VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 3 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Gedimino Užubalio,

dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovei Monikai Dumbrytei-Ožiūnienei,

atsakovui D. K. ir jo atstovui advokatui Raimundui Moisejevui,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos prašymą dėl sankcijos skyrimo uždarosios akcinės bendrovės „Žagarės inžinerija“ vadovui D. K..

        Teismas

n u s t a t ė :

        Pareiškėja Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – ir Taryba) kreipėsi į teismą prašydama skirti sankcijas buvusiam UAB „Žagarės inžinerija“ vadovui D. K..

        Nurodo, kad Taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 1 ir 2 dalimis priėmė 2017 m. birželio 15 d. nutarimą Nr. 1S-61(2017), kuriuo nutarė kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu UAB „Žagarės inžinerija“ buvusiam direktoriui D. K. ketveriems metams apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu bei skirti 9 000 Eur baudą (toliau – ir Nutarimas).

        Pažymėjo, kad pagrindas kreiptis į teismą atsirado UAB „Žagarės inžinerija“ neapskundus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-1923-476/2017 ir kuris UAB „Žagarės inžinerija“ atžvilgiu įsiteisėjo.

        Nurodė, jog vertinant siūlomos skirti sankcijos dydį buvo vadovautasi Įstatymo 41 straipsnio 5 dalimi. Taryba, įvertinusi UAB „Žagarės inžinerija“ ir UAB „Rovaltra“, kaip dalyvavusių 2014 m. UAB „Fontas LT“ organizuotame pirkime, veiksmus nustatė, kad UAB „Žagarės inžinerija“ ir UAB „Rovaltra“ sudarė draudžiamą susitarimą, t. y. pateikė tarpusavyje suderintus komercinius pasiūlymus ir iš anksto nustatė pirkimo laimėtoją. Taryba taip pat įvertino pažeidimo pavojingumą bei nustatė, kad UAB „Žagarės inžinerija“ ir UAB „Rovaltra“ sudarydamos kartelinį susitarimą padarė sunkų konkurencijos teisės pažeidimą, pažeidimą laikė labai pavojingu. Tyrimo metu UAB „Žagarės inžinerija“ direktoriaus D. K. veiksmai buvo įvertinti kaip aktyvūs, tiesiogiai prisidedant prie sudaryto draudžiamojo susitarimo. Tuo pagrindu, kad D. K., kaip UAB „Žagarės inžinerija“ direktorius, padarė labai pavojingą konkurencijos teisės pažeidimą, kuris truko 6 mėnesius, Taryba priėmė Nutarimą, kuriuo prašo teismo UAB „Žagarės inžinerija“ buvusiam direktoriui D. K. ketveriems metams apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu bei skirti 9 000 Eur baudą.

        Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė prašė prašymą patenkinti. Nurodė, kad šiuo atveju buvo padarytas vienas pavojingiausių konkurencijos teisės pažeidimų – draudžiamas susitarimas viešajame pirkime. Nutarime Taryba įvertino, jog ūkio subjekto vadovas D. K. tiesiogiai aktyviais veiksmais prisidėjo prie draudžiamo susitarimo sudarymo ir šią aplinkybę patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įsiteisėjusiu sprendimu. Įvertinus taip pat ir pažeidimo trukmę, vadovo vaidmenį tyrimo metu, Taryba matė pagrindą kreiptis į teismą su siūlymu skirti sankciją.        

        Atsakovas D. K. atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti ir panaikinti Nutarimą. Tuo atveju, jei teismas manytų, kad yra pagrindas skirti sankciją, prašė sutrumpinti terminą, kuriuo pareiškėjui apribota teisė eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu bei sumažinti paskirtą baudą.

        Argumentus dėl Nutarimo neteisėtumo grindė tuo, kad 2014 metais, t. y. tuo metu, kai tariamai buvo padaryti draudžiami susitarimai, D. K., kaip vadovas, buvo gana jauno amžiaus. Jam tuo metu buvo 30 metų ir jis buvo net 13 metų jaunesnis nei vidutinis Lietuvos įmonės vadovas. D. K. taip pat nėra įgijęs teisinio išsilavinimo.

