Civilinė byla Nr. 2A-682-798/2020

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00298-2014-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.5.2; 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.18.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Profilena“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Profilena“ ieškinį atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Profilena“ ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos 372 511,87 Eur (1 286 209,00 Lt) nuostolių, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 15 d. sprendimu tenkino ieškinį iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 160 009,24 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2014 m. gegužės 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 648,20 Eur bylinėjimosi išlaidas; kitą ieškinio dalį atmetė; nutraukė bylos dalį dėl nuostolių, turėtų  2009 m. sausio 01 d.– 2009 m. gruodžio 31 d. metų laikotarpiu, atlyginimo; priteisė atsakovei iš ieškovės 2 317,63 Eur bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo     2015 m. birželio 15 d. sprendimą pakeitė – priteisė ieškovei iš atsakovės 133 950,58 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistus 133 950,58 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos,   t. y. nuo 2013 m. gegužės 5 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisė ieškovei iš atsakovės 3 891,51 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas; priteisė atsakovei iš ieškovės 2 798,65 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas; sprendimo dalį dėl bylos nutraukimo paliko nepakeistą; priteisė atsakovei iš ieškovės 312,68 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės UAB „Profilena“ reikalavimas priteisti iš atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos nuostolių atlyginimą  2010  m. sausio 01 d. – 2013 m. gruodžio 31 d.  metų laikotarpiu tenkintas iš dalies, panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 

3.       Ieškovė UAB „Profilena“ patikslintame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos 266 759,23 Eur nuostolių atlyginimą už naudojimąsi ieškovei priklausančiais lietaus nuotekų tinklais 2010 m. sausio 01 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. metų laikotarpiu, 5 proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, jog nuo 2008 m. gruodžio 31 d. buvo nutraukta ieškovės ir atsakovės sudaryta 2005 m. liepos 1 d. sutartis dėl lietaus nuotekų šalinimo (toliau – ir lietaus nuotekų šalinimo sutartis), kurios pagrindu atsakovei buvo teikiamos lietaus nuotekų šalinimo paslaugos, eksploatuojant UAB „Profilena“ priklausančius lietaus kanalizacijos tinklus (toliau – ir tinklus) Plungės miesto ir kaimo teritorijose. Atsakovė atsiskaitė su ieškove už suteiktas paslaugas 2005 m. liepos 1 d. –2008 m. gruodžio 31 d. metų laikotarpiu, tačiau po lietaus nuotekų šalinimo sutarties nutraukimo (2009 m. sausio l d.) atsakovė nesiėmė jokių veiksmų dėl vandens nuo melioruojamų teritorijų nuvedimo ne į ieškovei priklausančius tinklus. Dėl to po lietaus nuotekų šalinimo sutarties nutraukimo į ieškovei priklausančius tinklus ir toliau nuleidžiamos nuotekos nuo Plungės miesto bei Plungės rajono Kaušėnų bei Maceinų kaimų teritorijų, t. y. nuotekos iš minėtų teritorijų įteka į melioracijos griovį, iš kurio patenka į ieškovei priklausančius tinklus. Kadangi atsakovė ieškovės tinklais faktiškai naudojasi iki šiol, ieškovė reikalauja atlyginti nuostolius, kurių pagrįstumą bei dydį grindžia        Aleksandro Stulginskio universiteto atliktu Melioracijos grioviu atitekančio lietaus nuotekų poveikio UAB „Profilena“ priklausantiems požeminiams lietaus kanalizacijos tinklams Plungės mieste tyrimais, UAB korporacijos „Matininkai“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita ir UAB „Žemaitijos auditas“ ataskaita. Ieškovės patiriamos sąnaudos (nuostoliai) yra susijusios su tinklų inžinierine priežiūra. 2010  m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d.  metų laikotarpiu ieškovė turėjo iš viso 266 759,23 Eur sąnaudų.

4.       Atsakovė Plungės rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašė ieškinį atmesti bei skirti ieškovei 5 792,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos skiriant atsakovei. Nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-313/2016 išnagrinėjo ginčą dėl tų pačių šalių ir to paties dalyko, tik dėl kito laikotarpio. Nei ieškovei, nei atsakovei nekyla pareiga melioracijos grioviu nuo Kaušėnų ir Maceinų kaimų (neurbanizuotų) teritorijų atitekantį vandenį valyti ar už tokio vandens išleidimą į vandens telkinius (šiuo atveju Babrungo upelį) mokėti mokesčius už aplinkos teršimą. Aplinkybė, jog į ieškovei nuosavybės teise priklausančius lietaus nuotekų tinklus patenka vanduo iš melioruotų teritorijų, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovė teikia nuotekų valymo paslaugas. Ieškovė naujų duomenų dėl nuostolių pagrįstumo ir dydžio nepateikė. Ieškovė nepagrįstai reikalauja iš atsakovės atlyginti visas bendrovės veiklos sąnaudas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB „Profilena“ iš atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos 17 816,19 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. balandžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė atsakovei iš ieškovės 17 930,75 Eur bylinėjimosi išlaidas; grąžino ieškovei 4 862,88 Eur permokėto žyminio mokesčio dalį; priteisė valstybei iš ieškovės 25,33 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Dėl šalių teisinio santykio kvalifikavimo bei nuotekų sąvokos aiškinimo

6.       Kasacinio teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-495-313/2016, kuria nutarta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo, konstatuota, jog išvados dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo teisingumas priklauso nuo to, ar į ieškovei nuosavybės teise priklausančius tinklus iš ginčo teritorijos melioracijos įrenginiais patenkantis vanduo pripažintinas nuotekomis.

7.       Teismas nustatė, jog Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau - GVTNTĮ), redakcija, galiojusi nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d., 2 straipsnio 5 dalyje buvo įtvirtinta, kad nuotekos – buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas arba perteklinis (kritulių, paviršinis, drenažinis ar pan.) vanduo, kurį jo turėtojas, naudodamasis nuotekų tvarkymo infrastruktūra, išleidžia į gamtinę aplinką arba į kitiems asmenims priklausančią nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Nuotekų tvarkymo infrastruktūra – nuotekoms tvarkyti skirtų statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas (vamzdynai, šuliniai, siurblinės, nuotekų valymo įrenginiai ir kiti objektai) (GVTNTĮ 2 straipsnio 8 dalis). GVTNTĮ 2 straipsnio   5 dalyje įtvirtinta nuotekų sąvoka leidžia daryti išvadą, kad perteklinis (kritulių, paviršinis, drenažinis ar pan.) vanduo laikytinas nuotekomis, kai naudojant nuotekų tvarkymo infrastruktūrą vanduo išleidžiamas į gamtinę aplinką arba į kitiems asmenims priklausančią nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. GVTNTĮ įtvirtintas nuotekų apibrėžimas neatskleidžia skirtingų nuotekų rūšių, kurių sąvokos pateiktos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtintame Nuotekų tvarkymo reglamente: buitinės nuotekos – nuotekos, kurios susidaro namų ūkyje naudojant vandenį (pvz., skalbimo, indų plovimo, maisto gaminimo, prausimosi, tualetų nuotekos ir pan.). Prie buitinių nuotekų priskiriamos ir nuotekos, susidarančios naudojant vandenį įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojų buitiniams poreikiams, jeigu jos surenkamos ir išleidžiamos atskirai nuo kitų objekte susidarančių nuotekų (5.3 papunktis); gamybinės nuotekos – dėl gamybos ar kitos komercinės veiklos (viešojo maitinimo, skalbimo, valymo paslaugų teikimo, viešųjų tualetų, prekybos centrų ar pan.) susidarančios nuotekos (5.5 papunktis); komunalinės nuotekos – aglomeracijoje nuotakynu surenkamos mišriosios (buitinės, paviršinės ir (arba) gamybinės nuotekos, infiltracinis vanduo ir pan.) nuotekos (5.8 papunktis). Nuotekų tvarkymo reglamento 3 punkte įtvirtinta, kad šis reglamentas netaikomas atskirai renkamoms ir tvarkomoms paviršinėms nuotekoms, jeigu kitais teisės aktais nenustatyta kitaip. Teismo vertinimu, aptartos skirtingų rūšių nuotekų sąvokos leidžia teigti, kad buitinės, komunalinės ir gamybinės nuotekos yra atskiriamos nuo paviršinių nuotekų ir šioms nuotekoms tvarkyti nustatyti skirtingi reikalavimai.

8.       Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento (toliau – ir Reglamentas), redakcija, galiojusi nuo 2007 m. balandžio 15 d. iki 2013 m. sausio 25 d., 4 punkte įtvirtinta, kad paviršinės nuotekos – ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žemės ūkio naudmenas ir žaliuosius plotus) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto plovimo, laistymo ir pan.) vanduo, kurį teritorijos valdytojas nori arba privalo organizuotai (naudojant nuotekų tvarkymo sistemas) surinkti ir pašalinti į aplinką arba išleisti į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoti nuotekų tvarkytojui). Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio    37 dalyje urbanizuota teritorija apibrėžiama kaip pastatais užstatytos miestų, miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatytais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose.

9.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2011 išnagrinėjo ginčą tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko, tik kitu laikotarpiu – dėl žalos atlyginimo už melioracijos grioviu atitekančio vandens įtekėjimą į ieškovei priklausančius lietaus kanalizacijos tinklus. Šioje byloje teismas nurodė, kad urbanizuota teritorija – tai kompaktiškai užstatyta gyvenamoji teritorija su miestui būdinga infrastruktūra; kad poreikį reglamentuoti paviršinių nuotekų surinkimą nuo urbanizuotos teritorijos lemia jos ypatumai: užstatymo kompaktiškumas, miesto infrastruktūra, intensyvus naudojimas. Šie ypatumai lemia kritulių ir kitokio paviršinio vandens susikaupimą teritorijos paviršiuje bei padidintą taršą. Dėl to kyla būtinybė pašalinti ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus patenkančius kritulius ir kitokį vandenį bei jį išvalyti, siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos ir užtikrinti gyventojų sveikatos apsaugą. Taigi Reglamento nuostatos taikomos tik urbanizuotoms teritorijoms dėl jų specifikos ir netaikomos melioruotoms teritorijoms, kol jos nėra urbanizuotos.

10.       Byloje nustatyta, jog į melioracijos griovį Maceinų kaime patenka naftos gaudyklėmis išvalytas lietaus vanduo nuo 9 ha ploto „Vičiūnų“ įmonių grupei priklausančioje teritorijos kietųjų paviršių. Byloje nenustatyta (nepateikti įrodymai), kad į melioracijos griovį patenka neišvalytas vanduo. 157,50 ha ploto Plungės rajono Kaušėnų ir Maceinų kaimų teritorija yra pašalinta iš abonentų sąrašo, iš kurių surenkamos nuotekos. 

