Administracinė byla Nr. eA-3776-438/2018

      Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03777-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. E. M. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. E. M. C. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir Departamentas) 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. (15/6-12)12PR-152 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Kubos Respubliką“ (toliau – ir Sprendimas) nesuteikė pareiškėjui L. E. M. C. pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje ir nusprendė išsiųsti pareiškėją  į Kubos Respubliką.
2. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. (15/6-12)12PR-152; 2) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamu Sprendimu jo pasakojimo dalis dėl priklausymo Jehovos liudytojų religinei bendruomenei atmesta vien tuo pagrindu, jog 2017 m. rugsėjo 12 d. religinė bendrija Lietuvos Jehovos liudytojai raštu informavo Migracijos departamentą, kad iš Jehovos liudytojų filialo Kuboje gavo atsakymą, jog pareiškėjas nepriklauso šiai religinei bendruomenei. Šiame rašte nėra pateikta jokios informacijos į kokį filialą kreipėsi Lietuvos religinė bendruomenė ir nepateiktas K. J. liudytojų bendruomenės atsakymo originalas (tokio dokumento pareiškėjo byloje nėra), paprasčiausiai apsiribota abstrakčiu išsireiškimu, jog neva pareiškėjas nepriklauso šiai religinei bendruomenei. Nesant galimybių susipažinti su dokumento turiniu, kurio pagrindu pagrindiniai prieglobsčio prašymo motyvai atmetami kaip paneigti, yra suvaržytos pareiškėjo teisės į gynybą. Be to, minėtas dokumentas, kurio nėra pareiškėjo asmens byloje, yra vienintelis dokumentas, neva paneigiantis pareiškėjo pasakojimą. Pareiškėjo įsitikinimu, 2017 m. liepos 18 d. vykusioje apklausoje jis pateikė nuoseklų bei detalų pasakojimą apie savo priklausymą Jehovos liudytojų religinei bendruomenei, t. y. paaiškino šio tikėjimo praktikavimo pradžią (praktikuoja nuo gimimo, priklausė ir jo tėvai; tėvas buvo du kartus atleistas iš darbo vien dėl priklausymo minėtai bendruomenei), patirtas neigiamas pasekmes praeityje bei turimų, susijusių su šia religija, specifinių įsitikinimų įtaką jo politinei nuomonei (nuo mažens negiedodavo himno, „nesveikindavo“ vėliavos, dėl ko jį ne kartą išvarė iš mokyklos ir neleido tęsti studijų). Pasak pareiškėjo, Jehovos religiją išpažįstantys asmenys „nesveikina vėliavos, nepraeina karinės tarnybos, nepralieja kraujo, neina į politinius susitikimus, nesutinka su valdžios nuomone, nederina politinio ir religinio gyvenimo; nurodė, kad yra verčiamas atlikti karinę tarnybą, nors jo religija neleidžia jam to daryti; taip pat nurodė šios organizacijos įkūrimo ištakas, dėl ko turėtų būti taikomas abejonės privilegijos principas, t. y. pasakojimo dalis dėl jo priklausymo Jehovos liudytojų religinei bendruomenei, negalint pagrįsti to rašytiniais įrodymais, turėtų būti vertinama jo naudai ir laikytina nustatytu materialiniu faktu. Atsakovas be pagrindo nesurinko ir nevertino šios pareiškėjo prieglobsčio prašymą patvirtinančios/paneigiančios informacijos: laisvės išpažinti norimą religiją Kubos Respublikoje bei religinio judėjimo „Jehovos liudytojų“ narių padėtį bei šios bendruomenės narių persekiojimą Kubos Respublikoje. Tos aplinkybės, kurias pareiškėjas nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausos metu, atitinka įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau Migracijos departamentas jo nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, todėl be pagrindo atsisakė suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, jog Migracijos departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, turi būti patikrinta ir kita skundžiamo sprendimo dalis, t. y. dėl papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Pareiškėjas turi visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje jam gresia persekiojimas ir pavojus sveikatai/gyvybei dėl jo praktikuojamos religijos, o tai, pareiškėjo vertinimu, nesant pagrindo pripažinti persekiojimu, turi būti pripažinta pakankamu pagrindu papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimui. Migracijos departamentas 2017 m. kovo 4 d. priėmė sprendimą pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės, o sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo priimtas tik 2017 m. rugsėjo 26 d. Pareiškėjo apklausa atlikta tik 2017 m. liepos 18 d. Pareiškėjo įsitikinimu, Migracijos departamento veiksmai, t. y. terminų nesilaikymas, pažeidė ir apribojo pareiškėjo teises. Atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjo išsiuntimo į pilietybės valstybę atveju jis nebus kankinamas, su juo nebus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi ar nebus žeminamas jo orumas, yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į Kubo Respubliką jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.