        Atkreipė dėmesį į tai, kad Taryba nėra nurodžiusi jokios teismų praktikos, kurią būtų galima vadovautis skiriant Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatytas sankcijas, todėl kaip ir šiuo atveju, skirti sankcijas D. K. pagrindo nebuvo. Iki šiol Taryba nėra paskyrusi sankcijų bendrovių vadovams, todėl ir šiuo atveju turėtų būti laikomasi lygiateisiškumo principo. Be to, tariamas bendrovių sudarytas susitarimas bei jo neigiama įtaka, palyginus su jau išnagrinėtais tokio pobūdžio pažeidimais, yra labai nežymūs.

        Pažymėjo, kad Taryba vertino padarytą pažeidimą, kaip iš esmės prieštaraujantį konkurencijos teisės normoms. Tuo tarpu ūkio subjektų turėtos rinkos dalys, pažeidimo apimtis bei realiai padaryta žala nebuvo įvertintos prašant taikyti sankcijas D. K.. Taryba taip pat nepagrindė, kokiu pagrindu nustatė paskirtų sankcijų dydį, t. y. kokiu pagrindu skyrė sankcijos vidurkį (nuo 3 iki 5 metų, skyrė 4 metus), o baudą skyrė artimesnę maksimaliai sankcijos ribai (nuo 0 iki 14 481 Eur, skyrė 9 000 Eur). Pažymėjo ir tai, kad UAB „Žagarės inžinerija“ jau yra bankrutavusi, todėl sankcijų skyrimas D. K., kaip buvusiam įmonės vadovui, pakenktų jo reputacijai.

        Prašė teismo vadovautis protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijais ir atsižvelgti į tai, kad vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi teismas sankcijų skirti neprivalo. Teismas turi plačią diskrecijos teisę vertinti ginčo situaciją.

        Teismo posėdžio metu išsakytais argumentais atsakovas ir jo atstovas prašė pareiškėjos prašymą atmesti ir sankcijų netaikyti. Argumentus dėl sankcijų netaikymo grindė tuo, kad pusės metų draudžiamojo susitarimo terminas lyginant su kitais atvejais yra labai trumpas. Paskyrus daugiau kaip 30 000 Eur baudą už dalyvavimą draudžiamame susitarime UAB „Žagarės inžinerija“ bankrutavo, todėl įmonės vadovas jau patyrė neigiamas pasekmes. Atsakovas aktyviai bendradarbiavo su taryba atliekant tyrimą. Akcentavo teismo konstitucinę priedermę individualizuoti sankciją. Baudos skyrimas ir draudimas eiti pareigas šiuo atveju neaišku kaip bus individualizuotas lyginant su kitais didesnio masto pažeidimo atvejais, jeigu būtų prašoma skirti sankcijas vadovams. Prašė neskirti sankcijų, arba paskirti minimalią sankciją, pirmiausia neskiriant piniginės baudos, kuri yra papildoma sankcija. Sankcijų skyrimas vadovams turėtų būti ultima ratio priemonė, taikoma išskirtiniais atvejais. Akcentavo tai, kad nuo 2011 metų Taryba nesikreipė į teismą dėl sankcijų skyrimo vadovams, atsakovo atveju toks kreipimasis istoriškai buvo pirmas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos prašymo pagrindu, sprendžiamas klausimas dėl sankcijų skyrimo UAB „Žagarės inžinerija“ vadovui D. K., ketveriems metams apribojant teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (ar) valdymo organo nariu bei skiriant 9 000 Eur baudą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Taryba 2016 m. gruodžio 5 d. priėmė nutarimą Nr. 2S-15(2016) „Dėl ūkio subjektų veiksmų dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose technikai pirkti atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams“, kuriuo nustatė, kad UAB „Žagarės inžinerija“ ir UAB „Rovaltra“, dalyvaudamos 2014 m. UAB „Fontas LT“ organizuotame viename pirkime, pažeidė Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Dėl šio Tarybos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo UAB „Žagarės inžinerija“ ir UAB „Rovaltra“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2017 m. balandžio 27 d. sprendimu minėtų pareiškėjų skundus atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-240-822/2019 UAB „Rovaltra“ apeliacinį skundą atmetė. Taigi Tarybos nutarimas, kuriuo, be kita ko, konstatuota, jog UAB „Žagarės inžinerija“ padarytas Konkurencijos įstatymo pažeidimas yra ribojantis konkurenciją pagal tikslą ir savaime laikomas vienu pavojingiausių konkurencijos teisės pažeidimų, iš esmės yra patvirtintas įsiteisėjusiais ir galiojančiais teismų sprendimais.