11.       Įvertinęs tai, kad „Vičiūnų“ įmonių grupei priklausanti teritorija sudaro tik 5,7 procentus nuo visos teritorijos, teismas konstatavo, jog melioracijos įrenginiais tekantis vanduo (taip pat melioracijos grioviu tekantis išvalytas vanduo) neatitinka GVTNTĮ 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos nuotekų sąvokos, kadangi nebuvo surenkamas vamzdynais ar šuliniais, t. y. naudojant nuotekų infrastruktūrą, o patekdavo į melioracijos įrenginius (pvz., melioracijos griovį), kurie pagal GVTNTĮ 2 straipsnio 8 dalį nelaikytini nuotekų infrastruktūra. Todėl teismas nesutiko su ieškovės teiginiu, kad ji tvarko lietaus nuotekas. Byloje nekeliamas melioracijos grioviais tekančio vandens priskyrimo prie buitinių, gamybinių ar komunalinių nuotekų klausimas, o į melioracijos įrenginius nuo ginčo teritorijos patenkantį kritulių vandenį priskirti prie paviršinių nuotekų nėra pagrindo. Byloje teismų nenustatyta, kad ginčo teritorijos statusas pasikeitė ir ši teritorija atitinka urbanizuotai teritorijai keliamus reikalavimus, todėl teismas sprendė, jog ginčo teritorija nepriskirtina prie urbanizuotos teritorijos, o kritulių vanduo, įtekantis į melioracijos įrenginius neurbanizuotoje teritorijoje, kurioje nėra nuotekų tvarkymo sistemos ir nuotekų infrastruktūros, nelaikytinas nuotekomis. Taigi nei GVTNTĮ įtvirtinta nuotekų sąvoka, nei įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose apibrėžtos skirtingų nuotekų rūšių sąvokos, nei teritorija, kurioje į melioracijos griovius patenka kritulių vanduo, nesudaro pagrindo melioracijos įrenginiais tekantį vandenį pripažinti nuotekomis.

12.       Teismas, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reguliavimu ir kasacinio teismo išaiškinimu bei atsižvelgdamas į tai, kad šalys teismui naujų aplinkybių ar įrodymų, paneigiančių kasacinio teismo išvadas, nepateikė, padarė išvadą, jog iš ginčo teritorijos į atsakovės įrenginius patenkantis vanduo negali būti priskiriamas nuotekomis GVTNTĮ kontekste, jog šalis siejo deliktiniai žalos atlyginimo teisiniai santykiai (CPK 178 straipsnis, 362 straipsnio 2 dalis).

Dėl ieškinio senaties taikymo

13.       Byloje nustatyta, kad ieškovei apie teisės pažeidimą tapo žinoma dar 2009 m., kai ji su ieškiniu tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kreipėsi dėl žalos atlyginimo, dėl to nepriklausomai nuo to, kad, ieškovės teigimu, žala jai buvo daroma visu laikotarpiu, teismo vertinimu, šiuo atveju senaties termino eiga skaičiuotina nuo ieškovės sužinojimo apie jos teisės pažeidimą momento. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių praleistas terminas galėtų būti atnaujintas (CPK 178, 185 straipsniai). Tai, kad ieškovė rinko įrodymus žalos dydžiui pagrįsti, negali būti pagrindas praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti. Ieškovė reikalavimą dėl nuostolių priteisimo už naudojimąsi ieškovei priklausančiais tinklais 2010 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 1 d.  metų laikotarpiu pateikė 2014 m. gruodžio 1 d.

14.       Teismas, nustatęs, kad senaties terminas praleistas be svarbių priežasčių ir nėra pagrindo jį atnaujinti, atmetė ieškinio reikalavimo dalį dėl nuostolių atlyginimo nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 1 d. (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl nuostolių atlyginimo už melioracijos įrenginiais tekančio vandens pašalinimą ieškovei nuosavybės teise priklausančiais lietaus nuotekų tinklais dydžio

15.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2011 nurodyta, kad melioruotų teritorijų vandenį atsakovė nukreipia į ieškovei priklausančius įrenginius, t. y. naudojasi ieškovės nuosavybe, sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad byloje nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, kasacinis teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė privalo pateikti tokį žalos (nuostolių) apskaičiavimą, kuris atitiktų teisės normų reikalavimus ir būtų realus, o ne tikėtiną ir sudarantį pagrindą nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Taigi tarp šalių susiklostęs teisinių santykių pobūdis kvalifikuotas nurodytoje byloje      Nr. 3K-3-445/2011. Byloje esant nustatytoms visoms civilinės atsakomybėms sąlygoms, yra pagrindas iš atsakovės ieškovei priteisti nuostolių atlyginimą 2011 m. gruodžio 1 d.–2013 m. gruodžio 31 d. metų laikotarpiu.

16.       Ieškovė už naudojimąsi jai priklausančiais lietaus nuotekų tinklais prašė teismo priteisti nuostolių atlyginimą, kurį prilygino nurodytu laikotarpiu patirtų veiklos sąnaudų daliai. Kasacinės instancijos teismas civilinėje byloje 3K-3-495-313/2016 konstatavo, kad melioracijos įrenginiais į ieškovei priklausančius lietaus nuotekų tinklus įtekantis vanduo nelemia ieškovės veiklos sąnaudų ir jų atlyginimo, kadangi ieškovė nevykdo atsakovės funkcijos. Ieškovė patirtų nuostolių 266 759,23 Eur dydį įrodinėjo: i) Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų atliktais Melioracijos grioviu atitekančio lietaus nuotekų poveikio ieškovui priklausantiems lietaus nuotekų tinklams Plungės mieste tyrimais, ii) byloje pateiktais ieškovės sąnaudų skaičiavimais ir iii) UAB „Žemaitijos auditas“ ataskaita. Teismas siūlė, bet ieškovė nepateikė įrodymų apie faktiškai byloje patirtas išlaidas (sąnaudas), susijusias su ieškovei priklausančių vandens nuotekų tinklų priežiūra, investicijomis į tinklus ir t. t. Finansų ekspertizės ir papildomos ekspertizės nustatyta, kad melioracijos grioviu Gr.1 atitekančio vandens pratekėjimo kolektoriumi LK1 išlaidos (finansinė žala) galėtų siekti iš viso 8 551,77 Eur per metus. Ieškovė su teismo eksperto pateiktais apskaičiavimais nesutiko, tačiau nuo pat bylos grąžinimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui iš naujo dienos įrodymų apie patirtus nuostolius nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų apie faktiškai patirtas sąnaudas, susijusias su ginčo kolektoriaus LK1 priežiūra. Teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti teismo eksperto pateiktu skaičiavimu dėl išlaidų dydžio. Teismo vertinimu, eksperto nustatytas nuostolių dydis yra objektyvus, pagrįstas pateiktais skaičiavimais, o ne ieškovės veikloje patiriamų nuostolių dydžiu.

17.       Dėl ieškovės argumentų, susijusių su galimu teismo eksperto šališkumu teismas papildomai nepasisakė, nes argumentai pateikti teismo nutartyje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl teismo ekspertui pareikšto nušalinimo. Nors ieškovė nesutiko su paskirtos teismo finansų ekspertizės rezultatais dėl galimo teismo eksperto šališkumo, dėl eksperto skaičiavimų, duomenų objektyvumo (teismo ekspertizės akte panaudoti eksperto tiesiogiai iš AB „Plungės vandenys“ gauti duomenys), tačiau, teismo vertinimu, tai yra subjektyvi ieškovės nuomonė, kuri nėra pagrįsta objektyviais duomenimis. Teismo ekspertizės metu gautų duomenų kvestionavimas, teismo vertinimu, yra susijęs su tuo, kad finansų ekspertizės metu gautas rezultatas neatitinka ieškovės prašomos priteisti sumos.

18.       Teismas nustatė, jog ieškovės prašomas priteisti nuostolių 266 759,23 Eur dydis viršija visų ieškovei priklausančių lietaus nuotekų tinklų vertę, kurią nustatė UAB korporacijos „Matininkai“ pateiktoje nekilnojamojo turto ataskaitoje, t. y. 66 322,98 Eur (229 000,00 Lt) arba 231 696,01 Eur (800 000,00 Lt); kolektoriaus LK1 vertė yra 36 103,74 Eur (124 659,00 Lt) arba 126 442,59 Eur (436 581,00 Lt), o fizinis nusidėvėjimas 91,11 proc. arba 68,85 proc., priklausomai nuo to kiek tarnaus inžineriniai tinklai. Teismas padarė išvadą, kad priteisus ieškovės prašomą sumą, ji nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita. Tokios pat nuomonės laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartyje civilinėje byloje 2A-346-157/2017, kurioje nurodyta, kad sprendžiant klausimą dėl ieškovės reikalavimų dėl nuostolių, patirtų atsakovei neatlygintinai naudojantis jai priklausančiais lietaus kanalizacijos tinklais, atlyginimo nepagrįstai pirmosios instancijos teismas vadovavosi ieškovės pateiktais skaičiavimais, pagal kuriuos minimų nuostolių faktas bei jų dydis nustatytas pagal ginčo laikotarpiu patirtas veiklos sąnaudas. Be to, pagal ieškovės pateiktą UAB „Žemaitijos auditas“ ataskaitą apie faktinius pastebėjimus nustatyta, kad ieškovės veikla 2010–2013 metais buvo susijusi ne tik su lietaus nuotekomis, bet ir kadastrinių matavimų rengimu bei patalpų nuoma. Pagal ieškovės pateiktus įrodymus, už inžinerinių paviršių nuotakyno priežiūrą ir kontrolę nuo 2008 m. birželio 17 d. yra paskirtas vienas asmuo – inžinierius.

19.       Teismas sprendė priteisti ieškovei iš atsakovės 17 816,19 Eur (2011 m. gruodžio mėnesį –      712,65 Eur (8 551,77 /12 = 712,65 Eur), 2012 m. – 8 551,77 Eur, 2013 m. – 8 551,77 Eur nuostolių už atsakovės naudojimąsi ieškovei priklausančiais nuotekų tinklais nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. balandžio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis); kitos ieškinio dalies netenkinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

20.       Atsižvelgęs į tenkintus ieškinio reikalavimus (7 proc.), teismas priteisė ieškovei iš atsakovės   585,73 Eur, o atsakovei iš ieškovės – 18 516,48 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atlikęs priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymus, teismas priteisė atsakovei iš ieškovės 17 930,75 Eur bylinėjimosi išlaidas. Valstybė turėjo 5,24 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinės instancijos teisme ir 22,00 Eur išlaidų pirmosios instancijos teisme, iš viso 27,24 Eur. Teismas priteisė valstybei iš ieškovės 25,33 Eur, o iš atsakovės 1,91 Eur nepriteisė (CPK              96 straipsnio 6 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21.       Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Profilena“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo dalį, kuria atmestas UAB „Profilena“ ieškinys panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės UAB „Profilena“ ieškinį bei priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

21.1.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog iš ginčo teritorijos į apeliantės įrenginius patenkantis vanduo negali būti priskiriamas nuotekoms GVTNTĮ kontekste. Tokią išvadą teismas padarė tinkamai neįvertinęs aktualių bylos duomenų. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias CPK normas, kadangi formaliai ir pažodžiui atkartojo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-313/2016 pateiktą nuotekų sąvokos išaiškinimą, neatsižvelgdamas į UAB „Profilena“ pateiktus įrodymus ir bylos aplinkybes, nustatytas po 2016 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-313/2016 teismas nepasisakė dėl ekspertinėje išvadoje nustatyto fakto, jog vienas didžiausių teritorijoje paviršinių nuotekų šaltinių yra „Vičiūnų“ įmonių grupė ir jos išleidžiamos paviršinės nuotekos nuo urbanizuotos teritorijos būtent ir patenka į apeliantės valdomus lietaus nuotekų tinklus. Pakartotinai nagrinėjant bylą, apeliantė surinko ir pateikė teismui įrodymus, kurie iš esmės prieštarauja minėtai kasacinio teismo priimtai nutarčiai:

21.1.1.                       Pirma, prof. dr. M. R. 2018 m. rugsėjo 6 d. ekspertinio vertinimo duomenimis, skystis, kuris teka melioracijos grioviu yra paviršinis vanduo. Paviršinis vanduo susideda iš lietaus vandens, infiltracinio ir gruntinio vandens. Galima surasti ir daugiau specifinių terminų, tačiau teisingas terminas – paviršinis vanduo. Nuotėkio baseine yra viena pramoninė teritorija, kurioje susidaro paviršinės nuotekos. Tai pilnai urbanizuota pramoninė teritorija – kuri turi privačius savininkus („Vičiūnų“ įmonių grupė ir kitos įmonės). Pramonės įmonė išleidžia paviršines nuotekas į griovį, o už 190 m griovys patenka į paviršinių nuotekų tinklą. Taršos mokesčius už paviršines nuotekas ištekančias į Babrungo upę išleistuvu sumoka UAB „Profilena“, tačiau nuotekos yra surenkamos ir atiteka iš „Vičiūnų“ įmonių grupės (bei galimai kitų įmonių). Tokiu būdu pažeidžiamas įstatymuose įtvirtintas „teršėjas moka“ principas. Pramonės įmonės paviršinės nuotekos 190 m ilgio griovio intarpe negali išsivalyti, nes tam nėra jokių objektyvių sąlygų. 

