Civilinė byla Nr. e2A-143-601/2023

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2

(S)

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Ž. ir atsakovo G. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-6249-1126/2022 pagal ieškovo E. Ž. ieškinį atsakovui G. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas E. Ž. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo G. B. 31 000 Eur turtinės žalos atlyginimo, 7 000 Eur neturtinės žalos ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad su atsakovu 2021 m. vasario 24 d. sudarė preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti, o ieškovas nupirkti gyvenamąjį namą su sklypu, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) (toliau – ir turtas). Pagal sutartį ieškovas sumokėjo atsakovui 15 000 Eur avansą, vėliau, atsakovo prašymu, dar 15 000 Eur. Vykdant namo statybas aktyviai ieškovas dalyvavo procese – su specialistų pagalba rengė projektus virtuvei, voniai, katilinei, visam apšvietimui, rozetėms, vaizdo kameroms, fasado apšvietimui, vejos laistymui, elektromobilių pakrovimui ir t. t. Tačiau 2021 m. lapkričio mėnesį atsakovas nurodė, kad yra išaugusios nekilnojamojo turto kainos, todėl už perkamą turtą ieškovas turėtų sumokėti brangiau. Atsakovas pasakė, kad gali bet kada sutartį nutraukti, sumokėti sutartyje nustatytas netesybas ir tai jam dar labiau apsimokės nei parduoti turtą sutartyje nustatyta kaina. Po šio pokalbio ieškovas pradėjo konsultuotis su advokatu ir paaiškėjo, kad atsakovo parduodamas žemės sklypas atsakovui nepriklauso, perleido jį trečiajam asmeniui. Nesąžiningus ketinimus atsakovas patvirtino atsiųsdamas ieškovui pranešimą, kuriame nurodė, kad siekia padidinti turto kainą iki 127 000 Eur ir darė spaudimą skubiai atsakyti arba pradės ieškoti kito pirkėjo. Ieškovas, atsakydamas į pranešimą, nurodė, kad nesutinka su kainos padidinimu, o nuostoliai preliminarios sutarties nutraukimo atveju siektų apie 40 000 Eur. Ieškovas ragino atsakovą vykdyti sutartį, skambino, tačiau iki sausio 5 d. jis su ieškovu nekalbėjo. Atsakovas 2022 m. sausio 6 d. išsiuntė ieškovui iš Kauno miesto 18-ojo notarų biuro pranešimą, kuriuo informavo, kad negali vykdyti preliminarios sutarties ir grąžina ieškovui sumokėtą avansą bei 6 000 Eur netesybų. Tuo atsakovas patvirtino, kad preliminari sutartis neįvykdyta dėl jo kaltės.

