Baudžiamoji byla Nr. 1-563-853/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10768-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.1; 1.1.9.3; 1.1.9.7; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.6

(S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 10 d.

Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Činčiukienei,

dalyvaujant prokurorui Žilvinui Generauskui, vertėjai Gražinai Virkutienei, kaltinamajam N. K., jo gynėjui advokatui Valdui Kairiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, baltarusis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kroviku, administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 7 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs įrodymus,

n u s t a t ė:

N. K. pažeidė kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, o būtent: 2018-03-06 apie 20.05 val. Mažeikių r., Kurmaičių k., Mažeikių g., vairavo jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai jam kraujyje nustatyta mažiausia 2 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis N. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę. Po apsipirkimo parduotuvėje, važiuodamas atbuline eiga užkliudė kitą automobilį. Atvykę policijos pareigūnai nustatė jam girtumą. Savo veiksmus vertina blogai, pažada daugiau nebenusikalsti. Nurodė, jog automobilį įsigijo paėmęs 2017-10-23 kreditą trims metams. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir prašo pagal laidavimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas bei prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Kaltinamojo N. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, be jo paties visiško prisipažinimo grindžiama ir kitais įrodymais:

• 2018-03-06 gautu informaciniu pranešimu ROIK Nr. 0118000108416, kuriame pranešama, kad prie maisto prekių parduotuvės į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aiškus kaltininkas, bet įtaria, kad yra neblaivus, nuo jo sklinda alkoholio kvapas (b. l. 10-12);
• 2018-03-06 20.20 val. alkoholio kiekio matuoklio parodymais, iš kurių matyti, kad N. K. nustatytas 1.63 ‰ promilių girtumas (b. l. 28);
• 2018-03-12 gauta specialisto išvada Nr. T-A 2362/2018(01), kurioje nurodyta, kad N. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,00 ‰ (promilės) etilo alkoholio (b. l. 41);
• ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojas A. V. parodymais, kur jis parodė, kad 2018-03-06 vakare apie 20.00 val. jis su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvyko į parduotuvę esančią Mažeikių rajone Kurmaičių kaime, prie parduotuvės dar stovėjo du automobiliai „(duomenys neskelbtini)“, ir „(duomenys neskelbtini)“, automobiliuose žmonių nesėdėjo, „(duomenys neskelbtini)“ automobilyje girdėjosi grojanti muzika, jei neklysta, ji buvo ir užvesta. Įėjo į parduotuvę, tuo metu parduotuvėje prie kasos buvo vyriškis su moterimi, prekinosi, pirko alkoholį, už jo stovėjo dar vienas vyriškis (kaip vėliau suprato „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas), ir jis atsistojo už jų. Prieš jį buvę žmonės apsiprekino ir išėjo. Jam prekinantis įėjo vyriškis, kuris stovėjo prieš jį ir paklausė ar „(duomenys neskelbtini)“ automobilis jo, jam atsakė, kad taip, jis pasakė, kad į automobilį atsitrenkė kitas automobilis. Išėjus į lauką pastebėjo, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ yra atsitrenkęs į jo automobilį, iš „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotojas nelipo lauk, jis priėjo prie minėto automobilio, pabarškino vairuotojui į langą, ir pasakė, kad užgesintų automobilio variklį ir išliptų laukan. Prie minėto automobilio vairo sėdėjo tas pats vyriškis, kuris buvo parduotuvėje su moterimi, kai atėjo į parduotuvę, jis parduotuvėje kalbėjo pusiau lietuviškai pusiau rusiškai. Moteris sėdėjo šalia, vairuotojo. Kad minėtas vyriškis yra neblaivus  buvo pastebėjęs jau parduotuvėje. Išlipęs automobilio vairuotojas siūlė jam pinigų, kad nebūtų iškviesta policija, bet jis jo siūlomų pinigų atsisakė, kadangi pats tuo metu neturėjo mobilaus ryšio telefono negalėjo paskambinti į policiją, bet tuo metu pro šalį ėjo vyriškis su moterimi, kurio ir paprašė, kad iškviestų policiją, vyriškis, kuris iškvietė policiją ėjo pro šalį jau po eismo įvykio, pačio eismo įvykio jis nematė. Moteris buvusi kartu su vyriškiu, kuris sėdėjo už automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairo, pasiėmusi pirkinių maišą išėjo. Atvykus policijos pareigūnams, koks pokalbis vyko tarp jų jis negirdėjo, bet jokio kito asmens, kuris galėjo vairuoti „(duomenys neskelbtini)“ automobilį nebuvo, automobilį vairavo pilietis, kurį policija išsivežė, jis kalbėjo pusiau lietuviškai, pusiau rusiškai, bet akivaizdžiai matėsi, kad yra neblaivus, jei jis nebūtų vairavęs automobilio, jis nebūtų jam siūlęs pinigų, kad nebūtų kviesta policija, ir be to, kai jis išėjo iš parduotuvės jis sėdėjo už automobilio vairo, o moteris šalia jo ir kitų asmenų nebuvo, ir jis pats neneigė, kad vairavo automobilį (b. l. 20-21);
