Civilinė byla Nr. e2-494-464/2015

                                                                          Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01014-2014-9                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 110.4.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 9 d.

  Vilnius

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria panaikintos Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d.  nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-2776-221/2014 pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovui I. S. (I. S.) dėl sutartinių netesybų priteisimo.

              Teisėja

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo I. S. 300 000 Lt dydžio netesybas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – už 300 000 Lt sumą areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, o jų nesant ar esant nepakankamai, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, taip pat uždrausti atsakovui perleisti ar kitaip perduoti bendrovės UAB „XM Textiles“ akcijas tretiesiems asmenims. Nurodė, kad ieškinio suma (300 000 Lt) atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra labai didelė ir vien ši aplinkybė yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Papildomai atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas nėra Lietuvos pilietis, Lietuvoje vienintelis jo turimas turtas yra UAB „XM Textiles“ akcijos, kitą turimą turtą atsakovas gali siekti nuslėpti ir panaikinti, siekdamas išvengti vykdyti turtinę prievolę, taip sudarydamas sąlygas teismo sprendimo vykdymo apsunkinimui arba jo įvykdymo negalimumui.

Kauno apygardos teismas 2014-11-17 nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir areštavo atsakovui priklausančias pinigines lėšas 300 000 Lt dydžio sumai, esančias atsakovui priklausančiose sąskaitose Lietuvos Respublikos bankuose, leisdamas atsakovui disponuoti ta areštuotų piniginių lėšų dalimi, kuri sudaro jo mėnesinį darbo užmokestį ar jam prilygstančias pajamas; nustačius, jog atsakovas neturi pakankamai piniginių lėšų, nurodė, neviršijant ieškinio reikalavimo dydžio, areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei turtines teises, esančius pas atsakovą ir / ar trečiuosius asmenis, leisdamas atsakovui areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį, tačiau uždrausdamas areštuotu turtu disponuoti; uždraudė atsakovui perleisti ar kitaip perduoti UAB „XM Textiles“ akcijas tretiesiems asmenims. Nesant duomenų apie atsakovo turimus nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ar lėšas banko sąskaitose, teismas konstatavo prezumpciją, kad nagrinėjamu atveju didelė ieškinio suma sudaro pagrindą ją laikyti realia grėsme, padidinančia teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

Atsakovas I. S., nesutikdamas su šia teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad nėra sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. ieškinys prima facie yra nepagrįstas, o pritaikytos laikinosios priemonės yra neproporcingos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2014-12-17 nutartimi, sutikdamas su atskirojo skundo argumentais, juos įvertinęs byloje esančių įrodymų visumoje, panaikino Kauno apygardos teismo 2014-11-17 nutartimi atsakovui taikytas laikinąsias apsaugos priemones, taip pat leido šią teismo nutartį vykdyti skubiai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas R. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014-12-17 nutartį ir palikti galioti 2014-11-17 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teigia, kad atsakovo atskirajame skunde nėra nurodyta faktinių ir teisinių pagrindų, paneigiančių Kauno apygardos teismo 2014-11-17 nutartyje padarytas išvadas. Tuo tarpu Kauno apygardos teismo 2014-12-17 nutartis visiškai nemotyvuota, iš jos turinio nėra aišku, dėl kokių priežasčių panaikinamos laikinosios apsaugos priemonės.

Atsakovas I. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2014-12-17 nutartį. Nurodo, kad ieškovo ieškinys paremtas tarp R. B. ir XIN MENG INVESTMENT LIMITED 2008-03-12 sudarytos akcininkų sutarties nuostatomis ir įsipareigojimais. Atsakovas nėra šios sutarties šalimi. Taigi nagrinėjamu atveju ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl ieškovo atskirojo skundo argumentai dėl ieškinio sumos dydžio ir / ar atsakovo turtinės padėties neturi reikšmės.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo 2014-12-17 nutarties, kuria panaikintos ankstesne, 2014-11-17 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teismui sutikus su atsakovo atskiruoju skundu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 320 str., 338 str.).

Dėl nutarties motyvavimo

Pagal CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą nutartyje turi būti nurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, taip pat įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi. Nepaisant to, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą motyvais teismų praktikoje nevertinama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pateiktą šalies argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-03-12 nutartis c. b. Nr. 3K-3-117-706/2015).