Taryba, vadovaudamasi Įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatomis, 2017 m. birželio 15 d. priėmė Nutarimą, kuriuo nutarė kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu UAB „Žagarės inžinerija“ buvusiam direktoriui D. K. ketveriems metams apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu bei skirti 9 000 Eur baudą, kadangi minėto ūkio subjekto buvęs vadovas aktyviais veiksmais tiesiogiai prisidėjo prie labai pavojingo konkurencijos teisės pažeidimo, kuris truko pusę metų. 2017 m. birželio 16 d. pateiktu prašymu Taryba ir prašo teismo skirti minėtas sankcijas atsakovui.

Atsakovas D. K. prašo neskirti Tarybos prašomos skirti sankcijos, arba bent jau ją sušvelninti, pirmiausia neskiriant piniginės baudos, kadangi tokio pobūdžio sankcijos skyrimas būtų neproporcingas, atsakovas jau yra praradęs pajamas, nebeina vadovo pareigų.

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad „ūkio subjekto vadovui už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi gali būti apribojama teisė nuo trejų iki penkerių metų eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu. Ūkio subjekto vadovui už prisidėjimą prie ūkio subjekto sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, be šioje dalyje nustatyto teisės apribojimo, papildomai gali būti skiriama bauda iki keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro“. Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, kada ūkio subjekto vadovas laikomas prisidėjusiu prie pažeidimo padarymo, t. y. kai jis: „1) tiesiogiai prisidėjo prie pažeidimo padarymo; 2) tiesiogiai neprisidėjo prie pažeidimo padarymo, tačiau turėjo pagrindą įtarti, kad jo vadovaujamas ūkio subjektas daro pažeidimą, bet nesiėmė veiksmų užkirsti kelią šiam pažeidimui; 3) nežinojo, nors privalėjo žinoti, kad jo vadovaujamas ūkio subjektas padarė ar daro pažeidimą“.

Įstatymo 41 straipsnyje yra įtvirtinta, kad „teismas, priimdamas sprendimą taikyti sankcijas, nėra saistomas Konkurencijos tarybos siūlymo dėl sankcijų ir jų dydžio“ (2 dalis), ir, kad, „išnagrinėjęs Konkurencijos tarybos prašymą, priima vieną iš šių sprendimų: 1) taikyti šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas; 2) atmesti prašymą“ (4 dalis). Įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta, kad „teismas, skirdamas ūkio subjekto vadovui šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas, vadovaujasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir atsižvelgia į: 1) ūkio subjekto padaryto pažeidimo pavojingumą; 2) ūkio subjekto padaryto pažeidimo trukmę; 3) ūkio subjekto vadovo prisidėjimo prie ūkio subjekto padaryto pažeidimo pobūdį; 4) ūkio subjekto vadovo elgesį Konkurencijos tarybos atliekamo tyrimo dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo metu; 5) kitas reikšmingas aplinkybes“.

Iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo matyti, jog teismas gali, bet ne privalo skirti Tarybos prašomas sankcijas ūkio subjekto vadovui, o išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, gali Tarybos prašymą atmesti. Iš nurodyto teisinio reguliavimo taip pat išplaukia, jog Tarybos prašymo tenkinimo atveju, teismas nėra saistomas Konkurencijos tarybos siūlymo dėl sankcijų ir jų dydžio, o minėto pobūdžio sankcijas privalo skirti vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, ir atsižvelgdamas į Įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių, kurių baigtinio sąrašo įstatymų leidėjas nėra pateikęs, visetą. Kitaip tariant, teismas gali Tarybos prašomą skirti sankciją paskirti, gali ją sumažinti įvertinęs visas bylos aplinkybes. Ši nuostata tiesiogiai išplaukia iš teismo konstitucinių teisingumo vykdymo įgaliojimų bei imperatyvų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis). Tai reiškia, jog kiekvienu atskiru atveju teismas turi konstitucinę pareigą tinkamai individualizuoti asmenims skiriamas sankcijas už teisės pažeidimus ir individualizuoti nustatomus bet kokius teisės apribojimus, tačiau tai turi daryti motyvuotai, o nagrinėjamo pobūdžio bylose neignoruodamas ir Baudų dydžio nustatymo apraše, kuriuo vadovaujasi Taryba, nustatytų taisyklių.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog ne tik įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris apribotų teismo galimybes tinkamai individualizuoti asmenų teisių apribojimus, bet ir teismas negali nevykdyti pareigos tinkamai individualizuoti kiekvienu atveju nustatomus asmenų teisių apribojimus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutarime (atitinkamai 2015 m. vasario 26 d., 2016 m. vasario 17 d. nutarimuose) yra konstatavęs, kad „reikalavimas laikantis konstitucinio proporcingumo principo asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti, inter alia suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus: ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens padėtį ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones (Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimas)“. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarime pažymėjo, jog „savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai). Teisiniu reguliavimu turi būti sudarytos teisinės prielaidos teismui ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Ir, priešingai, teisinis reguliavimas negali būti toks, kad teismui nebūtų leidžiama, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingo sprendimo ir šitaip įvykdyti teisingumo, antraip būtų pažeisti iš Konstitucijos, inter alia jos 109 straipsnio, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, būtų nukrypta nuo konstitucinės teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, sampratos, taip pat nuo konstitucinio teisinės valstybės principo“.

Atliekant Įstatymo nustatytą testą, ar Taryba pagrįstai prašo buvusiam ūkio subjekto vadovui apriboti Įstatymo nurodytas teises eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu ir skirti baudą, pirmiausia yra būtina nustatyti, ar ūkio subjekto vadovas prisidėjo prie ūkio subjektų sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo ar piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi bei, atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, tinkamai individualizuoti sankcijas. Natūralu, jog prieš tai Tarybos ar/ir teismų įsiteisėjusiais sprendimais turi būti nustatyti pačių ūkio subjektų padaryti minėti sunkiausi konkurencijos teisės pažeidimai. Šioje byloje nėra ginčo, jog, kaip ir nustatyta įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-240-822/2019, UAB „Žagarės inžinerija“ ir UAB „Rovaltra“ dalyvavo sudarytame draudžiamame susitarime.

Įstatymo 40 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad „skiriant ūkio subjekto vadovui šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sankcijas, mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 35 straipsnio 3 ir 4 dalys“. Taigi sankcijos ūkio subjektų vadovams už prisidėjimą prie ūkio subjektų sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo sudarymo gali būti taikomos ne vėliau kaip per penkerius metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o kai yra tęstinis ar trunkamasis pažeidimas, – nuo paskutinių veiksmų atlikimo ar nutraukimo dienos. Įstatyme (35 straipsnio 4 dalis) nurodytais atvejais, kurie aktualūs ir nagrinėjamai bylai, nurodytas sankcijų taikymo terminas sustojo Įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. iki įsiteisėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-240-822/2017. Todėl Taryba nei Įstatymo 35 straipsnio 3 ir 4 dalies prasme, nei 41 straipsnio 3 dalies prasme, nėra praleidusi kreipimosi į teismą termino dėl sankcijos ūkio subjekto vadovui skyrimo.

Taigi vertinant, ar UAB „Žagarės inžinerija“ vadovui D. K. pagrįstai gali būti skiriama Tarybos prašoma skirti sankcija už reikšmingą prisidėjimą prie ūkio subjektų sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo, būtina vadovautis Tarybos ir teismų įsiteisėjusiais sprendimais nustatytomis aplinkybėmis, be kita ko, kad:

1)       UAB „Žagarės inžinerija“ buvęs direktorius D. K. tiesiogiai, savo aktyviais veiksmais prisidėjo prie sudaryto draudžiamojo susitarimo, vykusio nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki 2014 m. liepos 15 d., t. y. nuo tada, kai buvo nustatytas veiksmų derinimas tarp UAB „Žagarės inžinerija“ direktoriaus D. K. ir UAB „Rovaltra“ darbuotojo iki UAB „Žagarės inžinerija“ pripažinimo viešojo konkurso laimėtoju;

