Civilinė
byla Nr. 2S-360-324/2010
(Proceso
Nr. 2-05-3-18447-2009-5)
Pirmosios
instancijos teismo teisėja Valdonė Račiūnienė
Procesinio
sprendimo kategorija 122.4; 129.11
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010
m. sausio 28 d.
Kaunas
Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus
ir Arvydo Žibo, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos
antstolės L. U. D. atskirąjį
skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. nutarties
civilinėje byloje Nr. 2-25469-774/2009 pagal antstolės L. U. D. prašymą pakeisti šalį vykdomosiose bylose,
suinteresuoti asmenys – bankrutavusi Kauno savivaldybės įmonė „Namų priežiūra“,
uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, akcinė bendrovė „Kauno energija“,
akcinė bendrovė TEO LT, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.
Teisėjų
kolegija
nustatė:
pareiškėja
prašė vykdomojoje byloje skolininką V.-A. V. pakeisti jo
teisių perėmėja Kauno apskrities valstybine mokesčių inspekcija. Nurodė, kad
antstolei L. U. D. buvo pateikti vykdomieji dokumentai dėl
skolų išieškojimo iš skolininko V. A. V. išieškotojų
bankrutavusios Kauno SĮ „Namų priežiūra“, UAB „Kauno vandenys“, AB „Kauno
energija“, TEO LT, AB naudai. Teigė, jog skolininkas V. A. V. 2004
m. gruodžio 14 d. mirė, jam priklausantį turtą paveldėjo Kauno apskrities
valstybinė mokesčių inspekcija. Kadangi teisiniame santykyje yra galimas teisų
perėmimas, vadovaudamasi CPK 41, 596 straipsniais, prašė pakeisti šalį jos
teisių perėmėju vykdomojoje byloje.
Kauno miesto
apylinkės teismas 2009 m. spalio 29 d. nutartimi prašymą atmetė. Sprendė, kad
antstolė L. U. D., nesustabdžiusi vykdomosios bylos po
skolininko V. A. V. mirties, pažeidė CPK 626 straipsnio 1
punktą. Antstolė, sustabdžiusi vykdomąją bylą iki paaiškės mirusiojo teisių
perėmėjas, turėjo patvarkymo nuorašą dėl sustabdymo išsiųsti išieškotojams (CPK
625 straipsnio 2, 3 dalys) ir galėjo atlikti tik veiksmus, numatytus CPK 628
straipsnio 3 dalyje. Sutiko su Kauno apskrities valstybinės mokesčių
inspekcijos argumentais, jog kreditorinių reikalavimų įtraukimas į turto
apyrašą nesuteikia savaiminio kreditorių reikalavimų patenkinimo, kol
kreditoriai neatstato teisme praleisto kreditorinių reikalavimų pareiškimo
termino (CK 5.63 straipsnio 1 dalis). Nurodė, kad tik kreditoriui pateikus
teismo sprendimą dėl praleisto kreditorinių reikalavimų termino atstatymo,
Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija gali spręsti kreditorinių
reikalavimų patenkinimo klausimą. Pripažino pagrįstu Kauno apskrities
valstybinės mokesčių inspekcijos argumentą, kad 2007 m. birželio 15 d. Kauno
apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai realizavus nekilnojamąjį turtą,
likusį po V. A. V. mirties, ir gautas pinigines lėšas
pervedus į Valstybės biudžetą, šios lėšos negali būti traktuojamos kaip lėšos,
esančios pas kitus asmenis. Nurodė, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių
inspekcija nėra buvusio skolininko V. A. V. įpėdinė, todėl
jai negali būti taikoma įpėdinio, priėmusio palikimą, atsakomybė už palikėjo
skolas CK 5.52 straipsnio prasme.
Atskiruoju
skundu pareiškėja nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta.
Sudarant turto
apyrašą, antstolis ir Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija žinojo
apie mirusiojo skolas, apie vykdomą išieškojimą vykdomosiose bylose. Antstolis
apie skolininko skolas gali sužinoti bendrame antstoliams skirtame vykdomųjų
bylų sąvade. Aplinkybę, jog tai žinojo Kauno apskrities valstybinė mokesčių
inspekcija, patvirtina šios institucijos 2007 m. birželio 5 d. raštas.