21.1.2.                      Antra, aplinkybės, jog į apeliantei priklausančius lietaus nuotekų tinklus patenka būtent paviršinės nuotekos yra konstatuotos eksperto A. K. 2019 m. sausio 4 d. ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. finansų ekspertizės išvadose. Šie įrodymai patvirtina, kad į apeliantei priklausančius lietaus nuotekų tinklus patenka būtent paviršinės nuotekos, o vienas didžiausių šių paviršinių nuotekų šaltinių, patenkančių į tinklus, yra „Vičiūnų“ grupės įmonė, kurios valdoma teritorija yra priskiriama urbanizuotai teritorijai.

21.2.       Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisnius santykius. Net ir darant prielaidą, kad apeliantės teikiamos paslaugos yra ne lietaus nuotekų tvarkymo paslaugos, tai nekeičia fakto, kad pagal 2005 m. liepos 1 d. nuotekų tvarkymo sutartį ir toliau teikia paslaugas atsakovei. Vandens (ar kitaip įvardijamo skysčio), kuris patenka iš atsakovės valdomos melioracijos sistemos į apeliantės lietaus kanalizacijos tinklus, statusas niekaip nekeičia šalių tarpusavio sutartinių santykių kvalifikavimo, nes apeliantė teikia atsakovei paslaugas, už kurias atsakovė turi pareigą atsiskaityti (CK       6.716 straipsnio 1 dalis). Priešingu atveju, konstatavus, kad UAB „Profilena“ neteikia lietaus nuotekų tvarkymo paslaugų atsakovei, pažeidžiama ne tik 2005 m. liepos 1 d. nuotekų tvarkymo sutarties esmė, tačiau ir apeliantės, kaip privataus juridinio asmens, veiklos tikslai. Apeliantė neteikia atsakovei paslaugų neatlygintinai.

21.3.       Pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti bylą po jos grąžinimo pakartotiniam nagrinėjimui, nes nenagrinėjo visų byloje pateiktų įrodymų, o vadovavosi išimtinai kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-313/2016 pateiktais išaiškinimais bei atsakovės pateiktais įrodymais, taip sudarydamas prielaidas ne tik neteisėto sprendimo priėmimui, tačiau kartu ir išreikšdamas šališkumą atsakovei. Skundžiamo sprendimo 28 punkte aiškiai nurodyta, kad po 2016 m. gruodžio 2 d. pateiktų apeliantės įrodymų teismas ne tik nevertino, bet ir nurodė, kad UAB „Profilena“ jokių naujų įrodymų iš viso nepateikė.

21.4.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB „Profilena“ nepateikė įrodymų apie faktiškai patirtus nuostolius. UAB „Profilena“ pateikė 2017 m. vasario 20 d. patikslintą ieškinį, kuriame suformulavo realiai patirtų nuostolių apskaičiavimus, remiantis Aleksandro Stulginskio universiteto atliktu moksliniu tyrimu, t. y. melioracijos grioviu atitekantis drenažinis ir paviršinis vanduo sudaro didžiąją dalį (87,9 proc.) kolektoriumi patenkančio vandens kiekio, darančio atitinkamai proporcingą įtaką lietaus nuotekų kolektoriaus nusidėvėjimui. 

21.5.       Apeliantė 2019 m. spalio 3 d. prašymu bandė išvengti galimo teisėjo šališkumo (teisėjas turėjo išankstinę nuomonę dėl bylos išsprendimo), nes 2019 m. rugpjūčio 19 d. teismo nutartimi buvo atsisakyta įtraukti į bylą išvadą duodančią instituciją Valstybinę energetikos reguliavimo tarnybą. Teismas nevertino ekspertinio vertinimo ir eksperto nustatytų faktinių aplinkybių, o atkartojo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartyje nurodytus argumentus. 

21.6.       Teismas netinkamai vertino ieškinio senaties terminą, dėl to nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimų dalį dėl nuostolių priteisimo 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 1 d. metų laikotarpiu. Konstatavęs, kad UAB „Profilena“ apie savo pažeistas teises sužinojo 2009 m., teismas neatsižvelgė į tai, jog: i) atsakovės padarytas pažeidimas yra tęstinio pobūdžio ir tęsiasi iki šiol, ii) 2005 m. liepos 1 d. lietaus nuotekų tvarkymo sutarties pagrindu atsakovei buvo teikiamos lietaus nuotekų tvarkymo paslaugos, eksploatuojant apeliantės lietaus kanalizacijos tinklus Plungės miesto teritorijoje ir už naudojimąsi UAB „Profilena“ turtu ir teikiamomis paslaugomis 2005 m. liepos 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. metų laikotarpiu tinkamai atsiskaitė (sumokėjo sutartyje nustatytą kainą), iii) po nuotekų tvarkymo sutarties nutraukimo (2008 m. gruodžio 31 d.) atsakovė be jokio teisinio pagrindo toliau naudojosi apeliantės tinklais, t. y. į tinklus nukreipė Plungės miesto teritorijoje surenkamas lietaus nuotėkas. Nuo 2009 m. sausio 1 d. atsakovei nevykdant pareigos nutraukti nuotekų nukreipimą į apeliantės tinklus, vertinama, jog UAB „Profilena“ teisių pažeidimas yra tęstinio pobūdžio (vyksta kiekvieną dieną). Esant tęstiniam apeliantės teisių pažeidimui, ieškinio senaties terminas netaikytinas, todėl nustatydamas momentą, nuo kurio skaičiuotinas UAB „Profilena“ priteistinas nuostolių dydis, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, įtvirtinančia, jog žala priteistina už paskutinius trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2014). Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino skaičiavimą, atitinkamai nepagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl nuostolių atlyginimo 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 1 d. metų laikotarpiu.

21.7.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė naudojasi tik kolektoriumi LK1, o UAB „Profilena“ reikalauja nuostolių už visus kolektorius. Kolektorius yra kompleksinis įrenginys, kurio priežiūra (sąnaudos) yra brangus, kompleksiškas ir nuolatinis procesas. Apeliantė patyrė 266 759,23 Eur dydžio sąnaudas, susijusias su inžinierinių tinklų, į kuriuos atiteka paviršinės nuotekos, priežiūra.

21.8.       Apeliantė laikosi pozicijos, kad ekspertas buvo neobjektyvus ir šališkas: 1) pateikdamas   2017 m. rugsėjo 21 d. sutikimą atlikti teismo ekspertizę, ekspertas nutylėjo reikšmingą aplinkybę – nuo 2017 m. iki 2018 m. rugsėjo 21 d. buvo netiesiogiai finansiškai priklausomas nuo atsakovės; nuo atsiskaitymo galėjo priklausyti ir išvadų turinys;                2) ekspertas dalyvavo tiesiogiai atsakovės kontroliuojamos UAB „Plungės vandenys“ užsakytame darbe, susijusiame su nuotekų valykla (šią aplinkybę ekspertas patvirtino      2019 m. gegužės 24 d.) dėl pareikšto nušalinimo. Eksperto pateikti duomenys yra neteisingi, t. y. neatitinka duomenų, kuriuos UAB „Plungės vandenys“ teikė Valstybinės energetikos reguliavimo tarybai (buvusi Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija), o ekspertas paaiškino, jog duomenis gavo iš UAB „Plungės vandenys“. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos ir apeliantės elektroninio susirašinėjimo metu buvo gautas tarnybos atsakymas, jog tuo metu UAB „Plungės vandenys“ pateikto prašymo pagrindu buvo derinama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo kaina ir derinimo metu jokių UAB „Plungės vandenys“ patirtų sąnaudų viešai neskelbė. Ekspertas bendradarbiavo tik su viena iš ginčo šalių, nes asmeniškai kreipėsi į UAB „Plungės vandenys“ su  2018 m. lapkričio 19 d. prašymu dėl informacijos pateikimo. Tokiu būdu pažeidė Teismo ekspertizės įstatymo 23 straipsnio 1 dalį (savarankiškai rinko medžiagą, reikalingą ekspertizei, kurią galėjo gauti tik per teismą arba jo įpareigotus asmenis).

22.       Atsiliepime į apeliacinį skundą Plungės rajono savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

22.1.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad melioracijos grioviu nuo ginčo teritorijos atitekantis vanduo neatitinka „paviršinių nuotekų“ sąvokos, todėl pagrįstai atmetė teiginius esą UAB „Profilena“ teikia atsakovei lietaus nuotekų tvarkymo paslaugas. Teisės aktų nuostatos, apibrėžiančios ginčui reikšmingas sąvokas, tokias kaip „nuotekos“, „paviršinės nuotekos“, „urbanizuota teritorija“ ir kt., išliko nepakitusios nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutarties priėmimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinės instancijos teismo pateiktais ginčui reikšmingų sąvokų išaiškinimais.

22.2.       Apeliantės į bylą pateikti įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad į kolektorių LK1 melioracijos grioviu atiteka paviršinės nuotekos. Taip pat apeliantė nepateikė į bylą jokių įrodymų, jog moka taršos mokesčius už melioracijos grioviu atitekantį į Babrungo upę kolektoriumi nutekantį vandenį. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, UAB „Profilena“ savo poziciją grindžia iš esmės trimis faktinėmis aplinkybėmis:

22.2.1.                      Pirma, Maceinų kaime, melioracijos sistemos nuotėkio baseine, yra įsikūrusi pramonės įmonė, priklausanti „Vičiūnų“ įmonių grupei. Tačiau į apeliantės valdomą melioracijos griovį Nr. 1 melioracijos sistemos įrenginiais (drenažais, rinktuvais ir t.t.) atiteka perteklinis vanduo nuo 157,5 ha ploto melioruotos Maceinų ir Kaušėnų teritorijos. „Vičiūnų“ įmonių grupei priklausanti gamyklos teritorija ginčo laikotarpiu sudarė tik 9 ha (žr. 2019 m. sausio 4 d. ekspertizės akto 2.4 dalį). Dėl to apeliantė nepagrįstai teigia, kad visas melioracijos grioviu nuo melioruotos 157,5 ha ploto teritorijos atitekantis vanduo laikytinas paviršinėmis nuotekomis.

