Civilinė byla Nr. e2S-2008-221/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11263-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4;

3.1.18.2.11; 3.1.18.2.13; 3.1.18.3; 3.3.2.5

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui Š. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir kitų klausimų, išvadą duodančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui Š. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo ir kitų klausimų, išvadą duodančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai E. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą iki teismo sprendimo priėmimo dienos po 190 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; nustatyti dukros laikiną gyvenamąją vietą su ieškove; nustatyti laikiną atsakovo ir dukros bendravimo tvarką: atsakovas bendrauja su dukra nelyginių mėnesio savaičių šeštadieniais ir sekmadieniais, paimant dukrą iš ieškovės gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 14 val.

Ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad atsakovas geranoriškai nevykdo pareigos tinkamai išlaikyti nepilnametę dukrą. Laikina dukros gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, siekiant apsaugoti dukros interesus, o laikina atsakovo bendravimo su dukra tvarka nustatytina, siekiant išvengti ginčų su atsakovu dėl jo bendravimo su dukra tvarkos.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 14 d. nutartimi, ieškovės prašymą tenkindamas iš dalies, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones: nustatė laikiną nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ieškove; priteisė iš atsakovo dukrai laikiną išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovę paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką: atsakovas bendrauja su dukra nelyginių mėnesio savaičių šeštadieniais ir sekmadieniais, paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 15 val., bei kiekvienos savaitės trečiadienį paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val.

Teismas nustatė, kad šiuo metu nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, kuri užtikrina tinkamas sąlygas vaiko fizinei, psichologinei ir socialinei raidai, atsakovas sutinka, jog vaiko laikina gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė yra pajėgi užtikrinti nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių patenkinimą, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas iki bylos išnagrinėjimo su motina, atsižvelgiant į aplinkybę, kad vaikas yra mažametis, geriausia atitinka vaiko interesus ir jo teisę turėti saugią, stabilią aplinką. Teismas pažymėjo, kad, nepriteisus iš atsakovo laikino išlaikymo nepilnametei dukrai iki bus priimtas galutinis sprendimas byloje, gali būti pažeisti nepilnametės šalių dukros interesai, neužtikrinti jos poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui, nes, ieškovės teigimu, atsakovas gera valia neteikia pakankamo išlaikymo savo nepilnametei dukrai. Atsižvelgęs į aplinkybę, kad byla yra neišnagrinėta ir nėra pateikti visi įrodymai apie atsakovo turtinę padėtį, turimus turtinius įsipareigojimus, teismas laikė, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo priteisti prašomos laikino išlaikymo sumos. Teismas sprendė, kad, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių (vieneri metai aštuoni mėnesiai), minimaliems vaiko poreikiams patenkinti pakankama išlaikymo suma, laikinai teikiama vieno iš tėvų, yra 100 Eur per mėnesį. Teismas nurodė, kad neturi duomenų, jog vaikui nesaugu bendrauti su atsakovu, jis negalėtų pasirūpinti savo mažamete dukra. Ieškovė, prašydama nustatyti laikiną bendravimo tvarką, nenurodė aplinkybių, dėl kurių reikėtų itin riboti atsakovo bendravimą su vaiku. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo spręsti, jog atsakovas turėtų matytis su mažamečiu vaiku kartu dalyvaujant ieškovei arba Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistui, ieškovė ir išvadą duodančios institucijos sutiko su atsakovo savarankišku bendravimu su vaiku, jam pasiimant vaiką iš gyvenamosios vietos ir vėliau jį grąžinant. Teismas sprendė, jog vaiko teises ir interesus atitiktų atsakovo bendravimas su vaiku po 3 val. vieną kartą viduryje savaitės ir kas antrą savaitgalį šeštadieniais ir sekmadieniais.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarties dalį dėl laikino išlaikymo, priteisto iš atsakovo nepilnametei dukrai, padidinant jį iki 150 Eur sumos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki galutinio sprendimo civilinėje byloje priėmimo, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų valdytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę, taip pat nutarties dalį dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, nustatant, kad atsakovas bendrauja su dukra nelyginių mėnesio savaičių šeštadieniais ir sekmadieniais dukters gyvenamojoje vietoje nuo 12 val. iki 15 val. bei kiekvienos savaitės trečiadienį dukros gyvenamojoje vietoje nuo 17 val. iki 20 val., dalyvaujant ieškovei. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Priteisus nepilnametei dukrai laikiną išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iš esmės pažeistas prioritetinės vaikų teisių gynimo ir apsaugos principas, nesivadovauta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kuria yra įtvirtinti vaiko išlaikymo dydžio orientaciniai kriterijai, taisyklės dėl laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose taikymo. Teismas, nepagrįstai nusprendęs, jog 100 Eur dydžio išlaikymas dukrai yra pakankamas, didesnę mažametės dukros išlaikymo naštą perkėlė ieškovei. Vien faktas, kad dukra gyvena su ieškove, sudaro prielaidas iš atsakovo priteisti didesnį nei pusės minimalaus darbo užmokesčio dydžio išlaikymą. Net ir neturint objektyvių duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, nėra pagrindo iš jo priteisti sąlyginai mažą laikiną išlaikymą, kadangi teismų praktikoje suformuota taisyklė, jog net ir nedidelių pajamų turėjimas neatleidžia nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką.

