Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-360-324-2010].doc
Bylos nr.: 2S-360-324/2010
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr. 2S-360-324/2010

(Proceso Nr. 2-05-3-18447-2009-5)

Pirmosios instancijos teismo teisėja Valdonė Račiūnienė

Procesinio sprendimo kategorija 122.4; 129.11

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

                                                      

2010 m. sausio 28 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Arvydo Žibo, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės L. U. D. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-25469-774/2009 pagal antstolės L. U. D. prašymą pakeisti šalį vykdomosiose bylose, suinteresuoti asmenys – bankrutavusi Kauno savivaldybės įmonė „Namų priežiūra“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, akcinė bendrovė „Kauno energija“, akcinė bendrovė TEO LT, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

pareiškėja prašė vykdomojoje byloje skolininką V.-A. V. pakeisti jo teisių perėmėja Kauno apskrities valstybine mokesčių inspekcija. Nurodė, kad antstolei L. U. D. buvo pateikti vykdomieji dokumentai dėl skolų išieškojimo iš skolininko V. A. V. išieškotojų bankrutavusios Kauno SĮ „Namų priežiūra“, UAB „Kauno vandenys“, AB „Kauno energija“, TEO LT, AB naudai. Teigė, jog skolininkas V. A. V. 2004 m. gruodžio 14 d. mirė, jam priklausantį turtą paveldėjo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. Kadangi teisiniame santykyje yra galimas teisų perėmimas, vadovaudamasi CPK 41, 596 straipsniais, prašė pakeisti šalį jos teisių perėmėju vykdomojoje byloje.

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 29 d. nutartimi prašymą atmetė. Sprendė, kad antstolė L. U. D., nesustabdžiusi vykdomosios bylos po skolininko V. A. V. mirties, pažeidė CPK 626 straipsnio 1 punktą. Antstolė, sustabdžiusi vykdomąją bylą iki paaiškės mirusiojo teisių perėmėjas, turėjo patvarkymo nuorašą dėl sustabdymo išsiųsti išieškotojams (CPK 625 straipsnio 2, 3 dalys) ir galėjo atlikti tik veiksmus, numatytus CPK 628 straipsnio 3 dalyje. Sutiko su Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos argumentais, jog kreditorinių reikalavimų įtraukimas į turto apyrašą nesuteikia savaiminio kreditorių reikalavimų patenkinimo, kol kreditoriai neatstato teisme praleisto kreditorinių reikalavimų pareiškimo termino (CK 5.63 straipsnio 1 dalis). Nurodė, kad tik kreditoriui pateikus teismo sprendimą dėl praleisto kreditorinių reikalavimų termino atstatymo, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija gali spręsti kreditorinių reikalavimų patenkinimo klausimą. Pripažino pagrįstu Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos argumentą,  kad 2007 m. birželio 15 d. Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai realizavus nekilnojamąjį turtą, likusį po V. A. V. mirties, ir gautas pinigines lėšas pervedus į Valstybės biudžetą, šios lėšos negali būti traktuojamos kaip lėšos, esančios pas kitus asmenis. Nurodė, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija nėra buvusio skolininko V. A. V. įpėdinė, todėl jai negali būti taikoma įpėdinio, priėmusio palikimą, atsakomybė už palikėjo skolas CK 5.52 straipsnio prasme.

Atskiruoju skundu pareiškėja nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.

Sudarant turto apyrašą, antstolis ir Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija žinojo apie mirusiojo skolas, apie vykdomą išieškojimą vykdomosiose bylose. Antstolis apie skolininko skolas gali sužinoti bendrame antstoliams skirtame vykdomųjų bylų sąvade. Aplinkybę, jog tai žinojo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, patvirtina šios institucijos 2007 m. birželio 5 d. raštas.

Vykdomojoje byloje yra 2005 m. gegužės 2 d. patvarkymai dėl vykdomosios bylos sustabdymo. Šie patvarkymai buvo išsiųsti išieškotojams.

Po skolininko mirties palikimą priėmė valstybė, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos. 2007 m. birželio 1 d. be aukciono buvo parduotas valstybės paveldėtas butas, priklausęs skolininkui. Vadovaujantis CK 5.62 straipsnio 3 dalimi, valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.

