Civilinė byla Nr. 3K-3-334/2012
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01443-2009-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 114.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. liepos 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Janinos Stripeikienės ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. L. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovams E. L. (gim. 1953 m.) ir E. L. (gim. 1979 m.), trečiasis asmuo Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarė L. V., dėl dovanojimo sutarčių panaikinimo, palikimo priėmimo fakto nustatymo ir restitucijos taikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Sutuoktiniai V. L. ir S. L. 2002 m. birželio 5 d. sutartimi padovanojo sūnui E. L. (gim. 1953 m.) 0,0603 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). E. L. (gim. 1953 m.) 2002 m. liepos 8 d. dovanojimo sutartimi šį turtą padovanojo savo sūnui (V. L. vaikaičiui) E. L. (gim. 1979 m.).
Ieškovas V. L. 2009 m. rugsėjo 17 d. ieškiniu prašė: 1) nustatyti, kad jis priėmė po sutuoktinės S. L. mirties 2004 m. balandžio 12 d. atsiradusi palikimą, taip pat turtines reikalavimo teises; 2) panaikinti 2002 m. birželio 5 d. ir 2002 m. liepos 8 d. dovanojimo sutartis; 3) taikyti restituciją ir žemės sklypą bei pastatus grąžinti jo nuosavybėn. Ieškovo teigimu, maždaug prieš 4–5 metus prasidėjo jo ir atsakovų nesutarimai, atsakovai ėmė juo nesirūpinti, be jo sutikimo pradėjo rekonstruoti garažą, trukdyti ieškovui savarankiškai tvarkytis namų valdoje. Atsakovas E. L. (gim. 1953 m.), būdamas neblaivus, 2008 m. birželio 24 d. naktį užpuolė ieškovą ir jį sužalojo; dėl to Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl fizinio smurto nukentėjusiojo tėvo atžvilgiu panaudojimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Ieškovo teigimu, vaikaitis E. L. (gim. 1979 m.) taip pat nesirūpina ieškovo buitimi, neremontuoja jam padovanoto gyvenamojo namo, konfliktuoja. Dėl šių aplinkybių ieškovas jaučiasi apgautas ir siekia susigrąžinti su žmona užgyventą turtą (CK 6.472 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui 7070 Lt advokato pagalbos išlaidoms atlyginti. Teismas sprendė, kad vien atsakovo E. L. (gim. 1953 m.) nuteisimo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. nuosprendžiu faktas nėra pagrindas ieškiniui patenkinti. Grįsdamas šią išvadą, teismas nurodė, jog po ginčo sandorių sudarymo ilgą laiką ieškovu ir dovanotu turtu buvo tinkamai rūpinamasi, o 2008 m. birželio 24 d. kilusį ieškovo ir jo sūnaus atsakovo E. L. (gim. 1953 m.) konfliktą didele dalimi lėmė paties ieškovo veiksmai (ieškovas pats teisme pripažino, jog nesutaria su sūnumi bei vaikaičiu, neleisdavo ir neleidžia atsakovams naudotis gyvenamuoju namu, yra pakeitęs spynas, reikalauja nugriauti baigiamus statyti pastatus ginčo namų valdoje). Teismas nustatė, kad atsakovas E. L. (gim. 1979 m.) išlaiko ginčo namų valdą, moka reikiamus mokesčius bei savo lėšomis gerina nekilnojamojo turto būklę, todėl atmetė ieškovo teiginius, jog dovanotas turtas naikinamas. Teismo nuomone, šalių nesutarimai dėl remonto negali būti pripažinti veiksmais, griežtai smerktinais moralės požiūriu, o byloje nėra konkrečių įrodymų, kurie patvirtintų netinkamą, griežtai smerktiną moralės požiūriu atsakovų elgesį (CK 6.472 