Civilinė byla Nr. e2A-663-790/2021
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00646-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1;
2.6.11.4.5
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 29 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Mikuckienės ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Drūtnamis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės biudžetinės įstaigos Kauno Senamiesčio progimnazijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Drūtnamis“ dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir pripažinimo, kad sutartis nutrūko dėl atsakovės kaltės.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė biudžetinė įstaiga Kauno Senamiesčio progimnazija kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Drūtnamis“ 2020 m. spalio 20 d. pranešime pareikštą vienašalį 2019 m. gegužės 28 d. rangos sutarties Nr. 19-37 nutraukimą šios sutarties 86.2 papunktyje nustatytu pagrindu neteisėtu ir negaliojančiu; pripažinti, kad rangos sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, jai padarius sutarties 83.3 papunktyje nurodytą esminį pažeidimą.
2. Ieškovė nurodė, kad ji ir atsakovė 2019 m. gegužės 28 d. sudarė rangos sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo per nustatytus terminus atlikti mokslo paskirties pastato, esančio Nemuno g. 12, Kaune, remonto darbus, tačiau atsakovė netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus ir nesilaikė nustatytų terminų. 2020 m. gegužės 20 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę, informuodama ją, kad dėl paskelbtos pandemijos ir jai kilusių neaiškumų dėl projekto turinio ji nespės laiku atlikti visų sutartyje nustatytų darbų, todėl ji stabdo darbus ir prašo pratęsti terminą darbams atlikti iki 2020 m. lapkričio 28 d. 2020 m. rugsėjo 2 d. ir 2020 m. rugsėjo 17 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę, prašydama pratęsti terminą darbams atlikti ir kreiptis į akcinę draudimo bendrovę (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ su prašymu pratęsti laidavimo sutartį, kuria užtikrintas rangos sutarties įvykdymas, kad atsakovė galėtų užbaigti darbus. Ieškovei atsisakius tenkinti atsakovės prašymus, atsakovė ją informavo, kad vienašališkai nutraukia rangos sutartį remdamasi jos 86.2 papunkčiu, kuriame nurodyta, kad sutartis gali būti vienašališkai nutraukta dėl esminio pažeidimo, kai užsakovė visiškai nevykdo savo įsipareigojimų pagal sutartį. Atsakovė nurodė, kad ieškovė nepakankamai su ja bendradarbiavo, nes nepratęsė termino statybos darbams užbaigti ir nesikreipė į ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ dėl laidavimo sutarties pratęsimo, todėl atsakovė negalėjo užbaigti darbų.
3. Ieškovės vertinimu, ji tinkamai vykdė sutartį, todėl atsakovė nepagrįstai vienašališkai ją nutraukė. Ieškovė negalėjo pratęsti termino darbams atlikti, nes tai buvo esminė viešojo pirkimo sąlyga ir taip modifikuoti viešojo pirkimo būdu sudarytą sutartį yra draudžiama, o pareiga užtikrinti, kad visą sutarties vykdymo laikotarpį galiotų sutarties galiojimo užtikrinimas buvo nustatyta atsakovei, bet ne ieškovei. Pati atsakovė nevykdė darbų pagal nustatytą grafiką ir 2020 m. rugsėjo 3 d., likus 16 dienų iki darbų atlikimo termino pabaigos, nebuvo atlikusi darbų, kurių vertė sudaro apie 27,69 proc. sutarties vertės, todėl buvo akivaizdu, kad ji negalės įvykdyti savo įsipareigojimų laiku. Tokios aplinkybės pagal sutarties 83.3 papunktį sudaro pagrindą ieškovei vienašališkai nutraukti sutartį dėl jos esminio pažeidimo, todėl rangos sutartis turi būti pripažinta nutrūkusia dėl atsakovės kaltės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinį tenkino.
5. Teismas nurodė, kad rangos sutartis buvo sudaryta atsakovei laimėjus ieškovės vykdytą viešąjį pirkimą, o terminas, per kurį rangovė įsipareigojo atlikti darbus, buvo nustatytas kaip vienas iš kokybinių rodiklių, turėjęs esminę reikšmę sudarant sutartį. Atsakovė, siekdama pateikti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, pasiūlė įvykdyti darbus per 15 mėnesių nuo darbų pradžios. Šalys neginčija, kad darbų pradžia buvo 2019 m. birželio 19 d., todėl darbai turėjo būti užbaigti iki 2020 m. rugsėjo 19 d. Vis dėlto per šį terminą jie nebuvo įvykdyti.
6. Teismas pažymėjo, kad pagal rangos sutartį teisę sustabdyti darbus turėjo tik ieškovė, todėl atsakovė nepagrįstai teigia, esą ji buvo sustabdžiusi darbus nuo 2020 m. gegužės 5 d. iki 2020 m. rugpjūčio 3 d. Nors atsakovė teigė, kad vykdydama statybos darbus ji suabejojo dėl techniniame projekte nurodytų naujų evakuacinių laiptų pakopų įrengimo, todėl 2020 m. sausio 14 d. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), prašydama pateikti išaiškinimą, tai netrukdė jai atlikti kitus darbus. Atsakovė neturėjo pagrindo remdamasi šia aplinkybe stabdyti darbus nuo 2020 m. gegužės 5 d., praėjus beveik 3 mėnesiams po to, kai Inspekcija pateikė jai išaiškinimą dėl jai kilusio klausimo. Atsakovės teiginiai, kad jai buvo apsunkinta galimybė vykdyti darbus dėl šalyje paskelbto karantino, nėra pagrįsta įrodymais. Iš viešai skelbiamų duomenų matyti, kad įmonėje šiuo laikotarpiu dirbo mažiausiai 23 darbuotojai, įmonėje nebuvo fiksuota ligos protrūkių, ji nėra įtraukta į įmonių, nukentėjusių nuo pandemijos, sąrašą. Atsakovės teigimu, ji sustabdė darbus dėl karantino nuo 2020 m. gegužės 5 d. iki 2020 m. rugpjūčio 3 d., tačiau karantinas galiojo nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d.
7. Teismo vertinimu, ilgas darbų sustabdymo terminas (nuo 2020 m. gegužės 5 d. iki 2020 m. rugpjūčio 3 d. arba nuo 2020 m. kovo 5 d. iki 2020 m. rugpjūčio 3 d. vertinant pagal statybos darbų žurnalą, kai nebuvo atliekami jokie darbai), turėjo esminės įtakos tam, kad atsakovė negalėjo laiku įvykdyti savo įsipareigojimų. Todėl ieškovė pagrįstai nepratęsė termino darbams atlikti, juo labiau kad sutartyje tokia galimybė nebuvo nustatyta. Toks ieškovės elgesys negali būti vertinamas kaip jos nepakankamas bendradarbiavimas ar įsipareigojimų nevykdymas.
