminį iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. Atsakovė, siekdama kaip įmanoma geriau išspręsti susidariusią situaciją ir bendraudama su ekspedijavimo paslaugas teikusia įmone, kaip minėta, priėmė ekonomiškai naudingiausią ir kiek įmanoma mažiausiai nuostolių leidžiantį patirti sprendimą dėl susidariusios situacijos.
42. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės skundo argumentus, kad baržos prastovos išlaidos (nuostoliai) buvo patirtos dėl pačios atsakovės kaltės, pastarajai netinkamai organizuojant jūrų transportą.
43. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliante, kad 160 000 Eur dydžio nuostolius atsakovė patyrė, nes netinkamai vykdė įsipareigojimus savo užsakovui. Apeliantės teigimu, atsakovės patirti nuostoliai galėjo būti žymiai mažesni, be to, gaminių transportavimas iš Lietuvos į Norvegiją nepateko į šalių sudarytos sutarties dalyką, todėl už gaminių transportavimo organizavimą buvo atsakinga pati atsakovė.
44. Sutiktina su apeliante, kad prieš savo užsakovą ,,HAB Construction AS“ dėl gaminio pristatymo laiku yra atsakinga atsakovė. Kita vertus, nereiškia, kad ieškovė, tinkamai neįvykdžiusi sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pagaminti ir laiku pristatyti gaminį transportavimui į Norvegiją, nėra atsakinga už atsakovei atsiradusius nuostolius.
45. Kaip jau buvo minėta, byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė gaminį pagamino ir perdavė praleisdama šalių sutartyje nustatytą ir iš anksto suderintą terminą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės pagamintą platformą, remiantis 2022 m. birželio 8 d. sutartimi, atsakovė buvo įsipareigojusi jūros keliu pristatyti užsakovui ,,HAB Construction AS“ į Norvegiją ne vėliau kaip iki 2022 m. rugsėjo 2 d. Savo ruožtu ,,HAB Construction AS“ platformą į statomą objektą ,,Norcem Brevik“ buvo įsipareigojusi sumontuoti ne vėliau kaip iki 2022 m. rugsėjo 13 d. Kadangi krovinys, ieškovei pavėlavus jį pagaminti ir perduoti atsakovei, į Norvegiją atvyko tik 2022 m. spalio 2 d., akivaizdu, kad ir atsakovės užsakovas ,,HAB Construction AS“ savo sutartinių įsipareigojimų užsakovui ,,Norcem Brevik“ neįvykdė laiku. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pagal tarp ,,Norcem Brevik“ ir ,,HAB Construction AS“ sudarytos sutarties nuostatas už pavėluotą platformos pristatymą ,,Norcem Brevik“ apskaičiavo ,,HAB Construction AS“ maždaug 8 000 000 NOK (apie 800 000 Eur) netesybas, tačiau dėl atsakovės pastangų ir derybų apskaičiuotos netesybos buvo sumažintos, be to, atsakovei pavyko susitarti, kad jos užsakovas ,,HAB Construction AS“ dalį netesybų prisiimtų sau, dėl to atsakovei galiausiai buvo pareikšta pretenzija tik dėl 160 000 Eur nuostolių atlyginimo. Taigi priešingai nei teigia apeliantė, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė ėmėsi aktyvių veiksmų, jog jos užsakovui mokėtinos netesybos dėl pavėluoto gaminio pristatymo ir, atitinkamai, atsakovės patirti nuostoliai dėl ieškovės kaltės, pastarajai pažeidus sutarties įvykdymo terminą, būtų kiek įmanoma labiau sumažinti.
46. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nusprendė, jog byloje pateikti įrodymai yra pakankami išvadai, kad ieškovės sutartinių įsipareigojimų tinkamas nesilaikymas buvo vienintelė 160 000 Eur dydžio nuostolių atsiradimo priežastis.