3.       Atsakovas G. B. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad šalys, sudarydamos sutartį, iš anksto aptarė jos sąlygas ir aiškiai bei nedviprasmiškai susitarė dėl sutarties atitinkamų nuostatų. Šioje byloje ginčo dėl sutarties nuostatų nėra, t. y. ieškovas E. Ž. sutarties nuostatų neginčija ir ieškiniu neįrodinėja, jog sutartyje yra numatytos šalių neaptartos / siurprizinės nuostatos. Ieškovas ir atsakovas iš anksto sutartyje numatė tokios teisinės situacijos, kuri yra iškilusi šioje nagrinėjamoje byloje, sprendimo būdą, t. y. pagal sutarties 6.2 punktą, atsakovui, kaip pardavėjui, pareikalavus didesnės kainos nei numatyta sutartyje ir ieškovui, kaip pirkėjui, pareiškus norą dėl to nutraukti sutartį – pardavėjas privalo grąžinti pirkėjui visą iš jo gautą avansą ir sumokėti 6 000 Eur dydžio netesybas. Atsakovas atsižvelgdamas į šalių iš anksto aptartas ir nustatytas sutarties sąlygas dėl atsakomybės už sutarties nevykdymą, 2022 m. sausio 6 d. pareiškimu kreipėsi į Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notarą D. G., į kurio depozitinę sąskaitą sumokėjo 30 000 Eur avansą ir 6 000 Eur netesybų sumą, kuri sudaro 20 procentų avanso sumos. Atsakovas pasielgė būtent taip, kaip yra numatyta sutarties 6.2 punkte. Atsakovo nuomone, vien ieškovo E. Ž. ketinimų ir lūkesčių pasikeitimas, negali savaime pakeisti iš anksto šalių sutartų sutarties sąlygų ir tokiu būdu paneigti šalių susiformavusią valią sutarties sudarymo metu. Ieškovas nepateikęs pagrįstų įrodymų, vertina savo turtinę žalą netesybų forma net šešiais kartais daugiau nei šalys susitarė sutartyje, t. y. net 37 000 Eur sumai, iš ko akivaizdu, jog ieškovo E. Ž. tikslas šioje nagrinėjamoje byloje yra ne patirtų nuostolių atlyginimas, o nepagrįstas praturtėjimas atsakovo G. B. sąskaita, piktnaudžiaujant teisės aktuose nustatytomis procesinėmis teisėmis ir pareigomis. Atsakovas neturėjo galimybių nei numatyti, nei tikėtis, jog pasikeitusios statybų rinkos aplinkybės apribos atsakovo galimybes įvykdyti sutartį numatytomis sąlygomis. Dėl šios priežasties ieškovo teiginiai dėl neatsižvelgimo į ieškovo interesus ir lūkesčius yra pagrįsti tik ieškovo E. Ž. subjektyviu situacijos vertinimu bei negali būti laikytini įrodytais nagrinėjamoje byloje. Atsakovo įsitikinimu, atsižvelgiant į tai, jog ieškovas neįrodė savo reikalavimo dėl 37 000 Eur turtinės žalos atlyginimo pagrįstumo, o atsakovas pagal sutarties 6.2 punktą grąžino ieškovui avansą (30 000 Eur) ir nustatytą netesybų dydį (6 000 Eur), darytina išvada, jog ieškinys dėl turtinės žalos turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Be to, anot atsakovo, ieškovas neįrodė ir neturtinės žalos, dėl ko ir ši ieškinio dalis turi būti atmesta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Kauno apylinkės teismas skundžiamu 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovui E. Ž. iš atsakovo G. B., 9 000,00 Eur nuostolių, o kitos ieškinio dalies netenkino. Teismas taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas, įvertinęs šalių parodymus ir rašytinius įrodymus byloje, padarė išvadą, kad dėl sutarties neįvykdymo egzistuoja tiek atsakovo neteisėti veiksmai, tiek kaltė. Vertindamas šių sąlygų egzistavimą, teismas atsižvelgė į tai, kad 2021 m. vasario 24 d. šalys sudarė preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, kurios 4.2 punkte atsakovas garantavo, kad pagrindinės namo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo dieną namas priklausys pardavėjui nuosavybės teise, nebus areštuotas, perleistas, išnuomotas ar kitaip apsunkintas. Tačiau, kaip nustatė teismas iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. gruodžio 1 d. išrašo, jau 2021 m. rugpjūčio 10 d. buvo įregistruotos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), D. S. vardu, 2021 m. rugpjūčio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Anot teismo, šiuo atveju sutartinių įsipareigojimų pažeidimų konstatavimui neturi įtakos faktas, kad buvo įregistruotos tik nuosavybės teisės į sklypą, kadangi su ieškovu sudarytos 2021 m. vasario 24 d. preliminariosios namo pirkimo–pardavimo sutarties 1.1 punkte šalys apibrėžė sutarties dalyką, kuris apima tiek statomą namą, tiek žemės sklypą. Į bylą pateikta 2021 m. rugpjūčio 9 d. notarinė pirkimo pardavimo sutartis patvirtina, kad G. B. ir I. B. perleido D. S. visas nuosavybės teises į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 6 800 Eur (2021 m. rugpjūčio 9 d. sutarties 3.1 punktas). Be to, teismo įsitikinimu, atsakovo nesąžiningumą siekiant išvengti pareigų, kylančių iš 2021 m. vasario 24 d. preliminarios namo pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo, netiesiogiai patvirtina ir aplinkybė, kad D. S. atsakovas pardavė žemės sklypą mažesne nei VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodoma rinkos verte (2021 m. rugpjūčio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties 2.2 punkte nurodyta vidutinė sklypo rinkos vertė sudarė 109 00 Eur). Juolab, kad 2021 m. rugpjūčio 9 d. notarinėje pirkimo–pardavimo sutartyje atsakovas nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, jog jokių įsipareigojimų, ribojančių disponavimo teises parduodamu turtu nėra, sudarydamas šią sutartį nepažeidžia jokių sutarčių ar kitokių įsipareigojimų trečiųjų asmenų atžvilgiu (aptariamos sutarties 5.1.1 punktas). Negana to, kaip pripažino atsakovas bylos nagrinėjimo metu, D. S. yra jo brolio sutuoktinės motina. Todėl aplinkybė, kad sutartį sudarė asmenys, kuriuos sieja šeimos ir giminystės ryšiai, o turto kaina realiai neatitinka jos rinkos vertės, nurodytos viešame registre, ir yra ženkliai mažesnė, teismui leido daryti išvadą, kad, sudarydamos šią sutartį, šios sutarties šalys ne tik žinojo ir buvo informuotos apie įsipareigojimus, kylančius iš 2021 m. vasario 24 d. preliminariosios namo pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau siekė išvengti ieškovo reikalavimų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, pateikimo teisme ateityje (pvz. CK 6.165 straipsnio 4 dalies arba 6.309 straipsnio 3 dalies pagrindu). Tuo tarpu atsakovas, 2021 m. lapkričio mėnesį ieškovui teikdamas pranešimą apie padidėjusią turto vertę ir prašydamas sumokėti didesnį avansą vykdant sutartį, jau nedisponavo parduodamu turtu ir šį faktą nuo ieškovo nuslėpė.

6.       Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal 2021 m. rugpjūčio 9 d. preliminarios atpirkimo sutarties 3.3 punktą atsakovui nepasinaudojus atpirkimo teise, D. S. už jai 2021 m. rugpjūčio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleistą statybos leidimą, statybos projektinę dokumentaciją bei pagal ją 2.1 punkte nurodytame žemės sklype atsakovo nebaigtą statyti namą įsipareigojo sumokėti atsakovui 25 000 Eur. Taigi, viso už parduodamą turtą (gyvenamąjį namą 80 proc. baigtumo su sklypu, Kauno r. sav. (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini),) kurio vertė paties atsakovo 2021 m. lapkričio 19 d. pranešimu, siųstu ieškovui sudarė 127 000 Eur, vadovaujantis su D. S. sudarytos 2021 m. rugpjūčio 9 d. preliminarios atpirkimo sutarties 3.3 punktu, ši jam turėjo sumokėti 31 800 Eur. Šiuos pinigus atsakovas patvirtino gavęs ir įnešęs į notaro depozitinę sąskaitą, siekdamas atsiskaityti su ieškovu. Faktas, kad turėdamas galimybę parduoti turtą mažiausiai už 112 000 Eur ieškovui, jis sutiko atsisakyti atpirkimo teisės už galutinę 31 800 Eur sumą brolio žmonos mamos naudai, teismui leido vertinti 2021 m. rugpjūčio 9 d. preliminarios atpirkimo sutarties 3.3 punkte ir 2021 m. rugpjūčio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties 3.1 punkte nurodomą nekilnojamojo daikto pirkimo kainą kaip formalią, neatitinkančią tikrovės, nurodytą siekiant eliminuoti ateityje galinčius kilti ginčus CK 6.165 straipsnio 4 dalies, CK 6.249 straipsnio 2 dalies pagrindu.