22.2.2.                      Antra, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog UAB „Profilena“ nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad ginčo teritorijos – Plungės rajono Maceinų ir Kaušėnų kaimų melioruotos teritorijos – statusas pasikeitė ir ji atitinka urbanizuotai teritorijai keliamus reikalavimus. Aplinkybė, kad šioje teritorijoje yra pastatyta „Vičiūnų“ įmonių grupei priklausanti gamykla, kuri užima 5,7 procentus    (9 ha) visos teritorijos, nesudaro pagrindo teigti, jog visa melioruota teritorija tapo urbanizuota ir nuo jos melioracijos įrenginiais atitekantis vanduo laikytinas paviršinėmis nuotekomis. Taigi ginčo teritorija nepriskirtina prie urbanizuotos teritorijos ir nuo šios teritorijos melioracijos įrenginiais atitekantis drenažinis ir kritulių vanduo nėra laikytinas nuotekomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2011 konstatuota, kad melioracijos grioviu į UAB „Profilena“ priklausantį gelžbetoninį kolektorių patenkantis vanduo nuo melioruotų Kaušėnų ir Maceinų kaimų teritorijų nėra paviršinės lietaus nuotekos ar kitos rūšies nuotekos bei negali būti tapatinamas su jomis. Iš Vičiūnų įmonių grupės teritorijos į melioracijos griovį, kaip į gamtinę aplinką, yra išleidžiamas nuo šioje teritorijoje esančių kietųjų dangų (pastatų stogų, asfaltuotų ir kitų nepralaidžių teritorijoje esančių dangų) surinktas ir išvalytas lietaus vanduo, kurio nebereikia valyti ar kaip nors kitaip tvarkyti. Į bylą yra pateiktas viešai prieinamas „Vičiūnų“ įmonių grupės UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ taršos integruotos prevencijos kontrolės leidimas, kuriame aiškiai nurodyta, kad buitinės ir gamybinės nuotekos yra išleidžiamos į UAB „Plungės vandenys“ valdomus kanalizacijos tinklus, o ne į melioracijos griovį. Taršos mokestį už išvalytų lietaus nuotekų išleidimą į aplinką susimoka „Vičiūnų“ įmonių grupė, o ne apeliantė. Prof. dr. M. R. ekspertiniame vertinime nurodyti teiginiai apie tariamai išleidžiamas neišvalytas ir negalinčias išsivalyti paviršines nuotekas bei apie UAB „Profilena“ mokamus mokesčius už „Vičiūnų“ įmonės grupės paviršines nuotekas, neatitinka tikrovės bei prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Nuo likusios neurbanizuotos Maceinų ir Kaušėnų kaimų teritorijos melioracijos grioviu atitekantis vanduo nėra laikytinas paviršinėmis nuotekomis, kurį remiantis teisės aktų reikalavimais reikėtų valyti ir kitaip tvarkyti bei mokėti taršos mokesčius už šio vandens išleidimą į gamtinę aplinką (šiuo atveju į Babrungo upę). Byloje nenustatyta, jog ginčo teritorijos statusas pasikeitė ir ji atitinka urbanizuotai teritorijai keliamus reikalavimus

22.2.3.                      Trečia, nustačius, kad melioracijos grioviu nuo Kaušėnų ir Maceinų kaimų teritorijų atitekantis vanduo nėra paviršinės nuotekos, atitinkamai buvo nustatyta, jog ieškovei šio vandens nereikia valyti ar kitaip tvarkyti pagal aplinkosauginius reikalavimus, taip pat ieškovei nereikia mokėti taršos mokesčio už šio vandens išleidimą į gamtinę aplinką (Babrungo upę). Apeliantė neginčija aplinkybės, kad dėl vandens pratekėjimo jai priklausančiu vamzdžiu patiria tam tikrus nuostolius bei ieškovė sutinka atlyginti pagrįstus UAB „Profilena“ patiriamus nuostolius dėl atsakovės naudojimosi kolektoriumi LK1.

22.3.       Apeliantė neįrodė, jog realiai patyrė patikslintame ieškinyje nurodyto dydžio nuostolius, todėl teismas pagrįstai ieškinį tenkino iš dalies, priteisiant teismo eksperto apskaičiuotą nuostolių sumą. Ši byla pirmosios instancijos teismui buvo grąžinta nagrinėti iš naujo po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-313/2016 panaikino teismų sprendimus dėl priteistų nuostolių. Nuostoliai buvo ir yra grindžiami Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų pateiktu tyrimu, UAB korporacijos „Matininkai“ vertinimo ataskaita ir UAB „Žemaitijos auditas“ pateikta ataskaita. Nagrinėjant bylą iš naujo, patikslintame ieškinyje, UAB „Profilena“ nepatikslino nuostolių sumos ir šių nuostolių pagrindimo (į bylą nepateikė jokių naujų, realiai patirtą žalą pagrindžiančių, įrodymų). Taigi, reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo grindžiamas tais pačiais minėtais rašytiniais įrodymais. Šie įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad apeliantė dėl melioracijos grioviu atitenkančio vandens pratekėjimo 727 m ilgio lietaus nuotekų kolektoriumi LK1 2010–2013 metų laikotarpiu realiai patyrė 266 759,23 Eur nuostolių.

22.4.       Patikslintame ieškinyje prašoma priteisti 87,9 proc. visų UAB „Profilena“ sąnaudų dėl vykdytos lietaus nuotekų tvarkymo veiklos. Toks reikalavimas yra nepagrįstas ir sudaro sąlygas nesąžiningai praturtėti atsakovės sąskaita. Į reikalaujamą nuostolių sumą yra įtrauktas ne tik ginčo kolektoriaus (727 m), bet visų savo turimų lietaus nuotekų tinklų (ilgis 2128 m) nusidėvėjimo sąnaudos, t. y. į nuostolių sumą įtrauktos praktiškai visos apeliantės veiklos sąnaudos, kurias ji turėjo dėl Plungės mieste surenkamų lietaus nuotekų tvarkymo veiklos (tai absoliučiai nesusiję su melioracijos grioviu atitekančiu vandeniu). Iš melioracijos griovio atitekantis vanduo nepatenka į kitus UAB „Profilena“ valdomus nuotekų kolektorius LK2-LK7. Vadinasi, apeliantė siekia prisiteisti iš atsakovės visos savo turimos 2128 m ilgio lietaus nuotekų trasos priežiūros ir nusidėvėjimo sąnaudas bei praktiškai visas (beveik        90 proc.) Plungės mieste vykdomos lietaus nuotekų tvarkymo veiklos sąnaudas.

22.5.       UAB „Žemaitijos auditas“ neatliko jokių ieškovės patirtų veiklos sąnaudų skaičiavimų. Auditorė pateikė tik savo pastebėjimus dėl ieškovės parengtų ir pateiktų ataskaitų apie patirtas sąnaudas. UAB „Profilena“ sudarytos Lietaus nuotekų šalinimo paslaugų sąnaudų lentelės duomenis UAB „Žemaitijos auditas“ naudojo savo ataskaitos 4 puslapyje ir neatliko atskirų įmonės veiklų sąnaudų skaičiavimų, netyrė ir nevertino sąnaudų realumo. Be to, apeliantė į sąnaudas kasmet įtraukia po 72 895 Lt (21 111,85 Eur) ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudas, t. y. į savo skaičiuojamų nuostolių sumą įtraukė 2128 m ilgio nuotekų tinklų nusidėvėjimo sąnaudas, apskaičiuotas nuo visų 2128 m. ilgio lietaus nuotekų tinklų 800 000,00 Lt vertės, tačiau atsakovė naudojasi tik 727 m ilgio atkarpa, kurios vertė pagal UAB korporacijos „Matininkai“ vertinimą sudaro 432 581 Lt (125 284,11 Eur). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė neginčijo aplinkybių, kad atsakovė naudojasi tik 727 m ilgio ir 1500 mm diametro kolektoriumi LK1 ir melioracijos grioviu atitekantis vanduo patenka tik į kolektorių LK1, kuriuo nuteka į Babrungo upę. Šią aplinkybę patvirtina ir Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų tyrimas, taip pat teismo ekspertizės duomenys. Byloje nėra įrodymų, kad vanduo nuo melioruotų teritorijų teka ir kitais ieškovei priklausančiais kolektoriais ir / ar daro jiems poveikį.

22.6.       Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų tyrimas neįrodo jokių apeliantės realiai patirtų nuostolių dydžio. Šiame tyrime buvo įvertinta ginčo kolektoriaus būklė ir kokią procentinę dalį šiuo kolektoriumi pratekančio vandens sudaro melioracijos grioviu atitekantis vanduo. Šiame tyrime mokslininkai vertino tik ieškovės užduotyje pateiktus duomenis esą nuo Plungės miesto teritorijos į ginčo kolektorių patenka tik 80 840 kub. m. lietaus nuotekų kiekis, nurodytas UAB „Profilena“ sutartyje su Plungės rajono savivaldybės administracija. Apeliantė į bylą yra pateikusi duomenis, kad Plungės mieste lietaus nuotekos į 1500 mm diametro kolektorių LK1 yra surenkamos ne tik iš atsakovės valdomos Plungės miesto teritorijos (gatvių, aikščių ir pan.), bet ir iš privačių abonentų – juridinių ir fizinių asmenų.

22.7.       Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai (statybos konstrukcijų katedros docentai ir lektorius) bei UAB „Žemaitijos auditas“ ataskaitą pasirašiusi auditorė neturi kompetencijos vertinti, ar melioracijos grioviu atitekantis vanduo pagal teisės aktų reikalavimus yra laikytinas paviršinėmis nuotekomis ir atitinkamai kokio pobūdžio teisiniai santykiai susiklosto tarp šalių dėl šio vandens patekimo į ieškovės valdomus inžinerinius tinklus.

22.8.       Teismas pagrįstai dėl praleisto ieškinio senaties termino atmetė ieškinio reikalavimų dalį dėl nuostolių priteisimo 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 1 d.  metų laikotarpiu. Apeliantė neginčija, kad šį reikalavimą pateikė 2014 m. gruodžio 1 d., taip pat neginčija aplinkybės, jog apie savo teisių pažeidimą, dėl kurio ieškovė patiria nuostolius, sužinojo 2009 m. Todėl konstatuotina, kad apie 2010 m. sausio 1 d. įvykusį UAB „Profilena“ teisių pažeidimą apeliantė sužinojo tą pačią dieną. Reikalavimo atlyginti žalą už atsakovės naudojimąsi kolektoriumi 2010 m. sausio 1 d. ieškinio senaties terminas prasidėjo 2010 m. sausio 1 d. ir pasibaigė 2013 m. sausio 1 d. ir taip toliau dėl kiekvienos sekančios tęstinio pažeidimo dienos.