47. Šalių sudarytos sutarties 7.2 papunktis nustatė, kad pardavėjai (ieškovei) pažeidus gaminių pakrovimo terminą, pirkėja (atsakovė) turi teisę pareikalauti atlyginti dėl tokio uždelsimo patirtus nuostolius, o sutarties 11.1 papunktis nustatė, jog pardavėja (ieškovė), laiku nepateikusi ir (ar) nepristačiusi gaminių, moka netesybas po 0,1 proc. per dieną nuo sutarties kainos už kiekvieną uždelstą dieną ir atlygina pirkėjos (atsakovės) patirtus nuostolius tiek, kiek jų nepadengia netesybos. Taigi sutartyje buvo aiškiai įtvirtinta, kad sutarties pažeidimo atveju (pažeidus sutarties įvykdymo terminą), ieškovė privalės atlyginti ne tik sutartyje numatytas netesybas, bet ir jas viršijančius dėl sutarties pažeidimo atsakovės patirtus nuostolius.
48. Kaip jau ne kartą buvo minėta, ginčo dėl to, kad ieškovė pažeidė sutarties įvykdymo terminą, byloje nėra. Prieš tai aptartos byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina, kad dėl ieškovės netinkamo sutarties vykdymo atsakovė patyrė nuostolius, kuriuos sudarė 75 428,68 Eur išsinuomotos baržos prastovos išlaidos, laukiant kol atsakovė baigs gaminti ir pristatys gaminį pakrovimui, bei 160 000 Eur nuostoliai, kuriuos atsakovė, kaip netesybas, sumokėjo savo užsakovui dėl ieškovės kaltės laiku nepristatyto gaminio. Atsižvelgiant į tai, atsakovės reikalavimas atlyginti patirtus nuostolius (atliekant įskaitymus) buvo teisėtas ir pagrįstas.
49. Nepagrįstas apeliantės skundo argumentas, kad pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymo terminas buvo praleistas dėl atsakovės atstovo reiškiamų perteklinių reikalavimų gaminių kokybės klausimais. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, užsakovės (atsakovės) teisė stebėti gamybos procesą buvo numatyta sutartyje (sutarties 12.3 papunktis). Ieškovė, išskyrus deklaratyvius teiginius, nėra pateikusi įrodymų, kad užsakytas gaminys buvo pagamintas praleidus sutartyje nustatyta terminą dėl to, jog atsakovės įgaliotas atstovas iš tiesų kėlė nepagrįstus ir (ar) perteklinius reikalavimus, trukdė dirbti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad atsakovės atstovas, kaip nurodo apeliantė, reikalavo laikytis sutarties priedo Nr. 2 techniniuose reikalavimuose nustatytų gaminio gamybai keliamų konkrečiuose norminiuose dokumentuose–standartuose nurodytų reikalavimų, šiuose standartuose numatytų procedūrų ir atlikti visus privalomus kontrolinius bandymus dėl druskingumo testų, kontrolinių matavimų ir pan., negali būti laikoma pertekliniais ir (ar) nepagrįstais reikalavimais ar trukdymu vykdyti darbus.
50. Apeliantė, teigdama, kad neegzistavo CK 6.130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos būtinosios įskaitymo sąlygos, įrodinėjo ir tai, jog ji nebuvo išreiškusi sutikimo atlyginti atsakovės patirtų nuostolių ir tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu, patenkinus visus ar dalį atsakovės reikalavimų, turimų ieškovės atžvilgiu, būtų buvęs pagrindas nuspręsti, kad atsakovė turi realiai egzistuojančias reikalavimo teises.
51. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais skundo argumentais ir pažymi, kad teismo sprendimas priteisti žalos (nuostolių) atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas. Todėl nepriklausomai nuo to, ar apeliantė sutiko su atsakovės nuostoliais, ar ne, pareigą atlyginti nuostolius, o atsakovė – teisę reikalauti juos atlyginti – turėjo nuo nuostolių atsiradimo momento ir šiai teisei atsirasti teismo sprendimas nebuvo reikalingas. Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai, jog tam, kad galėtų atlikti ginčijamus įskaitymus atsakovė pirmiausia turėjo kreiptis į teismą dėl nuostolių priteisimo, yra nepagrįsti.
52. Apeliantė, nesutikdama su atsakovės apskaičiuotais ir įskaitytais nuostoliais, įrodinėja, kad sutartis nebuvo įvykdyta laiku dėl force majeure aplinkybių, kurių ji negalėjo numatyti ir kontroliuoti, nes dalies žaliavų pristatymas vėlavo, dalis darbuotojų ukrainiečių dėl prasidėjusio karo ir vykstančios mobilizacijos išvyko ir pan.