7.       Spręsdamas dėl ieškovui priteistinos turtinės žalos dydžio, teismas pažymėjo, kad ginčo namo statybos buvo faktiškai finansuojamos iš ieškovo avansu sumokėtų sumų, tačiau jos jam kompensuotos atsakovui pervedus jas į Kauno m. 18-ojo notarų biuro notaro D. G. depozitinę sąskaitą. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ieškovo prašomoje 30 000 Eur apimtyje, jos negali būti pripažintos atsakovo gauta nauda, kurią dar papildomai derėtų kompensuoti. Vis dėlto, teismas, atsižvelgęs į tai, kad ikisutartiniai šalių santykiai buvo pasiekę aukščiausią derybų pažangos laipsnį ir dėl to iš ieškovo pusės buvo atsiradęs pagrįstas pasitikėjimas, jog pagrindinė namo pirkimo–pardavimo sutartis bus sudaryta joje numatytomis sąlygomis, į tai, kad atsakovas ieškovui ketino pakelti parduodamo turto kainą nuo 112 000 Eur iki 127 000 Eur, kad interneto svetainėje www.aruodas.lt esančiame skelbime parduodamo ginčo nekilnojamojo turto pardavimo kaina sudaro 149 000 Eur ir 169 000 Eur, tai, kad sutartyje su D. S. formaliai buvo nurodyta 6 800 Eur dydžio žemės sklypo kaina, bei tai, kad pagal 2021 m. rugpjūčio 9 d. preliminarios sutarties 2.1 punktą perleisto statybos leidimo, statybos projektinės dokumentacijos ir nebaigto statyti namo kainą – 25 000 Eur, kitų į bylą pateiktų panašių sandorių vertę, sprendė, kad ieškovo prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė sutarties nutraukimo metu sudarė 15 000 Eur (t. y. skirtumas tarp pardavimo ir sutartos kainos). O, kadangi dalis šios sumos (6 000 Eur) buvo kompensuota pervedant sutartą kompensaciją į Kauno m. 18-ojo notarų biuro notaro D. G. depozitinę sąskaitą, ieškovui teismas iš atsakovo papildomai priteisė 9 000 Eur nuostolių atlyginimą.

8.       Teismas atmetė ieškovo prašymą priteisti neturtinės žalos atlyginimą, konstatavęs, kad įstatymas nenumato, jog neturtinė žala atlyginama neįvykdžius preliminariosios sutarties. Be to, iš ieškovo argumentų, ypač apibrėžiančių atsakovo neteisėtus veiksmus, teismas padarė išvadą, kad ieškovas akcentuoja pirmiausia žalos atlyginimo satisfakcinę, o ne kompensacinę funkciją. Negana to, teismas sprendė, kad ieškovas net ir neįrodė, jog jam kilo tokio intensyvumo neigiamos pasekmės, kurios galėtų sudaryti pagrindą priteisti neturtinę žalą (neįrodė, kad jo sveikata sutriko būtent dėl to, kad atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimo sudaryti su ieškovu pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį). Teismas sutiko su ieškovu, kad sutarties nevykdymas jam sukėlė neigiamus išgyvenimus, tačiau, teismo vertinimu, jie ne tokio laipsnio, kuris leistų konstatuoti, kad egzistuoja atsakovo pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas pabrėžė, kad vien faktinė aplinkybė, jog ieškovo sveikata tam tikru mastu yra sutrikusi, nereiškia, jog egzistuoja žalos sveikatai padarymo faktas ar priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų (prievolės neįvykdymo) ir ieškovo sveikatos sutrikimų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniame skunde ieškovas E. Ž. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimą priteisiant iš atsakovo 31 000 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apeliantas taip pat prašo priteisti iš atsakovo visas tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                        Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir padarė teisingas išvadas dėl to, kad atsakovas yra kaltas dėl sutarties nutraukimo, tačiau neteisingai paskaičiavo ir priteisė ieškovo patirtą turtinę žalą. Anot ieškovo, preliminarioje sutartyje buvo nustatyta 112 000 Eur ginčijamo turto kaina (sutarta kaina), o turtas buvo parduotas tretiesiems asmenims už 149 000 Eur (pardavimo kaina), todėl skirtumas tarp sutartos kainos ir pardavimo kainos yra 149 000 Eur – 112 000 Eur = 37 000 Eur, o ne 15 000 Eur kaip netinkamai ginčijamame sprendime suskaičiavo teismas. Todėl iš 37 000 Eur atėmus 6 000 Eur kompensaciją, kurią atsakovas pervedė ieškovui, teismas turėjo priteisti ieškovui 31 000 Eur turtinę žalą;

9.2.                        Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė visos ieškovo prašytos neturtinės žalos, nors būtent dėl atsakovo sprendimo nutraukti preliminarią sutartį savanaudiškais tikslais ieškovas ilgai išgyveno, prarado pasitikėjimą žmonių sąžiningumu ir padorumu, jam sutriko miegas, diagnozuotas nepatikslintas neorganinis miego sutrikimas. Be to, jis ilgą laiką neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, iš naujo ieškojo sau būsto, gaišo laiką derindamas projektus.

10.       Atsiliepime atsakovas G. B. apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti ieškovo apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

10.1.                      Ieškovas E. Ž. nepatyrė jokios turtinės žalos ir, atitinkamai, neįgijo teisės į turtinės žalos atlyginimą, kadangi šalys, sudarydamos Sutartį, iš anksto aptarė jos sąlygas ir aiškiai bei nedviprasmiškai susitarė dėl Sutarties atitinkamų nuostatų, tame tarpe 6.2 punkte iš anksto numatė tokios teisinės situacijos, kuri yra iškilusi šioje nagrinėjamoje byloje, sprendimo būdą – 6 000 Eur netesybų dydį;

10.2.                      Atsakovas, atsižvelgdamas į ieškovo daugkartinius namo išplanavimo sprendinių keitimus bei statybinių medžiagų trūkumą ir pabrangimą buvo priverstas minimaliai padidinti Sutarties kainą iki 127 000  Eur, tačiau ieškovui nesutikus su kainos didinimu, atsakovas tiek visą ieškovo sumokėtą 30 000 Eur dydžio avansą, tiek šalių sutartą 6 000 Eur netesybų sumą 2022 m. sausio 6 d. sumokėjo į notaro D. G. depozitinę sąskaitą. Taigi, atsakovas pasielgė būtent taip, kaip yra numatyta Sutarties 6.2. punkte. Toks atsakovo G. B. elgesys/veiksmai, atitinkantys šalių sudarytos Sutarties nuostatas, negali būti laikomi nesąžiningais/netinkamais;