22.9.       Nagrinėjamoje byloje ekspertizė buvo paskirta UAB „Profilena“ prašymu. Teismas ekspertizę pavedė atlikti ne apeliantės, o atsakovės pasiūlytam ekspertui A. K.. Nepasitenkinimas, kad byloje ekspertu buvo paskirtas ne UAB „Profilena“ pasiūlytas kandidatas, savaime nesudaro pagrindo abejoti eksperto objektyvumu, nešališkumu ir jo išvadų bei skaičiavimų pagrįstumu. Tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ir apeliaciniame skunde nepateikti objektyvūs įrodymai ir argumentas, kurie leistų konstatuoti eksperto šališkumą bei eksperto išvadų ir pateiktų skaičiavimų nepagrįstumą. Teismo ekspertizės atlikimo metu (nuo 2018 m. spalio 24 d.) jokie sutartiniai teisiniai santykiai UAB „Gabija“ ir UAB „Plungės vandenys“ nesiejo. Iki ekspertizės atlikimo UAB „Gabija“ turėjo sutartinius teisinius santykius su UAB „Plungės vandenys“, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad teismo paskirtas ekspertas buvo finansiškai priklausomas ar kitaip susijęs su atsakove. Plungės rajono savivaldybės administracija ir UAB „Plungės vandenys“ nepagrįstai sutapatintos bei tokiu būdu siekiama suklaidinti teismą. Ekspertizės metu ekspertas dėl duomenų pateikimo kreipėsi į UAB „Plungės vandenys“, o ne į atsakovę. Šio prašymo pagrindu, UAB „Plungės vandenys“ ekspertui pateikė savo parengtus duomenis apie savo teikiamų paslaugų sąnaudas. Ekspertas 2018 m. lapkričio 21 d. prašė UAB „Plungės vandenys“ pateikti duomenis apie išlaidas, susijusias su paviršinių nuotekų tvarkymu, kuriuos įmonė yra pateikusi Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (toliau – VKEKK). UAB „Plungės vandenys“, atsakydama į šį prašymą, ekspertui pateikė duomenis apie UAB „Plungės vandenys“ išlaidas susijusias su paviršinių nuotekų tvarkymu. Pirmosios instancijos teismas išreikalavo duomenis iš VKEK, kurie patvirtina, jog tie patys UAB „Plungės vandenys“ ekspertui pateikti duomenys apie įmonės išlaidas, susijusias su paviršinių nuotekų tvarkymu, buvo pateikti ir VKEKK. Aplinkybė, kad ekspertizės metu iš VKEKK gauti duomenys apie UAB „Plungės vandenys“ sąnaudas dar buvo derinami ir viešai nepaskelbti, nesudaro pagrindo konstatuoti eksperto šališkumo ir neobjektyvumo. Ekspertizės akto išvadų priede Nr. 1 esanti lentelė (sąnaudos) buvo sudaryta pagal UAB „Plungės vandenys“ pateiktus duomenis (ataskaitas ir VKEKK formas). Ekspertas paaiškino, kad UAB „Plungės vandenys“ pateiktų duomenų turinys identiškas VKEKK pateiktiems. Taip pat ekspertas detaliai nurodė kokių ataskaitų (formų) duomenis ir dėl kokių priežasčių pasirinko naudoti atliekant išlaidų palyginimą (žr. eksperto paaiškinimą dėl 2019 m. rugpjūčio 12 d. pareikšto nušalinimo arba Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio    19 d. nutarties 8.3 papunktį). Taigi apeliantė nepagrįstai teigia, kad ekspertas akte pateikė neteisingus duomenis. Taip pat apeliantė nepagrįstai teigia, jog ekspertas pažeidė Teismo ekspertizės įstatymo nuostatas. Teismo ekspertizės įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad ekspertas turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka gauti produkcijos pavyzdžius ar katalogus, techninę dokumentaciją ir kitokią teismo ekspertizėms atlikti reikalingą informaciją. Teismo ekspertizės įstatymo 23 straipsnio 2 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikoje veikiantys juridiniai asmenys teismo ekspertizės įstaigų (atitinkamai ir eksperto) reikalavimu privalo pateikti savo produkcijos pavyzdžius ar katalogus, techninę dokumentaciją ir kitokią teismo ekspertizėms reikalingą informaciją. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 20 d. nutartyje konstatavo, jog sąnaudų palyginimui reikalingų duomenų eksperto gavimas iš UAB „Plungės vandenys“ neleidžia suabejoti teismo eksperto šališkumu. Papildoma ekspertizė buvo paskirta paaiškėjus, kad: i) ekspertizės skaičiavimuose buvo vertinama ne tik Maceinų ir Kaušėnų kaimų teritorijos plotas bei nuo šio melioruoto ploto į LK1 kolektorių atitekantis vanduo, bet ir šio kolektoriaus aptarnaujamas Plungės miesto plotas; ii) kolektorius LK1 papildomai aptarnauja 18,85 ha Plungės miesto plotą. Atliekant pirminę ekspertizę, UAB „Plungės vandenys“ duomenys buvo panaudoti eksperto tik vienoje ekspertizės akto dalyje –  atliekant UAB „Profilena“ išlaidų palyginimą su UAB „Plungės vandenys“. Papildomos ekspertizės akte nurodyta, kad pirminio ekspertizės akto išvados, kurios papildomame ekspertizės akte nėra tikslinamos pagal naujai pateiktus duomenis, išlieka nepakitusios.

        Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

23.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė

24.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo visų byloje pateiktų įrodymų, tik formaliai pažodžiui atkartojo kasacinio teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-313/2016 ir dėl to pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija nagrinėja ieškovės apeliacinio skundo ir atsakovės atsiliepimo į jį argumentus bei sprendžia dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Dėl vandens, įtekančio į melioracijos griovį (nuo Plungės rajono Kaušėnų ir Maceinų kaimų melioruotų teritorijų, „Vičiūnų” įmonių grupei priklausančios teritorijos kietųjų paviršių) bei patenkančio į UAB ,,Profilena“ inžinierinius (lietaus kanalizacijos) tinklus priskyrimo / nepriskirimo paviršinėms nuotekoms GVTNTĮ kontekste 

25.       Iš VĮ Registrų centras Telšių filialo Nekilnojamojo turto objekto Kadastrinių matavimų bylos       Nr. 68401/6308 nustatyta, jog UAB „Profilena“ nuosavybės teise priklauso gelžbetonio lietaus kanalizacijos tinklai, unikalus Nr. 4400-0370-7053, kurių žymėjimas: LK1 (1500 mm diametro ir 727 m ilgio); LK2 (700 mm diametro ir 607 m ilgio); LK3 (800 mm diametro ir 210 m ilgio); LK 4 (500 mm diametro ir 64 m ilgio); LK 5 (600 mm diametro ir 196 m ilgio); LK 6 (300 mm diametro ir 51 m ilgio); LK 7 (600 mm diametro ir 273 m ilgio).

26.       Antstolio V. D. 2009  m. kovo 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole patvirtinta, kad UAB „Profilena“ inžinieriniai (lietaus kanalizacijos) tinklai, esantys Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, prasideda už Plungės miesto ribos kitoje Pramonės pr. 4a pusėje, ties žemės sklypu, esančiu Plungės rajono Maceinų kaime, Varkalių kadastrinėje vietovėje. Šioje vietovėje 1500 mm skersmens gelžbetoniu kolektoriumi (toliau – ir kolektorius LK1) prasideda UAB „Profilena“ priklausantys požeminiai inžinieriniai (lietaus kanalizacijos) tinklai, į kuriuos atviru grioviu iš šiaurės vakarų pusės atiteka ir įteka vanduo. 

27.       Aleksandro Stulginskio universiteto moksliniame tiriamajame darbe „Melioracijos grioviu atitekančių lietaus nuotekų poveikio UAB „Profilena“ priklausantiems požeminiams lietaus kanalizacijos tinklams Plungės mieste tyrimai“ nurodyta, jog UAB „Profilena“ priklausančių požeminių kanalizacijos tinklų pagrindinis statinys – nuotekų kolektorius (dar vadinamas inžinieriniais tinklais – lietaus kanalizacijos tinklais) – prasideda Plungės miesto pakraštyje Maceinų kaime, Plungės rajone, kur į kolektorių įteka melioracijos griovys, tęsiasi Plungės mieste lygiagrečiai Pramonės prospektui ir ties Stoties gatve įteka į Babrungo upelį; kolektoriaus ilgis 727 m, 1500 mm skersmens.

28.       Prof. dr. M. R. 2018 m. rugsėjo 6 d. ekspertinio vertinimo akte pažymėta, kad nuotėkio baseino pramonės teritorijoje yra įmonė „Vičiūnų“ grupė, kurios plotas apie 11 ha; šioje teritorijoje vyrauja nelaidūs vandeniui paviršiai (stogai, keliai, aikštelė); yra įrengta paviršinių nuotekų surinkimo sistema, kuri požeminiais vamzdžiais išleidžia nuotekas į griovį; nuotekų išleistuvas yra apie 190 m atstumu nuo įtekėjimo į UAB „Profilena“ eksploatuojamą nuotekų tinklą.

29.       Pagal į bylą pateiktus duomenis, į UAB Profilena“ priklausantį kolektorių LK1 nuotekas išleidžia UAB „Plungės autobusų parkas“, Telšių apskrities priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, AB „Sidona“, UAB „Tachneoxport Storage LT“, UAB „Polikora“, UAB „Avikta“, UAB „Žemaitijos grūdai“, Dubinsko firma „Melita“, UAB „Kertmedis“, MB „RIEDU“, UAB „Ravilda“, ūkininkas               K. B., UAB „Gilinis“, UAB „INEGA“, UAB „SAUKUPA“, UAB „Lininiai audiniai“, E. S., E. B. medienos GĮ, Plungės r. savivaldybė, UAB „Auto Regis“, UAB „Plungita“, UAB „Liskando investicija“, UAB „Dalba“, MB „Bliekorius“, MB „Mertrida“, UAB „ALNOVA“, UAB „Kesris“, Injektor Door, UAB „Domarktransa“, S. M., R. S., UAB „Litspringas“, UAB „Gerilita“, Plungės valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

30.       Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad apeliantei priklausančiais 2128 m ilgio inžineriniais tinklais yra surenkamos Plungės miesto ir rajonų teritorijose susidarančios lietaus nuotekos, t. y. UAB „Profilena“ teikia lietaus nuotekų tvarkymo paslaugas pagal sudarytas sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis, taip pat atsakovė Plungės rajono savivaldybės administracija naudojasi apeliantei priklausančiais inžineriniais tinklais – kolektoriumi LK 1, kadangi vanduo nuo Plungės rajono Maceinų ir Kaušėnų kaimų melioruotos teritorijos bei nuo šioje teritorijoje pastatytos „Vičiūnų“ įmonių grupei priklausančios gamyklos kietųjų paviršių (dangos) melioracijos grioviu įteka (patenka) į UAB „Profilena“ 1500 mm diametro ir 727 m ilgio kolektorių LK1, kuriuo prateka ir išteka į Babrungo upę. Atsakovė Plungės rajono savivaldybės administracija neginčija aplinkybės, kad dėl melioracijos griovio įtekėjimo į atsakovei priklausančius inžinierinius tinklus (kolektorių LK1) UAB „Profilena“ patiria nuostolius bei sutinka atlyginti pagrįstus nuostolius už naudojimą apeliantei priklausančiu lietaus nuotekų kolektoriumi LK1.

31.       Viešai skelbimais duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nuotekos (angl. waste water) – namų ūkyje ar gamyboje vartotas, gamyboje atsiradęs nereikalingas arba teritorijos paviršiumi, stogais ir pan. tekėjęs (lietaus, polaidžio, gatvių plovimo) vanduo. Paviršinės nuotekos – į gruntą nesusigėręs kritulių vanduo, patenkantis į nuotakyną nuo žemės ar pastatų išorinio paviršiaus, taip pat sniego tirpsmo vanduo. Lietaus nuotekos – po gausaus lietaus žemės, statinių paviršiumi tekantis vanduo.  GVTNTĮ (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 1 d.) 2 straipsnyje reglamentuojamos pagrindinės šio įstatymo sąvokos. Nuotekos – buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas arba perteklinis (kritulių, paviršinis, drenažinis ar pan.) vanduo, kurį jo turėtojas, naudodamasis nuotekų tvarkymo infrastruktūra, išleidžia į gamtinę aplinką arba į kitiems asmenims priklausančią nuotekų tvarkymo infrastruktūrą (GVTNTĮ 2 straipsnio 5 dalis). Nuotekų tvarkymo infrastruktūra – nuotekoms tvarkyti skirtų statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas (vamzdynai, šuliniai, siurblinės, nuotekų valymo įrenginiai ir kiti objektai) (GVTNTĮ 2 straipsnio    8 dalis). Pagal GVTNTĮ (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2018 m. vasario 28 d.)      3 straipsnio 18 dalį  nuotekos – buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas vanduo, taip pat kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai, išskyrus vandenį iš žaliųjų plotų, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenų) vanduo, kurį asmuo teisės aktų nustatyta tvarka išleidžia į aplinką tam skirtais inžineriniais įrenginiais ar kitaip arba atiduoda tvarkyti. Paviršinės nuotekos – ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra ir žemės ūkio naudmenas) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto priemonių plovimo ir panašiai) vanduo, kurį teritorijos valdytojas (abonentas), naudodamas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir pašalina į aplinką arba išleidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda paviršinių nuotekų tvarkytojui). Urbanizuotos teritorijos paviršiaus valdytojas – abonentas, nuosavybės teise valdantis ar kitaip naudojantis teritoriją, kurioje susidaro paviršinės nuotekos (GVTNTĮ 3 straipsnio            31 dalis). Bylos duomenimis, Plungės rajono Kaušėnų ir Maceinų kaimų teritorija (157,50 ha) yra pašalinta iš abonentų sąrašo.