• 2018-03-06 20.23 val. alkoholio kiekio matuokliu parodymais, kur užfiksuota, kad A. V. nustatytas 0.00 ‰ promilių girtumas (b. l. 28);
• ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo M. Z. parodymais, kur jis parodė, kad 2018 metų kovo mėnesio pradžioje tikslaus laiko neprisimena, kiek buvo valandų pasakyti negali, nes neprisimena, žino, kad buvo vakaras,  ėjo į parduotuvę pėsčiomis, esančią adresu Mažeikių r. Kurmaičiai, koks tikslus adresas pasakyti negali, nežino, prie parduotuvės matė du vyriškius, kurie kažką kalbėjosi, bet į juos dėmesio nekreipė, kai apsiprekino, išėjo iš parduotuvės, vienas iš lauke stovėjusių vyriškių, pakvietė  ir paprašė, kad jis iškviestų policiją, nes įvyko eismo įvykis. Jau ateinant į parduotuvę pastebėjo stovinčius du automobilius, automobiliai buvo su įjungtais avariniais vienas automobilis buvo „(duomenys neskelbtini)“ o kitas „(duomenys neskelbtini)“, kokie valstybiniai numeriai pasakyti negali, neprisimena. Daugiau jokių kitų automobilių nebuvo ir buvo tik du vyriškiai, aplinkui kitų asmenų nebuvo. Išėjus iš parduotuvės vienas vyriškis paprašė iškviesti policiją, nes sakė, kad paliko telefoną namie, jis dar jam pasakė, kam kviesti policiją, kad jie gali užsipildyti eismo įvykio deklaraciją, tada vyriškis atsakė, kad vairuotojas yra girtas. Jam priėjus arčiau prie kito vyriškio, girdėjo, kad jis kalbėjo rusiškai, ir matė, kad jis tikrai yra girtas. Ką vyriškis kalbėjo  pasakyti negali, nes rusiškai nesuprato. Jis iškvietė policiją, pabuvo kol atvyko policija. Vyriškis kalbantis rusiškai sėdo, kaip suprato, į savo automobilį („(duomenys neskelbtini)“), jį bandė užvesti, bet jam automobilis neužsivedė, tada jis iš automobilio spynelės ištraukė užvedimo raktelius, ir juos perdavė policijos pareigūnams, kai jie atvyko, o vyriškiui sakė sėdėti automobilyje ir laukti policijos, kad jis nepasišalintų. Kaip jis suprato vyriškis kalbantis rusiškai bandė su kito automobilio savininku, kuris buvo nukentėjęs, susitarti, kad nebūtų kviečiama policija, tai suprato iš bendro konteksto, jam atrodo, kad jis ėjo į parduotuvę skolintis pinigų. Vyriškis, kuris nukentėjo (į kurio automobilį buvo atsitrenkta) sakė, kad jam jokių pinigų nereikia, o vyriškis kalbantis rusiškai sakė, kad tik nebūtų kviečiama policija, nes jam reikia vairuotojo pažymėjimo, dėl darbo, ir apie tai, kad automobilį vairavo ne jis nebuvo jokios kalbos. Kadangi  rusiškai nesupranto, jam tai išvertė šalia buvęs vyriškis (kuris jo paprašė, kad iškviestų policiją). Jis pačio eismo įvykio nematė, kaip įvyko susidūrimas (b. l. 23-24);
• ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo E. K. parodymais, kur jis parodė, kad  2018-03-06 dirbo ekipaže „Lūšė 2038“ 20.05 val. buvo gautas iškvietimas, kad Mažeikių rajone Kurmaičių kaime prie parduotuvės eismo įvykis, vairuotojas galimai yra neblaivus. Nuvykus į įvykio vietą pasitiko nukentėjusio automobilio vairuotojas A. V., kuris paaiškino, kad apie 19.30 val. jis atvyko į parduotuvę, automobilį „(duomenys neskelbtini)“ pasistatė prie parduotuvės, ir jam būnant parduotuvėje atėjo jam nepažįstamas vyriškis, kuris pranešė, kad į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, prie automobilio vairo sakė, sėdėjo vyriškis, kurį parodė, tai buvo N. K.. N. K. sunkiai kalbėjo lietuviškai, kalbantis su juo jis kalbėjo lietuviškai ir rusiškai. A. V. buvo nustatytas 0 promilių, o N. K. buvo alkotesteriu nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, koks tiksliai girtumas buvo nustatytas neprisimena. Kadangi N. K. buvo nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, apie tai buvo pranešta budėtojui ir į įvykio vietą atvyko kitas policijos ekipažas, kuris N. K. išsivežė į ligoninę kraujo mėginiui paimti. Jiems atvykus į įvykio vietą prie automobilių buvo A. V., M. Z. ir N. K., daugiau kitų asmenų nebuvo. N. K. nesiginčijo, kad jis vairavo automobilį, kadangi jis pats nesupranta rusiškai jis N. K. paklausė, ar jis supranta lietuviškai, jis pasakė, kad supranta, jo paklausė, ar jis vairavo automobilį, jis atsakė, kad jis vairavo, tada jo paklausė, kur yra automobilio dokumentai, jis pasakė, kad pas jį piniginėje ir pateikė visus reikiamus dokumentus, jokio kito asmens, kad būtų vairavęs jo automobilį jis neminėjo ir nenurodė (b. l. 26-27);
• 2018-06-22 akistatos tarp įtariamojo N. K. ir liudytojo A. V. metu duotais parodymais, kurios metu proceso dalyviai liko prie savo parodymų (b. l. 100-101);
• 2018-03-06 20.05 val. nubraižyta eismo įvykio vietos schema, kurioje pasirašė N. K. ir A. V. (b. l. 31);
• 2018-03-06 priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu Nr. 58, kuriame užfiksuota, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nugabentas į UAB „Autabastionas“ saugomą automobilio aikštelę, adresu Krucių k., Mažeikių r. (b. l. 30).