10.3.                      Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime nepasisakė apie Sutarties 6.2 punkto (ne)taikymo savaime nereiškia, jog Sutarties 6.2 punktas neturi teisinės reikšmės ieškovo ir atsakovo teisiniams santykiams;

10.4.                      Ieškovas E. Ž. neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo sveikatos sutrikimų. Ieškovo į bylą pateiktas 2022 m. vasario 15 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymo išrašas neturi jokios teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje, kadangi derybos tarp šalių dėl nekilnojamojo turto pardavimo vyko jau nuo 2021 m. lapkričio mėnesio, t. y. kada, ieškovo teigimu, ieškovas sužinojo, kad turtas perleistas tretiesiems asmenims. Be to, ieškovas pateikė ieškinį teismui 2022 m. vasario 11 d., todėl, ambulatorinio apsilankymo aprašymo išraše nurodyta data iš esmės neatitinka ieškovo įrodinėjamo sveikatos sutrikimo laiko, kadangi išrašas gautas jau pateikus ieškinį teisme;

10.5.                      Ieškovas neįrodė, kad realiai ir ilgą laiką ieškovas neturėjo pastovios gyvenamosios vietos, ieškovo sudarytos sutartys dėl gyvenamosios vietos turėjimo / nuomos pasibaigė ir nebuvo pratęstos, ieškovas turėjo faktiškai ieškotis naujos gyvenamosios vietos ir pan.

11.       Apeliaciniu skundu atsakovas G. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-6249-1126/2022, ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo E. Ž. ieškinį visa apimtimi. Apeliantas taip pat prašo priteisti iš ieškovo E. Ž. atsakovo G. B. naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė šiuos esminius argumentus:

11.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prilygino interneto svetainėje www.aruodas.lt esančiuose skelbimuose pavaizduotus namus ginčo namui, dėl kurio pirkimo–pardavimo susitarė ieškovas ir atsakovas. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą dėl ieškovo pelno iš parduodamo turto;

11.2.                      Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo ir atpirkimo kainos formalumo, atitinkamai ir dėl atsakovo nesąžiningumo, yra nepagrįstos, kadangi teismas neįvertino žemės sklypo ir pradėto statyti statinio vertės bei kainos santykio žemės sklypo pardavimo dieną, t. y. 2021 m. rugpjūčio 9 d. Anot apelianto, jo galimybes sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį su ieškovu apribojo statybinių medžiagų trūkumas ir pabrangimas, ieškovo pageidavimų kaita dėl ginčo namo išplanavimo ir išdėstymo sprendinių, planų projektų keitimas, o ne žemės sklypo pirkimo–pardavimo ir atpirkimo sutartys. O tai, kad atsakovas G. B. neturėjo finansinių galimybių pasinaudoti teise atpirkti žemės sklypą iš D. S., ar tai, kad žemės sklypo pirkimo–pardavimo ir atpirkimo sandorius sudarė asmenys, kuriuos sieja tolimos giminystės ryšiai, savaime (lot. per se) nereiškia, kad atsakovas buvo nesąžiningas.

11.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė įrodyta ieškovo E. Ž. prarastos konkrečios galimybės piniginę vertę 15 000 Eur, apskritai nepasisakydamas apie ieškovo namo išplanavimo ir išdėstymo derinimo, planų projektų keitimą, nors šios esminės aplinkybės kartu su statybinių medžiagų pabrangimu turėjo būti vertinamos sprendžiant dėl atsakovo sprendimo pakelti ginčo namo ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo kainą pagrįstumo;

11.4.                      Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nieko nepasisakė dėl šalių pasirašytos preliminarios pirkimo–pardavimo sutarties 6.2 punkto reikšmės bei nenurodė motyvų, dėl kurių minėta nuostata šioje situacijoje (lot. ad hoc) negalėtų būti taikoma. Atsakovas G. B., atsižvelgdamas į šias šalių iš anksto aptartas ir nustatytas Sutarties sąlygas dėl atsakomybės už sutarties nevykdymą, 2022 m. sausio 6 d. pareiškimu kreipėsi į Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notarą D. G., į kurio depozitinę sąskaitą sumokėjo tiek visą ieškovo sumokėtą 30 000 Eur dydžio avansą, tiek šalių sutartą 6 000 Eur netesybų sumą, kuri sudaro 20 procentų avanso sumos. Taigi, atsakovas pasielgė būtent taip, kaip yra numatyta sutarties 6.2 punkte ir toks atsakovo G. B. elgesys/veiksmai, atitinkantys šalių sudarytos sutarties nuostatas, negali būti laikomi nesąžiningais/netinkamais.

12.       Atsiliepime ieškovas E. Ž. apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą. Ieškovė taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, atlyginimą ir prijungti prie bylos dvi nuotraukas. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:

12.1.                      Byloje nėra ginčo, kad namas trečiajam asmeniui buvo parduotas už 149 000 Eur sumą, todėl aplinkybė, kokio pastato nuotraukos buvo www.aruodas.lt paskelbtame skelbime, šiai bylai neturi jokios reikšmės. Kita vertus, pats atsakovas teismo posėdžio metu neneigė, kad tai analogiškas namas, kurį ketino pirkti ieškovas, o skelbime nurodyta kaina neatsitiktinai sutampa su ginčo namo pardavimo kaina;

12.2.                      Apeliantas apeliaciniame skunde nepagrįstai deklaruoja savo sąžiningumą. Priešingai, jo nesąžiningumą patvirtina sandorių su D. S. sudarymo aplinkybės bei prieštaravimai apeliaciniame skunde dėl finansinių galimybių pasinaudoti atpirkimo teise. Negana to, 2022 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdžio metu atsakovas pats nurodė tokias papildomas aplinkybes, indikuojančias nesąžiningumą: a) neinformavo ieškovo apie tai, kad nebėra turto savininkas ir neturi teisės parduoti žemės sklypo su namu; b) neturėjo jokio įgaliojimo iš D. S., kad gali atlikti veiksmus jos vardu, t. y. turėtų teisę sudaryti sandorį jos vardu; c) neinformavo ir pačios D. S. apie tai, kad yra pasirašyta preliminarioji namo, kuris statomas ir priklauso D. S., pirkimo–pardavimo sutartis su ieškovu; c) negalėjo nurodyti, kokiais paskaičiavimais remiantis didino parduodamo svetimo turto kainą ieškovui; c) negalėjo nurodyti, kiek D. S. „investavo“ į namo statybas; d) negalėjo nurodyti, kiek pats buvo investavęs į namo statybą; e) nepaaiškino, kodėl „neatpirko“ žemės sklypo su namu, nors turėjo galiojančią sutartį su ieškovu 112 000 Eur sumai, o neva sutartas atpirkimo mokestis – tik 10 000 Eur; f) D. S. yra susijęs asmuo (atsakovo nurodymu – „brolio uošvienė“);