2)       UAB „Rovaltra“ ir UAB „Žagarės inžinerija“ atstovai susirašinėjo elektroniniais laiškais dar iki UAB „Fontas LT“ Pirkimo Nr. 1 paskelbimo. UAB „Žagarės inžinerija“ direktorius D. K. UAB „Rovaltra“ komercijos direktoriui J. T. išsiuntė elektroninį laišką, kuriame rašoma: „ok siuskit pasiulyma tokiam traktoriui, adresuota UAB “Fontas LT” sumai 339000 LTL + PVM“. Be to, UAB „Žagarės inžinerija“ direktorius D. K. išsiuntė laišką UAB „Rovaltra“ komercijos direktoriui J. T., kuriame rašoma: „Ar galite su savo traktoriumi sita sumergeinti I viena ir padaryti pasiulyma kaip vieno“. Prie šios žinutės buvo prisegtas 2014-04-18 UAB „Domingos prekyba“ komercinis pasiūlymas, kuriame yra nurodomos prekės techniniai parametrai ir pardavimo kaina - 106 900,00 Eur (369 104,32 Lt). Šio komercinio pasiūlymo gavėjas yra nurodytas UAB „Fontas LT“ (Konkurencijos tarybos bylos t. VIII, b. 1. 53). Minėti faktai išdėstyti ginčijamo Nutarimo 159 punkte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-240-822/2017);

3)       First Opportunity OU gamybos direktoriui N. N. priklausančiame kompiuteryje rastas dokumentas „Fontas.xls“, kuriame yra nurodytos su Pirkimu susijusios detalės: pasiūlymus derinę asmenys ir kainos. Lentelės stulpelyje „Derino“ antroje eilutėje „Kesla C645“ yra įrašas „D./T./N.“, trečioje eilutėje „Valtra T193H“ yra įrašas „D./T.“. Konkurencijos tarybos nuomone, šie įrašai patvirtina, kad už komercinių pasiūlymų teikimą (jų derinimą) buvo atsakingi UAB „Žagarės inžinerija“ direktorius D. K. ir Apelianto komercijos direktorius J. T. <...>. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutiko su Konkurencijos tarybos išvadomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-240-822/2017).

Taigi UAB „Žagarės inžinerija“ buvęs direktorius D. K. su kitu vieno iš pirkimų dalyviu tarpusavyje susirašinėjo elektroniniais laiškais bei derino komercinius pasiūlymus, įskaitant ir pasiūlymų kainas, todėl pagrįstai galima daryti išvadą, jog atliko aktyvius veiksmus, skatinančius susitarimo tarp minėtame viešajame pirkime dalyvavusių ūkio subjektų sudarymą bei siekiant sudaryti sąlygas konkrečiam ūkio subjektui laimėti viešąjį pirkimą. Taigi teismas vertina, jog sankcijų individualizavimui reikšminga aplinkybė Įstatymo 41 straipsnio 5 dalies 3 punkto prasme, t. y., vertinant ūkio subjekto buvusio vadovo prisidėjimo prie ūkio subjektų padaryto pažeidimo pobūdį, yra nustatyta. Teismas vertina, jog UAB „Žagarės inžinerija“ buvęs direktorius D. K. tiesiogiai prisidėjo prie ūkio subjektų sudaryto draudžiamo konkurentų susitarimo sudarymo, tačiau vertina, jog yra kitų sankcijos atsakovui individualizavimui reikšmingų lengvinančių aplinkybių Įstatymo 41 straipsnio 5 dalies 5 punkto prasme.

Viena vertus, teismas vertina, jog baudų už konkurencijos teisės pažeidimus skyrimo ūkio subjektams taisyklės yra aktualios ir sankcijų skyrimo ūkio subjektų vadovams požiūriu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, jog baudos mažinimo požiūriu turi būti nustatytos tokios išskirtinės ar specifinės aplinkybės, susijusios su ūkio subjekto pasyvumu ar kitaip pasireiškusia nedidele įtaka pažeidimo padarymui, kurios, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo principus, konkrečios situacijos aplinkybes, pakankamai aiškiai liudytų, kad bauda turėtų būti dar labiau sumažinta (žr., pvz., 2011 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1433/2011, 2012 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1301/2012).