Prašo panaikinti nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

 

Pareiškimu dėl prisidėjimo prie antstolės L. U. D. atskirojo skundo suinteresuotas asmuo UAB „Kauno vandenys“ prašo nutartį panaikinti ir antstolės L. U. D. prašymą patenkinti. Nurodo, kad antstolė, vykdydama CPK 626 straipsnio 1 punkto, 625 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, 2005 m. gegužės 2 d. sustabdė vykdomąsias bylas ir patvarkymus dėl vykdomųjų bylų sustabdymo išsiuntė išieškotojams. Teigia, jog nutartyje nenurodyta, ar į 2006 m. lapkričio 30 d. antstolės N. M. sudarytą turto apyrašą  buvo įtrauktos priteistos iš palikėjo skolos, kurių išieškojimą vykdė antstolė L. U. D. Nutartyje nėra duomenų ir apie tai, jog nagrinėjant bylą būtų buvusi prijungta civilinė byla dėl turto apyrašo sudarymo. Palikėjo V. A. V. skolos, kurių išieškojimą vykdo antstolė L. U. D., yra įtrauktos į 2006 m. lapkričio 30 d. sudarytą palikėjo turto apyrašą, šios skolos jau yra priteistos teismo, todėl palikimą priėmęs įpėdinis privalo apmokėti teismo priteistas palikėjo skolas.

 

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB „Kauno energija“ prašo antstolės L. U. D. atskirąjį skundą patenkinti.

 

Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.

 

Vykdymo proceso šalys yra išieškotojas ir skolininkas.

Procesinį teisių perėmimą reglamentuojantis CPK 48 straipsnis nustato, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas (1 dalis). Taigi, šalies pakeitimui vien jos pasitraukimo iš ginčijamo teisinio santykio neužtenka. Šį procesinį veiksmą įstatymų leidėjas susiejo ir su antrąja būtina sąlyga – šalies teisių perėmimo fakto buvimu.

Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuojantis CPK 596 straipsnis įtvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta. Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui.

Sistemiškai aiškinant šias CPK normas darytina išvada, jog, skolininkui V. A. V. mirus vykdymo proceso laikotarpiu ir dėl jo teisių perėmimo į teismą kreipusis vykdymo veiksmus atlikusiai antstolei, teismas turi spręsti klausimą dėl skolininko pakeitimo asmeniu, perėmusiu skolininko teises, todėl nesutiktina su apeliacine tvarka peržiūrimos nutarties išvada apie palikėjo kreditorių pareigą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams arba pareikšti ieškinį teisme dėl paveldimo turto, šių reikalavimų pareiškimo termino atstatymą pagal CK 5.63 straipsnio nuostatas.  Išieškotojų kreditorinių reikalavimų teisę patvirtina teismo sprendimai, išieškojimo teisės realizavimą – per antstolį įgyvendinamas vykdymo procesas, kurio metu skolininko procesinių teisių perėmimas turi būti sprendžiamas aukščiau nurodytąja tvarka.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2000 – 2002 metų laikotarpiu teismo antstolių kontorai prie Kauno m. apylinkės teismo buvo perduoti vykdymui Kauno m. apylinkės teismo priimtų sprendimų pagrindu išduoti vykdomieji raštai dėl skolos išieškojimo iš V. A. V. išieškotojams UAB „Kauno vandenys“, SĮ „Namų priežiūra“, AB “Kauno energija“. 2002 m. gegužės 9 d. Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo pagrindu šios teismo antstolių nebaigtos vykdyti vykdomosios bylos teisingumo ministro nustatyta tvarka buvo perduotos antstolei U. D., 2004 m. sausio 4 d. priėmusiai patvarkymus vykdyti perduotus vykdomuosius dokumentus, nukreipiant skolų išieškojimą į skolininko gaunamas pajamas. 2004 m. spalio 13 d. priimtas patvarkymas areštuoti skolininko turtą – butą (duomenys neskelbtini), Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus turto arešto aktų registre įregistruotas 2004 m. spalio 13 d. 2005 m. sausio 10 d. Išieškotojas SĮ „Namų priežiūra“ antstolei pranešė turintis duomenų apie skolininko mirtį, prašydamas panaudoti galimas priemones skolininkui priklausančiam turtui išsaugoti ir priteistai skolai padengti. 2005 m. vasario 11 d. antstolės kontoroje užregistruotas skolininko mirties, įvykusios 2004 m. gruodžio 14 d., liudijimas ( vykdomosios bylos 55 lapas). 2005 m. gegužės 2 d. patvarkymu nr. 0050/02/01080 antstolė kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą skolininko turto paveldėtojų išsiaiškinimo tikslu ir tą pačią dieną vykdomąją bylą sustabdė, patvarkymą nutariant išsiųsti išieškotojui ( vykdomosios bylos 57 lapas), todėl neteisinga apylinkės teismo išvada apie antstolės pareigos sustabdyti vykdomąją bylą neįvykdymą ( aplinkybė, kad, sustabdydama bylą po skolininko turto arešto akto surašymo momento, antstolė vadovavosi 1964 m. CPK normomis, neturi esminės procesinės reikšmės klausimo išsprendimui; LR CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 4 d.). 2005 m. gegužės 18 d. ir 2006 m. balandžio 5 d. antstolė buvo informuota, kad Kauno m. 22-me notarų biure nebuvo gauta V. A. V. įpėdinių pareiškimų apie palikimo priėmimą.