4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsakovas paaiškino, kad, atlikdamas tyrimą, kreipėsi į Lietuvoje veikiančią religinę bendriją „Lietuvos Jehovos liudytojai“, prašydamas tarpininkauti kreipiantis į Kuboje esančią „Jehovos liudytojų“ organizaciją, jog būtų patvirtinta/paneigta prieglobsčio prašytojo nurodyta aplinkybė, jog jis yra Kubos „Jehovos liudytojai“ bendruomenės narys. Religinė bendrija „Lietuvos Jehovos liudytojai“ 2017 m. rugsėjo 12 d. aiškiai ir nedviprasmiškai raštu informavo Migracijos departamentą, kad iš „Jehovos liudytojų“ filialo Kuboje buvo gautas atsakymas, jog pareiškėjas nepriklauso minėtai Kubos religinei bendruomenei. Taigi pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis priklauso „Jehovos liudytojų“ religinei bendruomenei Kuboje, buvo paneigta ir pagrįstai nelaikyta nustatytu faktu. Atmetus pareiškėjo pasakojimą dėl priklausymo „Jehovos liudytojų“ religinei bendruomenei, nebuvo jokio poreikio ar būtinybės tirti šio judėjimo narių padėtį Kuboje. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjas teigė, kad jam nepatinka esama politinė Kubos sistema, todėl, vertindamas, ar galima konstatuoti pagrįstą tikimybę, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjas patirtų persekiojimui prilygstančius veiksmus, surinko aktualią kilmės valstybės informaciją. Surinkti duomenys patvirtino, kad Kubos valdžios pareigūnai vykdo atitinkamus veiksmus, nukreiptus prieš politinius aktyvistus ar asmenis, kurie kritikuoja Kubos komunistinę sistemą, tačiau vien tik asmens turima politinė nuomonė nėra pagrindas konstatuoti, jog jis visiškai pagrįstai bijo būti persekiojamas kilmės valstybėje. Pareiškėjas nėra nei disidentas, nei politinis aktyvistas, jokiais viešais veiksmais savo turimos politinės nuomonės nereiškė. Pareiškėjas nebuvo sulaikytas, įkalintas, prieš jį nebuvo panaudoti jokie smurto veiksmai ar teisinės, administracinės, teisminės priemonės, jam buvo išduotas Kubos Respublikos piliečio pasas, jis teisėtai, be jokių kliūčių išvyko iš savo kilmės valstybės. Tai, kad valdžios institucijos nesudarė jokių kliūčių pareiškėjo išvykimui, taip pat leidžia pagrįstai manyti, jog išvykimo iš šalies metu jis nebuvo pareigūnų dėmesio akiratyje. Taigi pareiškėjas neatitinka Kuboje persekiojamų asmenų dėl turimos skirtingos politinės nuomonės profilio. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindžia bendro pobūdžio teiginiais, bendra situacija kilmės valstybėje, tačiau ne individualaus pobūdžio aplinkybėmis, kurios būtų susijusios su konkrečiai jam gresiančiu persekiojimu. Migracijos departamentas 2017 m. rugsėjo 26 d. išvadoje Nr. (15/6-12)-13PR-152RN (toliau – ir Išvada) detaliai aprašė ir pateikė vertinimą, kodėl nėra pagrindo pareiškėjui suteikti papildomą apsaugą, nes jis nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, priimant sprendimą dėl papildomos apsaugos buvo vertintos tos pačios aplinkybės kaip ir sprendžiant klausimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo. Sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos pareiškėjui priimtas dėl to, kad pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, jog kilmės valstybėje jam grėstų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Taip pat Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjui kilmės šalyje negresia pavojus, kuris būtų susijęs su Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytais veiksmais. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo prašymo nagrinėjimo terminas Migracijos departamento 2017 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. (15/6-2) 43PR-64, 2017 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. (15/6-7) 43PR-80 ir 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. (15/6-12) 43PR-98 buvo pratęstas iki 2017 m. rugsėjo 4 d. Migracijos departamento 2017 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. (15/6-12) 10K-35984 pareiškėjas buvo informuotas, kad jo prašymo per 6 mėnesius išnagrinėti nebuvo įmanoma dėl neproporcingai padidėjusio darbo krūvio (dėl esamos politinės situacijos pasaulyje, prieglobsčio prašytojų skaičius Lietuvoje itin išaugo), o sprendimą tikimasi priimti iki 2017 m. spalio 6 d. (sprendimas priimtas 2017 m. rugsėjo 26 d.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, savaime aplinkybė, kad prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimas nebuvo baigtas nustatytais terminais, negali daryti įtakos šio sprendimo išvadų pagrįstumui, o Migracijos departamentas tokiu atveju prieglobsčio prašytojui turėtų suteikti informaciją apie laikotarpį, per kurį tikimasi priimti sprendimą dėl jo prašymo. Nagrinėjamu atveju buvo laikomasi šių nuostatų.