8. Teismas nurodė, kad ieškovė turėjo teisę pateikti pretenziją atsakovės draudikei, nes atsakovė dėl savo kaltės reikšmingai vėlavo atlikti darbus ir jau 2020 m. rugsėjo 3 d. buvo neabejotinai aišku, kad nėra įmanoma iki 2020 m. rugsėjo 19 d. užbaigti vykdyti likusius darbus, kurie sudarė daugiau nei 1/4 dalį (apie 27,69 proc.) sutarties vertės. Tai, kad ieškovė kreipėsi į draudikę, siekdama gauti darbų įvykdymo užtikrinimą, netrukdė atsakovei užbaigti vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Negavusi garanto ar jo pratęsimo iš ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, atsakovė galėjo kreiptis į kitą draudiką. Teismas nurodė neturįs pagrindo šiuo aspektu konstatuoti, kad ieškovė nepakankamai bendradarbiavo su atsakove ar nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų.
9. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad rangos sutartis turi būti pripažinta nutraukta dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė neužbaigė darbų iki sutartyje nustatyto termino pabaigos, o tai pagal sutartį yra vertinama kaip esminis pažeidimas. Be to, atsakovė nedėjo pastangų tam, kad, nors ir vėluodama, užbaigtų darbus, tačiau pareiškė nutraukianti rangos sutartį. Tokios aplinkybės, teismo vertinimu, aiškiai parodo jos ketinimą netęsti vykdyti savo įsipareigojimų ir taip pat yra esminiu pažeidimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Statybos darbų žurnaluose esantys įrašai patvirtina, kad atsakovė nuo 2020 m. gegužės 2 d. iki 2020 m. rugpjūčio 3 d. buvo sustabdžiusi statybos darbus dėl pandemijos. Apie statybos darbų sustabdymą atsakovė informavo ieškovę 2020 m. gegužės 2 d. raštu, kuriame ji nurodė dėl apsunkintų darbo sąlygų nespėsianti laiku įvykdyti visų rangos sutartyje aptartų darbų ir prašė pratęsti terminą darbams atlikti iki 2020 m. lapkričio 28 d. Šį raštą atsakovė parengė ieškovės prašymu, kadangi ieškovė tuo metu teigė neturinti galimybių raštu pateikti jai sutikimo sustabdyti darbus. Nors ieškovė nepateikė atsakymo į atsakovės raštą, jos atstovas žodžiu nurodė, kad neprieštarauja darbų termino pratęsimui. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė būtų raštu pateikusi neigiamą atsakymą į atsakovės prašymą, ragintų ją vykdyti darbus. Tai patvirtina, kad būtent ieškovė prašė atsakovės raštu pranešti jai apie darbų sustabdymą, nes, priešingu atveju, ieškovė būtų išreiškusi savo prieštaravimus raštu. Pagal rangos sutartį terminas, kai darbai buvo sustabdyti, nėra įskaitomas į darbų atlikimo laikotarpį. Todėl ieškovė, gavusi atsakovės 2020 m. rugsėjo 2 d. raštą, kuriuo atsakovė prašė sudaryti papildomą susitarimą ir pratęsti terminą darbams atlikti, nepagrįstai netenkino šio prašymo.
10.2. Laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 14 d., kai atsakovė kreipėsi į Inspekciją su prašymu pateikti išaiškinimus dėl techniniame projekte esančių netikslumų, iki 2020 m. vasario 10 d., kai gavo atsakymą, atsakovė neprašė ieškovės sudaryti papildomą susitarimą ir pratęsti terminą darbams atlikti dėl darbų sustabdymo, kuris neįsiskaito į darbų vykdymo terminą. Tačiau faktiškai atsakovė buvo paskelbusi technologinę pertrauką ir nevykdė statybos darbų. Priešingai nei nurodė teismas, šios aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą sustabdyti darbus.
10.3. Atsakovė neturi įrodymų, kad, paskelbus šalies teritorijoje karantiną, jai buvo vėluojama pristatyti statybines medžiagas, tačiau pažymi, jog 2020 metų pavasarį buvo draudžiama parduotuvių ir prekybos centrų veikla, taip pat buvo ribojamas asmenų judėjimas. Dėl paskelbto karantino dalis atsakovės darbuotojų privalėjo izoliuotis, turėjo nedarbingumo pažymėjimus, darbuotojai turėjo laikytis saugaus atstumo, todėl atsakovė negalėjo panaudoti visų resursų darbams pagal rangos sutartį vykdyti. Dėl karantino buvo perkelti susitikimai, kuriuose dalyvauja visi statybos dalyviai, todėl laiku negalėjo būti priimti sprendimai, reikalingi, kad darbai būtų užbaigti laiku. Nors atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių konkrečius jos patirtus sunkumus, iš pirmiau aptartų ribojimų matyti, kad jie turėjo reikšmingos įtakos atsakovės galimybei vykdyti rangos sutartį ir atsakovė negalėjo jų numatyti sudarydama sutartį. Atsakovė buvo sustabdžiusi statybos darbus 3 mėnesiams (nuo 2020 m. gegužės 2 d. iki 2020 m. rugpjūčio 3 d.), tokiam pačiam terminui, kiek tęsėsi karantino režimas.
10.4. Ieškovė nepakankamai bendradarbiavo su atsakove. Atsakovei pateiktame pastato techniniame projekte buvo neatitikimų dėl laiptinės sienos konstrukcijos, todėl susitikime, kuriame dalyvavo, be kita ko, ir ieškovės atstovas, buvo nutarta atlikti šio projekto korekciją. Tačiau atsakovei atlikus darbus ir pateikus sąskaitą ieškovei ji nebuvo apmokėta, nes dėl nežinomų priežasčių nebuvo pritarta patikslintiems sprendiniams. Atsakovė negalėjo atlikti statybos darbų pagal darbų projektą, kuriam nepritarė ieškovė. Ieškovės nepakankamas bendradarbiavimas taip pat pasireiškė tuo, kad ji, nesibaigus galutiniam rangos sutartyje nurodytam darbų atlikimo terminui, pateikė pretenziją atsakovės draudikei, su kuria ji, užtikrindama rangos sutarties įvykdymą, buvo sudariusi laidavimo sutartį. Dėl šios priežasties su atsakove nebuvo pratęsta laidavimo sutartis ir ji negalėjo atlikti darbų.
10.5. Teismo argumentai, kad tuo metu, kai ieškovė pateikė pretenziją draudikei, jau buvo aišku, jog atsakovė laiku neatliks darbų, yra deklaratyvūs. Likusius darbus buvo įmanoma atlikti iki rangos sutartyje nurodyto termino pabaigos, tačiau atsakovė negalėjo jų atlikti, nes ieškovė buvo pateikusi pretenziją draudikei ir pastaroji nesvarstė atsakovės prašymo pratęsti laidavimo terminą, be to, ieškovė nebuvo pritarusi atsakovės parengtam projektui.
11. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
11.1. Teisė sustabdyti darbus rangos sutartyje yra suteikta tik ieškovei, kuri, atsiradus nurodytoms aplinkybėms, juos sustabdyti ir atnaujinti gali tik rašytiniu nurodymu. Ieškovė nebuvo priėmusi tokio rašytinio nurodymo, todėl atsakovė neturėjo pagrindo stabdyti darbus ir reikalauti pratęsti terminą sutarčiai įvykdyti. Atsakovės teiginiai, esą ieškovė prašė jos raštu kreiptis dėl darbų sustabdymo, yra nepagrįsti jokiais įrodymais.