12.3.                      Atsakovo argumentai, kad Sutarties 6.2 punkte numatytos netesybos negali būti didesnės, prieštarauja sutarties tekstui ir įstatymui. Pirmiausia, pagal 6.2 punktą turi būti išreikštas pirkėjo noras dėl sutarties nutraukimo. Be to, minėtame Sutarties punkte nurodyta 6 000 Eur kompensacija už sutarties nutraukimą nėra įvardijama, kaip didžiausi galimi šalies nuostoliai, todėl nėra pagrindo teigti, kad šalys dėl tokių susitarė. Juolab, kad ieškovas savo reikalavimus šioje byloje kildino būtent iš įstatymo nuostatų, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnio 4 dalyje, 6.249 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų nuostatų. Tuo tarpu atsakovo argumentai dėl CK 6.204 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo neatitinka aplinkybių, kurioms esant, galima taikyti šio straipsnio nuostatas, t. y. neegzistuoja pirma ir antra CK 6.204 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Ieškovo apeliacinis skundas atmetamas. Atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas.

14.       Pagal CPK 320

15.       Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

       Dėl naujų įrodymų priėmimo

16. Apeliantas (ieškovas) E. Ž. su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pateikė prašymą prijungti prie bylos dvi nuotraukas, remiantis LR CPK 314 str., nes šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. gavus atsakovo apeliacinį skundą. Šiais įrodymais ieškovas siekia pagrįsti tai, kad 2021-08-09 sandorio su D. S. metu, namas jau buvo pradėtas statyti.  

16.        CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, turi būti pagrįstas įrodymų sąsajumas su byla (CPK 180 straipsnis).

17.        Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto teikiamus įrodymus, nes šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, be to, apelianto teikiami įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant ginčą ir nesusiję su ginčo esme (tinkamu nuostolių paskaičiavimu). Be to atsakovas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad namas buvo pradėtas statyti.

       Esminės faktinės bylos aplinkybės

16.       Nustatyta, kad 2021 m. vasario 24 d. šalys sudarė preliminarią namo pirkimo – pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo nupirkti, o atsakovas įsipareigojo parduoti žemės sklypą su jame pastatytu namu (baigtumas 80 proc.) už 112 000 Eur (Sutarties 1.1, 2.1 punktai). Tą pačią dieną ieškovas sumokėjo atsakovui 15 000 Eur avansą, kaip numatyta Sutarties 3.1 punkte. 

17.       2021 m. rugpjūčio 9 d. atsakovas, galiojant Sutarčiai ir ieškovei nežinant, pardavė žemės sklypą su jame esančiu pradėtu statyti namu savo giminaitei D. S. (brolio žmonos mamai) už 6 800 Eur. Pagal 2021 m. rugpjūčio 9 d. sutartį atsakovas (pardavėjai) sutarties pasirašymo metu perdavė pirkėjai visus su parduodamu žemės sklypu susijusius dokumentus, tame tarpe Statybos leidimą bei statybos projektinę techninę dokumentaciją, o taip pat visas statytojų teises ir pareigas (2021 m. rugpjūčio 9 d. sutarties 5.1.2 punktas). Taip pat patvirtino ir garantavo (2021 m. rugpjūčio 9 d. sutarties 5.1,1 punktas), kad: 1) Ginčų dėl parduodamo turto jokiame teisme nėra ir parduodamo turto atžvilgiu kitų draudimų ar įsipareigojimų, ribojančių naudojimo, valdymo ar disponavimo teises, nėra; 2) visos šios sutarties nuostatos ir visi pardavėjų šioje sutartyje prisiimti įsipareigojimai yra visiškai teisėti ir neprieštaraujantys teisės aktams, viešajai tvarkai ar gerai moralei <...>. 3) sudarydami šią sutartį pardavėjai nepažeidžia jokių sutarčių ar kitokių įsipareigojimų trečiųjų asmenų atžvilgiu <...>.

18.       2022 m. rugsėjo 6 d. atsakovas teismui pateikė 2021 m. rugpjūčio 9 d. preliminariąją žemės atpirkimo sutartį, pagal kurią atsakovas turi teisę atpirkti 2021 m. rugpjūčio 9 d. parduotą D. S. žemės sklypą iki 2021 m. gruodžio 31 d. už 10 000 Eur.

19.       Sutarties 4.2. punkte numatyta, kad „atsakovas pareiškia, patvirtina ir garantuoja, kad pagrindinės namo pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo dieną namas priklausys pardavėjui nuosavybės teise, nebus areštuotas, perleistas, išnuomotas ar kitaip apsunkintas“.

20.       Po žemės sklypo pardavimo D. S. (2021 m. rugpjūčio 9 d.), atsakovas su ieškovu toliau derino namo įrengimo darbus (pvz.: durų, langų, elektros) (el. laiškai: 2021 m. rugpjūčio 9 d., 2021 m. rugpjūčio 13 d., 2021 m. rugsėjo 21 d.).

21.       2021 m. rugsėjo 13 d. ieškovas, atsakovo prašymu, pagal Sutartį sumokėjo jam dar 15 000 Eur.

22.       2021 m. lapkričio 19 d. atsakovas pateikė ieškovui pranešimą dėl kainos pakėlimo, kuriame nurodė, kad dėl neprognozuoto per 2021 m. statybinių medžiagų tiekimo sutrikimų, jų susidariusio faktinio trūkumo ir ženklaus kainų pakilimo, padidina Sutarties kainą iki 127 000 Eur.