Vykdomojoje
byloje yra 2005 m. gegužės 2 d. patvarkymai dėl vykdomosios bylos sustabdymo.
Šie patvarkymai buvo išsiųsti išieškotojams.
Po skolininko
mirties palikimą priėmė valstybė, atstovaujama Kauno apskrities valstybinės
mokesčių inspekcijos. 2007 m. birželio 1 d. be aukciono buvo parduotas
valstybės paveldėtas butas, priklausęs skolininkui. Vadovaujantis CK 5.62
straipsnio 3 dalimi, valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai
perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.
Prašo
panaikinti nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Pareiškimu dėl
prisidėjimo prie antstolės L. U. D. atskirojo skundo
suinteresuotas asmuo UAB „Kauno vandenys“ prašo nutartį panaikinti ir antstolės
L. U. D. prašymą patenkinti. Nurodo, kad antstolė,
vykdydama CPK 626 straipsnio 1 punkto, 625 straipsnio 2 ir 3 dalių
reikalavimus, 2005 m. gegužės 2 d. sustabdė vykdomąsias bylas ir patvarkymus
dėl vykdomųjų bylų sustabdymo išsiuntė išieškotojams. Teigia, jog nutartyje
nenurodyta, ar į 2006 m. lapkričio 30 d. antstolės N. M. sudarytą
turto apyrašą buvo įtrauktos priteistos iš palikėjo skolos, kurių išieškojimą
vykdė antstolė L. U. D. Nutartyje nėra duomenų ir apie
tai, jog nagrinėjant bylą būtų buvusi prijungta civilinė byla dėl turto apyrašo
sudarymo. Palikėjo V. A. V. skolos, kurių išieškojimą
vykdo antstolė L. U. D., yra įtrauktos į 2006 m. lapkričio
30 d. sudarytą palikėjo turto apyrašą, šios skolos jau yra priteistos teismo,
todėl palikimą priėmęs įpėdinis privalo apmokėti teismo priteistas palikėjo
skolas.
Atsiliepimu į
atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB „Kauno energija“ prašo antstolės L. U. D. atskirąjį skundą patenkinti.
Atskirasis
skundas iš dalies tenkintinas.
Vykdymo
proceso šalys yra išieškotojas ir skolininkas.
Procesinį
teisių perėmimą reglamentuojantis CPK 48 straipsnis nustato, kad tais atvejais,
kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių
pasitraukia iš bylos, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių
perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių
perėmimas (1 dalis). Taigi, šalies pakeitimui vien jos pasitraukimo iš
ginčijamo teisinio santykio neužtenka. Šį procesinį veiksmą įstatymų leidėjas
susiejo ir su antrąja būtina sąlyga – šalies teisių perėmimo fakto buvimu.
Procesinį
teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuojantis CPK 596 straipsnis įtvirtina,
kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar
kitų suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia
išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta. Visi veiksmai, atlikti
iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo
privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui.
Sistemiškai
aiškinant šias CPK normas darytina išvada, jog, skolininkui V.
A. V. mirus vykdymo proceso laikotarpiu ir dėl jo teisių perėmimo į teismą
kreipusis vykdymo veiksmus atlikusiai antstolei, teismas turi spręsti klausimą
dėl skolininko pakeitimo asmeniu, perėmusiu skolininko teises, todėl
nesutiktina su apeliacine tvarka peržiūrimos nutarties išvada apie palikėjo
kreditorių pareigą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti
reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams arba pareikšti ieškinį teisme dėl
paveldimo turto, šių reikalavimų pareiškimo termino atstatymą pagal CK 5.63
straipsnio nuostatas. Išieškotojų kreditorinių reikalavimų teisę patvirtina
teismo sprendimai, išieškojimo teisės realizavimą – per antstolį įgyvendinamas
vykdymo procesas, kurio metu skolininko procesinių teisių perėmimas turi būti
sprendžiamas aukščiau nurodytąja tvarka.