Nustatant laikiną atsakovo bendravimo su dukra tvarką, neatsižvelgta į tai, kad atsakovas yra agresyvus ir galbūt negalėtų pasirūpinti mažamete dukra. Dėl to bendravimo vieta nustatytina ne pas atsakovą, o ieškovės ir mažametės dukros gyvenamojoje vietoje. Pradėjus vykdyti nutartį, paaiškėjo, jog dukra nenori likti viena su atsakovu, jo bijo. Anksčiau atsakovas su dukra bendraudavo ir ieškovei esant, todėl, atsakovui pasiimant dukrą, ji verkia. Atsakovo bendravimas su nepilnamete dukra, išsivežant vaiką iš jo gyvenamosios vietos, yra negalimas ir pažeidžia vaiko interesus. Atsakovas dukros niekada neprižiūrėjo, todėl neturi įgūdžių tą daryti. Mažametė dukra vis dar yra maitinama krūtimi, todėl bendravimo tvarkos, kai atsakovui leidžiama išsivežti mažametę dukrą, nustatymas sudarytų prielaidas ne tik galimam psichologiniam ar fiziniam smurtui vaiko atžvilgiu, bet ir lemtų tai, jog vaikas galėtų būti kurį laiką neaprūpintas reikalingomis maistinėmis medžiagomis, būtinomis jo augimui ir vystymuisi.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės.

Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria iš dalies netenkintas jos prašymas priteisti iš atsakovo prašomo dydžio laikiną išlaikymą dukrai, taip pat su nutarties dalimi, kuria atsakovui leista bendrauti su dukra, ją pasiimant iš dukros gyvenamosios vietos. Ieškovė atskirąjį skundą argumentuoja tuo, kad, netenkinus ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones jos nurodytu būdu, pažeistos šalių nepilnametės dukros teisės ir interesai, priteisto laikino išlaikymo dydis yra per mažas, didesnė dukros išlaikymo našta buvo perkelta ieškovei, nustatant laikiną atsakovo bendravimo su dukra tvarką, neįvertintas atsakovo agresyvumas ir negebėjimas pasirūpinti mažamete dukra.

Dėl laikino išlaikymo dukrai priteisimo

Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartimi iš atsakovo buvo priteistas laikinas išlaikymas šalių nepilnametei dukrai po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sprendimo civilinėje byloje priėmimo, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovę paskiriant vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. priėmė sprendimą nagrinėjamoje byloje, be kita ko, priteisdamas iš atsakovo išlaikymą šalių nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 Eur iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Minėtame teismo sprendime nurodyta, kad išlaikymas vaikui po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iš atsakovo priteistinas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai.

CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris (kuri) pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis).