23.       2021 m. lapkričio 25 d. ieškovas parteikė atsakovui atsakymą, kuriame nurodė, kad nesutinka su kainos pakėlimu.

24.        Sutarties 6.2 punkte numatyta „jeigu pasibaigus terminui, nurodytam preliminariosios sutarties 6.1. punkte, pardavėjas atsisako arba vengia parduoti namą pirkėjui arba už namą pareikalauja didesnės kainos nei nurodyta sutarties 2 straipsnyje, neskaitant papildomų darbų, jei tokie buvo atlikti pirkėjo pageidavimu, ir jei susiklosto situacija, kad pardavėjas vėluoja atlikti savo įsipareigojimus, ilgiau kaip 2 (du) mėnesius po sutarto darbų pabaigimo termino kaip numato šios sutarties 4.6. punktas ir pirkėjas pareiškia norą dėl to nutraukti šią sutartį, nes nepageidauja ilgiau laukti, tuo metu pardavėjas privalo grąžinti pirkėjui visą iš jo gautą avansą bei 6000 (šešis tūkstančius) eurų dydžio kompensaciją, ne vėliau, kaip per 45 (keturiasdešimt penkias) kalendorines dienas“.

25.       2022 m. sausio 6 d. atsakovas įnešė į Kauno m. 18-ojo notarų biuro notaro D. G. depozitinę sąskaitą ieškovo pagal Sutartį sumokėtą avansą 30 000 Eur ir 6 000 Eur netesybų, kaip numato Sutarties 6.2 punktas.

26.       2022 m. balandžio 19 d. ieškovas sudarė preliminariąją pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo nupirkti kitą gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kauno raj. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., už 142 000 Eur.

27.       2022 m. balandžio 29 d. atsakovas Sutartyje nurodytą ginčo turtą (žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini)) pardavė tretiesiems asmenims už 149 000 Eur.

Dėl turtinės žalos

28.       Pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytu, kad ieškovo prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios dydis realiai yra pagrįstas paties atsakovo pateiktais pasiūlymais, sutarties nutraukimo metu sudarė 15 000 Eur (t. y. skirtumas tarp siūlomos pakeltos pardavimo (127 000 Eur) ir sutartos kainos (112 000 Eur)). Dalis šios sumos (6 000 Eur) buvo kompensuota, pervedant sutartą kompensaciją į Kauno m. 18-ojo notarų biuro notaro D. G. depozitinę sąskaitą, todėl ieškovui iš atsakovo priteisė 9 000 Eur nuostolių atlyginimo. 

29.       Tiek ieškovas, tiek atsakovas pateikė apeliacinius skundus, kuriuose nurodo savo nesutikimo argumentus dėl nustatyto 15 000 Eur nuostolių dydžio. Ieškovas mano, kad nuostoliai sudaro 37 000 Eur (skirtumas tarp Sutartyje sutartos kainos (112 000 Eur) ir turto padavimo tretiesiems asmenims kainos (149 000 Eur)), o atsakovas mano, kad nuostoliai yra Sutarties 6.2 punkte nustatyti (6 000 Eur) ir atlyginti, kurių papildomai priteisti nėra pagrindo.

30.       Taigi, ginčo esmė, ar yra pagrindas priteisti didesnius nuostolius negu Sutarties 6.2 punkte. Jeigu taip, ar pirmosios instancijos teismas priteisė teisingą nuostolių dydį, atsakovui atsisakius parduoti turtą už Sutartyje nustatytą kainą.

31.       CK 6.163 straipsnyje numatyta, kad šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant ikisutartiniams santykiams (1 dalis). Šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas (2 dalis). Šalis, kuri pradeda derybas dėl sutarties sudarymo ar derasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus (3 dalis).

32.       Aiškindamas šias nuostatas kasacinis teismas yra nurodęs, kad šalys turi teisę laisvai nuspręsti, su kuo pradėti derėtis dėl sutarties sudarymo, su kuo ir kokiomis sąlygomis sudaryti sutartį. Derybų pradėjimas nereiškia, kad sutartis bus sudaryta, nes šalys gali nesusitarti dėl tam tikrų sutarties sąlygų ir dėl to nepasiekti numatomo rezultato – sutarties sudarymo. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis neturi tikslo sudaryti. Taip pat pažymėta, kad, pirma, šaliai draudžiama vesti derybas, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties. Antra, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022).

33.       Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai dėl sutarties nesudarymo padarytus nuostolius. Kasacinis teismas, aiškindamas šią normą, yra nurodęs, kad teisinis pagrindas civilinei atsakomybei esant ikisutartiniams santykiams kilti yra nesąžiningas šalies elgesys (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022).

34.       Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl preliminariosios sutarties nevykdymo pasekmių, neabejotinai pripažįstama nukentėjusios šalies teisė ginti tikrumo interesą ir reikalauti iš nesąžiningos šalies dalyvavimo ikisutartiniuose santykiuose ir pasirengimui sudaryti pagrindinę sutartį realiai patirtų išlaidų, kitaip tariant, derybų išlaidų atlyginimo (pvz., kelionės išlaidų, advokato honoraro, dokumentų parengimo išlaidų ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-124-403/2021 42 punktą). Kasacinis teismas išaiškino, kad būtent tokie teisiniai šalių lūkesčiai ginami preliminariosios sutarties atveju. Taip apibrėžiamas ir preliminariosios sutarties sukuriamas teisinis tikrumas, nes šalys žino, kad nebus verčiamos sudaryti pagrindinės sutarties (CK 6.165 straipsnio 5 dalis), ir žino galimų nuostolių atlyginimo ribas (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Todėl CK 6.165 straipsnio 5 dalis nustato bendrąją taisyklę, apibrėžiančią preliminariosios sutarties šalių teisėtus lūkesčius ir teisinį tikrumą. Kita vertus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tam tikrais ikisutartinių prievolių pažeidimo atvejais gali būti pagrindas spręsti ne tik dėl tiesioginių išlaidų, bet ir dėl prarastos galimybės piniginės vertės, pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis (hipotetinėmis) pajamomis ar išlaidomis, atlyginimo priteisimo nukentėjusiai sąžiningai preliminariosios sutarties šaliai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ikisutartinių prievolių pažeidimo atveju taip pat galimos tokios faktinės ir teisinės situacijos, kai teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalautų, kad nukentėjusiai sąžiningai ikisutartinių santykių šaliai būtų kompensuotos ne tik tiesioginėse derybose dėl sutarties sudarymo turėtos išlaidos, bet ir prarastos konkrečios galimybės piniginė vertė, kurios realumą ši šalis sugebėtų pagrįsti. Sprendžiant dėl nukentėjusios ikisutartinių santykių šalies teisės reikalauti piniginio atlyginimo už prarastą galimybę, esminę reikšmę turėtų šalies, atsisakančios sudaryti pagrindinę sutartį, veiksmai sąžiningumo požiūriu: jei derybas be pakankamo pagrindo nutraukusi šalis savo elgesiu sukūrė kitai šaliai pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, kad sutartis tikrai bus sudaryta, tai ji, kaip nesąžininga šalis, privalėtų atlyginti kitai šaliai nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą – ne tik derybų metu turėtas išlaidas, bet ir prarastos galimybės piniginę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022).