Antra vertus, vertinant atsakovo argumentus, sutiktina, jog nagrinėjamu atveju sankcija atsakovui turėtų būti sušvelninta ir bauda turėtų būti sumažinta, todėl atsakovo atžvilgiu yra pagrindo individualizuoti taikomos sankcijos dydį. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Įstatymo 41 straipsnio 5 dalis) atitiktų sankcijos švelninimas vadovaujantis tuo, jog pažeidimo padarymo momentu D. K. buvo jauno amžiaus vadovas, neturintis teisinio išsilavinimo, be to, atsakovas tapo istoriškai pirmuoju (ekonominiu rinkos požiūriu anaiptol ne paties reikšmingiausio ūkio subjekto) vadovu, kurio atžvilgiu Taryba eksperimentiškai pateikė prašymą teismui skirti sankciją, tokio pobūdžio sankcijų skyrimo praktika atsakovui nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Iš atsakovo pateiktų papildomų dokumentų (2017-2018 metų metinių pajamų deklaracijų) matyti, kad sankcijos skyrimas neproporcingai pakenktų atsakovo finansinei padėčiai, tokių iš daromo konkurencijos teisės pažeidimo jam pačiam (ne tik ūkio subjektui) kilsiančių neigiamų teisinių padarinių atsakovas pagrįstai negalėjo tikėtis. Tačiau sutiktina, jog skiriant sankciją svarbu įvertinti tai, kad tokio pobūdžio sankcijos atsakovas turėjo tikėtis, nes įmonės vadovui yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Pagal susiformavusią kasacinio teismo praktiką, „bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam įstatyme nustatyta išskirtinė teisė atstovauti bendrovei, veikti jos vardu ir jam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai negu juridinio asmens dalyviui ar eiliniam juridinio asmens darbuotojui; juridinį asmenį (bendrovę) ir jo vadovą, minėta, sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai ir jis privalo veikti išimtinai juridinio asmens interesais; vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus“ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009).