Kauno apylinkės teismui 2017 m. rugsėjo 19 d. priėmus sprendimą nagrinėjamoje byloje ir, be kita ko, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos priteisus iš atsakovo išlaikymą dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 Eur iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, šiai sprendimo daliai esant skubiai vykdytinai, Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarties dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo dukrai laikiną išlaikymą, apeliacinis vertinimas nebetenka teisinės prasmės, nes šio klausimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims jokių naujų teisinių pasekmių. Iš nustatytų aplinkybių darytina išvada, jog ieškovės atskiruoju skundu skundžiama Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarties dalis dėl laikino išlaikymo priteisimo nebegali būti apeliacinio apskundimo objektu, todėl apeliacinis procesas dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Dėl laikinos atsakovo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

Pirmosios instancijos teismas laikinos atsakovo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo klausimą išsprendė vadovaudamasis tuo, kad byloje nėra duomenų, jog vaikui nesaugu bendrauti su atsakovu, jis negalėtų pasirūpinti savo mažamete dukra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė teisingai, o su laikinos atsakovo bendravimo su dukra tvarkos netinkamu nustatymu susiję atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui nebuvo pareiškusi prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant atsakovui su nepilnamete dukra bendrauti ieškovės ir nepilnametės dukros gyvenamojoje vietoje. Ieškovė prašė teismo nustatyti tokią laikiną atsakovo ir dukros bendravimo tvarką: atsakovas bendrauja su dukra nelyginių mėnesio savaičių šeštadieniais ir sekmadieniais, paimant dukrą iš ieškovės gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 14 val. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. sprendime, visiškai tenkindamas ieškovės pareikštą ieškinį, nustatė tokią atsakovo bendravimo su dukra tvarką: atsakovas bendrauja su dukra nelyginių mėnesio savaičių šeštadieniais ir sekmadieniais, paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 15 val., bei kiekvienos savaitės trečiadienį paimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20 val. Taigi pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su laikinos atsakovo bendravimo su dukra tvarkos nustatymu, visiškai atitinka teismo sprendimą dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, kuris priimtas įvertinus visas bylos aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus tikslus, negali varžyti asmens labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant skirtingų interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog, priešingai nei teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laikiną atsakovo bendravimo su dukra tvarką, šioms principinėms nuostatoms nenusižengė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. CK 3.161 straipsnyje viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). CK 3.170 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvo ar motinos, negyvenančio kartu su vaiku, teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, įstatymo 3 dalis įpareigoja tėvą ar motiną, pas kuriuos gyvena vaikas, nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Nurodytų teisės normų pagrindu darytina išvada, kad šalių nepilnametės dukros gyvenamosios vietos su ieškove nustatymas neturėtų įtakoti atsakovo bendravimo su vaiku galimybių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovo bendravimas su šalių nepilnamete dukra prieštarauja jos interesams, atsakovas su dukra elgiasi agresyviai, jai kenkia kitokiu būdu. Pažymėtina, kad pati ieškovė, kalbėdama apie atsakovo gebėjimą pasirūpinti dukra, vartoja tariamąją nuosaką („galimai negalėtų pasirūpinti mažamete dukra“), neteigia, kad atsakovas kokiu nors būdu smurtauja prieš dukrą („sudarytų prielaidas <...> galimam psichologiniam ar fiziniam smurtui vaiko atžvilgiu“), nepateikia įrodymų apie atsakovo netinkamą elgesį dukros atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesant duomenų, kad bendravimas su atsakovu, šiam pasiimant vaiką iš ieškovės ir grąžinant jį pirmosios instancijos teismo nustatytomis valandomis, gali neigiamai paveikti šalių nepilnametį vaiką, jo bendravimas su atsakovu tik dalyvaujant ieškovei, draudžiant atsakovui jį pasiimti, negali būti laikomas labiau atitinkančiu nepilnamečio vaiko interesus. Tuo vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su dukra tvarką ieškovės prašomu būdu, tuo labiau, kad ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, jog atsakovo savarankiškas bendravimas su vaiku atitinka vaiko interesus, pagal vaiko amžių vaiko atskyrimas nuo motinos galimas iki 4 val. Šiuo atveju nustatytas vaiko atskyrimo nuo motinos terminas yra 3 val., todėl, ieškovei nepateikus įrodymų, kad tokios trukmės vaiko atskyrimas nuo jos pažeidžia vaiko interesus, su tuo susiję atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, ieškovė atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria nustatyta laikina atsakovo bendravimo su dukra tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovės R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarties dalies, kuria iš atsakovo Š. M. priteistas laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai.

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarties dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškovės R. M. prašymas dėl laikinos atsakovo Š. M. bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja              Virginija Lozoraitytė