11.2. Atsakovė kreipėsi į Inspekciją su prašymu pateikti išaiškinimus dėl techninio projekto likus 5 dienoms iki darbų grafike nustatytos darbo projekto pateikimo ieškovei dienos. Byloje nėra duomenų, kokios objektyvios aplinkybės kliudė atsakovei rengti projektą iki jos kreipimosi į Inspekciją, taip pat nėra duomenų, kad ji prašytų šiuo pagrindu stabdyti darbus. Atsakovės raštas dėl darbų sustabdymo buvo pateiktas ieškovei praėjus 3 mėnesiams nuo Inspekcijos atsakymo pateikimo ir beveik 4 mėnesiais pavėlavus pateikti darbų projektą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kokios įtakos darbų vykdymui padarė jos nurodytos aplinkybės, susijusios su karantino šalies teritorijoje paskelbimu. Darbų sustabdymo laikotarpis tik iš dalies sutapo su karantino laikotarpiu.
11.3. Ieškovė negalėjo pratęsti termino darbams atlikti, nes darbų atlikimo terminas, vykdant viešąjį pirkimą, buvo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi ir yra esmine rangos sutarties sąlyga. Ieškovės atsisakymas pratęsti terminą negali būti vertinamas kaip nepakankamas bendradarbiavimas. Atsakovė galėjo siekti sutarties pakeitimo teismine tvarka.
11.4. Atsakovė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, todėl jau 2020 m. rugsėjo 3 d. buvo neabejotinai aišku, kad ji neužbaigs likusių darbų laiku ir ieškovė pagrįstai pateikė pretenziją draudikei siekdama nuostolių atlyginimo. Kitaip nei apeliaciniame skunde, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė neįrodinėjo, kad ji galėjo suspėti laiku užbaigti darbus, tačiau neatliko jų dėl ieškovės kreipimosi į draudikę ir projekto nesuderinimo. Atsižvelgiant į neatliktų darbų kiekį ir atsakovės elgesį, nėra abejonių, kad atsakovė nebūtų pajėgi užbaigti vykdyti darbus laiku, juo labiau kad ji pati prašė ieškovės pratęsti terminą darbams atlikti. Darbo projektas buvo pateiktas pavėluotai, neatitiko techninio projekto sprendinių ir nebuvo tinkamai suderintas, todėl ieškovė neturėjo pagrindo jį priimti ir už jį atsiskaityti. Pareiga užtikrinti, kad sutarties įvykdymo užtikrinimas galiotų iki sutarties galiojimo termino pabaigos teko atsakovei, todėl, siekdama pabaigti darbus, ji pati turėjo imtis priemonių tam, kad ši pareiga būtų įvykdyta.
11.5. Ieškovė nesudarė atsakovei pagrindo manyti, esą ji vertina, kad atsakovė neturėtų užbaigti statybos darbų ar kad jų sutartiniai santykiai pasibaigė. Priešingai, ieškovė neinicijavo sutarties nutraukimo ir net gavusi atsakovės pranešimą apie sutarties nuraukimą ragino ją tęsti darbus.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
13. Iš Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje esančių duomenų matyti, kad 2019 m. balandžio 10 d. ieškovė paskelbė mokslo paskirties pastato, esančio Nemuno g. 12, Kaune, remonto rangos darbų viešąjį pirkimą. Skelbime apie pirkimą nurodyta, kad tiekėjas, laimėjęs pirkimą, turėtų atlikti Kauno Senamiesčio progimnazijos pastato, turinčio kultūros paveldo vertingųjų savybių ir esančio kultūros paveldo teritorijoje, remonto darbus, kuriuos sudaro: pastato fasadų restauravimo darbai; pastato fasadų dekoratyvinio apšvietimo įrengimo darbai; keltuvo įrengimo darbai; darbo projekto parengimo paslaugos (darbo projektas rengiamas tiems darbams, dėl kurių yra sudaroma sutartis) ir inžinerinės paslaugos (kadastrinių matavimo bylų parengimas ir kitos inžinerinės paslaugos). Pagal atsakovės vykdyto pirkimo sąlygas, su kuriomis viešai galima susipažinti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, rangos sutartis turėjo būti sudaryta su tiekėju, pateikusiu ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, kuris turėjo būti išrinktas pagal kainos ir kokybės santykį (pirkimo sąlygų 7.24 papunktis). Šiam tikslui pirkimo sąlygose ieškovė nustatė 3 pasiūlymų vertinimo kriterijus: pasiūlymo kaina (kriterijus C), kurios lyginamasis svoris pirkime sudarė 80 procentų, darbų atlikimo terminas (kriterijus R), kurio lyginamasis svoris sudarė 10 procentų, ir sąžiningos prekybos sąlygos (kriterijus B), kurio lyginamasis svoris taip pat sudarė 10 procentų (pirkimo sąlygų 7.24.1 ir 7.24.5 papunkčiai). Atsakovė pateikė pasiūlymą ieškovės vykdytame pirkime ir buvo pripažinta jo laimėtoja.
14. Atsakovei laimėjus ieškovės vykdytą viešąjį pirkimą, 2019 m. gegužės 29 d. šalys sudarė rangos sutartį. Sudarydama šią sutartį, atsakovė įsipareigojo rangos sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis atlikti, perduoti ir užbaigti mokslo paskirties pastato remonto rangos darbus pagal kito projektuotojo parengtus sutartyje išvardintus techninius projektus, taip pat parengti darbo projektą ir suteikti darbams atlikti būtinas inžinerines paslaugas (atlikti kadastrinius matavimus, parengti vykdymo dokumentaciją ir kadastrinių matavimų bylas, suteikti kitas inžinerines paslaugas), ištaisyti defektus, nustatytus pasibaigus terminui darbams atlikti. Ieškovė savo ruožtu įsipareigojo sudaryti atsakovei būtinas sąlygas darbams atlikti, sutartyje nustatyta tvarka priimti tinkamai atliktų darbų rezultatą, sumokėti atsakovei rangos sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka sutarties kainą (rangos sutarties 2 punktas).
15. Rangos sutartyje šalys nustatė, kad joje nurodyti darbai turėjo būti atlikti per 15 mėnesių nuo darbų pradžios, t. y. nuo dienos, kuri kaip darbų pradžia bus įrašyta statybos darbų žurnale arba praėjus 14 dienų po to, kai įsigalioja rangos sutartis (rangos sutarties 1.3 ir 7.5 papunkčiai, 40 punktas). Iki darbų atlikimo termino pabaigos rangovė (atsakovė) įsipareigojo atlikti visus darbus, įskaitant baigiamuosius bandymus (jeigu taikoma), pašalinti visus nustatytus defektus, pateikti derinti ieškovei teisės aktuose nurodytus statybos užbaigimo procedūroms būtinus dokumentus ir pateikti juos informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (rangos sutarties 41 punktas). Rangos sutarties 7.7 papunktyje nurodyta, kad rangos sutartyje nustatytas terminas darbams atlikti negali būti pratęsiamas. Tačiau pagal rangos sutarties 7.8 papunktį, terminas darbams atlikti gali būti sustabdomas 3 mėnesiams ir šis laikotarpis nėra įskaitomas į darbų vykdymo terminą. Konkreti atsakovės turimų atlikti darbų sustabdymo procedūra ir jos taikymo sąlygos yra atskleistos ir detalizuotos rangos sutarties 44–46 punktuose.
16. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė pradėjo vykdyti rangos sutartyje nurodytus darbus 2019 m. birželio 19 d. Šią aplinkybę patvirtino tiek pačios ginčo šalys (žr., pvz., ieškinio 12 psl., atsiliepimo į ieškinį 8 psl.), tiek ir įrašai byloje pateiktame statybos darbų žurnale. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad sutarties įvykdymo terminas buvo 15 mėnesių, visi suplanuoti darbai pagal rangos sutartį turėjo būti užbaigti vykdyti iki 2020 m. rugsėjo 19 d. Vis dėlto iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovei nepavyko užbaigti vykdyti rangos sutartyje nustatytų darbų per joje apibrėžtą terminą. Atsakovė 2020 m. gegužės 2 d. raštu kreipėsi į ieškovę, informuodama ją, kad nespės laiku įvykdyti rangos sutartyje nurodytų darbų ir kad vadovaudamasi sutarties 44 ir 45 punktais, stabdo statybos darbus bei prašo ieškovės 3 mėnesiams (iki 2020 m. lapkričio 28 d.) pratęsti terminą darbams atlikti. Grįsdama tokį prašymą, atsakovė nurodė, kad šiuo atveju kilo rizika neįvykdyti darbų laiku dėl Covid-19 pandemijos nulemtų apribojimų, taip pat atsakovė nurodė, kad jai buvo iškilę abejonių dėl to, kaip pagal parengtą techninį projektą turėtų būti įrengti evakuaciniai laiptai, todėl ji buvo priversta kreiptis į Inspekciją su prašymu išaiškinti, kaip turėtų būti teisingai atlikti šie darbai. Byloje nėra pateikta jokio ieškovės rašytinio atsakymo į šį atsakovės pateiktą prašymą.
17. 2020 m. rugsėjo 2 d. atsakovė, atsižvelgdama į tai, kad pirmiau minėtu 2020 m. gegužės 2 d. raštu ji informavo ieškovę apie darbų sustabdymą, ir vadovaudamasi rangos sutarties 7.8 papunkčiu, kuriame nustatyta, kad laikotarpis, kai darbai yra sustabdomi, nėra įskaitomas į darbų atlikimo terminą, prašė ieškovės sudaryti su ja susitarimą ir pratęsti terminą darbams atlikti. Atsakovė taip pat nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 3 d. baigsis jos pateikto rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo terminas ir, šalims nepratęsus termino darbams atlikti, draudikė negali pateikti jai naujo rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovė netenkino atsakovės prašymo. Priešingai, 2020 m. rugsėjo 2 d. ieškovė kreipėsi į atsakovės pasitelktą draudikę ADB „Compensa Vienna Insurance group“ su pretenzija, informuodama ją, kad atsakovė iš esmės vėluoja atlikti rangos sutartyje nurodytus darbus ir yra akivaizdu, kad šių darbų ji neužbaigs iki rangos sutartyje nustatyto termino pabaigos bei reikalaudama sumokėti jai draudimo išmoką pagal 2019 m. birželio 3 d. laidavimo draudimo raštą. Tuo tarpu 2020 m. rugsėjo 10 d. raštu ieškovė informavo atsakovę, kad siekė suderinti jos prašymą dėl termino pratęsimo su Kauno miesto savivaldybės administracija, tačiau pastaroji tokio prašymo nederino. Taigi, atsakovės prašymas pratęsti terminą darbams atlikti nebuvo patenkintas.
18. 2020 m. rugsėjo 17 d. raštu atsakovė pakartotinai kreipėsi į ieškovę, prašydama jos, pirma, nuo 2020 m. rugsėjo 19 d. protingam laikotarpiui pratęsti terminą užbaigti statybos darbus pagal rangos sutartį, antra, kreiptis į atsakovės draudikę ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ su prašymu pratęsti laidavimo sutartį tam, kad atsakovė galėtų atlikti darbus pagal rangos sutartį. Šiame rašte atsakovė, be kita ko, nurodė, kad dėl ieškovės kreipimosi į jos pasitelktą draudikę, pastaroji nesvarstė atsakovės prašymo pratęsti laidavimo terminą, ir kad pagal rangos sutartį neatliktų darbų dalis sudaro vos daugiau nei 27 proc. darbų, todėl, ieškovei pratęsus terminą darbams atlikti, atsakovė galėtų užbaigti juos vykdyti. Ieškovei 2020 m. spalio 19 d. raštu pateikus neigiamą atsakymą į atsakovės prašymus, 2020 m. spalio 20 d. atsakovė informavo ieškovę vienašališkai nutraukianti rangos sutartį. Grįsdama tokį sprendimą, atsakovė vadovavosi rangos sutarties 86.2 papunkčiu, kuriame reglamentuota, kad rangovė gali vienašališkai nutraukti rangos sutartį, kai užsakovė visiškai nevykdo savo įsipareigojimų pagal sutartį, ir rėmėsi aplinkybėmis, jog ieškovė, atsisakiusi tenkinti jos prašymus pratęsti sutarties vykdymo terminą bei kreiptis į draudikę, nepakankamai su ja bendradarbiauja ir nesiekia, kad atsakovė užbaigtų pradėtus darbus.
19. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad šalių sudaryta rangos sutartis yra nutraukta, tačiau byloje kilo nesutarimų dėl jos nutraukimo pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, pritaręs ieškovės pozicijai, skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovė nepagrįstai vienašališkai nutraukė rangos sutartį dėl ieškovės kaltės, kadangi ieškovė teisėtai atsisakė pratęsti rangos sutartyje nustatytą terminą darbams atlikti ir pateikė atsakovės draudikei reikalavimą sumokėti jai draudimo išmoką atsakovei laiku neįvykdžius visų rangos sutartyje aptartų darbų. Teismas vertino, kad pati atsakovė tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu – atsakovė iki rangos sutartyje nustatyto termino pabaigos neužbaigė visų nurodytų darbų ir nesiėmė priemonių tam, kad darbai, nors ir praleidus terminą, būtų įvykdyti, priešingai, ji nutraukė rangos sutartį, tokiu būdu patvirtindama, kad neketina toliau vykdyti darbų. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal rangos sutarties 83.3 papunktį, užsakovė turi nutraukti sutartį dėl jos esminio pažeidimo tuo atveju, kai rangovė nepradeda laiku vykdyti darbų, kitaip aiškiai parodo ketinimą netęsti savo įsipareigojimų pagal sutartį arba nevykdo darbų pagal darbų vykdymo grafiką ir tampa aišku, jog juos baigti iki darbų atlikimo termino pabaigos neįmanoma, teismas pripažino, kad rangos sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, jai padarius esminį rangos sutarties pažeidimą.
20. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad ji turėjo objektyvų pagrindą sustabdyti pagal rangos sutartį vykdomus darbus ir tokią sutartyje nurodytą teisę realizavo, todėl, atsižvelgdama į tai, kad pagal rangos sutarties nuostatas darbų sustabdymo terminas nėra įskaitomas į darbų vykdymo terminą, ieškovė turėjo sudaryti su atsakove susitarimą ir pratęsti likusį terminą darbams atlikti. Atsakovė nurodo, kad ieškovės veiksmai, kai ji nepratęsė termino darbams atlikti ir dar nesibaigus rangos sutartyje nurodytam terminui kreipėsi su pretenzija į atsakovės draudikę, reikalaudama sumokėti draudimo išmoką dėl neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų, o vėliau atsisakė kreiptis į draudikę su prašymu pratęsti laidavimo sutarties terminą, taip pat dėl neaiškių priežasčių nesuderino atsakovės pateikto darbo projekto, rodo, kad ieškovė tinkamai nebendradarbiavo su atsakove. Išvardintos aplinkybės, anot atsakovės, taip pat patvirtina, jog ieškovė nesiekė, kad atsakovė užbaigtų vykdyti rangos sutartį ir net sukliudė jai užbaigti darbus.
21. Taigi, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje yra keliamas klausimas, kuri iš rangos sutarties šalių – ieškovė (užsakovė) ar atsakovė (rangovė) – netinkamai vykdė savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus ir dėl kurios iš šalių veiksmų (neveikimo) rangos sutartis buvo nutraukta. Siekiant nustatyti šią aplinkybę, šiuo atveju turi būti įvertinta, ar atsakovės nurodyti ieškovės veiksmai (jos atsisakymas pratęsti terminą darbams atlikti, reikalavimų sumokėti draudimo išmoką nesibaigus rangos sutartyje nustatytam darbų atlikimo terminui pareiškimas, atsisakymas tenkinti atsakovės prašymą ir kreiptis į jos draudikę su prašymu pratęsti draudimo terminą, taip pat atsakovės pateikto darbo projekto nesuderinimas) rodo jos bendradarbiavimo su atsakove stoką ir nepagrįstai užkirto kelią atsakovei tinkamai įvykdyti rangos sutartį ar, priešingai, šie veiksmai turėtų būti vertinami kaip adekvatus ieškovės atsakas į atsakovės netinkamą rangos sutarties vykdymą (sutartyje nustatytų terminų praleidimą, nukrypimą nuo parengto techninio projekto sprendinių ir pan.).
Dėl šalių veiksmų vykdant rangos sutartį (ne)teisėtumo ir šios sutarties nutraukimo pagrindo
22. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.200 straipsnio 1–3 dalys). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį yra atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2014). Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-687/2015).
23. Kaip pagrįstai nurodo atsakovė, bendradarbiavimo principas – tai vienas iš esminių principų, kurių turi būti paisoma vykdant sutartis (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis). Šis principas reikalauja, kad šalys, be kita ko, sudarytų tinkamas sąlygas įvykdyti prievolę, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2012). Sutarčių teisėje galioja dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad šalys paprastai yra laisvos ne tik susitarti dėl jų sudaromos sutarties turinio ir sąlygų, bet taip pat gali savo susitarimu nustatyti sutarties vykdymo tvarką ir, iškilus poreikiui, ją pakoreguoti. Taigi, tuo atveju, jeigu tai yra priimtina šalims ir atitinka jų interesus, šalys, įgyvendindamos bendradarbiavimo principą, sutarties vykdymo metu gali, pavyzdžiui, susitarti ir pratęsti terminą sutartyje nustatytoms prievolėms įvykdyti, sustabdyti terminą darbams įvykdyti iki tol, kol egzistuoja tam tikros aplinkybės, apsunkinančios sutarties įvykdymą ir pan. Tokiu būdu abi šalys gali pasiekti joms naudingų tikslų – skolininkas įgyja galimybę išvengti neigiamų padarinių dėl galimo sutarties nutraukimo ir civilinės atsakomybės taikymo, o kreditorius – išvengti poreikio inicijuoti naujos sutarties sudarymą, taip pat išvengti ginčų su skolininku dėl sutarties vykdymo ir kt. Vis dėlto pažymėtina, kad šis principas nėra absoliutus. Sprendžiant, ar sutarties šalys, vykdydamos sutartį, turi diskrecijos teisę tarpusavio susitarimais pakeisti sutarties turinį ir kokiu būdu jos gali šią teisę realizuoti, yra būtina atsižvelgti ir į konkrečių šalis siejusių teisinių santykių pobūdį.
24. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, rangos sutartis buvo sudaryta atsakovei laimėjus ieškovės vykdytą viešąjį pirkimą. Viešųjų pirkimų teisinių santykių reglamentavimo ypatumas tas, kad jame dominuoja viešajai teisei būdingas imperatyvusis teisinio reguliavimo metodas, t. y. vyrauja privalomojo pobūdžio nuostatos. Viešuosius pirkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose išdėstytas teisinis reglamentavimas, inter alia (be kita ko), jame nustatyti viešųjų pirkimų būdai, viešųjų pirkimų principai, yra imperatyvus, viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantys subjektai negali jo pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2010, 2016 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-90-469/2016). Tai reiškia, kad tiek perkančioji organizacija, tiek ir tiekėjai, paprastai negali elgtis viešųjų pirkimų procese savo nuožiūra ir turi laikytis teisės aktuose nustatytų privalomų reikalavimų.
25. Nors pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – Viešųjų pirkimų įstatymas) sudarius viešojo pirkimo sutartį pirkimas pasibaigia, vien viešojo pirkimo sutarties sudarymas nereiškia, kad sutarties šalių nesaisto imperatyviosios Viešųjų pirkimų įstatymo normos ir perkančiosios organizacijos bei tiekėjo viešojo pirkimo teisiniai santykiai pasibaigia. Viešųjų pirkimų įstatymas reguliuoja tam tikrus sutarties šalių teisinių santykių aspektus, kurie išeina už viešojo pirkimo procedūrų, ir tokiems viešojo pirkimo sutarties vykdymo santykiams Viešųjų pirkimų įstatymas taikytinas tiek, kiek jis juos reguliuoja. Pavyzdžiui, viešojo pirkimo sutarties sąlygų keitimas, papildomų darbų pirkimas – tai Viešųjų pirkimų įstatymo reguliuojama sritis, kuriai nustatytos imperatyviosios teisės normos ir apribojimai, susiję su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu ir kylantys iš viešųjų pirkimų principų turinio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį byloje Nr. e3K-3-301-969/2020). Todėl vykdydamos viešojo pirkimo sutartį, šalys savo nuožiūra negali keisti jos sąlygų, susitarti dėl kitokios, nei buvo nurodyta pirkimo dokumentuose ir pirkimo sutartyje, jos įvykdymo tvarkos, terminų ir kt.
26. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, rangos sutartyje nustatyta, kad joje nurodytus darbus atsakovė turi atlikti per 15 mėnesių terminą. Iš rangos sutarties nuostatų matyti, kad joje nebuvo nustatyta galimybė šalims tarpusavio susitarimu pratęsti nustatytą terminą darbams atlikti, priešingai, šios sutarties 7.7 papunktyje aiškiai ir be išlygų nurodyta, jog šio termino pratęsimas yra negalimas. Toks griežtas rangos sutartyje išdėstytas reguliavimas dėl darbų įvykdymo termino gali būti paaiškinamas tuo, kad, kaip minėta pirmiau (žr. šios nutarties 13 punktą), sutarties įvykdymo terminas buvo nustatytas kaip vienas iš tiekėjų pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų, turėjusių reikšmės atsakovei konkuruojant dėl sutarties sudarymo viešajame pirkime. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tuo atveju, jei tiekėjas yra pripažįstamas pirkimo laimėtoju dėl to, kad jo pasiūlymas geriau už kitų pirkimo dalyvių pasiūlymus atitiko ekonominio naudingumo reikalavimus, toks jo pranašumas turi tiesiogiai atsispindėti viešojo pirkimo sutartyje ar kituose sutartiniuose tiekėjo ir perkančiosios organizacijos dokumentuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018). Pasiūlymuose nurodyti tiekėjų įsipareigojimai ir patvirtinimai, tiekėjui tapus pirkimo laimėtoju ir sudarius pirkimo sutartį, tampa jo vykdytinais įsipareigojimais.
27. Nepaisant to, kad rangos sutartyje nėra nustatyta galimybė pratęsti joje nurodytą terminą darbams atlikti, šios sutarties 7.8 papunktyje yra nustatyta, jog pagal rangos sutartį vykdomi darbai gali būti sustabdyti ir toks laikotarpis, kai darbai nėra vykdomi juos sustabdžius, nėra įskaitomas į darbų vykdymo terminą. Rangos sutarties 44 punkte, detalizuojančiame darbų sustabdymo tvarką, nustatyta, kad užsakovė raštu dėl pasikeitusių aplinkybių, kai dėl jų negalima tęsti darbų (kai jos tampa žinomos po to, kai buvo sudaryta rangos sutartis ir rangovė nebuvo prisiėmusi jų atsiradimo rizikos), gali bet kada nurodyti rangovei sustabdyti visų darbų vykdymą ne ilgesniam kaip rangos sutarties 7.8 papunktyje nurodytam 3 mėnesių laikotarpiui, nurodydama, jeigu įmanoma, sustabdymo trukmę dienomis. Rangos sutarties 45 punkte yra išvardintos konkrečios aplinkybės, kurios sudaro pagrindą sustabdyti šioje sutartyje nurodytus darbus, tačiau iš šios nuostatos turinio matyti, kad joje išdėstytas darbų sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis. Rangos sutarties 45.12 papunktyje nurodyta, kad darbai gali būti sustabdomi ir dėl kitų, 45 punkte konkrečiai neišvardintų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos vykdant viešąjį pirkimą ir su kuriomis susidurtų bet kuris rangovas. Rangos sutarties 46 punkte nurodyta, kad sustabdyti darbai nėra atliekami iki tol, kol nėra atnaujinamas jų vykdymas. Darbai atnaujinami rašytiniu užsakovės nurodymu, išnykus aplinkybėms, dėl kurių jie buvo sustabdyti. Atnaujinus darbų vykdymą, darbai atliekami per jiems likusį laikotarpį, kuris buvo likęs iki darbų sustabdymo.
28. Įvertinus pirmiau aptartų rangos sutarties nuostatų turinį matyti, kad rangos sutartyje nustatyta galimybė sustabdyti darbų vykdymą nėra besąlyginė ir priklausanti vien tik nuo sutarties šalių valios. Sutarties sąlygose aiškiai nustatyta, kad, pirma, priimti sprendimą sustabdyti vykdyti darbus ir sprendimą juos atnaujinti gali tik viena sutarties šalis – užsakovė (ieškovė); antra, užsakovė šią teisę gali realizuoti tik rašytine forma; trečia, ši teisė gali būti realizuojama tik susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, dėl kurių rangovė objektyviai negali vykdyti savo įsipareigojimų pagal sutartį; ketvirta, darbų sustabdymo terminas turi sutapti su laikotarpiu, kai yra atsiradusios jo sustabdymą lemiančios aplinkybės, savo ruožtu šių aplinkybių pasibaigimas sudaro pagrindą darbų vykdymą atnaujinti. Tik išdėstytas sąlygas atitinkantis darbų sustabdymas galėtų sudaryti pagrindą neįskaičiuoti darbų sustabdymo termino į rangos sutartyje nustatytą terminą darbams atlikti. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nebuvo išpildyta nei viena iš pirmiau nurodytų iš rangos sutarties nuostatų kylančių sąlygų.
29. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė nebuvo pateikusi atsakovei rašytinio patvarkymo sustabdyti rangos sutarties pagrindu turimus atlikti darbus. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad tai atsakovė raštu kreipėsi į ieškovę, informuodama ją apie ketinimus sustabdyti darbus ir nurodydama tokios sprendimo priežastis (žr. plačiau šios nutarties 16 punktą). Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad gavusi atsakovės pranešimą apie darbų sustabdymą, ieškovė būtų raštu išreiškusi savo pritarimą atsakovės ketinimams ir būtų nurodžiusi jai stabdyti darbus. Taigi, nagrinėjamu atveju rangos sutartyje nustatyta galimybė sustabdyti darbus nebuvo tinkamai realizuota. Atsakovės, kuriai nebuvo suteikta teisė spręsti dėl darbų sustabdymo, sprendimas stabdyti darbus nesudaro pagrindo neįskaityti į darbų vykdymo terminą laikotarpio, kai, atsakovės teigimu, jie buvo sustabdyti.
30. Nors atsakovė apeliaciniame skunde įrodinėja, kad faktiškai raštas dėl darbų sustabdymo buvo parengtas ieškovės iniciatyva – atsakovė nurodo, kad ieškovė dėl laiko stokos ar kitokių priežasčių pati negalėjo parengti rašytinio pavedimo sustabdyti darbus ir buvo nurodžiusi atsakovei parengti tokį raštą – ji nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Atsakovės teiginiai, kad tokią jos poziciją patvirtina tai, jog ieškovė, gavusi jos pranešimą apie darbų sustabdymą, raštu neišreiškė savo nepritarimo atsakovės sprendimui ir neragino jos vykdyti darbus – tai tik jos pačios deklaratyvūs samprotavimai, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ar duomenimis. Pažymėtina, kad pati atsakovė atsiliepime į ieškinį laikėsi kitokios pozicijos dėl rašto, kuriuo ieškovė buvo informuota apie darbų sustabdymą, parengimo aplinkybių – atsakovė neįrodinėjo, kad ieškovė paragino ją parengti rašytinį pranešimą dėl darbų sustabdymo, bet tik teigė, jog ieškovė, gavusi jos raštą, buvo išreiškusi žodinį pritarimą darbų sustabdymui. Poziciją, kad ieškovė inicijavo darbų stabdymą ir paskatino atsakovę parengti rašytinį pranešimą, atsakovė nurodė tik triplike ir jokių įrodymų, pagrindžiančius tokius teiginius, jame nepateikė. Todėl tokie atsakovės argumentai vertintini kaip jos gynybinė pozicija.