II.

6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
7. Teismas konstatavo, kad ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. (15/6-12)12PR-152, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Teismas nustatė, kad policijos pareigūnai Šalčininkų mieste 2017 m. kovo 2 d. sulaikė pareiškėją, kuris pateikė Kubos Respublikos pasą, asmens tapatybės kortelę, tačiau neturėjo jokių buvimo Europos Sąjungos teritorijoje teisėtumą patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjas 2017 m. kovo 3 d. pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje, teigdamas, kad ieško geresnių gyvenimo galimybių, myli Europą, nenori grįžti į Kubą, yra dainininkas, nori plėsti savo talentą Europoje, ypač Lietuvoje, nori atsivežti savo šeimą. Pirminėje apklausoje paaiškino, kad yra Kubos pilietis, krikščionis, gyvena (duomenys neskelbtini),  išsilavinimas – aukštasis, profesija – dainininkas, dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kampanijoje. Iš Kubos išvyko dėl to, kad iš gaunamo atlyginimo negalėjo išmaitinti savo šeimos, turi du vaikus, dirbo per kelius darbus. Kuboje jam gresia nedarbas, skurdas dėl Kuboje esamos ekonominės ir politinės situacijos. Jis svajojo atvykti į Europą plėsti savo talentą, 4 metus taupė, kad galėtų atvykti į Europą. Todėl 2016 m. gruodžio 20 d. lėktuvu teisėtai (su asmens dokumentais) išskrido į Maskvą, o iš ten 2017 m. kovo 1 d. traukiniu nuvyko į Baltarusiją, kur pėsčiomis nelegaliai pateko į Lietuvos Respubliką. Departamentas 2017 m. kovo 4 d. sprendimu nusprendė jo pateiktą prašymą nagrinėti iš esmės, išdavė pareiškėjui užsieniečio registracijos pažymėjimą. Atsakovas raštais kreipėsi į kitas valstybines institucijas (Policijos departamentą, Valstybės saugumo departamentą), prašydamas pateikti informaciją dėl pareiškėjo. Taip pat Departamentas  2017 m. birželio 2 d., 2017 m. liepos 4 d., 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimais nusprendė pratęsti prašymo nagrinėjimo terminą iki 2017 m. rugsėjo 4 d., pakeitė pareiškėjui užsieniečio registracijos pažymėjimą. Pareiškėjas nesulaukęs galutinio sprendimo išvyko iš Lietuvos Respublikos, 2017 m. birželio 1 d. buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje ir perduotas Lietuvos Respublikai. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjas buvo sulaikytas iki 2017 m. rugpjūčio 2 d.  Užsieniečių registracijos centre, kol bus baigta jo teisinės padėties nustatymo Lietuvos Respublikoje procedūra. Taip pat Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimu pareiškėjo sulaikymo terminas buvo pratęstas iki 2017 m. lapkričio 2 d. Pareiškėjas 2017 m. liepos 18 d. pakartotinos apklausos metu (buvo daromas garso įrašas) paaiškino, kad Kuboje neįmanoma gyventi, jam nuolat grasinama, turėjo ekonominių, kultūrinių, emocinių problemų, jis kaip ir jo tėvai priklauso religijai „Testigo de Jehova“ (Jehovos liudytojai), kuri Kuboje yra uždrausta, organizacijos nariai yra persekiojami, jis negali laisvai praktikuoti savo religijos, negali susirasti gero, normalaus darbo. Teigė, kad yra profesionalus dainininkas, tačiau priverstas dirbti prastus, jo profesijos neatitinkančius darbus. Dėl savo religinių įsitikinimų negali atlikti karinės tarnybos, jam gresia bausmė už tarnybos vengimą, iki išvykimo dėl savo religijos asmeniškai nepatyrė jokios grėsmės, tačiau ateityje jam gali kas nors atsitikti, nenori grįžti į Kubą, nes jam nepatinka Kuboje esama politinė sistema. Migracijos departamentas, įvertinęs surinktus įrodymus, pareiškėjo paaiškinimus, padėtį Kuboje, pažymėjo, kad pareiškėjas nėra nei disidentas, nei politinis aktyvistas,  nebuvo sulaikytas, įkalintas, prieš jį nebuvo panaudoti jokie smurto veiksmai, teisinės ar administracinės priemonės, jam buvo išduotas Kubos Respublikos piliečio pasas, teisėtai, be jokių kliūčių išvyko iš savo kilmės valstybės, todėl jo baimė patirti baudžiamąjį persekiojimą, kitus veiksmus apskritai nėra pagrįsta, pareiškėjo pateikti argumentai nėra susiję su Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintais pabėgėlio statuso suteikimo pagrindais bei 1951 m. Ženevos konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalyje nustatytomis pabėgėlio statuso taikymo nuostatomis ir nėra priežasčių pareiškėjo atžvilgiu taikyti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies nuostatas. Todėl Departamentas 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimu nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nusprendė išsiųsti pareiškėją į Kubos Respubliką.
9. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsniu, Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 papunkčio antroje sakinio dalyje išdėstyta taisykle, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 1V-361 patvirtintu Užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas). Teismas, įvertinęs šių teisės aktų nuostatas, priėjo išvadą, kad viena iš būtinų sąlygų suteikti asmeniui pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą yra „visiškai pagrįstos baimės“ prieglobsčio prašytojui egzistavimas, jog jam jo kilmės valstybėje atsitiks įvykiai, nustatyti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje (bus persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų) ar 87 straipsnio 1 dalyje (bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos ir kt.). Nustatytos sąlygos „visiškai pagrįstos baimės“ buvimas reiškia, kad ši sąlyga turi būti vertinama pagal objektyvius, o ne subjektyvius kriterijus, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne kaip asmens, prašančio prieglobsčio, įsitikinimas.
10. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pateikti argumentai nėra susiję su Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintais pabėgėlio statuso suteikimo pagrindais ir Ženevos konvencijos dėl pabėgėlio statuso 1 straipsnio A dalyje numatytomis pabėgėlio statuso taikymo nuostatomis. Religinė bendruomenė „Lietuvos Jehovos liudytojai“ 2017 m. rugsėjo 12 d. raštu informavo Migracijos departamentą, kad iš „Jehovos liudytojų“ filialo Kuboje buvo gautas atsakymas, jog pareiškėjas nepriklauso minėtai Kubos religinei bendruomenei. Todėl atsakovas aiškiai paneigė pareiškėjo teiginį dėl jo priklausymo „Jehovos liudytojų“ religinei bendruomenei Kuboje, pagrįstai laikė nenustatytu faktu, o pareiškėjo teiginys, kad atsakovas apsiribojo abstrakčia pažyma, nėra pagrįstas. Migracijos departamento Prieglobsčio reikalų skyriaus 2017 m. rugsėjo 26 d. išvadoje, kuri buvo pagrindas priimti ginčijamą sprendimą, teigiama, kad pareiškėjas neatitinka Kuboje persekiojamų asmenų dėl turimos skirtingos politinės nuomonės profilio, nes valdžios institucijos prieš prieglobsčio prašytoją dėl jo turimos skirtingos politinės nuomonės nesiėmė jokių sankcijų, leido jam laisvai išvykti iš šalies, atsakovas negali konstatuoti pagrįstos tikimybės, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjas dėl turimų jo įsitikinimų Kuboje patirtų persekiojimui prilygstančius veiksmus. Todėl pareiškėjo baimė patirti šiuos veiksmus nėra apskritai pagrįsta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad atsakovas nesurinko bei nevertino prieglobsčio prašyme pateiktos informacijos apie laisvę išpažinti norimą religiją Kubos Respublikoje, „Jehovos liudytojų“ narių persekiojimą Kubos Respublikoje, nes atsakovas aiškiai nustatė, jog pareiškėjas nepriklauso „Jehovos liudytojų“ religinei bendruomenei Kuboje, todėl nebuvo jokio poreikio ar būtinybės tirti šio judėjimo narių padėtį Kuboje. Atsakovas surinko visą aktualią informaciją apie Kubos Respubliką, kuri atsispindi 2017 m. gegužės 24 d. pažymoje Nr. CUB-15/6-12 (toliau – ir Pažyma). Pareiškėjo pateikti paaiškinimai aiškiai patvirtina, kad jis nėra nei disidentas, nei politinis aktyvistas, jokiais viešais veiksmais savo turimos politinės nuomonės nereiškė, nebuvo sulaikytas, įkalintas, prieš jį nebuvo panaudoti jokie smurto veiksmai, teisinės ar administracinės priemonės. Pareiškėjui buvo išduotas Kubos Respublikos piliečio