35.       Be to, kasacinis teismas yra pripažinęs ir nesąžiningos šalies gautos naudos priteisimo nukentėjusiai šaliai galimybę. Kai nesąžininga ikisutartinių santykių šalis iš savo neteisėto elgesio gauna naudos, sąžininga šių santykių šalis galėtų reikalauti pripažinti šią naudą jos nuostoliais, nes faktiškai nesąžiningos šalies gauta nauda ir yra sąžiningos šalies patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Kita vertus, kasacinio teismo praktika nedetalizuoja, kokiais konkrečiai atvejais galėtų būti ginamas nukentėjusios šalies lūkesčio interesas, tačiau nurodo bendrą taisyklę, kai nukentėjusi šalis galėtų reikalauti ginti ne tik tikrumo, bet ir lūkesčio interesą – nesąžiningos šalies elgesys, kuriuo kitai šaliai buvo sukurtas pagrįstas pasitikėjimas ir įsitikinimas, kad sutartis tikrai bus sudaryta. Tokiu atveju nesąžininga šalis privalėtų atlyginti kitai šaliai nuostolius už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022).

36.       Daugumoje jurisdikcijų objektyvus (abstraktus) nuostolių apskaičiavimo metodas, kaip ginantis lūkesčio (sutarties tinkamo įvykdymo) interesą, yra taikomas sutartinės civilinės atsakomybės atveju ir nėra taikomas ikisutartinių pareigų nevykdymo (pažeidus pasitikėjimo interesą) situacijoje. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, tiek pagal naujausioje kasacinio teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022 pateiktus išaiškinimus tam tikrais atvejais galimas tinkamo sutarties įvykdymo (lūkesčio) intereso gynimas ir ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022).

37.       Įstatymo (CK 6.165 straipsnio) nuostatose, reglamentuojančiose preliminariosios sutarties institutą, expressis verbis (tiesiogiai; aiškiais žodžiais) nenurodyta, kokie nukentėjusios šalies patirti nuostoliai įeina į atlygintinų nuostolių kategoriją preliminariosios sutarties nevykdymo atveju, tačiau atsakymą į klausimą, kokia yra atlygintinų nuostolių apimtis preliminariosios sutarties nevykdymo atveju, pateikia teismų praktika. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad taikant ikisutartinę atsakomybę siekiama nukentėjusią šalį sugrąžinti į tokią padėtį, kurioje ji buvo iki teisių pažeidimo, t. y. kaip nuostoliai atlyginama tai, ką asmuo prarado dėl nesąžiningų derybų, o ne tai, ką jis būtų gavęs, jeigu pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2013). Taigi pripažįstama, jog nuostoliai ikisutartinės atsakomybės taikymo atveju turi būti apriboti nukentėjusios šalies grąžinimu į buvusią padėtį iki derybų tokia apimtimi, kokia ji patyrė praradimų dėl pasitikėjimo kita šalimi, kad nukentėjusi šalis nepagrįstai neatsirastų tokioje padėtyje, kurioje ji būtų tinkamo ikisutartinių prievolių įvykdymo atveju, ir nuostoliai netaptų baudiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2022).

38.       Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti nuostolius (gindamas lūkesčio interesą), kuriuos apskaičiuoja naudojant restitucinių nuostolių metodą, įtvirtintą CK 6.249 straipsnio 2 dalyje.

39.       Galimybė priteisti šių nuostolių atlyginimą yra vienas iš kontroversiškiausių klausimų sutarčių teisės doktrinoje. Dauguma Vakarų teisės tradicijos jurisdikcijų tokius nuostolius laiko anomalija ir leidžia priteisti jų atlyginimą tik ypatingais išimtiniais atvejais, kai pažeidžiamos aukštesnės teisinės vertybės (pavyzdžiui, privatumo apsauga, valstybės paslaptys, sąžininga konkurencija ir pan.) negu tinkamas sutarties įvykdymas. Taip yra todėl, kad civilinė atsakomybė atlieka kompensacinę funkciją. Jos tikslas nėra bausti skolininką už civilinės teisės pažeidimą. Praktikoje neretai restituciniai nuostoliai peržengia kompensacinių nuostolių ribas, todėl paprastai jų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022).

40.       CK 6.249 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta restitucinių nuostolių taisyklė tam tikrais atvejais gali būti naudojama kaip lūkesčio intereso pažeidimu sukeliamų nuostolių apskaičiavimo metodas. Tokiu atveju priteistini nuostoliai neturi peržengti kompensacinės sutartinės atsakomybės ginamos ribos. Saugomo lūkesčio intereso riba būtų peržengta, jei byloje būtų nustatyta, kad Patalpų rinkos vertė preliminariosios sutarties pažeidimo metu būtų mažesnė nei Patalpų pardavimo trečiajam asmeniui kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-1075/2022).