53. CK 6.212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, jog sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga (lot. foce majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Taigi priešingai nei teigia apeliantė, jos nurodomas žaliavų neturėjimas (trūkumas), tiekėjų vėlavimas, dalies darbuotojų ukrainiečių išvykimas dėl prasidėjusios mobilizacijos, remiantis aptarta CK 6.212 straipsnio 1 dalies nuostata, nėra ir negali būti laikomos nenugalimos jėgos aplinkybėmis, pateisinančiomis tinkamo sutarties nevykdymo.
54. Visų pirma, kaip teisingai skundžiamame sprendime pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šioms apeliantės nurodomoms nenugalimos jėgos aplinkybėms pagrįsti ji į bylą nėra pateikusi įrodymų. Kita vertus, ieškovė, kaip patyrusi ir apdairi verslininkė, sutarties sudarymo metu privalėjo įsivertinti galimas rizikas tiek dėl rinkos svyravimų ir galimo žaliavų trūkumo, tiek dėl paskelbtos ukrainiečių mobilizacijos (sutarties sudarymo metu (2022 m. gegužės 20 d.) plataus masto Rusijos invazija prieš Ukrainą jau buvo prasidėjusi, tęsėsi beveik tris mėnesius, todėl apeliantės nurodomos aplinkybės ne tik buvo prognozuojamos, bet jau realiai egzistavo, todėl galėjo ir privalėjo būti įvertintos prisiimant sutartinius įsipareigojimus).
55. CK 6.212 straipsnio 3 dalis nustato, kad sutarties neįvykdžiusi šalis privalo pranešti kitai šaliai apie force majeure aplinkybės atsiradimą bei jos įtaką sutarties įvykdymui. Jeigu šio pranešimo kita šalis negauna per protingą laiką po to, kai sutarties neįvykdžiusi šalis sužinojo ar turėjo sužinoti apie tą aplinkybę, tai pastaroji šalis privalo atlyginti dėl pranešimo negavimo atsiradusius nuostolius. Paminėta nuostata iš esmės buvo perkelta ir į šalių sudarytos pirkimo– pardavimo sutarties 11.4 papunktį, kuris nustatė, kad pagrindas atleisti nuo atsakomybės atsiranda nuo kliūties atsiradimo momento arba, jeigu apie ją nėra laiku pranešta, – nuo pranešimo momento. Laiku nepranešusi, įsipareigojimų nevykdanti šalis tampa iš dalies atsakinga už nuostolių, kurių priešingu atveju būtų išvengta, atlyginimą.
56. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė apie jos nurodomas force majeure aplinkybes ir jų įtaką sutarties įvykdymo terminui būtų tinkamai ir laiku informavusi atsakovę. Byloje esantis šalių (ieškovės ir atsakovės) susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovė, iki užsakant gaminio pristatymui reikalingą transportą (baržą), su ieškove ne kartą derino konkrečią gaminio pakrovimo datą. Ieškovė nė karto neišreiškė abejonių, kad dėl kokių nors aplinkybių (žaliavų, darbuotojų trūkumo ir pan.) sutartimi prisiimtų įsipareigojimų laiku įvykdyti nespės.
57. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nusprendė, jog ieškovės įvardintos aplinkybės nelaikytinos nenugalimos jėgos aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atleisti ją nuo sutartinės civilinės atsakomybės.
58. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai patvirtina, jog atsakovės atlikti 2022 m. gruodžio 28 d. ir 2023 m. balandžio 25 d. įskaitymai atitiko visas CK 6.130, 6.131 straipsniuose nustatytas sąlygas. Šalių reikalavimai buvo vienarūšiai (piniginiai) ir priešpriešiniai, t. y. atsakovė turėjo pareigą ieškovei sumokėti už gaminį pagal pirkimo–pardavimo sutartį, savo ruožtu ieškovė turėjo sutartyje ir įstatyme numatytą pareigą atlyginti atsakovės dėl ieškovės kaltės patirtus nuostolius. Priešingai nei teigia apeliantė, atsakovės reikalavimai ginčijamų įskaitymų atlikimo metu buvo galiojantys ir vykdytini.
59. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ieškovės ieškinį dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais bei skolos ir delspinigių priteisimo atmetė.
Dėl nuostolių mažinimo CK 6.258 straipsnio pagrindu
60. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė turėjo pareigą atlyginti atsakovės patirtus nuostolius, turėjo spręsti dėl nuostolių dydžio mažinimo, remiantis CK 6.258 straipsnio 3 dalimi arba 4 dalimi.
61. CK 6.258 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą.
62. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad ginčas šioje byloje kilo ne dėl sutartinių netesybų, o dėl atsakovės nuostolių, kuriuos ji patyrė dėl to, jog ieškovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus – daugiau kaip mėnesį vėlavo pagaminti ir pristatyti gaminį. Atsižvelgiant į tai, CK 6.258 straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti sutartinių netesybų (baudos, delspinigių) mažinimo atvejus, nagrinėjamu atveju netaikytina.
63. Nepagrįstas apeliantės skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti dėl nuostolių mažinimo pagal CK 6.258 straipsnio 4 dalį, nustatančią, jog neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę.
64. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė savo pažeistų teisių remdamasi CK 6.258 straipsnio 4 dalimi, t. y. jog ji negalėjo numatyti tokio dydžio nuostolių, negynė. Šalių ginčas nagrinėjamoje byloje nėra susijęs su viešojo intereso gynimu, todėl, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas neprivalėjo ir negalėjo pasisakyti dėl nuostolių mažinimo paminėtu teisiniu pagrindu, kuris buvo iškeltas (nurodytas) tik apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad civilinio proceso normos draudžia apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis ir argumentais, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės naujai nurodomos aplinkybės dėl CK 6.258 straipsnio 4 dalies taikymo nenagrinėtinos apeliacinės instancijos teisme.
65. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau buvo minėta, sutarties 7.2, 11.1 papunkčiais šalys susitarė, jog ieškovei vėluojant pagaminti gaminį, ji privalės atlyginti ne tik sutartines netesybas, bet ir jas viršijančius nuostolius. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu) patvirtina, kad ieškovei buvo žinoma, jog pirminis gaminio užsakovas yra Norvegijos įmonė, kad gaminys iškart po pagaminimo bus kraunamas į baržą ir plukdomas į Norvegiją, todėl ieškovė, būdama verslininkė ir savo srities profesionalė, galėjo ir turėjo numatyti, jog netinkamai vykdant sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir pažeidus gaminio pagaminimo ir pristatymo transportavimui terminus, jai gali tekti atlyginti ne tik šalių sutartyje aptartas netesybas, bet ir nuostolius, kuriuos atsakovė patirs dėl pavėluoto gaminio pristatymo savo užsakovui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
66. Apeliantės UAB „Steel Bridges“ apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
67. Atsakovė UAB „StalCorp“, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esančios 2024 m. lapkričio 29 d., 2024 m. gruodžio 31 d. 2025 m. sausio 31 d. sąskaitos faktūros ir 2024 m. gruodžio 31 d., 2025 m. sausio 30 d., 2025 m. vasario 28 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymai patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovė iš viso patyrė 4 143,04 Eur advokato pagalbos išlaidų.
68. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas valstybės įmonės Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
69. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės išlaidos už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, iš esmės buvo patirtos 2025 m. sausio, vasario mėn. (apmokėtos sąskaitos faktūros), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2024 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 237,90 Eur. Rekomendacijų 8.11 papunktis nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 2 909,27 Eur (1,3 x 2 237,90 Eur). Atsakovės prašomos priteisti 4 143,0 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, todėl mažintinos iki 2 909,27 Eur ir, apeliacinį skundą atmetus, priteistinos iš ieškovės UAB „Steel Bridges“.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „StalCorp“ (juridinio asmens kodas 303527861) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Steel Bridges“ (juridinio asmens kodas 304548673) 2 909,27 Eur (du tūkstančius devynis šimtus devynis eurus ir 27 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Dalia Kačinskienė
Žilvinas Terebeiza