31. Šiuo atveju taip pat nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad ginčui aktualiu laikotarpiu buvo susiklosčiusios objektyvios aplinkybės, kliudžiusios jai vykdyti darbus ir nulėmusios poreikį juos sustabdyti. Kaip matyti iš atsakovės 2020 m. gegužės 2 d. rašto, kuriuo ji informavo ieškovę, kad stabdo statybos darbus, esmine tokio sprendimo priežastimi ji laikė pasaulyje prasidėjusią Covid-19 pandemiją ir galimą jos nulemtų ribojimų įtaką rangos sutarties vykdymui. Atsakovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus karantiną šalies teritorijoje, dėl statybinių medžiagų tiekimo trukdžių, darbuotojų stokos dėl jiems suteiktų nedarbingumo pažymėjimų ir poreikio izoliuotis, ji patyrė prastovų grėsmę, o dėl to, kad buvo perkelti suplanuoti susitikimai, kuriuose dalyvauja visi statybų dalyviai, laiku nebuvo priimti reikalingi sprendimai. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tokie atsakovės teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais.
32. Nei teikdama pirmiau minėtą raštą ieškovei, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nei teikdama apeliacinį skundą atsakovė nepateikė jokių konkrečių įrodymų ir duomenų, pagrindžiančių, jog jos nurodytos aplinkybės objektyviai sukliudė jai įvykdyti rangos sutartį. Atsakovė nedetalizavo duomenų dėl jos darbuotojų turėto nedarbingumo ar poreikio izoliuotis (nenurodė, kiek konkrečiais laikotarpiais darbuotojų negalėjo atlikti savo darbinių funkcijų, nenurodė jų atliekamų pareigų ir pan.), taip pat nenurodė, kokių statyboms reikalingų medžiagų (jų pavadinimų, kiekio ir pan.) ji negalėjo įgyti dėl sutrikusio tiekimo, nedetalizavo, kokie konkretūs suplanuoti susitikimai ir posėdžiai buvo atšaukti (nenurodė posėdžių datų, dalyvių, turimų aptarti klausimų ir pan.). Apeliaciniame skunde atsakovė pripažino neturinti jos išdėstytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų ir išsamiai aprašė bendrus valstybės teritorijoje taikytus ribojimus. Tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju siekiant nustatyti, kokį poveikį dėl Covid-19 pandemijos pritaikyti ribojimai turėjo atsakovės galimybei vykdyti rangos sutartį, yra aktualu įvertinti ne tai, kokie ribojimai buvo taikomi šalyje, bet tai, kokios įtakos jie turėjo konkrečiai atsakovės situacijai.
33. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovės nurodytas darbų sustabdymo laikotarpis tik iš dalies sutapo su laikotarpiu, kai šalies teritorijoje buvo paskelbtas karantinas ir buvo taikomi atitinkami atsakovės nurodyti ribojimai, nes atsakovė darbus sustabdė nuo 2020 m. gegužės 2 d. iki 2020 m. rugpjūčio 3 d., kai tuo tarpu karantinas galiojo nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. Apeliaciniame skunde atsakovė nepagrindė, kokį ryšį su anksčiau galiojusiu karantino režimu turėjo darbų sustabdymas, vykdytas po 2020 m. birželio 16 d. Kaip minėta, iš rangos sutarties nuostatų, reglamentuojančių darbų sustabdymo atvejus ir tvarką, matyti, kad darbų sustabdymas gali būti taikomas tik laikotarpiu, kai egzistuoja konkrečios aplinkybės, kliudančios juos vykdyti, o šioms aplinkybėms pasibaigus darbai turi būti atnaujinami.
34. Poreikio stabdyti darbus nepagrindžia ir kita atsakovės pranešime nurodyta aplinkybė, kad ji turėjo kreiptis į Inspekciją su prašymu išaiškinti darbų vykdymui reikšmingas aplinkybes. Visų pirma, atsakovė nepagrindė, kad jai kilusios abejonės dėl techninio projekto turinio užkirto kelią vykdyti visus pagal rangos sutartį turimus atlikti darbus. Iš atsakovės rašto, adresuoto Inspekcijai, turinio matyti, kad atsakovei kilo abejonių, ar dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo ji galėtų rengti darbo projektą remdamasi anksčiau kito projektuotojo parengto techninio projekto sprendiniais dėl evakuacinių laiptų įrengimo. Tačiau iš šio rašto turinio negalima spręsti, kad dėl nurodytų aplinkybių atsakovė negalėtų vykdyti kitų rangos sutarties pagrindu turimų atlikti darbų. Antra, atsakovė kreipėsi į Inspekciją su prašymu pateikti išaiškinimus dėl jos nurodytų aplinkybių 2020 m. sausio 14 d. raštu, o Inspekcijos atsakymas į jos prašymą buvo pateiktas 2020 m. vasario 10 d. raštu. Taigi, šis klausimas buvo išspręstas žymiai anksčiau, nei atsakovė sustabdė darbus, ir atsakovė, kaip ir nurodydama aplinkybes, susijusias su Covid-19 pandemijos nulemtais ribojimais, nepagrindė, kokiu būdu šios aplinkybės kliudė jai vykdyti rangos sutartį jos nurodytu darbų sustabdymo laikotarpiu.
35. Pirmiau išdėstytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovė neturėjo nei kompetencijos, nei pagrindo sustabdyti pagal rangos sutartį turimų atlikti darbų vykdymą. Kartu šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad ieškovė pagrįstai atsisakė pratęsti su atsakove sudarytą sutartį 3 mėnesiu terminui, kadangi šiuo atveju nebuvo įvykdytos rangos sutarties 44–46 punktuose, reglamentuojančiuose darbų sustabdymo sąlygas ir tvarką, nurodytos sąlygos. Tokie ieškovės veiksmai negali būti vertinami kaip jos nebendradarbiavimas su atsakove ar trukdymas jai vykdyti rangos sutartį.
