Civilinė byla Nr. e2YT-9111-451/2018
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03350-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.4.4.2; 3.2.6.1
(S)
K A U N O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 18 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Giedrė Jakštienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. K., R. G., valstybės įmonei Turto bankas (toliau – VĮ) dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėja Z. B. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po motinos B. B., mirusios 2005 m. gegužės 17 d., mirties.
Pareiškėja nurodė, kad mirus jos motinai B. B. jos palikimą priėmė pareiškėja Z. B.. Motina B. B. 1956 m. spalio 5 d. ištekėjo už A. B., kuris mirė 1983 m. sausio 18d. Pareiškėja nurodo, kas savo tėvo nežino. Motina ir A. B. santuokoje vaikų neturėjo. Po palikėjos B. B. mirties į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė nei pareiškėja Z. B., nei motinos seserys A. G., R. G., kurie šioje byloje yra įtraukti suinteresuotais asmenimis. Nors pareiškėja praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą dėl kreipimosi į notaro biurą, tačiau palikimą iš tiesų priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Paveldimą turtą sudaro namų apyvokos daiktai, baldai ir AB „Swedbank sąskaitoje esančio lėšos.
Suinteresuoti asmenys A. K. ir R. G. savo atsiliepimuose nurodė, jog neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas savo atsiliepime nurodė, kad neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo turto priėmimą valdyti. Jei teismas įsitikintų, kad Z. B. po motinos mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti.
Byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
Pareiškimas tenkinamas.
Nustatyta, kad B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi 2005 m. gegužės 17 d., yra pareiškėjos Z. B. motina. B. B. sutuoktinis A. B. mirė 1983 m. sausio 18 d. Po palikėjos B. B. mirties pareiškėjai liko baldai, namų apyvokos daiktai, lėšos sąskaitoje. Po palikėjos mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė.
Pagal formuojamą Aukščiausiojo teismo praktiką priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Pareiškėjos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja Z. B., būdama palikėjos B. B. dukra, kaip savo valdė po jos mirties likusį turtą. Nei ji, nei mirusios seserys dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė (el. bylos pareiškimo Nr. CBP- 4318 priedai).
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 str. 1 d. 1 p. numato, kad palikėjo vaikai yra pirmosios eilės įpėdiniai paveldint pagal įstatymą. CK 5.51 str. 1 d. nustato, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Pareiškėjai per CK 5.50 str. 5 d. nurodytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimą priėmė per šį laikotarpį faktiškai pradėdami valdyti paveldėtą turtą. Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjo paaiškinimai (CPK 177 str., 185 str.).
Palikimą po savo motinos B. B. mirties priėmė pareiškėja pradėdama faktiškai jį valdyti – pareiškėja, toliau naudojosi B. B. priklausančiais namų apyvokos daiktais, baldais. B. B. pardavus namą, esantį (duomenys neskelbtini), ji nuo 1988 m. apsigyveno pas pareiškėją, adresu (duomenys neskelbtini), šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikta 226 daugiabučių namų savininkų bendrijos 2018 m. vasario 15 d. išduota pažyma Nr. 2018-2, kurioje pažymėta, kad B. B. nuo 1988 m. kovo 29 d. iki 2005 m. gegužės 16 d. šeimos nario teisėmis minėtu adresu. Įvertinus bylos įrodymų visetą ir atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, į tai, kad pareiškėja nuolat siekė įgyvendinti paveldėjimo teisę, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja Z. B. priėmė palikimą po savo motinos B. B. mirties, pradėjusi atsiradusį palikimą faktiškai valdyti (CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str.). Byloje nesant kitokių įrodymų, bei nesant kitų paveldėtojų prieštaravimų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo.
Pareiškėja kitokia, nei teismo tvarka, negali gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, kadangi ji galės kreiptis į notarą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą į palikimą sudarantį turtą (CPK 444 str. 1 d.). Jokio ginčo dėl paties prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra.
Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, jos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,
Teismas
n u s p r e n d ž i a :
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą priėmė palikimą, atsiradusį po jos motinos B. B., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, priimti palikimą, atsiradusį po B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Giedrė Jakštienė