Ieškovas atskirajame skunde teigia, jog skundžiama teismo nutartis yra visiškai nemotyvuota, iš jos turinio nėra aišku, kokiais motyvais remiantis teismas padarė išvadą, jog šioje proceso stadijoje pagal byloje esančius duomenis nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kils būsimo sprendimo neįvykdymo rizika. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, pritaria tokiems ieškovo atskirojo skundo argumentams, kad nutartyje pateikta motyvacija nėra pakankama. Tačiau tokio pobūdžio pirmosios instancijos teismo nutarčių peržiūrėjimo specifika suponuoja išvadą, jog nagrinėjamu atveju ši aplinkybė pati savaime nesudaro teisinių prielaidų panaikinti iš esmės pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Tokios pozicijos laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-11-14 nutartis c. b. Nr. 2-1959/2014). Pagal CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktą gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atskiruoju skundu, rašytinio proceso tvarka per 3 darbo dienas nuo atskirojo skundo gavimo pats panaikina skundžiamą nutartį. Nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje pripažįstama, jog pirmosios instancijos teismas išvadą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvimo daro įvertinęs bei atsižvelgęs būtent į atsakovo I. S. atskirojo skundo argumentus, juolab kad spręsdamas dėl ieškovo prašymo tokiais priemones taikyti, teismas rėmėsi vien ieškovo reikalavimais, neišklausęs kitos ginčo šalies (t. y. atsakovo) pozicijos šiuo klausimu. Atsakovo atskirajame skunde buvo išsamiai išdėstyta dėl ko, jo nuomone, laikinosios apsaugos priemonės atsakovui negalėtų būti taikomos (jis nėra sandorio, iš kurio ieškovas kildina savo reikalavimus, šalimi, taigi šios sutarties ir nepažeidė). Taigi pirmiau aptartų civilinio proceso įstatymo nuostatų dėl teismo pareigos argumentuoti savo sprendimus esmė išlaikyta, ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo, į kurį apeliuojama ieškovo atskirajame skunde.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų

Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus ir tik tuo atveju, jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, pavyzdžiui, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė (CPK 144 str. 1 d.). Tai reiškia, kad teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas ir tokiu atveju iš esmės neturi teisinės reikšmės, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tokia nuostata plėtojama Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-08-23 nutartis c. b. Nr. 2-882/2012, 2014-01-23 nutartis c. b. Nr. 2-222/2014).

Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas, atsižvelgiant į antrosios ginčo šalies (atsakovo) išdėstytus argumentus dėl jo neįsipareigojimo sutartimi ieškovui, į ieškovo reikalavimą faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes, į pateiktus į bylą duomenis, buvusius byloje priimant skundžiamą teismo nutartį, atsakovo atžvilgiu buvo pritaikytas nesant pakankamo pagrindo konstatuoti egzistuojančią būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Skundžiamos nutarties turinys leidžia padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo atskirajame skunde nurodytiems argumentams dėl ieškinio prima facie nepagrįstumo, t. y.  kad šiam teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą, teismui kilo abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai kitokiai apeliacinės instancijos teismo nuomonei kol kas susiformuoti taip pat neleidžia. Ieškinio reikalavimus dėl sutartinės prievolės pažeidimo ieškovas reiškia I. S., kuris akivaizdžiai nėra tarp R. B. ir XIN MENG INVESTMENT LIMITED 2008-03-12 sudarytos akcininkų sutarties, kurios nuostatomis ir grindžiamas ieškinys, šalimi. Objektyvių faktinių duomenų, kad I. S., kaip fizinis asmuo, įgydamas dalį UAB „XM Textiles“ akcijų, būtų perėmęs XIN MENG INVESTMENT LIMITED įsipareigojimus pagal ginčo sutartį, byloje nesama. Šių aplinkybių pakanka kilti abejonėms dėl ieškinio prima facie pagrįstumo, kadangi ieškinys nėra paremtas atsakovo pareigas ieškovo atžvilgiu sukuriančiais susitarimais ar teisės aktais. Apeliantui atskirojo skundo argumentais šių abejonių nepašalinus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo panaikinti ir / ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Tai konstatavus, kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės neturi.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja               Dalia Kačinskienė