straipsnis), nes pats ieškovas neneigia, jog jam jau beveik 10 metų po dovanojimo leidžiama nekliudomai naudotis gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, jis turi raktus, ten yra jo daiktai (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė ieškovo reikalavimą nustatyti palikimo priėmimo faktą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad nagrinėjamu atveju šalių konfliktų kilo dėl namų valdoje esančio garažo ir ūkinio pastato rekonstrukcijos bei gyvenamojo namo naudojimo. Aplinkybė, kad šalia ieškovo gyvenamosios vietos vyksta statybos darbai, sukelia pastarajam tam tikrų nepatogumų, tačiau neduoda pagrindo vertinti atsakovų veiksmus kaip griežtai smerktinus geros moralės požiūriu. Teisėjų kolegija pastebėjo, kad ieškovo argumentai prieštaringi, nes, nurodydamas, jog gyvenamas namas neprižiūrimas, neremontuojamas, ieškovas taip pat teigia, kad atsakovai neturi pagrindo veržtis į namą ir jis neprivalo šiems duoti raktų. Taigi atsakovų galimybė remontuoti namą suvaržyta, o pats ieškovas, neleisdamas savininkui naudotis jam priklausančia nuosavybe, sukelia konfliktinę situaciją, kurios buvimu ir grindžia savo ieškinį. Iš karto po sutarties sudarymo, šalių santykiams esant geriems ir atsakovams turint galimybę patekti į namą, buvo atlikti turto pagerinimo darbai. Kolegijos nuomone, neįrodyti teiginiai dėl ieškovo patiriamo psichologinio smurto, o aplinkybė, jog ieškovas ir po sutarties sudarymo gyvena ginčo name, rodo atsakovų gerą valią ieškovui ir nenorą didinti konflikto. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ginčo namą sūnui padovanojo ne tik ieškovas, bet ir jo sutuoktinė S. L., tačiau nėra duomenų, jog ši būtų kreipusis su reikalavimu pripažinti sandorį negaliojančiu kaip prieštaraujantį jos valiai. S. L. savo mirties dieną nuosavybės teisių į ginčo nekilnojamąjį turtą neturėjo, todėl ieškovo teiginiai dėl šio turto paveldėjimo nepagrįsti ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį ieškinio reikalavimą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas V. L. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 10 d. sprendimą, grąžinti bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismai neteisingai aiškino geros moralės sąvoką ir nepagrįstai neatsižvelgė į Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. nuosprendyje nurodytas aplinkybes, susijusias su atsakovo (ieškovo sūnaus) griežtai smerktinu geros moralės požiūriu elgesiu – atsakovas smurtavo prieš ieškovą, padarė kūno sužalojimų, kėsinosi atimti ieškovo gyvybę. Atsakovai negerbia ieškovo, naudoja psichologinį smurtą, visiems tvirtina, jog ieškovas yra psichinis ligonis, tai taip pat yra geros moralės požiūriu smerktini veiksmai.
2. Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, tendencingai vertino įrodymus, todėl nepagrįstai sprendė, kad konfliktą lėmė ieškovo veiksmai. Šios teismų išvados prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nes nebuvo jokio konflikto dėl naudojimosi gyvenamuoju namu. Taip pat teismai nepagrįstai sprendė, kad gyvenamasis namas yra prižiūrimas, neatsižvelgė į tai, jog namo lubos ir sienos pajuodusios, vietomis matyti vandens tekėjimo pėdsakai, apie namą nėra betoninio tako, išgriauti laiptai į namą. Teismai nepagrįstai sprendė, kad visus komunalinius mokesčius moka atsakovas.
3. Teismai neteisingai sprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą ir neatsižvelgė į tai, kad atsakovui už atstovavimą pirmosios instancijos teisme priteistas 7070 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginimas neatitinka teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
Atsiliepimuose į kasacinį skundą atsakovai prašo ieškovo skundą atmesti ir teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsakovai nurodo, kad teismai objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino įrodymus ir priėmė pagrįstus sprendimus. Ginčo sutartis yra paprasta dovanojimo sutartis, geranoriškai žodžiu išreiškiant valią, kad turtas būtų padovanotas ieškovo vaikaičiui, o šis leistų seneliams gyventi dovanotame name. Kasatoriaus ir jo sutuoktinės valia įvykdyta: kasatorius, nemokėdamas jokių mokesčių, gyvena ginčo name, jo iš ten iškeldinti nesiruošiama, jo gerovei namas buvo remontuojamas, įrengtas vonios kambarys, tvarkomi kiemas ir sodas, rekonstruojamas garažas. Tačiau kasatoriaus tai netenkina, po sutuoktinės mirties jis nesilaiko elementarių higienos reikalavimų, neleidžia atsakovams tvarkyti namo vidaus, o vis teikia skundus dėl garažo rekonstrukcijos statybos darbų, vyksta administracinių bylų nagrinėjimas. Kasatorius yra konfliktiškas, nenuspėjamų poelgių, todėl atsakovai negali tinkamai rūpintis gyvenamuoju namu ir pačiu kasatoriumi, yra priversti vengti bendrauti, kad šis neturėtų pretekstų savo provokacijoms ir skundams rašyti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.
Šioje nutartyje teisėjų kolegija pasisako kasaciniame skunde keliamais klausimais dėl dovanojimo panaikinimo CK 6.472 straipsnio pagrindu, t. y. apdovanotajam atlikus moralės požiūriu griežtai smerktinus veiksmus prieš dovanotoją, ir teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis) ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 98 straipsnis), aiškinimo bei taikymo.
Dėl CK 6.472 straipsnio aiškinimo ir taikymo
CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Kad dovanojimas būtų panaikintas remiantis nurodyta teisės norma, būtina konstatuoti bent vieną iš būtinų sąlygų: 1) kad apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo; 2) kai atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų vertinimo kriterijų, yra išaiškinęs, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-162/2010). Siekiant užtikrinti viešąjį interesą, atitinkantį civilinių santykių stabilumą ir civilinės atsakomybės priemonių taikymo adekvatumą, bet koks dovanojimo sutarties šalių santykių pablogėjimas negali būti pagrindas panaikinti šią sutartį. CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis. Šiuo aspektu reikšmingais gali būti pripažįstami duomenys, ar neigiamai vertintinus veiksmus apdovanotasis atliko vien savo iniciatyva, ar kitam asmeniui juos išprovokavus, ar šių veiksmų neigiamų padarinių buvo sąmoningai siekiama ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-305/2011).
Pažymėtina, kad CK 6.472 straipsnio nuostatos taikytinos ginčijamo dovanojimo sandorio dalyviams – dovanotojui ir dovanos gavėjui. Tuo atveju, kai dovanos gavėjas gautą dovanų turtą perleidžia kitam asmeniui, toks turto perleidimo sandoris gali būti ginčijamas ne CK 6.472 straipsnio, o kitais sandorių negaliojimo pagrindais. Vis dėlto šioje byloje šalys pripažįsta, kad dovanotojų – kasatoriaus ir jo sutuoktinės – valia buvo turtą padovanoti vaikaičiui; tą patvirtina ir aplinkybė, jog dovanos gavėjas kasatoriaus sūnus turtą perleido kasatoriaus vaikaičiui iš karto jį gavęs, t. y. būtent kasatoriaus vaikaitis yra tikrasis dovanos gavėjas. Dėl to, byloje nesant duomenų dėl 2002 m. birželio 5 d. sutarties, kuria turtas padovanotas kasatoriaus sūnui, negaliojimo CK 1.87 straipsnio pagrindu, teisėjų kolegija vertina kasatoriaus vaikaičio, kaip dovanos gavėjo, veiksmus CK 6.472 straipsnio aspektu.