Šiame kontekste pažymėtina tai, kad teismas mano, jog sankcijos švelninimui reikšminga yra ir pažeidimo trukmė, kuri įstatymo prasme laikoma pusės metų laikotarpiu. Sutiktina, jog toks laikotarpis, lyginant su kitais teismų praktikoje nagrinėjamais atvejais, nelaikytinas ilgu. Vertinant Įstatymo 41 straipsnio 5 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytas aplinkybes, t. y. ūkio subjekto padaryto pažeidimo trukmę bei ūkio subjekto vadovo elgesį Tarybos atliekamo tyrimo dėl ūkio subjekto padaryto pažeidimo metu, pažymėtina, jog minėto ūkio subjekto vadovo padarytas konkurencijos teisės pažeidimas būtent Baudų dydžio nustatymo aprašo prasme („trumpesnis nei šešių mėnesių laikotarpis laikomas puse metų“ 12 punktas), o ne de facto, truko pusę metų, t. y. nuo 2014 m. balandžio 23 d. iki 2014 m. liepos 15 d., t. y. nuo tada, kai buvo nustatytas veiksmų derinimas tarp UAB „Žagarės inžinerija“ direktoriaus D. K. ir UAB „Rovaltra“ darbuotojo iki UAB „Žagarės inžinerija“ pripažinimo viešojo konkurso laimėtoju. Be to, D. K. netrukdė atliekamam tyrimui, aktyviai bendradarbiavo su Taryba atliekant tyrimą, posėdžio metu pažymėjo, jog pats perdavė tarybai įmonės dokumentus, tačiau tai savaime negali visiškai eliminuoti sankcijos atsakovui skyrimo galimybės, kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad vien tik tai, jog asmuo vykdė Konkurencijos tarybos nurodymus ir teikė reikiamą informaciją, savaime nėra pagrindas jo elgesį vertinti kaip padėjimą Konkurencijos tarybai tyrimo metu (žr. 2011 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1702/2010, 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2818/2012, 2015 m. gruodžio 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-1699-822/2015). Antra vertus, prašoma skirti sankcija atsakovui akivaizdžiai yra baudžiamojo, o ne prevencinio pobūdžio, kurių tikslas būtų apsaugoti rinką nuo nesąžiningų vadovų. Teismas vertina, jog Tarybos siūloma sankcija yra neproporcinga. Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 5 dalies prasme ūkio subjekto padarytas pažeidimas turi būti vertinamas ne tik formaliai, t. y. kaip draudžiamas susitarimas (kas formaliai yra pavojingiausias pažeidimas konkurencijos teisės prasme), bet turi būti vertinama, kokia draudžiamo susitarimo finansinė išraiška, taip pat kokią ekonominę sankciją už šio pažeidimo padarymą gavo pats ūkio subjektas, t. y. teismo vertinimu, ekonominės sankcijos ūkio subjektui dydis parodo ir ūkio subjekto padaryto pažeidimo pavojingumą (kitaip tariant, teismo vertinimu, jeigu ūkio subjekto bendrosios metinės pajamos (žr. Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalį, numatančią sankcijas ūkio subjektams už draudžiamus susitarimus) yra nykštukinės, tai tokio ūkio subjekto įtaka konkurencijai ir rinkai net ir padarant griežtą konkurencijos pažeidimą yra ne itin pavojinga.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad teismų praktika skiriant sankcijas ūkio subjektų vadovams pagal Konkurencijos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį nėra susiformavusi ir dar tik pradeda formuotis, Tarybos siūlomos skirti sankcijos pritaikymas užkirstų galimybę sąžiningai, teisingai ir protingai diferencijuoti ūkio subjektų vadovams skiriamas sankcijas ateityje pagal rinkoje nelyginamai reikšmingesnių ūkio subjektų ir jų vadovų atliekamų konkurencijos teisės pažeidimų ar prisidėjimų prie jų mastą, kuris gali skirtis daugybę kartų. Teismo požiūriu, Konkurencijos tarybos siūlomos sankcijos paskyrimas sudarytų sąlygas ir prielaidas formuotis ydingai teismų praktikai, grindžiamai draudžiamųjų susitarimų pavojingumo formaliu supratimu.

Teismo vertinimu, D. K. turėtų būti sušvelninama skiriama sankcija, kuria būtų apribojama teisė eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu iki minimalios ribos, t. y. trijų metų, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pavojingumą, mastą, be to, tai neproporcingai suvaržytų atsakovo teises pasirinkti darbinę veiklą. Atsakovui taip pat neskirtina 9000 Eur dydžio bauda už tai, kad jis tiesiogiai prisidėjo prie ūkio subjekto draudžiamo susitarimo sudarymo, kadangi ji atliktų išskirtinai baudžiamąją funkciją, sukeltų atsakovui neproporcingai dideles neigiamas finansines pasekmes ir kaip papildoma sankcija nebeatliktų savo prevencinės paskirties. Teismas pabrėžia, kad asmenų, kuriems įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytos sankcijos, sąrašas skelbiamas Konkurencijos tarybos interneto svetainėje (Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 6 dalis). Teismo vertinimu, tai yra savaime ypatingai atgrasanti poveikio priemonė atsakovui nuo konkurencijos teisės pažeidimų darymo ateityje, be to, atsakovui savaime sukelia pakankamas neigiamas pasekmes. 

Teismas vertina, jog Taryba, prašydama skirti sankciją minėtam ūkio subjekto vadovui, teisiškai tinkamai įvertino šio ūkio subjekto vadovo veiksmus bet netinkamai (neproporcingai griežtai) vertino atsakomybės mastą Įstatymo 40 ir 41 straipsnių prasme.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 103 straipsnio 8 punktu, 104 straipsnio 3 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos prašymą dėl sankcijos taikymo tenkinti iš dalies.

D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) trejiems metams apriboti teisę eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu.

Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos prašymo skirti 9 000 Eur baudą D. K. netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                        Tomas Blinstrubis

                                                Mefodija Povilaitienė

                                                Gediminas Užubalis