Bylos
nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2000 – 2002 metų laikotarpiu teismo antstolių
kontorai prie Kauno m. apylinkės teismo buvo perduoti vykdymui Kauno m.
apylinkės teismo priimtų sprendimų pagrindu išduoti vykdomieji raštai dėl
skolos išieškojimo iš V. A. V. išieškotojams UAB „Kauno
vandenys“, SĮ „Namų priežiūra“, AB “Kauno energija“. 2002 m. gegužės 9 d. Antstolių įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo pagrindu šios
teismo antstolių nebaigtos vykdyti vykdomosios bylos teisingumo ministro
nustatyta tvarka buvo perduotos antstolei U. D., 2004 m. sausio 4 d. priėmusiai patvarkymus vykdyti perduotus vykdomuosius dokumentus,
nukreipiant skolų išieškojimą į skolininko gaunamas pajamas. 2004 m. spalio 13 d. priimtas patvarkymas areštuoti skolininko turtą – butą (duomenys
neskelbtini), Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus turto arešto
aktų registre įregistruotas 2004 m. spalio 13 d. 2005 m. sausio 10 d. Išieškotojas SĮ „Namų priežiūra“ antstolei pranešė turintis duomenų apie skolininko
mirtį, prašydamas panaudoti galimas priemones skolininkui priklausančiam turtui
išsaugoti ir priteistai skolai padengti. 2005 m. vasario 11 d. antstolės kontoroje užregistruotas skolininko mirties, įvykusios 2004 m. gruodžio 14 d., liudijimas ( vykdomosios bylos 55 lapas). 2005 m. gegužės 2 d. patvarkymu nr. 0050/02/01080 antstolė kreipėsi į palikimo atsiradimo
vietos notarų biurą skolininko turto paveldėtojų išsiaiškinimo tikslu ir tą
pačią dieną vykdomąją bylą sustabdė, patvarkymą nutariant išsiųsti išieškotojui
( vykdomosios bylos 57 lapas), todėl neteisinga apylinkės teismo išvada apie
antstolės pareigos sustabdyti vykdomąją bylą neįvykdymą ( aplinkybė, kad,
sustabdydama bylą po skolininko turto arešto akto surašymo momento, antstolė
vadovavosi 1964 m. CPK normomis, neturi esminės procesinės reikšmės klausimo
išsprendimui; LR CPK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10
str. 4 d.). 2005 m. gegužės 18 d. ir 2006 m. balandžio 5 d. antstolė buvo
informuota, kad Kauno m. 22-me notarų biure nebuvo gauta V. A.
V. įpėdinių pareiškimų apie palikimo priėmimą.
Jeigu
palikėjas neturi įpėdinių arba nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo,
paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei ( CK 5.62 str. 1 d.).
Pastarieji ir kiti šiame straipsnyje išvardinti palikimo perėjimo valstybei
atvejai nėra tapatūs konkretaus asmens palikimo priėmimo faktui. Kad įgytų
palikimą, įpėdinis, kuriuo gali būti ir valstybė, turi jį priimti ( CK 5.5 str.
1 d. 1 p., 5.50 str. 1 d.). Pagal LR Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu nr. 634 „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto,
į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių
perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo
atliekomis“ taisyklių pirmuoju punktu apibrėžtą valstybės paveldėto turto
sąvoką valstybės paveldėtas turtas – tai Lietuvos Respublikos Civilinio
kodekso nustatytais pagrindais paveldėjimo teise valstybei perėjęs mirusio
asmens turtas. Paveldimo turto perėjimo kito asmens nuosavybėn pagrindus
nustato CK 5.51-5.53 straipsniai ( įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto
valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako
visu savo turtu, išskyrus Civiliniame kodekse numatytus atvejus; įpėdinis,
priėmęs palikimą pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas
atsako tik paveldėtu turtu). Valstybės paveldėto turto apskaitymą reglamentuojantis
43-čiasis aukščiau nurodytųjų taisyklių punktas nustato, kad atvejais, kai
turtas valstybės nuosavybėn gali pereiti paveldėjimo teise, kompetentingos
valstybės (savivaldybės) institucijos atstovai (pareigūnai) privalo informuoti
atitinkamą mokesčių inspekciją (pagal turto buvimo vietą) apie numatomą
palikimo perėjimą valstybei. Mokesčių inspekcijos pareigūnas, gavęs paveldėjimo
teisės liudijimą, turi nuvykti į turto buvimo vietą, jį patikrinti ir surašyti
turto apskaitos ir perdavimo aktą. Jeigu į palikimą įeina turtas, kuris yra
įkeistas ar įregistruotas Hipotekos registre, mokesčių inspekcijos pareigūnas,
gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, turi surašyti turto apskaitos ir perdavimo
aktą, įregistruoti turtą valstybės vardu ir per 10 darbo dienų nuo
įregistravimo visus dokumentus perduoti hipotekos teisėjui pagal turto buvimo
vietą ( 48,49 punktai).