Jeigu palikėjas neturi įpėdinių arba nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei ( CK 5.62 str. 1 d.).  Pastarieji ir kiti šiame straipsnyje išvardinti palikimo perėjimo valstybei atvejai nėra tapatūs konkretaus asmens palikimo priėmimo faktui. Kad įgytų palikimą, įpėdinis, kuriuo gali būti ir valstybė, turi jį priimti ( CK 5.5 str. 1 d. 1 p., 5.50 str. 1 d.). Pagal LR Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu nr. 634 „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis“ taisyklių pirmuoju punktu apibrėžtą valstybės paveldėto turto sąvoką valstybės paveldėtas turtas – tai Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso nustatytais pagrindais paveldėjimo teise valstybei perėjęs mirusio asmens turtas. Paveldimo turto perėjimo kito asmens nuosavybėn pagrindus nustato CK 5.51-5.53 straipsniai ( įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus Civiliniame kodekse numatytus atvejus; įpėdinis, priėmęs palikimą pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu). Valstybės paveldėto turto apskaitymą reglamentuojantis 43-čiasis aukščiau nurodytųjų taisyklių  punktas nustato, kad atvejais, kai turtas valstybės nuosavybėn gali pereiti paveldėjimo teise, kompetentingos valstybės (savivaldybės) institucijos atstovai (pareigūnai) privalo informuoti atitinkamą mokesčių inspekciją (pagal turto buvimo vietą) apie numatomą palikimo perėjimą valstybei. Mokesčių inspekcijos pareigūnas, gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, turi nuvykti į turto buvimo vietą, jį patikrinti ir surašyti turto apskaitos ir perdavimo aktą. Jeigu į palikimą įeina turtas, kuris yra įkeistas ar įregistruotas Hipotekos registre, mokesčių inspekcijos pareigūnas, gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, turi surašyti turto apskaitos ir perdavimo aktą, įregistruoti turtą valstybės vardu ir per 10 darbo dienų nuo įregistravimo visus dokumentus perduoti hipotekos teisėjui pagal turto buvimo vietą ( 48,49 punktai).

Iš civilinėje byloje esančio turto aprašo matyti, jog, vykdant Kauno m. apylinkės teismo nutarties pagrindu 2006 m. lapkričio 3 d. išduotą  vykdomąjį dokumentą, 2006 m. lapkričio 30 d. antstolė N. M. aprašė mirusiojo V. A. V. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 164, 75 Lt dydžio piniginių lėšų likutį banko sąskaitoje. Turto aprašą pasirašė Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė. Jame nėra paliudijimo, kad valstybei žinomi visi palikėjo skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos, tačiau  iš vykdomojoje byloje esančio 2007 m. birželio 5 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašto nr. ( 15.4-14)-N-1686 matyti, kad ši institucija prašė antstolės U. D. atsiųsti V. A. V. vykdomųjų dokumentų, esančių vykdomosiose bylose, kopijas, reikalingas kreipiantis į teismą dėl turto apyrašo papildymo. 2007 m. birželio 6 d. reikalautų dokumentų kopijos išsiųstos. Iš 2007 m. birželio 1 d. turto pardavimo ne aukcione protokolo, patvirtinto Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojo, matyti, kad skolininkui V. A. V. priklausęs butas buvo parduotas, po to pritaikant CPK 693 straipsnio nuostatas.

Vadovaujantis tuo, kas pasakyta, nesutiktina su materialinės ir procesinės normų nuostatomis nepagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentais apie valstybės negalėjimą būti įpėdine, kreditorinių reikalavimų pareiškimo terminų praleidimą ir jų neatstatymą pagal CK 5.63 straipsnio nuostatas. Priešpaskutiniojoje peržiūrimos nutarties motyvuojamosios dalies pastraipoje nurodyti neteisėti antstolės veiksmai bei netinkamai pritaikytos normos nekonkretizuoti, jų įtaka nagrinėjamam klausimui nenurodyta, todėl šie motyvai neanalizuotini.

 Nurodyti įstatyminiai pagrindai ir faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad valstybė galėjo realizuoti įstatymo nustatytą galimybę paveldėti V. A. V. turtą,  todėl panaikintina Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartis, kuria kaip nepagrįstas atmestas antstolės prašymas dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo. Kadangi byloje nėra duomenų apie konkretų paveldėjimo pagrindą, paveldėtų skolinių įsipareigojimų apimtį ( skolininko turto apyrašo sudarymo pagrindų, valstybinės mokesčių inspekcijos nurodytų duomenų apie šio apyrašo tikslinimą, paveldėjimo teisės liudijimo), klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo  (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 337 straipsnio 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3 punktu,

 

nutaria:

 

atskirąjį skundą iš dalies patenkinti.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                             Virginija Gudynienė

 

Kolegijos teisėjai                                                                                  Ramūnas Mitkus

 

                                                                                                            Arvydas Žibas