Nagrinėjamu atveju kasatorius, nesutikdamas su teismų procesiniais sprendimais, kasaciniame skunde nurodo, kad teismai neteisingai aiškino geros moralės sąvoką ir nepagrįstai netaikė CK 6.472 straipsnio 1 dalies, nes neatsižvelgė į Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. nuosprendyje nurodytas aplinkybes, susijusias su atsakovo (ieškovo sūnaus) griežtai geros moralės požiūriu smerktinu elgesiu. Kasatoriaus teigimu, atsakovai jo negerbia, naudoja psichologinį smurtą, tai taip pat yra geros moralės požiūriu smerktini veiksmai. Atsižvelgiant į tai, kad tikrasis dovanos gavėjas buvo kasatoriaus vaikaitis, sprendžiant dėl CK 6.472 straipsnio taikymo, pirmiausia turi būti vertinami jo veiksmai. Nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingų faktų, kad kasatoriaus vaikaitis pasikėsino į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar juos sunkiai sužalojo, nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Vertinant vaikaičio veiksmus geros moralės požiūriu, atsižvelgtina į teismų nustatytas aplinkybes, kad E. L. (gim. 1979 m.) išlaiko ginčo namų valdą, moka reikiamus mokesčius bei savo lėšomis gerina nekilnojamojo turto būklę. Namas buvo remontuojamas, kol kasatorius nedarė kliūčių atsakovams į jį patekti. Be to, kasatoriui leidžiama naudotis padovanotu turtu ir neketinama tam kliudyti ar kasatoriaus iškeldinti. Teismai taip pat nustatė, kad kasatoriaus vaikaitis jau ilgą laiką gyvena ne Lietuvoje, tačiau skiria lėšas ginčo namų valdos priežiūrai. Kasatorius, nesutikdamas su teismų išvada dėl vaikaičio veiksmų vertinimo, kasaciniame skunde iš esmės remiasi ne vaikaičio, o sūnaus netinkamu elgesiu, teiginių dėl psichologinio poveikio ar kitokio smerktino abiejų atsakovų elgesio niekuo negrindžia ir neįrodinėja (CPK 178 straipsnis).
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytą CK 6.472 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog kasatoriaus nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo pripažinti jo vaikaičio veiksmus prieštaraujančiais gerai moralei ir sudarančiais pagrindą naikinti dovanojimą. Teismai teisėtai sprendė, kad šalių nesutarimai dėl remonto negali būti pripažinti veiksmais, griežtai smerktinais moralės požiūriu, ir neatitinka pirmiau nurodyto išimtinio CK 6.472 straipsnio taikymo sąlygų pobūdžio, todėl priimti teismų procesiniai sprendimai atitinka kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose.
Šios išvados nepaneigia kasatoriaus teiginiai dėl jo sūnaus griežtai smerktino moralės požiūriu elgesio, nes, minėta, ginčo turto savininkas ir tikrasis dovanos gavėjas buvo ne kasatoriaus sūnus, o vaikaitis. Pažymėtina, kad kasatoriaus nurodytus veiksmus jo sūnus atliko praėjus maždaug šešeriems metams nuo dovanojimo sandorio sudarymo ir nuo dovanoto turto perleidimo kasatoriaus vaikaičiui. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad kasatoriaus nurodyti jo sūnaus veiksmai rodytų ypatingą nedėkingumą ir atitiktų kitas CK 6.472 straipsnio taikymo sąlygas, ypač atsižvelgiant į teismų nustatytas aplinkybes, jog kasatoriaus sužalojimas nesunkus, o konfliktas iš dalies išprovokuotas paties kasatoriaus elgesio.
Dėl įrodymų vertinimo
Kasatorius, nesutikdamas su teismų sprendimu atmesti ieškinį, nurodo, kad teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, tendencingai vertino įrodymus, todėl nepagrįstai sprendė, kad konfliktą lėmė paties kasatoriaus veiksmai, kad gyvenamasis namas yra prižiūrimas, kad visus komunalinius mokesčius moka atsakovas.
Nagrinėjant šiuos kasacinio skundo argumentus, būtina turėti omenyje, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. ir kt. v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; 2012 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje IĮ „Tinkreta“ v. UAB „Vikva“, bylos Nr. 3K-3-46/2012; 2012 m. liepos 2 d. UAB „Vilniaus energija“ v. S. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-348/2012; kt.).
Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųstų teismų procesinių sprendimų turinį, kasacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėję teismai pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai) ar nukrypo nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimais. Iš teismų procesinių sprendimų matyti, kad teismai, spręsdami dėl šalių konflikto buvimo fakto ir priežasčių, dovanoto turto priežiūros bei būklės, įvertino tiek kasatoriaus, tiek atsakovų pateiktus įrodymus: šalių, trečiojo asmens notarės paaiškinimus, rašytinius įrodymus – ginčo dovanojimo sutartis, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. nuosprendį, ginčo namų valdos nuotraukas, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, komunalinių mokesčių mokėjimą patvirtinančius dokumentus. Taip pat teismai atsižvelgė į kasatoriaus teiginių nenuoseklumą, įvertino šalių elgesį, t. y. jog kasatorius su sutuoktine laisva valia apsisprendė dovanoti turtą ir tai savarankiškai atliko, jog turtą dovanų gavęs kasatoriaus vaikaitis išlaiko ir juo rūpinasi (kiek tai įmanoma dėl kasatoriaus veiksmų), jog kasatorius pripažino neleidžiantis atsakovams naudotis gyvenamuoju namu (nors jo savininkas yra dovanos gavėjas), kelia reikalavimus dėl namų valdos tvarkymo, statybų ir pan. Teismai pasisakė dėl šių įrodymų tinkamumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių. Įvertinę byloje surinktus faktinius duomenis, teismai padarė išvadą, kad kasatorius neįrodė, jog būtų CK 6.472 straipsnio taikymo sąlygos. Tokia išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.
Kasatorius, nesutikdamas su teismų išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismai, atlikdami įrodymų vertinimą, būtų pažeidę teisės normas ar netinkamai jas taikę. Kasatorius iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė teismai. Minėta, kad kasacinės instancijos teismas nagrinėja teisės klausimus, todėl, kasatoriui nekeliant teisės normų, susijusių su įrodinėjimo procesu, pažeidimo ar netinkamo aiškinimo bei taikymo klausimo, argumentai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo neduoda pagrindo abejoti teismų procesinių sprendimų teisėtumu. Kasatoriaus kitokia nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismų išvadomis, pagrįstomis ne tik kasatoriaus nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorius nepagrindė savo teiginių, jog teismai netinkamai ir tendencingai vertino įrodymus; bylos medžiaga patvirtina, kad teismai rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje nurodytus argumentus, patikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamus pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinius sprendimus, konstatuoja, kad naikinti ar keisti juos kasacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl kasacinis skundas atmestinas, o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasatorius skunde kelia klausimą dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo, nurodydamas, kad atsakovui už atstovavimą pirmosios instancijos teisme priteistas 7070 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginimas neatitinka teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ta pati advokatė atstovavo abiems atsakovams, pirmosios instancijos teisme atlikti tokie procesiniai veiksmai: parengti atsakovų atsiliepimai į ieškinį ir į patikslintą ieškinį, atskirasis skundas dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsiliepimai į atskirąjį skundą; advokatė dalyvavo dviejuose parengiamuosiuose teismo posėdžiuose (bendra trukmė – 2 val.) ir trijuose teismo posėdžiuose (bendra trukmė – 5 val.). Atsižvelgiant į šiuos advokatės pirmosios instancijos teisme atliktus veiksmus ir suskaičiavus už juos mokėtiną atlyginimą pagal teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo atsakovui iš kasatoriaus priteistas advokato pagalbai turėtų išlaidų atlyginimas atitinka pirmiau nurodytas Rekomendacijas ir CPK 98 straipsnio 2 dalį. Dėl to kasatoriaus skundo argumentai dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo atmestini.
Atmetus kasacinį skundą, kasatoriaus turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovai duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, turėtas kasaciniame teisme, nepateikė. Valstybei iš kasatoriaus priteistinas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimas – iš viso 80,03 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš ieškovo V. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 80,03 Lt (aštuoniasdešimt litų 3 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Janina Stripeikienė
Juozas Šerkšnas