pasas, jis teisėtai, be jokių kliūčių išvyko iš savo kilmės valstybės. Todėl teismas laikė, kad pareiškėjas neatitinka Kuboje persekiojamų asmenų dėl turimos skirtingos politinės nuomonės, nes valdžios institucijos prieš pareiškėją dėl jo turimos skirtingos politinės nuomonės nesiėmė jokių sankcijų, leido jam laisvai išvykti iš šalies, todėl grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjas dėl turimų jo įsitikinimų Kuboje nepatirtų persekiojimui prilygstančių veiksmų, jo baimė patirti šiuos veiksmus apskritai nėra pagrįsta. Todėl visos šios aplinkybės patvirtina, kad pateiktos pareiškėjo aplinkybės grindžiamos vien tik pareiškėjo subjektyviomis, nieko nepagrįstomis prielaidomis, kurios prieštarauja bylos medžiagai bei jo paties pateiktiems rašytiniams dokumentams, vertinamos  kritiškai ir negali būti laikomos nustatytu faktu. Teismas sutiko su Migracijos departamento padaryta išvada, kad pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių aplinkybių, atitinkančių Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir Ženevos konvencijos 1 straipsnio A dalyje apibrėžtus pabėgėlio statuso kriterijus. Jo nurodyti faktai neatitinka pagrindinių kriterijų, dėl kurių suteikiamas pabėgėlio statusas, t. y. dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam. Atsakovas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo tvarką, ir sprendimą priėmė remdamasis motyvuota Išvada, kurioje pateiktos visos faktinės bylos aplinkybės, taip pat nurodytas įstatyminis sprendimo pagrindas.
11. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, Išvadą, skundo argumentus, taip pat konstatavo, kad Migracijos departamento sprendimas nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje priimtas teisėtai. Teismas nurodė, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog kilmės valstybėje jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei kils grėsmė dėl prievartos, kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Teismas priėjo išvadą, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų.
12. Teismas, įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, padarė išvadą, kad ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.
13. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad atsakovas nesilaikė jo prašymo nagrinėjimo terminų, pažeidė ir apribojo pareiškėjo teises, nes ši aplinkybė negali daryti įtakos šio sprendimo išvadų pagrįstumui. Be to, atsakovo 2017 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. (15/6-2) 43PR-64, 2017 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. (15/6-7) 43PR-80 ir 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. (15/6-12) 43PR-98 pareiškėjo prašymo nagrinėjimo terminas buvo pratęstas iki 2017 m. rugsėjo 4 d., taip pat atsakovo 2017 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. (15/6-12) 10K-35984 pareiškėjas buvo informuotas, kad jo prašymo per 6 mėnesius išnagrinėti nebus įmanoma dėl neproporcingai padidėjusio darbo krūvio, o sprendimą tikimasi priimti iki 2017 m. spalio 6 d. (sprendimas priimtas 2017 m. rugsėjo 26 d.). Teismas akcentavo, kad savaime aplinkybė, jog prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimas nebuvo baigtas Įstatymo 81 straipsnyje nustatytais terminais, negali daryti įtakos šio sprendimo išvadų pagrįstumui, o Migracijos departamentas tokiu atveju, tinkamai vykdydamas pareigą bendradarbiauti, prieglobsčio prašytojui turėtų suteikti informaciją apie laikotarpį, per kurį tikimasi priimti sprendimą dėl jo prašymo. Nagrinėjamu atveju buvo laikomasi šių nuostatų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A-3050-624/2016).
14. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, priėjo išvadą, kad Migracijos departamento 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimas Nr. (15/6-12)12PR-152 yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas nurodė, kad pripažinus, jog ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti atsakovą bylą išnagrinėti ir priimti sprendimą iš naujo.