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Kaltinamojo N. K. nusikalstama veika visiškai įrodyta, kvalifikuota teisingai. Jis, vairavo transporto priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2 ‰ (promilės) etilo alkoholio, tokiais savo veiksmais jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamojo N. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK  59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų, ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-31/2010; 2K-51/2010; 2K-84/2010). Kaltinamasis N. K. anksčiau neteistas (b. l. 73), taigi, pirmoji BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga yra.

Antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojas – kaltinamojo N. K. draugas V. F. teismo posėdžio metu prašė perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu pretendentas į laiduotojus V. F. nurodė, jog sutinka būti N. K. laiduotoju. Jį ir N. K. ilgą laiką siejo darbiniai santykiai, t. y. nuo 1985 ar 1986 m. iki šių metų rugpjūčio mėnesio. Jų santykiai yra draugiški. Jis teigiamai charakterizavo N. K.. Patvirtino, jog nėra baustas administracine tvarka, nėra teistas ir nėra įskaitoje priklausomybės ligų kabinete, yra dirbęs viešosios policijos komisaru, šiuo metu yra pensininkas. Patvirtino, jog N. K. itin kritiškai vertina šį savo poelgį. Prašė paskirti jį laiduotoju be užstato, kadangi pats yra pensininkas ir jam nebūtų galimybės sumokėti užstato. Patvirtino teismui, jog N. K. išaiškino gręsiančią atsakomybę bei patarė pripažinti kaltę. Mano, jog N. K. daro teigiamą įtaką.

V. F. yra pensininkas (b. l. 144), Lietuvos Policijos veteranų asociacijos narys (b. l. 143), neteistas (b. l. 150), administracine tvarka nebaustas (b. l. 149).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad V. F. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, esantis autoritetu kaltinamajam ir turintis galimybę jam daryti teigiamą įtaką.

Kaltinamasis N. K. neteistas (b. l. 73), administracine tvarka baustas, tačiau baustumas išnykęs (b. l. 77), turintis pastovią gyvenamąją vietą, vedęs (b. l. 67), neserga priklausomybės ligomis (b. l. 76), yra dirbantis (b. l. 78), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nusikalstama veika žala nėra padaryta. Teismas daro išvadą, kad jo padarytas nusikaltimas, transporto priemonės vaiairavimas esant neblaiviam, kai nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, buvo vienkartinis dėl lengvabūdiškumo padarytas poelgis ir yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Iš kaltinamojo paaiškinimų ir elgesio teismo posėdyje, teismas daro išvadą, kad pats jo nusikalstamos veikos konstatavimo faktas ir po to vykęs procesas kaltinamajam turi pakankamą auklėjamąjį ir prevencinį poveikį. Kaltinamasis N. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymą, pagal laidavimą, perduodant jį vienerių metų terminui laiduotojo V. F. atsakomybėn (BK 40 straipsnio 1-4 dalys). Atsižvelgiant į laiduotojo V. F. minėtas asmenines savybes, į tai, kad tarp jų yra susklostę pasitikėjimo verti santykiai, V. F. savo teigiamu pavyzdžiu daro teigiamą įtaką N. K., yra susiję draugiškais ryšiais, padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiam nusikaltimui, todėl skirtinas laidavimas be užstato (BK 40 straipsnio 5 dalis).