32.       Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtintame Nuotekų tvarkymo reglamento 3 punkte nurodyta, kad šis reglamentas netaikomas atskirai renkamoms ir tvarkomoms paviršinėms nuotekoms, jeigu kitais teisės aktais nenustatyta kitaip. Reglamento 5 punkte nurodyta, kad paviršinės nuotekos turi būti tvarkomos atskirai nuo buitinių, komunalinių ir gamybinių nuotekų. Paviršinių nuotekų išleidimas į komunalinių, buitinių, gamybinių nuotekų tvarkymo sistemas draudžiamas, išskyrus atvejus, kai šio reikalavimo neatitinkanti nuotekų tvarkymo sistema įdiegta (arba statybos leidimas išduotas) iki šio Reglamento įsigaliojimo.

33.       Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 36 ir 37 dalyse pateiktos urbanizuojamos ir urbanizuotos teritorijų sąvokos: i) urbanizuojamos teritorijos yra savivaldybės ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose numatomos kompaktiškai pastatais užstatyti teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatomais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose, ii) urbanizuotos teritorijos – pastatais užstatytos miestų, miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatytais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose.

34.       Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2004 m. vasario 21 d. iki    2010 m. gegužės 10 d.) 2 straipsnio 2 dalis nustatė, kad melioracija – dirvožemio gerinimas hidrotechninėmis, kultūrtechninėmis, agromelioracinėmis ir kitomis priemonėmis siekiant sureguliuoti dirvožemio vandens, šilumos ir oro režimą, sudaryti geresnes sąlygas žemdirbystei, išsaugoti ir padidinti dirvos derlingumą, formuoti racionalią ūkio žemėvaldą. Melioracijai naudojami įvairūs statiniai (grioviai, slenksčiai, greitvietės, vandens pralaidos, drenažo rinktuvai ir sausintuvai, siurblinės, tvenkinių žemės užtvankos, pylimai, drėkinimo vamzdynai, šuliniai, vandens nuleistuvai ir kiti (Melioracijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

35.       Ginčo teritorija (Plungės rajono Maceinų ir Kaušėnų kaimai ir „Vičiūnų“ įmonių grupei priklausanti gamykla) yra neurbanizuotoje teritorijoje. Priešingų įrodymų (kad Plungės rajono Maceinų ir Kaušėnų kaimų teritorijos bei šioje teritorijoje pastatyta „Vičiūnų“ įmonių grupei priklausanti gamykla yra urbanizuotoje teritorijoje) į bylą nepateikta (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2011 išaiškinta, jog dėl melioruotos žemės paskirties, vandens surinkimo būdo ir jo taršos pobūdžio melioracijos grioviais surenkamos nuotekos negali būti tapatinamos ir laikomos urbanizuotos teritorijos paviršinėmis nuotekomis. Reglamento nuostatos taikomos tik urbanizuotoms teritorijoms dėl jų specifikos ir netaikomos melioruotoms teritorijoms, kol jos nėra urbanizuotos. 

36.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-313/2016 pateiktu nuotekų sąvokos išaiškinimu, kadangi nuo 157,5 ha ploto Plungės rajono Kaušėnų ir Maceinų kaimų melioruojamų teritorijų tekančios nuotekos nėra paviršinės (kritulių) nuotekos, o yra melioruotas (nusausintas) dirvos (žemės grunto) vanduo, kuris neatitinka GVTNTĮ 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos nuotekų sąvokos bei nelaikytinas nuotekų infrastruktūra pagal GVTNTĮ 2 straipsnio 8 dalį. 

37.       Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentūros 2012 m. balandžio 16 d. akte Nr. 47 (4.29 K-PI) pažymėta, jog        524160 m3 nuotekų per metus nuo Kaušėnų ir Maceinų kaimų 157,2 ha melioruotų laukų nėra paviršinės nuotekos, todėl šis plotas neturėtų būti įtraukiamas atliekant mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių paskaičiavimą. Taigi apeliantė neturi pareigos mokėti aplinkos teršimo mokesčio už nuo Kaušėnų ir Maceinų kaimų 157,2 ha melioruotų laukų jos kolektoriumi LK1 pratekančias nuotekas (melioruotų laukų vandenį).

38.       Iš eksperto A. K. atliktos 2019 m. sausio 4 d. teismo finansų ekspertizės 2.4 papunkčio „Teritorijų plotai, nuo kurių melioracijos grioviu teka vanduo ir paviršinės nuotekos“ nustatyta, kad nuo gamyklos, priklausančios „Vičiūnų“ įmonių grupei, 9,0 ha ploto, kietos, vandeniui nelaidžios dangos reikia pašalinti nuotekas; šios nuotekos pašalinamos į melioracijos griovį. UAB „Plungės kooperatinė prekyba“  2018 m. birželio 22 d. rašte Nr. 180 nurodyta, kad „Vičiūnų“ įmonių grupės teritorijoje yra įrengtos 3 naftos gaudyklės, kurios sumontuotos pagal aplinkosauginius reikalavimus ir aptarnaujamą įmonių grupės teritoriją; į melioracijos griovį išleidžiamos tik lietaus nuotekos, kurios prieš išleidžiant išvalomos naftos gaudyklėmis. Šiame rašte taip pat pažymėta, jog „Vičiūnų“ grupės įmonių teritorija yra griovio baseine, todėl nėra galimybės lietaus nuotekų nuvesti į kitą vietą. Byloje nenustatyta (nepateikta įrodymų), kad į melioracijos griovį „Vičiūnų“ grupės įmonės išleidžia neišvalytas kietųjų paviršių (pastatų stogų, asfaltuotų ir kitų nepralaidžių teritorijoje esančių dangų) vandens (lietaus, sniego) nuotekas (CPK 178 straipsnis). Atsiliepime į apeliacinį skundą Plungės rajono savivaldybės administracija patvirtina, kad „Vičiūnų“ įmonių grupė moka taršos mokestį už į melioracijos griovį kaip į gamtinę aplinką išleidžiamas išvalytas lietaus nuotekas. „Vičiūnų“ įmonių grupės UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ taršos integruotos prevencijos kontrolės leidime nurodyta, kad buitinės ir gamybinės nuotekos yra išleidžiamos į UAB „Plungės vandenys“ valdomus kanalizacijos tinklus. 

39.       Iš byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumos spręstina, kad Plungės rajono Maceinų ir Kaušėnų kaimų melioruotoje teritorijoje esančios „Vičiūnų“ įmonių grupei priklausančios gamyklos kietųjų paviršių (dangos) patenkantis kritulių (lietaus, sniego) vanduo yra surenkamas ir išvalomas gamyklos teritorijoje, po to pašalinamas į aplinką (melioracijos griovį). Už išleistas išvalytas vandens (kritulių) nuotekas UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ moka taršos mokesčius. Prof. dr. M. R. ekspertiniame vertinime nurodyti teiginiai (nuomonė) apie „Vičiūnų“ įmonių grupės į aplinką išleidžiamas neišvalytas paviršines nuotekas bei apie UAB „Profilena“ už Vičiūnų įmonės grupę mokamus taršos mokesčius nėra pagrįsti įrodymais (dokumentais). Šiuo atveju atsakovė patvirtino, kad „Vičiūnų“ įmonių grupė moka su gamtos tarša susijusius mokesčius.

40.       Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad nuo Plungės rajono Kaušėnų ir Maceinų kaimų melioruotos teritorijos ir joje esančios „Vičiūnų“ įmonių grupei priklausančios gamyklos kietųjų paviršių  į melioracijos griovį patenkantis vanduo bei iš jo (melioracijos griovio) patenkantis į UAB „Profilena“ inžinierinius (lietaus kanalizacijos) tinklus nepriskirtinas paviršinėms (kritulių) nuotekoms GVTNTĮ kontekste, t. y. į aplinką (melioracijos griovį) išleidžiamas ir į UAB „Profilena“ priklausantį kolektorių LK1 patenka nuo neurbanizuotos teritorijos melioruotos žemės ir išvalytas kritulių vanduo.

Dėl ieškinio senaties termino reikalavimui atlyginti nuostolius 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m.     gruodžio 1 d. metų laikotarpiu

41.       Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. birželio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-579-538/2015 ieškinį patenkino iš dalies – priteisė UAB „Profilena“ iš Plungės rajono savivaldybės administracijos 160 009,24 Eur nuotolių atlyginimą, procesines palūkanas, paskirstė bylinėjimosi išlaidas, kitą ieškinio dalį atmetė; nutraukė bylos dalį dėl nuostolių atlyginimo 2009 m. sausio 1 d. – 2009 m. gruodžio 31 d. metų laikotarpiu. Šioje byloje teismas nustatė, kad UAB „Profilena“ apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2009 m., kai su ieškiniu tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kreipėsi dėl žalos atlyginimo, todėl nusprendė, jog ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2009 m. bei pažymėjo, kad tai, jog UAB „Profilena“ rinko įrodymus žalos dydžiui pagrįsti, negali būti pagrindu praleistam ieškinio senaties terminui atnaujinti. Dėl šių priežasčių teismas konstatavo, jog ieškinio senaties terminas praleistas be svarbių priežasčių, pagrindo jį atnaujinti nėra, todėl ieškinio dalį dėl nuostolių atlyginimo 2010 m. sausio 1 d. –      2011 m. gruodžio 1 d. metų laikotarpiu atmetė (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-219-516/2016 UAB „Profilena“ apeliacinis skundas (kuriame apeliantė UAB „Profilena“ buvo nurodžiusi, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, neatsižvelgė į tai, kad atsakovės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio ir tęstiniam pažeidimui ieškinio senaties terminas netaikomas) atmestas ir sprendimo dalis, susijusi su ieškinio senaties termino taikymu, palikta nepakeista. Atsakovė Plungės rajono savivaldybės administracija pateikė kasacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį atmesti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje 3K-3-495-313/2016 Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-346-157/2017 Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimo dalis, kuria UAB „Profilena“ reikalavimas priteisti iš Plungės rajono savivaldybės administracijos nuostolių atlyginimą 2010 m. sausio 1 d. –2013 m. gruodžio 1 d. metų laikotarpiu patenkintas iš dalies, panaikinta ir ši bylos dalis pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

42.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovė praleido                     CK 1.125 straipsnio  8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą dėl nuostolių atlyginimo 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 1 d. metų laikotarpiu ir pažymi, kad teismas neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, jog atsakovės padarytas pažeidimas yra tęstinio pobūdžio ir tęsiasi iki šiol, t. y. atsakovė iki šiol nenutraukė neteisėtų veiksmų bei be pagrindo savavališkai naudojasi UAB „Profilena“ priklausančiais lietaus kanalizacijos tinklais.