41.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, pirmiausia pažymi, kad nuostolių apskaičiavimo metodas, kaip ginantis lūkesčio (sutarties tinkamo įvykdymo) interesą ikisutartiniuose santykiuose yra galimas tik išimtinais atvejais, esant tam tikroms sąlygoms. Antra, byloje nustatyta, kad atsakovas 2021 m. lapkričio 19 d. pateikė ieškovui pasiūlymą sudaryti pagrindinę sutartį didesne kaina, negu Sutartyje numatyta, nurodydamas tam savo argumentus. Ieškovas nesutiko su atsakovo pasiūlymu. Taigi, nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas nesiekė sudaryti pagrindinės sutarties su ieškovu bei vedė nesąžiningas derybas (neturint tikslo sudaryti pagrindinės sutarties). Trečia, nagrinėjamu atveju, esminė aplinkybė yra ta (kuri skiria nagrinėjamą bylą nuo paminėtų kasacinio teismo nutarčių), kad Sutarties 6.2 punkte šalys susitarė dėl mokamos kompensacijos (nuostolių), atsakovui (pardavėjui) atsisakius parduoti sutartą turtą, t. y. šalys ikisutartiniuose santykiuose sutarė, jog jų nuostoliai atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį bus 6 000 Eur (Sutarties 6.2 punktas ir 6.3 punktas). Sutarties 6.2 punkte netgi nurodyta konkreti aplinkybė – „jeigu pareikalaujama didesnės kainos, negu nurodyta Sutarties 2 straipsnyje“, - kuriai esant turi būti mokama 6 000 Eur kompensacija. Taigi, ši Sutarties sąlyga ieškovui buvo aiški ir žinoma nuo Sutarties sudarymo momento, t. y. tiek ieškovas, tiek atsakovas suprato (turėjo suprasti), kad jų atsakomybės riba, atsisakius savo įsipareigojimų pagal Sutartį yra 6 000 Eur. Pripažinti, kad šalys Sutartyje susitarė tik dėl minimalių nuostolių nėra jokio pagrindo, nes taip nėra nurodyta Sutartyje, o turint omenyje, kad tai ikisutartiniai santykiai, kuriuose nėra privalomumo sudaryti pagrindinę sutartį, ką neabejotinai suprato šalys, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas, gindamas lūkesčio interesą, gali reikalauti tik Sutarties 6.2 punkte nustatytų nuostolių, kuriuos atsakovas ir atlygino.

42.       Kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai, sprendžiant ginčą dėl turtinės žalos atlyginimo, yra nereikšmingi, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma.

Dėl neturtinės žalos

43.       Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti ieškinį dėl 7 000 Eur neturtinės žalos iš atsakovo priteisimo. Teismas ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad neįrodytas žalos sveikatai padarymo faktas bei priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų (prievolės neįvykdymo) ir ieškovo sveikatos sutrikimų.

44.       Neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančiose teisės normose (CK 6.250 straipsnis) nenustatyta ribojimo priteisti neturtinę žalą, atsižvelgiant į tai, ar neturtinė žala padaryta sutarties, delikto ar ikisutartinių santykių pažeidimo atvejais. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Be to, sprendžiant atsakomybės ikisutartiniuose santykiuose klausimą, teisiškai reikšminga tai, kad asmuo, sudarydamas preliminariąją sutartį, turi prisiimti riziką, jog pagrindinė sutartis gali būti nesudaryta, ir veikti apdairiai, kad išvengtų neigiamų padarinių, jeigu sutartis bus nesudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007).

45.       Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad, nustatant neturtinės žalos faktą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, formuojama teismų praktika, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007).

46.       Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo būdui, taikyti yra ieškovo pareiga (CPK 178 straipsnis).

47.       Ieškovas pateikė į bylą 2022 m. vasario 15 d. ambulatorinio apsilankymo pas gydytoją aprašymą iš kurio matyti, kad skundžiasi tuo, kad turi daug pergyvenimų, sutriko miegas, diagnozuotas nepatikslintas neorganinis miego sutrikimas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis įrodymas nėra pakankamas pagrįsti neturtinės žalos atsiradimo faktą dėl atsakovo 2021 m. lapkričio mėnesį atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį su ieškovu, juo labiau, kai ieškovo apsilankymas pas gydytoją įvykęs jau po ieškinio teismui pateikimo (2022 m. vasario 11 d.). Kitų įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos, apart ieškovo paaiškinimų, byloje nėra. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į tai, jog dalyvaudamas ikisutartiniuose santykiuose ieškovas suprato (turėjo suprasti), kad pagrindinė sutartis gali būti nesudaryta (atsakovas neturi, net ir sudaręs preliminariąją sutartį, pareigos sudaryti pagrindinę sutartį), į tai, kad byloje nepateikta įrodymų apie neturtinės žalos atsiradimo faktą bei buvimą kitų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas pagrįstai.

       Dėl procesinės bylos baigties

48.       Apibendrinant kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškovo reikalavimas (dėl 9 000 Eur nuostolių priteisimo), panaikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Kita teismo sprendimo dalis lieka nepakeista.

49.       Kadangi teismo sprendimas iš dalies panaikinamas, panaikinama ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos iš naujo (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50.       Ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovo priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

51.       Atsakovas pateikė duomenis, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 1 996,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios pagrįstos byloje pateiktais įrodymais (prašymu, PVM sąskaita 2022 m. liepos 26 d. Serija KM Nr. 2022-086, apmokėjimą patvirtinančiais įrodymais), o apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 050 Eur (203 Eur žyminis mokestis ir 847 Eur išlaidos už suteiktas teisines paslaugas) bylinėjimosi išlaidų. Taigi, viso patyrė 3 046,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš ieškovo.

52.       Taip pat iš ieškovo priteistinos 17,92 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 96 straipsnis).

       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

       Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovo E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), reikalavimas dėl 9 000 Eur nuostolių priteisimo ir ieškinį šioje dalyje atmesti.

       Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir jas paskirstyti iš naujo.

       Atsakovui G. B., a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovo E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti 3 046,50 Eur (tris tūkstančius keturiasdešimt šešis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

       Valstybei iš ieškovo E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisti 17,92 Eur (septyniolika eurų 92 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

       Kita teismo sprendimo dalis lieka nepakeista.

       Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                Evaldas Burzdikas

                       Edvardas Paliokas

                       Jurgita Sujetienė