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, kad ieškovė nepagrįstai, dar nesibaigus rangos sutartyje nustatytam terminui darbams atlikti, pateikė pretenziją atsakovės pasitelktai draudikei ir tokiu būdu užkirto jai kelią pratęsti laidavimo draudimo sutarties galiojimą, o kartu ir vykdyti darbus. Iš šalių sudarytos rangos sutarties 48 punkto matyti, kad atsakovė ne vėliau kaip per 10 dienų po to, kai bus pasirašyta rangos sutartis, įsipareigojo pateikti ieškovei sutarties įvykdymo užtikrinimą, kuris turėtų galioti iki rangos sutarties galiojimo termino pabaigos. Rangos sutarties 49 punkte nustatyta, jog sutarties įvykdymo užtikrinimu yra garantuojama, kad ieškovei bus atlyginti nuostoliai, atsiradę dėl to, kad rangovė neįvykdė įsipareigojimų pagal rangos sutartį ar vykdė juos netinkamai. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad 2020 m. rugsėjo 2 d., kai ieškovė parengė pretenziją laidavimo draudimo raštą atsakovei išdavusiai ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, atsakovė nebuvo atlikusi rangos sutartyje nurodytų darbų, kurių vertė sudarė apie 1/4 rangos sutarties kainos, kai likęs terminas darbams atlikti sudarė vos 17 dienų. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, esant tokioms aplinkybėms, ieškovė neabejotinai turėjo pagrindą vertinti, kad rangos sutartyje nurodyti darbai negalės būti užbaigti vykdyti laiku, todėl ji turėjo pagrindą reikšti reikalavimą išmokėti jai draudimo išmoką. Nors apeliaciniame skunde ieškovė nurodė, kad ji būtų pajėgi įvykdyti rangos sutartyje nurodytus darbus per likusį terminą, pažymėtina, kad atsakovė neįrodinėjo tokių aplinkybių nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, tokią atsakovės poziciją paneigia ir tai, kad ji ne kartą kreipėsi į ieškovę su prašymu pratęsti sutartyje nustatytą terminą darbams atlikti (žr. plačiau šios nutarties 16–18 punktus), tokiu būdu iš esmės patvirtindama, kad likusio termino darbams užbaigti jai nepakanka.
37. Priešingai nei nurodo atsakovė, tai, kad ieškovė pateikė pretenziją jos draudikei, neužkirto atsakovei kelio toliau vykdyti rangos sutartyje nurodytus darbus. Atsakovė pagrįstai nurodo, kad ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, gavusi ieškovės pretenziją, atsisakė spręsti klausimą dėl laidavimo sutarties, kuria buvo užtikrintas rangos sutarties įvykdymas, pratęsimo. Tačiau atsakovė, siekdama toliau vykdyti rangos sutartyje nurodytus darbus ir juos užbaigti, galėjo kreiptis į kitą draudimo bendrovę, banką ar kredito uniją dėl garantijos, laidavimo ar laidavimo draudimo rašto išdavimo. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė ėmėsi tokių veiksmų ir kitos šias paslaugas teikiančios bendrovės atsisakė su ja bendradarbiauti. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad pagal neoficialias draudimo bendrovių taikomas taisykles, ji turėjo kreiptis dėl draudimo pratęsimo į tą pačią bendrovę, kuri išdavė jai pradinį draudimą, yra deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais įrodymais. Atsakovės pozicija, kad ieškovė turėjo kreiptis į ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ su prašymu pratęsti laidavimo draudimo terminą, taip pat yra nepagrįsta, nes pagal rangos sutartį pareiga pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą yra nustatyta rangovei, o ne užsakovei.
38. Atsakovė, įrodinėdama, kad ieškovė vengė su ja bendradarbiauti ir apsunkino jai rangos sutarties vykdymą, taip pat rėmėsi aplinkybėmis, susijusiomis su darbo projekto tvirtinimu. Iš byloje esančių duomenų, be kita ko, pačios atsakovės 2020 m. rugpjūčio 31 d. rašto, matyti, kad rengdama darbo projektą, atsakovė pakeitė (patikslino) kai kuriuos techninio projekto sprendinius. Todėl ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad atsakovės parengtas darbo projektas prieštaravo pradinio techninio projekto sprendiniams ir nebuvo suderintas su techninio projekto rengėju, atsisakė derinti atsakovės parengtą darbo projektą.
39. Atsakovė nurodo, kad kito projektuotojo parengtame techniniame projekto buvo netikslumų, todėl viename iš susitikimų, kuriame dalyvavo tiek ieškovės atstovas, tiek ir projektuotojas, parengęs minėtą techninį projektą, buvo nutarta, kad atsakovė, rengdama darbo projektą, jį pakoreguos. Atsakovė nurodo, kad tokiam sprendimui pritarė ir pradinį techninį projektą rengęs projektuotojas. Tokios aplinkybės, atsakovės vertinimu, patvirtina, kad ji tinkamai parengė darbo projektą, o ieškovė dėl neaiškių priežasčių atsisakė jį patvirtinti ir tokiu būdu užkirto jai kelią vykdyti darbus. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad visi šie atsakovės nurodyti teiginiai nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Pavyzdžiui, atsakovė nepateikė jokių dokumentų, kuriuose būtų užfiksuoti pasitarimuose priimti sprendimai keisti techninį projektą, elektroninių laiškų, kuriais būtų derinami su techninio projekto rengėju keičiami projekto sprendiniai ir pan. Priešingai, byloje pateiktame techninį projektą parengusios bendrovės direktoriaus pranešime yra nurodyta, kad rangovė (atsakovė) savarankiškai organizavo darbo projekto parengimą ir kad techninio darbo projekto rengėjas nėra nei žodžiu, nei raštu pritaręs dėl techninio projekto sprendinių patikslinimo. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad ieškovė nepagrįstai atsisakė patvirtinti atsakovės parengtą darbo projektą ir tokiu būdu užkirto jai kelią užbaigti darbus.
40. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės pozicija, kad ieškovė visiškai nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų ir tai sudarė jai pagrindą vienašališkai nutraukti rangos sutartį. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus atsakovės atžvilgiu ar nepagrįstai vengė su ja bendradarbiauti. Atsakovės argumentus, kad iš ieškovės veiksmų ir jos pateiktų atsakymų į atsakovės prašymus ji suprato, jog ieškovė nesiekia, kad atsakovė baigtų vykdyti rangos sutartyje nurodytus darbus, paneigia ieškovės 2020 m. spalio 28 d. raštas, kuriame ieškovė, atsakydama į atsakovės pranešimą dėl rangos sutarties nutraukimo, paragino ją pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimą ir toliau vykdyti rangos sutartyje nustatytus įsipareigojimus iki jų visiško įvykdymo. Savo ruožtu ieškovė, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, turėjo pagrindą nutraukti rangos sutartį vadovaudamasi jos 83.3 papunkčiu. Šioje nuostatoje nurodyta, kad sutartis turi būti vienašališkai nutraukiama, be kita ko, tais atvejais, kai rangovė aiškiai parodo ketinimą netęsti savo įsipareigojimų pagal sutartį arba nevykdo darbų pagal darbų vykdymo grafiką ir tampa aišku, jog juos baigti iki darbų atlikimo termino pabaigos neįmanoma. Byloje esantys duomenys, kad atsakovė nebuvo įvykdžiusi darbų, kurių vertė sudaro apie 1/4 rangos sutarties kainos, taip pat jos siekis nutraukti rangos sutartį, patvirtina, kad tokios aplinkybės šiuo atveju egzistavo.
41. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs susiklosčiusią situaciją ir pritaikęs teisės aktų nuostatas, pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimus. Atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl šios priežasties apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Marius Bajoras
Vilija Mikuckienė
Aldona Tilindienė