43.       Byloje nustatyta, kad UAB „Profilena“ neginčija aplinkybių, jog apie savo pažeistas teises (patiriamus nuostolius) sužinojo 2009 m. (tai patvirtina antstolio V. D. 2009 m. kovo 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas). Taigi apeliantei  dar 2009 metais tapo žinoma apie tai, kad ji kasdien patiria žalą dėl atsakovės valdomu melioracijos grioviu atitekančio vandens pratekėjimo ieškovei priklausančiu lietaus  nuotekų  kolektoriumi LK1 į Babrungo upelį. Todėl spręstina, kad apie  2010 m. sausio 1 d. įvykusį ieškovės teisių pažeidimą ieškovė sužinojo tą pačią 2010 m. sausio 1 d. CK 1.127 straipsnio  5 dalyje nustatyta, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Vadinasi reikalavimo atlyginti žalą už atsakovės naudojimąsi ginčo kolektoriumi 2010 m. sausio 1 d. dieną, ieškinio senaties terminas prasidėjo 2010 m. sausio 1 d. ir pasibaigė 2013 m. sausio 1 d. Atitinkamai ieškinys dėl   2010  m. sausio 2 d. atsakovės atliktų veiksmų ir jais padarytos žalos atlyginimo galėjo būti pareikštas iki 2013 m. sausio 2 d. ir taip toliau. Šioje byloje ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo pareikštas 2014 m. gruodžio 1 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimų dalį už 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 1 d.  laikotarpį dėl praleisto  3 metų ieškinio senaties termino (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Taip pat byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių praleistas terminas galėtų būti atnaujintas ir apeliantė nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl praleisto ieškinio senaties termino neatnaujinimo. 

Dėl nuostolių 2012 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. metų laikotarpiu 

44.       Bylą nagrinėjant iš naujo (2017 m. vasario 20 d. patikslintas ieškinys) reikalavimas priteisti 266 759,23 Eur nuostolių atlyginimą už naudojimąsi lietaus nuotekų kolektoriumi LK1 grindžiamas: i) Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų pateiktais Melioracijos grioviu atitekančio lietaus nuotekų poveikio UAB „Profilena“ priklausantiems požeminiams lietaus kanalizacijos tinklams Plungės mieste tyrimais, ii) UAB korporacijos „Matininkai“ vertinimo ataskaita ir iii) UAB „Žemaitijos auditas“ ataskaita bei joje pateiktomis lentelėmis, kuriose apskaičiuotos su paviršinių nuotekų šalinimu susijusios sąnaudos.

45.       UAB „Profilena“ į bylą pateikė duomenis (žr. 2019 m. rugpjūčio 1 d. papildomos ekspertizės akto priedus), kad Plungės mieste lietaus nuotekos į 1500 mm diametro ginčo kolektorių LK1 atiteka ne tik iš atsakovės valdomos Plungės miesto teritorijos (gatvių, aikščių ir pan.), bet ir iš privačių abonentų – juridinių ir fizinių asmenų. Šie duomenys nebuvo pateikti Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkų tyrimui, atitinkamai išvada, jog melioracijos grioviu nuo 157,5 ha melioruotos teritorijos į kolektorių LK1 atitekantis vanduo sudaro didžiąją dalį (87,9 proc.) kolektoriumi patenkančio vandens kiekio, darančio atitinkamai proporcingą įtaką lietaus nuotekų kolektoriaus nusidėvėjimui (Aleksandro Stulginskio universiteto mokslinio tyrimo 2.2 papunktis) buvo padaryta neturint nurodytų duomenų apie į kolektorių LK1 atitekančias nuotekas iš kitų privačių abonentų. 

46.       UAB korporacijos „Matininkai“ nekilnojamojo turto ataskaitos Nr. 40A0-1301-0006 duomenimis, UAB „Profilena“ lietaus kanalizacijos tinklų (trasos ilgis 727 m LK1) atkūrimo kaštai, atėmus fizinį nusidėvėjimą sudaro 36 103,74 Eur (124 659,00 Lt), įvertinus, jog tinklai tarnaus 4,1 m arba 126 442,60 Eur (436 581,00 Lt), įvertinus, jog tinklai tarnaus 19 m.  Teisėjų kolegijos vertinimu,  pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad UAB „Profilena“ reikalaujama priteisti 266 759,23 Eur dydžio nuostolių suma viršija ne tik UAB korporacija „Matininkai“ nustatytą lietaus kanalizacijos tinklų LK1 vertę (36 103,74 Eur arba 126 442,60 Eur), bet ir visų apeliantės inžinierinių tinklų (2128 m ilgio lietaus nuotekų tinklų LK1–LK7) vertę (66 322,98 Eur              (229 000,00 Lt) arba 231 696,01 Eur (800 000,00 Lt). Byloje nustatyta, kad iš melioracijos griovio į kolektorių LK1 patenkantis vanduo nepatenka į kitus UAB „Profilena“ inžinieriniais tinklus (kolektorius) LK2–LK7. Dėl to į lietaus nuotekų tinklų (kolektoriaus) LK1 nusidėvėjimo skaičiavimus negali būti įtrauktos ir lietaus kanalizacijos tinklų (kolektoriaus) LK2–LK7 vertės (viso kolektoriaus vertė). Negali būti sudaromos sąlygos UAB „Profilena“ nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita, kadangi civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė, ji yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo   2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-313/2016). 

47.       Iš UAB „Žemaitijos auditas“ 2013 m. kovo 2 d. ataskaitos nustatyta, kad ši įmonė tikrino, ar UAB „Profilena“ 2012 m. finansinėje atskaitomybėje inžinieriniai tinklai (lietaus kanalizacijos tinklai), 2128 m. ilgio, LK1–LK7, atitinka Verslo apskaitos standartų (toliau – VAS) nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „Žemaitijos auditas“ patikrino apeliantės parengtus finansinius dokumentus pagal UAB „Profilena“ sudarytas lietaus nuotekų šalinimo paslaugų sąnaudų lenteles (gautų duomenų atitikimą VAS) ir neatliko skaičiavimų, susijusių su apeliantės turėtomis sąnaudomis (nuostoliais) dėl melioracijos grioviu įtekančio ir UAB „Profilena“ kolektoriumi LK1 pratekančio vandens. 

48.       2019 m. sausio 4 d. teismo finansų ekspertizės duomenimis, ginčo kolektoriaus (LK1) sąnaudos (dėl melioracijos griovio nuo melioruotų Kaušėnų ir Maceinų k. teritorijų atitekančio vandens pratekėjimo UAB „Profilena“ priklausančia 1500 mm diametro lietaus nuotekų tinklų dalimi) sudarė  6 380,78 Eur per metus, nuo 2010 m. iki 2013 m.; priežiūros išlaidos galėtų būti nuo   474,10 Eur iki 5 267,17 Eur per metus. Galimos metinės nusidėvėjimo sąnaudos dėl melioracijos grioviu atitekančio vandens: 6 380,78 Eur kolektoriaus LK1 nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, vertinant esamo statinio atkūrimo kaštus, 7 415,40 Eur nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos, jei būtų statomas naujas vamzdynas (800 mm diametro). Šios sumos apskaičiuotos     2018 m. kainomis. Metinės išlaidos: 474,10 Eur priežiūros išlaidos, lyginamuoju metodu susiejant su prižiūrimu vamzdynu; 1 133,10 Eur lyginamuoju metodu susiejant su kietųjų dangų plotu; 2 947,06 Eur priežiūros išlaidos pagal Lietuvos statistikos departamento rodiklių duomenų bazės duomenimis; 5 267,17 Eur lyginamuoju metodu susiejant su tvarkomų nuotekų kiekiu. Taikant priežiūros išlaidų nustatymo būdą, apskaičiuotą pagal pratekančių vandens ir tvarkomų nuotekų kiekį, melioracijos grioviu Gr.1 atitekančio vandens pratekėjimo kolektoriumi LK1 bendros išlaidos (finansiniai nuostoliai) galėtų siekti 11 647,95 Eur (6 380,78 Eur + 5 267,17 Eur) už kiekvienus metus laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2013 m. – 46 591,81 Eur (11 647,95 Eur × 4 m.).

49.       Teismo eksperto pirmoji išvada nebuvo pakankamai išsami, dėl to teismas paskyrė papildomą ekspertizę ir ją pavedė atlikti tam pačiam ekspertui. 2019 m. rugpjūčio 1 d. papildomos teismo finansų ekspertizės duomenimis, „Vičiūnų“ grupė (9 ha), Plungės rajono savivaldybės administracija (148,5 ha melioracijos vandens, 4,9 ha lietaus nuotekos) yra įmonės, nuo kurių teritorijų į kolektorių LK1 yra surenkamos nuotekos ar vanduo, tačiau jos nepaminėtos abonentų sąraše; kolektoriaus LK1 metinė nusidėvėjimo suma lygi 6 709,88 Eur (pratekančio metinio vandens kiekio dalis nuo viso kiekio „Vičiūnų“ grupė gamyklos teritorijos paviršinių nuotekų dalis 16 proc., t. y. 1 074,65 Eur per metus; melioracijos sistemų vandens dalis 63,7 proc., t. y.      4 272,72 Eur per metus; Plungės miesto Pramonės, Salantų ir Stoties (pietinės dalies) gatvių paviršinių nuotekų dalis 3,8 proc., t. y. 258,07 Eur per metus; nuo abonentų teritorijų surinkta paviršinių nuotekų dalis 16,5 proc., t. y. 1 104,44 Eur per metus. Kolektoriaus LK1 nusidėvėjimo sąnaudos dėl melioracijos grioviu nuo melioruotų Kaušėnų ir Maceinų kaimų teritorijų atitenkančio vandens pratekėjimo į Babrungo upelį gali būti 5 347,37 Eur (4 272,72 Eur + 1 074,65 Eur). Kolektoriaus LK1 priežiūros išlaidos dėl melioracijos grioviu nuo melioruotų Kaušėnų ir Maceinų kaimų teritorijų atitenkančio vandens pratekėjimo į Babrungo upelį galėtų būti nuo 288,43 Eur (70,15 Eur + 2018,28 Eur) iki  3 204,40 Eur (779,37 Eur + 2 425,03 Eur). Taikant priežiūros išlaidų nustatymo būdą, apskaičiuotą pagal pratekančių vandens ir tvarkomų nuotekų kiekį, melioracijos grioviu atitekančio vandens pratekėjimo kolektoriumi LK1 bendros išlaidos galėtų siekti      8 551,77 Eur (5 347,37 Eur + 3 204,40 Eur) už kiekvienus metus laikotarpiu nuo 2010 m. iki     2013 m. 2010–2013 m. laikotarpiu suma iš viso 34 207,07 Eur (8 551,77 Eur x 4 metai).

50.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl 17 816,19 Eur nuostolių atlyginimo 2011 m. gruodžio 1 d. –2013 m. gruodžio 31 d. metų laikotarpiu priteisimo, vadovavosi šališko eksperto ir išskirtinai atsakovei naudingais 2019 m. rugpjūčio 1 d. papildomos teismo finansų ekspertizės pateiktais skaičiavimais dėl melioracijos grioviu atitekančio vandens pratekėjimo kolektoriumi LK1 (2011 m gruodžio mėn. 8 551,77 Eur/12 mėn. = 712,65 Eur +      2012 m. ir 2013 metais po 8 551,77 Eur ).