III.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Migracijos departamento sprendimas atmesti pareiškėjo pasakojimą dėl jo priklausymo kilmės valstybėje veikiančiai religinei bendruomenei yra paremtas neaiškiomis aplinkybėmis parengtu Lietuvos Jehovos liudytoju religinės bendruomenės raštu. Nesant galimybių nei pareiškėjui, nei jo atstovui susipažinti tiek su Lietuvos religinės bendruomenės užklausimo turiniu, tiek su atsakymo į pateiktą užklausimą turiniu, buvo suvaržytos pareiškėjo teisės į teisminę gynybą. Argumentai dėl pateikto rašto patikimumo buvo pateikti skunde pirmosios instancijos teismui, tačiau dėl nežinomų priežasčių nebuvo analizuojami.
2. Migracijos departamento tyrimas buvo atliktas formaliai, tinkamai neišsiaiškinus visų svarbių aplinkybių, todėl teismas, nagrinėdamas bylą, matydamas akivaizdžius atlikto tyrimo trūkumus, privalėjo panaikinti Migracijos departamento sprendimą ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje iš naujo. Akivaizdu, kad pareiškėjas atitinka tarptautinės apsaugos suteikimo kriterijus.
16. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.
17. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė įrodymų, jog priklauso organizacijai ,,Jehovos liudytojai“ Kuboje. Atsakovo teigimu, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

18. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.“
19. To paties įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.“
20. Iš šių teisės normų matyti, kad viena iš būtinų sąlygų suteikti asmeniui pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą, yra tai, jog asmeniui, prašančiam prieglobsčio, turi egzistuoti „visiškai pagrįsta baimė“, kad jam jo kilmės valstybėje atsitiks įvykiai, kurie yra numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 86 straipsnio 1 dalyje ( bus persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų ) ar 87 straipsnio 1 dalyje (bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; kils grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija ir kt. ).
21. Iš Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies dispozicijų matyti, kad šių straipsnių sudėtys atribojamos viena nuo kitos pagal jų dispozicijose išdėstytų skirtingų priežasčių, dėl kurių asmuo pagrįstai bijo grįžti į savo kilmės valstybę, pobūdį bei skirtingų įvykių, neigiamų pasekmių pobūdį, kurie užsieniečiui gali atsitikti jam jo kilmės valstybėje.
22. Minėtose teisės normose nustatyta sąlyga – „visiškai pagrįstos“ baimės buvimas, kaip teisinė kategorija, reiškia, kad ši sąlyga, iš vienos pusės, turi būti objektyvaus pobūdžio , t. y., ji (individuali grėsmė ar beatodairiškas smurtas) turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik asmens, prašančio prieglobsčio, suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta sąlyga – „visiškai pagrįsta baimė“ apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta.
23. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant  prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs. 
24. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas buvo sulaikytas 2017 m. kovo 2 d., prašymą dėl prieglobsčio suteikimo pateikė 2017 m. kovo 3 d., tačiau nesulaukęs jo išnagrinėjimo rezultatų išvyko iš Lietuvos ir 2017 m. birželio 1 d. buvo sulaikytas Lenkijos Respublikoje. Pirminio 2017 m. kovo 3 d. prašymo dėl prieglobsčio suteikimo pareiškėjas negrindė ta aplinkybe, jog jis ir jo tėvai priklauso Kuboje uždraustai religinei bendruomenei „Testigo de Jehova“ (Jehovos liudytojai). Šį pagrindą prieglobsčiui suteikti pareiškėjas nurodė tik 2017 m. liepos 18 d., kai buvo pakartotinai apklausiamas po to kai buvo sugrąžintas iš Lenkijos į Lietuvą.
25. Šios aplinkybės patvirtina tai, jog pareiškėjo paaiškinimai apie esmines aplinkybes, sudarančias pagrindą prieglobsčio prašymui išspręsti, yra prieštaringi bei nenuoseklūs. Tai savo ruožtu duoda pagrįstą pagrindą abejoti pareiškėjo nurodomų aplinkybių realumu.
26. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas 2017 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į Lietuvoje veikiančią religinę bendriją „Lietuvos Jehovos liudytojai“ ir paprašė patvirtinti ar paneigti pareiškėjo priklausymą šiai religinei bendruomenei Kuboje. Religinė bendruomenė „Lietuvos Jehovos liudytojai“ 2017 m. rugsėjo 12 d. raštu informavo Migracijos departamentą, kad iš „Jehovos liudytojų“ filialo Kuboje buvo gautas atsakymas, jog pareiškėjas nepriklauso minėtai Kubos religinei bendruomenei (Prieglobsčio byla, b. l. 46-47).
27. Bylos nagrinėjimo apeliaciniame teisme metu pareiškėjas teismui taip pat pateikė dokumentą iš kurio būtų galima spręsti, jog jis ir jo tėvai galimai priklauso Kuboje uždraustai religinei bendruomenei „Testigo de Jehova“.  Tačiau iš šio dokumento matyti, kad tai yra tik jį galimai sukūrusios institucijos nepasirašyta dokumento kopija, kurios tikrumas teisės aktų nustatyta tvarka nėra patvirtintas. Kaip nurodo pareiškėjo atstovė, šį dokumentą jai perdavė pareiškėjas, kuris jį gavo iš draugo reziduojančio Kuboje. Įvertinus tai, jog šį dokumentą pareiškėjas pateikė tik bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, bei tai, kad jo neteikė anksčiau, kai byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme ir pan., darytina išvada, kad jis šį dokumentą iš Kubos turėjo gauti artimiausiu metu. Tai reiškia, kad pareiškėjas turi realią galimybę pateikti teismui įrodymus (pašto voką ir kt.), patvirtinančius jo teiginius, jog jam šį dokumentą atsiuntė konkretus asmuo jo prašymu. Tačiau teismui tokie įrodymai nėra pateikti. Visa tai įvertinus įrodymų patikimumo aspektu, darytina išvada, kad šis dokumentas negali būti pripažintas patikimu įrodymu, nes jis neatitinka reikalavimų, keliamų dokumentų nuorašams, nėra aiškus šio dokumento sukūrimo bei atsiradimo Lietuvoje šaltinis.
28. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas taip pat kelia abejones religinės bendruomenės „Lietuvos Jehovos liudytojai“ 2017 m. rugsėjo 12 d. rašte pateiktos informacijos patikimumu. Kolegija sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad nėra pateiktas atsakymo iš Kubos dokumento nuorašas ir pan., bei kad visa tai gali kelti abejones rašte pateiktos informacijos patikimumu. Tačiau šis dokumentas yra pasirašytas jį sukūrusios institucijos, jame yra pateiktas informacijos, nurodytos šiame dokumente, gavimo šaltinis. Visa tai lemia, kad šis dokumentas iš esmės atitinka reikalavimus kurie yra keliami įrodymų patikimumui.
29. Įvertinus pareiškėjo duotų šiuo klausimu paaiškinimų nenuoseklumą ir prieštaringumą, jo elgesį pasišalinant iš Lietuvos, nelaukiant prašymo dėl prieglobsčio suteikimo išnagrinėjimo rezultatų bei atsižvelgiant į tai, kad kitų duomenų, kurie paneigtų religinės bendruomenės „Lietuvos Jehovos liudytojai“ 2017 m. rugsėjo 12 d. rašte pateiktos informacijos tikrumą, iš esmės nėra, darytina išvada, jog surinkta informacija apie pareiškėją, paneigia jo aiškinimus apie jo priklausymą „Testigo de Jehova“ ir pan..
30. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nėra nei disidentas, nei politinis aktyvistas, nebuvo sulaikytas, įkalintas, prieš jį nebuvo panaudoti jokie smurto veiksmai teisinės ar administracinės priemonės, jam buvo išduotas Kubos Respublikos piliečio pasas, teisėtai, be jokių kliūčių išvyko iš savo kilmės valstybės, todėl jo baimė patirti baudžiamąjį persekiojimą, kitus veiksmus apskritai nėra pagrįsta. Visa tai lemia, kad pareiškėjo pateikti argumentai nėra susiję su Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintais pabėgėlio statuso suteikimo pagrindais bei 1951 m. Ženevos konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ 1 straipsnio A dalyje nustatytomis pabėgėlio statuso taikymo nuostatomis ir nėra priežasčių pareiškėjo atžvilgiu taikyti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies nuostatas. Todėl atsakovo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimas nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, bei išsiųsti pareiškėją į Kubos Respubliką, yra atitinkantis teisės aktų reikalavimus.
31. Apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, dėl ko tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. E. M. C. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys