Civilinė byla Nr. 2A-2091-395/2011
(Teisminis proceso Nr. 2-05-3-16829-2010-9)
Pirmosios instancijos teismo teisėja Milda Remeikienė
Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1;121.18;121.21;
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 8 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Arvydo Žibo, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovei S. P., jos atstovui advokatui Tomui Vildžiūnui, atsakovui A. P., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2138-192/2011 pagal ieškovės S. P. ieškinį atsakovui A. P., tretysis asmuo G. P., dėl išlaikymo priteisimo ir išlaikymo dydžio pakeitimo.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė :
ieškovė S. P. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. P. sūnaus T. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodines išmokas po 400 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės, pavedant priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti S. P.; priteisti iš atsakovo A. P. išlaikymo sūnaus T. P., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-12-01 iki 2010-12-01 po 400 litų už mėnesį, viso - 4800 Lt; pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2001-07-01 nutarimu Nr.2-10243/2001 nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo A. P. išlaikymą nepilnametei dukrai G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) po 400 Lt periodinių išmokų kas mėnesį iki jos pilnametystės, priteistą išlaikymą pavedant uzufrukto teise tvarkyti S. P.; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad su atsakovu augina du vaikus, tačiau atsakovas kartu negyvena, nepilnamečiu vaiku nesirūpina ir neteikia jam jokio išlaikymo jau metus laiko. Pageidauja, kad siekiant užtikrinti minimaliausius nepilnamečio sūnaus poreikius, iš atsakovo būtų priteistas išlaikymas po 400 Lt kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Jos turimais duomenimis, atsakovas turi pastovias pajamas, yra darbingas asmuo, todėl yra pajėgus teikti jos prašomą išlaikymo dydį. Jos pačios materialinė padėtis yra sunki, jos gaunamų pajamų neužtenka. Atsakovas sūnui išlaikymo neteikė laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki 2010-12-01, todėl turėtų būti priteistas išlaikymo įsiskolinimas už šį laikotarpį už mėnesį po 400 Lt, iš viso 4800 Lt . Kauno miesto apylinkės teismo 2001-07-01 nutarimu yra išieškomas iš A. P. išlaikymas S. P. naudai G. P., gimusios 1995-03-06 išlaikymui po 1/4 dalį visų rūšių jo uždarbio (pajamų), bet ne mažiau nei 1 MGL kas mėnesį nuo 2001-06-26 iki dukters G. P. pilnametystės. Nuo šio nutarimo priėmimo praėjo daugiau kaip dešimt metų ir per šį laikotarpį ženkliai išaugo dukters poreikiai.
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, pakeitė 2001-07-01 nutarimu Nr. 2-10243/2001 išieškomo išlaikymo dydį G. P., jį padidino ir priteisė iš atsakovo A. P. dukters G. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodines išmokas po 280 Lt kas mėnesį ir mokėti nuo 2011-04-05 dienos iki dukters G. P. pilnametystės; priteisė iš atsakovo A. P. sūnaus T. P., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui periodines išmokas po 280 Lt kas mėnesį nuo 2010-10-07 dienos iki sūnaus T. P. pilnametystės; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo 201,60 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Dėl išlaikymo priteisimo T. P.
Teismas nustatė, kad ieškovės ir atsakovo pajamos yra panašios, jų pajamos yra apie vieną tūkstantį litų. Šalių sūnus T. yra ketverių metų amžiaus, sveikas, specialiųjų poreikių neturi, lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Vaiko poreikiai maistui, aprangai, ugdymui ir laisvalaikiui atitinka jo amžių, yra nedideli. Šalys augina ir šešiolikos metų dukterį G. P., kurios poreikiai maistui, aprangai, atitinka suaugusio poreikius. Pažymėjo, kad šalys neišsituokę, gyvena kartu, nors ieškovė ir teigia, kad pinigai nėra bendri, tačiau atsakovas teigia, kad jis moka už komunalinius patarnavimus, internetą, pirko lizingu vandens filtrus, mokėjo už žmonos ir dukters telefonus. Už telefonus nebemoka ieškovei kreipusis į teismą dėl išlaikymo. Teismas nurodė, jog kadangi šalys turi du vaikus, vadinasi abu dviems vaikams turėtų teikti kiekvienas po 800 Lt per mėnesį, o jų pačių poreikiams patenkinti ir mokesčiams sumokėti liktų tik po 200 Lt kiekvienam, todėl teismas abejojo ieškovės teiginiais, kad ji gali skirti kiekvieno vaiko išlaikymui per mėnesį 800 Lt ir juos tikrai teikia. Teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, sprendė, kad atsakovas iš savo pajamų moka komunalinius mokesčius ir už internetą, ieškovė rūpinasi vaikų maitinimu, akivaizdu, kad gyvendami kartu yra pasiskirstę pareigomis ir išlaidomis. Abi šalys neturi kilnojamų ir nekilnojamų daiktų, o atsakovo galimybės esant 50 procentų darbingumui yra visiškai ribotos įsidarbinti ir gauti pajamų. Be to, atsakovas iš savo pensijos ir pašalpos turi įsigyti jam reikalingų vaistų ir turi didesnių išlaidų sveikatos priežiūrai nei reikia sveikiems žmonėms. Todėl nustatė, kad keturių metų T. P. vieno mėnesio išlaikymo vertė yra 560 Lt, iš kurių pusę - 280 Lt per mėnesį, priteisė vaiko išlaikymui iš atsakovo.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo T. P.
Teismas nurodė, kad ieškovė patikslintame ieškinyje nenurodė jokių aplinkybių, nepateikė jokių įrodymų dėl išlaikymo įsiskolinimo. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu paaiškino, kad atsakovas nesirūpino vaikais, nemokėjo už darželį, jie maitinasi atskirai, todėl atsirado įsiskolinimas. Atsakovas paaiškino, kad nuo 2009 m. gruodžio mėnesio jis duodavęs vaikams pinigų, gal ne po 300 litų, o mažiau, mokėjo už komunalinius patarnavimus ir žmonos ir dukters telefonus. Jis pusę metų gydėsi, gavo nedarbingumo pašalpą ir per tą laikotarpį vaiko išlaikymui duodavo įvairias sumas ir po 50 ir po 150 litų. Todėl teismas, įvertinęs abiejų šalių paaiškinimus ir įrodymus, sprendė, kad atsakovas teikė šeimai išlaikymą ir prisidėjo prie išlaidų būdamas nedarbingas, bei nevengia pareigų ir šiuo metu, todėl ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo netenkino kaip neįrodytą (LR CPK 178 str.).
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo G. P.
Teismas nustatė, kad 2010 m. kovo mėnesį atsakovas pradėjo gauti pensiją ir yra tiktai 50 procentų darbingas, nedirba. Vadinasi, jo pajamos yra ženkliai sumažėję ir sudaro apie vieną tūkstantį litų. Ieškovės pajamos šiek tiek padidėjo, padidėjo apie 200 litų ir yra taip pat apie vieną tūkstantį litų. Iš šių pajamų šalys turi išlaikyti du vaikus, mokėti mokesčius, išsilaikyti patys. Ieškovė teigė, kad dukters išlaikymui per mėnesį reikia 800 litų periodinių išmokų, iš kurių pusės prašo iš atsakovo, o kitą pusę skirsianti ji pati. Tačiau, vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus apie šalių turtinę padėtį, teismas nustatė, kad šalys negali vaikų išlaikymui skirti kiekvienam po 800 Lt, todėl, kad tokių pajamų jie negauna. Teismas nustatė šalių sūnui T. P. 560 Lt dydžio išlaikymą per mėnesį ir priteisė iš atsakovo 280 Lt periodinių išmokų. Todėl, remiantis CK 3.198 str. nuostata, teismas dukters G. P. išlaikymui iš atsakovo priteisė tokio pat dydžio išlaikymo sumą - 280 Lt, kaip ir broliui T. P. nuo kreipimosi į teismą dienos, nuo 2011-04-05, pakeisdamas 2001-07-01 nutarimu Nr. 2-10243/2001 išieškomą išlaikymo dydį.
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti pilnai: priteisti iš atsakovo A. P. išlaikymą nepilnamečiui sūnui T. P., gim. (duomenys neskelbtini), po 400 Lt kiekvieną mėnesį, nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės, išieškant jį iš visų rūšių atsakovo pajamų, pavedant išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti S. P.; priteisti iš atsakovo A. P. išlaikymo nepilnamečiam sūnui T. P., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą, už laikotarpį nuo 2009-12-01 iki 2010-12-01 - po 400 Lt kiekvieną mėnesį, viso 4800 Lt; pakeisti 2001-07-01 Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu nustatytą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo A. P. išlaikymą nepilnametei dukrai G. P., a/k (duomenys neskelbtini) po 400 Lt kiekvieną mėnesį, iki jos pilnametystės, išieškant jį iš visų rūšių atsakovo pajamų, pavedant išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti S. P.; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.
Apeliantė nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, rėmėsi vien tik atsakovo paaiškinimais ir ignoravo ieškovės paaiškinimus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, tuo pažeisdamas LR CPK įtvirtintas įrodinėjimo taisykles. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme ieškovė pateikė du rašytinius įrodymus, patvirtinančius nepilnamečių vaikų poreikius (b.l 40, 98), kurie iš esmės yra tolygūs patikslintame ieškinyje pareikštiems reikalavimams. Teismas šių įrodymų netyrė ir nevertino. Nors pagal byloje esančius duomenis atsakovui yra nustatytas 50 proc. darbingumas, tačiau atsakovas nepateikė teismui duomenų apie tai, kad jis ėmėsi priemonių, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas. Teismas sprendimo aprašomojoje dalyje konstatavo, kad nepilnamečių vaikų poreikiai yra nevienodi, tačiau priteisė iš atsakovo vienodą išlaikymą - po 280 Lt. Be to, apeliantės nuomone, teismas neteisingai įvertino šalių gaunamas pajamas. Ieškovės gaunamos pajamos yra 993,35 Lt. (b. l. 9). Atsakovo gaunamos pajamos yra 1221,51 Lt ( b. l. 49, 55). Taip pat apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė išlaikymo nepilnamečiui vaikui T. P. įsiskolinimo, remdamasis vien tik atsakovo paaiškinimais. Savo iniciatyva pakeisdamas išlaikymo nepilnametei dukrai dydį, teismas iš esmės jį nemotyvuotai sumažino.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino šalių turtinę padėtį, atsakovo pablogėjusią materialinę padėtį, ir priteisė tinkamą, atsakovo turimą darbingumą bei gaunamas pajamas atitinkantį išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams. CK 3.201 straipsnis numato, kad išlaikymo dydis gali būti keičiamas iš esmės pasikeitus šalies turtinei padėčiai. Atsakovas nurodo, kad jo turtinė padėtis yra iš esmės pasikeitusi, ir ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių, o dėl darbingumo sumažėjimo 50 procentų. Ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, ji yra jauna, darbingo amžiaus. Byloje nėra duomenų, kad būtų apribotas jos darbingumas, ar pablogėjusi sveikatos būklė, dėl kurios ji negalėtų susirasti geriau apmokamo darbo ir skirti didesnę dalį vaikų išlaikymui, nei riboto darbingumo būklės atsakovas. Be to, ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kad ji vieno vaiko išlaikymui per mėnesį skiria 400 Lt, nepagrindę jos turėtų išlaidų vaikų išlaikymui. Nei vienam iš vaikų nėra nustatyti padidinti poreikiai. Priešingai, atsakovas byloje pateikė įrodymus, kad kartu su ieškove S. P. gyvena atsakovo broliui A. P. priklausančiame name. Ieškovei skirti pinigų vaikų būsto nuomai bei komunalinėms paslaugoms nereikia, todėl ji patiria mažesnes išlaidas.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad nustatydamas nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydį, teismas turi įvertinti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju, nustatydamas priteisiamo vaikams išmokų dydį privalo įvertinti, ar priteisiamo iš tėvų išlaikymo dydis yra adekvatus jų galimybėms teikti tokios apimties išlaikymą ir ar tai nebus daroma paties išlaikymą teikiančio asmens socialiai būtinų poreikių sąskaita.
Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo sūnaus T., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 280 Lt periodinių išmokų CK 3.198 straipsnio nuostatų pagrindu nenukrypo nuo lygių dalių išlaikymo principo bei nurodė priežastis, dėl kurių ginčo atveju nėra galimybės priteisti visos ieškovės prašomo dydžio išlaikymo sumos iš atsakovo. Šias priežastis sąlygojantys veiksniai, o būtent 50 procentų darbingumo netekimas ir to pasekoje nesavanoriškas išėjimas iš tarnybos VRM sistemoje, yra pagrįsti byloje esančiais tinkamais rašytiniais įrodymais (b. l. 23, 26, 27), todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad skundžiamo teismo sprendimo išvados paremtos vien atsakovo atsikirtimų į ieškinį paaiškinimais, yra nepagrįstas.
Tuo pačiu nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo teiginiu, jog teismas be pagrindo nepatenkino ieškovės ieškinio reikalavimo dėl 4800 Lt dydžio išlaikymo išlaidų įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2009-12-01 iki 2010-12-01. Bylos nagrinėjimo eigoje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu atsakovas dėl intensyvaus gydymosi išlaikymą vaikams teikė pagal išgales nuo 50 Lt iki 150 Lt kiekvienam vaikui, šalys ir šiuo metu veda bendrą ūkį, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tą aplinkybę, jog šiuo laikotarpiu atsakovas taip pat dengė dalį dukros ir pačios ieškovės išlaidų už naudojimąsi ryšių komunikacijos priemonėmis bei buto komunalinius mokesčius (b. l. 76, 77-88) pagrįstai netenkino ieškinio šioje dalyje (CPK 178 straipsnis). Šių teismo išvadų nepaneigia apeliantės teikti teismui dukros Gerdos išlaikymo išlaidų poreikių aprašymai (b. l. 98) bei galimybės atsakovui siekti papildomų pajamų padidėjimo egzistavimas, tačiau paminėti teiginiai nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas ginčo atveju netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių ir neteisingai pritaikė materialines teisės normas, reguliuojančias ginčo santykius, susijusius su šalių pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė materialinės teisės normas ginčo atveju iš dalies tenkindamas ieškinį.
Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog teismas iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį, be pagrindo nepriteisė ieškovei jos turėtų pirmosios instancijos teisme advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurių dydį patvirtina byloje esantis pinigų priėmimo kvitas (b. l. 32), todėl vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi iš atsakovo ieškovei priteistina bylinėjimosi (advokato atstovavimo) išlaidų dalis. Įvertinus tai, jog ieškinys patenkintas didesniąja reikalavimų dalimi bei atmestas ieškovės reikalavimas dėl 4800 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, ieškovei iš atsakovo priteistina 50 procentų ieškovės turėtų pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Taip pat iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas teismo sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas, papildant jį bylinėjimosi išlaidų priteisimu ieškovei (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 14,20 Lt (keturiolika litų, 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Kolegijos pirmininkas Albinas Čeplinskas
Kolegijos teisėjai Arvydas Žibas
Algirdas Remeika