Civilinė byla Nr. e2YT-24699-955/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15900-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.6.1; 3.2.6.13; 3.4.5.2

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 24 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. P. P. ir G. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini).

Teismas

nustatė:

pareiškėjai G. P. P. ir G. B. (toliau – pareiškėjas) pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie priėmė palikimą po A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėję faktiškai jį valdyti.

Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo G. P. P. sutuoktinė ir pareiškėjos G. B. mama A. P.. Po palikėjos A. P. mirties pareiškėjai G. P. P. ir G. B. dėl palikimo priėmimo į notarų biurą per tris mėnesius nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvedė, kadangi pradėjo paveldimą turtą faktiškai valdyti. Nekilnojamojo turto registre pareiškėjo G. P. P. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas, kuris buvo įgytas santuokos metu: Butas/Patalpa – Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Minėtas nekilnojamasis turtas buvo įgytas pareiškėjui ir jo sutuoktinei gyvenant santuokoje, todėl šis turtas laikytinas bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Mirus palikėjai, jos palikimą sudarė ½ nekilnojamojo turto bei asmeniniai daiktai buvę gyvenamojoje vietoje – bute. Taigi palikimą po savo sutuoktinės ir mamos mirties, G. P. P. ir G. B. priėmė pradėdami faktiškai jį valdyti – mokėjo mokesčius, perėmė namų apyvokos daiktus. Pareiškėjai po palikėjos mirties turtą administravo, naudojosi ir valdė kaip savo turtą – mokėjo su jo išlaikymu susijusius mokesčius, gerino jo būklę ir kitaip juo rūpinosi.  

Suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodoma, kad Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos A. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį jos paliktojo turto priėmimą valdyti. (duomenys neskelbtini) prašo pareiškėjų pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Šalys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuotos viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2020 m. lapkričio 3 d. paskelbiant pranešimą ir teismo pranešimais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Teismas

konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas G. P. P., gimęs (duomenys neskelbtini), yra A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), vyras, pareiškėja G. B., (duomenys neskelbtini) – dukra. Nekilnojamojo turto registro duomenimis A. P. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Nekilnojamojo turto registro duomenimis G. P. P. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: Butas/Patalpa – Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas (duomenys neskelbtini) Pirkimo – pardavimo sutarties pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 1-4915 pagrindu. Valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registre nėra įregistruotų A. P. sudarytų testamentų ir palikėjos palikimo priėmimo arba atsisakymo faktų.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, kurių prašo pareiškėjas, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Kad įgytų palikimą, įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi palikimą priimti, tai yra įpėdinis turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir įrodančius, kad palikėjo turtą pradėjo valdyti kaip savo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjų pareiškime nurodytų aplinkybių matyti, jog pareiškėjas G. P. P. po savo žmonos, pareiškėja G. B. po savo mamos A. P. mirties priėmė palikimą pradėdami faktiškai jį valdyti – pareiškėjai toliau rūpinosi butu, mokėjo mokesčius. Šį faktą patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai.

Įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog G. P. P. po savo žmonos, G. B. po savo mamos A. P. mirties (duomenys neskelbtini) išreiškė savo valią įgyti teises į atsiradusį po savo žmonos ir mamos mirties palikimą aktyviais veiksmais – pradėjo valdyti visą jos turėtą turtą kaip savą, juo naudodamiesi, rūpindamiesi ir juo disponuodami, kaip savininkai (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjų pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Duomenų apie kitus galimus, į bylą neįtrauktus, paveldėtojus teismas neturi ir tokių asmenų nenustatė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

            Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjų valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteisiamos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92, 93, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. Įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po sutuoktinės A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po mamos A. P., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                                                 Kristina Imbrasienė