51.       Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje  2019 m. gegužės 8 d. buvo gavęs UAB „Profilena“ pareiškimą dėl teismo eksperto A. K. nušalinimo, kurio pagrindiniai argumentai iš esmės sutampa su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais: i) teismo ekspertas yra šališkas; ii) teismo ekspertas iš dalies finansiškai priklausomas nuo atsakovės; iii) teismo ekspertas ekspertizės metu vadovavosi tiesiogiai iš UAB „Plungės vandenys“ gautais duomenimis apie UAB „Plungės vandenys“ išlaidas paviršinių nuotekų tvarkymui per 2017 m.; šie duomenys buvo gauti iš UAB „Plungės vandenys“ VKEKK teiktų ataskaitų, kurios tuo metu nebuvo viešai skelbiamos. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi UAB „Profilena“ pareiškimo dėl eksperto A. K. nušalinimo netenkino, nes rašytinė bylos medžiaga (iš UAB „Gabija“ gauta informacija apie sutartinius santykius su UAB „Plungės vandenys“, gauta medžiaga iš VKEKK) leido teismui daryti išvadą, kad teismo ekspertizės atlikimo metu (nuo 2018 m. spalio 24 d.) jokie sutartiniai santykiai UAB „Gabija“ ir UAB „Plungės vandenys“ nesiejo, byloje nebuvo duomenų apie teismo eksperto ir atsakovės atlygintinius sutartinius teisinius santykius. Tai, kad teismo ekspertas palyginimui reikalingus duomenis savarankiškai gavo iš UAB „Plungės vandenys“ taip pat neleido teismui suabejoti eksperto nešališkumu, nes viešojoje erdvėje esanti informacija ir teismo iniciatyva išreikalauti duomenys atitiko. Taip pat Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 13 d. buvo gavęs apeliantės atstovų pakartotinį prašymą nušalinti teismo ekspertą          A. K. ir prašymą į bylos nagrinėjimą įtraukti Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą. Prašymas dėl eksperto nušalinimo buvo grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti pradiniame prašyme dėl eksperto nušalinimo, taip pat yra išdėstyti apeliaciniame skunde: i) ekspertas, atlikdamas teismo ekspertizę, vadovavosi duomenimis, gautais iš UAB „Plungės vandenys“, dėl to pažeidė Teismo ekspertizės įstatymo nuostatas (pats susirinko medžiagą); ii) buvo šališkas, nes neatskleidė informacijos, kad kaip UAB „Gabija“ atestuotas inžinierius, nuo 2017 m. iki 2018 m. rugsėjo 21 d. dalyvavo UAB „Plungės vandenys“ užsakytame darbe, susijusiame su Plungės miesto nuotekų valykla. UAB „Gabija“ vienas iš didžiausių klientų yra UAB „Plungės vandenys“, kurių vienintelė akcininkė yra Plungės rajono savivaldybė; iii) Taryba kaip kompetentinga institucija, turi teisę nustatyti / įvertinti paviršinių nuotekų tvarkymo bazines kainas ir paviršinių nuotekų tvarkymo sąnaudų pagrįstumą, galėtų pateikti išvadą dėl UAB „Plungės vandenys“ ir UAB „Profilena“ sąnaudų paviršinių nuotekų tvarkymui palyginimą bei dėl šių sąnaudų pagrįstumo ir teisės aktus atitinkančio dydžio, taip pat galėtų pateikti kompetentingą išvadą, kokias sąnaudas UAB „Profilena“ patyrė ar galėjo patirti tvarkydama paviršines nuotekas ginčo laikotarpiu ir kokia galėjo būti vykdyto paviršinių nuotekų tvarkymo bazinė kaina. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi minėtų prašymų netenkino, nes nuo ekspertizės pradžios teismo ekspertas neturėjo ir neturi jokių komercinių ryšių ir / ar santykių su UAB „Plungės vandenys“, taip pat nėra finansiškai priklausomas nuo atsakovės ir neturi suinteresuotumo bylos baigtimi; jokių naujų aplinkybių, kurios leistų konstatuoti nušalinimo pagrindus, UAB „Profilena“ nepateikė. Ekspertas informaciją gavo įstatymų nustatyta tvarka, o šios informacijos nešališkumą užtikrina tai, kad ekspertizėje naudoti UAB „Plungės vandenys“ duomenys teikiami įmonę kontroliuojančiai valstybės institucijai ir yra viešo pobūdžio. Tuo tarpu Teismo ekspertizės įstatymo 11 straipsnio 3 dalis aptaria tuos atvejus, kuomet reikalinga ekspertizei medžiaga nėra pateikta įstatymų nustatyta tvarka. Išvadų pagrįstumui nedaro įtakos tai, jog lyginamajam tyrimui ekspertas panaudojo, jo prašymu, UAB „Plungės vandenys“ pateiktus duomenis. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba negali byloje duoti išvados dėl ieškovės įrodinėjamos žalos (sąnaudų) pagrįstumo, nes tai neįeina į Tarybos kompetenciją, be to šioje byloje viešasis interesas nėra ginamas (todėl prašymas dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos įtraukimo į bylos nagrinėjimą išvadą teikiančia institucija netenkintas). 

52.       Apeliacinės instancijos teismui UAB „Profilena“ nepateikė įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad: i) ekspertizės atlikimo metu, jokie sutartiniai teisiniai santykiai UAB „Gabija“ ir UAB „Plungės vandenys“ nesiejo, ii) iki ekspertizės atlikimo UAB „Gabija“ turėti sutartiniai santykiai su UAB „Plungės vandenys“ nesudaro pagrindo vertinti, kad teismo paskirtas ekspertas yra (buvo) finansiškai priklausomas nuo atsakovės. Šiuo atveju, ekspertizės atlikimo metu, 2018 m. lapkričio 21 d., ekspertas kreipėsi į UAB „Plungės vandenys“ dėl duomenų apie išlaidas susijusias su paviršinių nuotekų tvarkymu pateikimo ir UAB „Plungės vandenys“ eksperto prašomus duomenis pateikė. Pirmosios instancijos teismas išreikalavo iš VKEKK duomenis, kurie patvirtina, jog UAB „Plungės vandenys“ pateikti ekspertui duomenys apie šio įmonės išlaidas, susijusias su paviršinių nuotekų tvarkymu yra analogiški VKEKK pateiktiems viešiems duomenims. Aplinkybė, kad duomenų ekspertui pateikimo metu VKEKK turėjo duomenis apie UAB „Plungės vandenys“ sąnaudas ir šiuo duomenis derino bei viešai neskelbė, nesudaro pagrindo pripažinti ekspertą buvus šališku ir (arba) neobjektyviu. Ekspertas papildomuose paaiškinimuose detalizavo kokiais duomenimis (kokiomis ataskaitomis (formomis)) vadovavosi atlikdamas skaičiavimus, t. y. atliekant palyginamąją tinklų priežiūros išlaidų analizę, priedo Nr. 2 formos „Ataskaitinio laikotarpio ir paslaugų palaikymo savikainos tiesioginės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo sąnaudos“              41 stulpelio duomenys nebuvo pasirinkti, nes juose nėra įtrauktos ekspertizės skaičiavimui būtinos bendrosios (administracinės) sąnaudos, taip pat ilgalaikio turto nusidėvėjimas (pagal Metodikos reikalavimus) ir papildomos veiklos / plėtros plano sąnaudos, susijusios su paviršinių nuotekų tvarkymu. Būtent dėl šios priežasties buvo pasirinkta priedo Nr. 1 formos „Bazinė kaina, pagrindinė kainos ir sąnaudų informacija iš BK projekto“ lentelės „Paslaugos sąnaudos iš viso“ duomenys, kuriuose išsamiai aprašytos visos, objektyviai įvertinančios, su paviršinių nuotekų tvarkymo sąnaudomis susijusios išlaidų rūšys ir detalizacija pagal sąnaudų kategorijas. Jei būtų naudojami formos Nr. 26 duomenys, pagal ekspertizėje taikomą palyginimo metodą, tinklų priežiūros veiklos sąnaudos būtų 18,3 tūkst. Eur; ši suma 6 008,79 Eur (24 308,79 Eur – 18 300 Eur) mažesnė nei nustatyta ekspertizėje. Taip pat ekspertas paaiškino, kad apskaičiuodamas tinklų nusidėvėjimo sąnaudas naudojosi UAB „Profilena“ pateiktais duomenimis, o dėl UAB „Profilena“ tinklų priežiūros išlaidų duomenų UAB „Profilena“ nepateikė, dėl to buvo pasirinktas lyginamasis tinklų priežiūros sąnaudų (išlaidų) nustatymo būdas. Ekspertas kreipėsi į UAB „Plungės vandenys“ su prašymu pateikti sąnaudų palyginimui reikalingus savo įmonės duomenis (Teismo ekspertizės įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). Gautus iš UAB „Plungės vandenys“ duomenis ekspertas panaudojo pirminės ekspertizės vienoje akto dalyje, t. y. palygino UAB „Profilena“ ir UAB „Plungės vandenys“ tinklų priežiūros išlaidas ir papildomos ekspertizės akte šių išvadų (skaičiavimų, atliktų pagal UAB „Plungės vandenys“ pateiktus duomenis) nepakeitė. Tinklų priežiūros išlaidos lyginamuoju būdu buvo vertinamos pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis bei UAB „Plungės vandenys“ pateiktus duomenis, daugiakriterijiniu būdu, t. y. susiejant išlaidas su prižiūrimu vamzdyno ilgiu, kietųjų dangų plotu bei tvarkomų nuotekų kiekiu.

53.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nepagrįstai teigia, kad papildomos ekspertizės išvadų pagrindas yra išimtinai tik UAB „Plungės vandenys“ pateikti duomenys. Apeliaciniame skunde nenurodyti skaičiavimai, paneigiantys ekspertui pateiktų UAB „Plungės vandenys“ duomenų apie tinklų priežiūros sąnaudas (išlaidas) teisingumą arba pagrįstumą (CPK 178 straipsnis). Aplinkybė, kad derinimo metu nebuvo viešai skelbta informacija apie UAB „Plungės vandenys“ patirtas sąnaudas, kurias UAB „Plungės vandenys“ pateikė VKEKK ir ekspertui nesudaro pagrindo vertinti, jog eksperto prašymu UAB „Plungės vandenys“ palyginimui pateikti duomenys buvo neteisingi, todėl ekspertas jais vadovavosi nepagrįstai. Taigi nesant nustatytų UAB „Plungės vandenys“ duomenų apie tinklų priežiūros sąnaudas (išlaidas) trūkumų, kuriuos ekspertas panaudojo lyginamojoje analizėje, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo 2011 m. gruodžio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. metų laikotarpiu priteisimo, pagrįstai rėmėsi papildomos teismo finansų ekspertizės pateiktais skaičiavimais dėl melioracijos grioviu atitekančio vandens pratekėjimo kolektoriumi LK1.

Dėl bylos procesinės baigties

54.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apeliacinio skundo argumentą, juolab kad teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010;  2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

55.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos) yra nustatytos maksimalios atlygintinos advokato išlaidų sumos. 

56.       Apeliantė nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo priteistų atsakovei bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato suteikta pagalba, dydžio ir apskaičiavimo, todėl teisėjų kolegija šios pirmosios instancijos teismo nerevizuoja. Bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos UAB „Profilena“ nepriteisiamos, nes apeliacinis skundas netenkintas. 

57.       Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 10 d. gavo atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos prašymą dėl 2 589,94 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei šias išlaidas patvirtinančius dokumentus: 2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą dėl 2 589,94 Eur; ataskaitą apie atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą ir „Luminor“ banko  2020 m. vasario 7 d. 2 589,94 Eur pervedimo nurodymą. 

58.       Atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti suma viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) patvirtintus maksimalius dydžius, prašoma priteisti suma mažintina ir atsakovei priteisiama 1 712,88 Eur (1317,60 Eur (2019 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių)) × 1,3 (Rekomendacijų 8.11 papunktis)) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

            Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies  1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės UAB „Profilena“, juridinio asmens kodas 171039871, atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas  188714469,  1 712,88 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus dvylika eurų ir aštuoniasdešimt aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. 

Teisėjai                 Marius Bajoras

                Antanas Rudzinskas

                                                                                                             Agnė Tikniūtė