Iš civilinėje
byloje esančio turto aprašo matyti, jog, vykdant Kauno m. apylinkės teismo
nutarties pagrindu 2006 m. lapkričio 3 d. išduotą vykdomąjį dokumentą, 2006 m.
lapkričio 30 d. antstolė N. M. aprašė mirusiojo V. A. V. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 164, 75
Lt dydžio piniginių lėšų likutį banko sąskaitoje. Turto aprašą pasirašė Kauno
apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė. Jame nėra paliudijimo, kad
valstybei žinomi visi palikėjo skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos,
tačiau iš vykdomojoje byloje esančio 2007 m. birželio 5 d. Kauno apskrities
valstybinės mokesčių inspekcijos rašto nr. ( 15.4-14)-N-1686 matyti, kad ši
institucija prašė antstolės U. D. atsiųsti V. A. V. vykdomųjų dokumentų, esančių vykdomosiose bylose,
kopijas, reikalingas kreipiantis į teismą dėl turto apyrašo papildymo. 2007 m.
birželio 6 d. reikalautų dokumentų kopijos išsiųstos. Iš 2007 m. birželio 1 d.
turto pardavimo ne aukcione protokolo, patvirtinto Kauno apskrities valstybinės
mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojo, matyti, kad skolininkui V. A. V. priklausęs butas buvo parduotas, po to pritaikant CPK
693 straipsnio nuostatas.
Vadovaujantis
tuo, kas pasakyta, nesutiktina su materialinės ir procesinės normų nuostatomis
nepagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentais apie valstybės negalėjimą
būti įpėdine, kreditorinių reikalavimų pareiškimo terminų praleidimą ir jų
neatstatymą pagal CK 5.63 straipsnio nuostatas. Priešpaskutiniojoje peržiūrimos
nutarties motyvuojamosios dalies pastraipoje nurodyti neteisėti antstolės
veiksmai bei netinkamai pritaikytos normos nekonkretizuoti, jų įtaka
nagrinėjamam klausimui nenurodyta, todėl šie motyvai neanalizuotini.
Nurodyti
įstatyminiai pagrindai ir faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad valstybė
galėjo realizuoti įstatymo nustatytą galimybę paveldėti V. A.
V. turtą, todėl panaikintina Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio
29 d. nutartis, kuria kaip nepagrįstas atmestas antstolės prašymas dėl vykdymo
proceso šalies pakeitimo. Kadangi byloje nėra duomenų apie konkretų paveldėjimo
pagrindą, paveldėtų skolinių įsipareigojimų apimtį ( skolininko turto apyrašo
sudarymo pagrindų, valstybinės mokesčių inspekcijos nurodytų duomenų apie šio
apyrašo tikslinimą, paveldėjimo teisės liudijimo), klausimas perduotinas
pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 338 straipsnis, 329
straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 337 straipsnio 3 punktas).
Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 3
punktu,
nutaria:
atskirąjį
skundą iš dalies patenkinti.
Panaikinti
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui
nagrinėti iš naujo.
Kolegijos
pirmininkė Virginija
Gudynienė
Kolegijos
teisėjai Ramūnas
Mitkus
Arvydas
Žibas