Dėl įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pilnamečiam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos ne tik kartu su bausme, bet ir asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais. Tarp įstatymu nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių yra numatyta ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 71 straipsnis, reglamentuojantis įmokos paskyrimą, nenumato jokių išimčių, dėl kurių ši baudžiamojo poveikio priemonė negali būti taikoma, šiuo konkrečiu atveju. Konstatuotina, jog įstatyme nėra išskirtos atskiros nusikalstomos veikos (pagal jų rūšį, pavojingumą, pobūdį ar kitus kriterijus), kurias padarius, asmuo negali būti įpareigojamas sumokėti nustatyto dydžio įmoką į asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų, fondą. Tad nėra teisinio pagrindo neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajam vien dėl to, kad nebuvo padarytas smurtinio pobūdžio nusikaltimas. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir BK 71 straipsniu, N. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, t. y. 10 MGL (500,00 EUR) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise

BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai, naudodamasis šiomis teisėmis, asmuo padaro nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Pripažinus, kad N. K. padarė nusikalstamą veiką BK 281 straipsnio 7 dalyje, tačiau atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Įvertinus nustatytą neblaivumo laipsnį, kuris viršija baudžiamojo įstatymo draudžiamą ribą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, šio draudimo terminas nustatytinas vidutinio dydžio trukmės terminui (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik anksčiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281 straipsnio 7 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad, priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Byloje nustatyta, jog kaltinamasis N. K. automobilio įsigijimui 2017-10-23 paėmė kreditą 3 metų laikotarpiui ir šiuo metu moka kasmėnesines įmokas (b. l. 145-148). Iš byloje esančios informacijos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, jog kaltinamojo N. K. vardu yra regsitruotos trys transporto priemonės (b. l. 79), todėl teismas sprendžia, jog byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė kaltinamojo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo kaltinamojo akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra susijęs su itin šiurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu, jo veiksmai kėlė pavojų ne tik pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams (buvo sukeltas eismo įvykis), kaltinamasis rizikavo ne tik savo ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, tačiau buvo abejingas bet kokioms gresiančioms pasekmėms, kartu ir gręsiančiam turto (transporto priemonės) konfiskavimui. Šiuo atveju kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Todėl teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei remdamasis BK 72 straipsnio nuostatomis, sprendžia, kad yra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę - transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir jos registracijos dokumentų su užvedimo rakteliais konfiskavimą (BK 72 straipsnio 1-3, 6 dalys, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

Pagal BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktus proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su daiktų nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti saugojimu, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš pripažinto kaltu asmens (žr. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-296-870/2017). Teismo vertinimu, negali būti išlaidos priteisiamos už didesnį laikotarpį, nei bus priimtas nuosprendis, kitu atveju, nepagrįstai būtų priteisiamos per didelės išlaidos.

Remiantis Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato valdymo organizavimo skyriaus vyresniosios specialistės 2018-03-21 pranešimu Dėl patirtų išlaidų ikiteisminiame tyrime (b. l. 50), nustatyta, kad transporto priemonės transportavimo įkainis Mažeikių mieste yra 20,00 Eur, o transporto priemonių vienos paros saugojimo UAB „Autobastionas“ aikštelėje įkainis – 0,70 Eur (b. l. 51-60), todėl šioje byloje Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas už automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2018-03-06 iki 2018-09-10 patyrė 151,60 Eur (20,00 Eur + (0,70 Eur x 188 d.) išlaidų. Šios išlaidos, vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1, 2 dalimis, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam N. K. neskirtina kardomoji priemonė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais,  303 straipsnio 4 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

N. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą, pagal laidavimą be užstato, perduodant jį 1 (vienerių) metų terminui laiduotojo V. F., gimusio (duomenys nesklebtini), atsakomybėn.

N. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę 10 MGL (500,00 EUR) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoką sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos sąskaitą esančią AB SEB banke Nr. LT70 7044 0600 0026 9468.

N. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Konfiskuoti N. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonės dokumentus ir užvedimo raktelius.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-563-853/2018 nutraukti.

Pripažinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas 151,60 Eur (vieno šimto penkiasdešimt vieno euro 60 euro centų) išlaidas už automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transportavimą ir saugojimą nuo 2018-03-06 iki 2018-09-10, t. y. nuosprendžio priėmimo dienos, procesinėmis išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamojo N. K. Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Šios priteistos procesinės išlaidos turi būti sumokėtos į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsikaitomąją sąskaitą Nr. LT64 7044 0600 0790 7453, esančią AB SEB bankas.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo N. K. kardomosios priemonės neskirti.

Išaiškinti N. K., kad tais atvejais jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui V. F., kad vadovaujantis BK 40 straipsnio 6 dalimi, laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja                                                                                                                                         Andželika Butkuvienė