Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.– 5373– 888/2016

                                                     Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02518-2016-7

                                                     Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.3.2.; 2.14.3

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2016 m. spalio 12 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė,

sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei ir Editai Ugianskienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. B., jo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui Tomui Kazlauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 503 straipsnį.

Teismas

n u s t a t ė :

administracinio teisės pažeidimo protokolas V. B. buvo surašytas už tai, kad jis 2015 m. lapkričio 30 d., apie 21 val. 20 min., atvykęs į R. B. priklausančias gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), daužė ranka lauko duris, ko pasekoje suskilo durų stiklas. Dėl suskilusio stiklo R. B. padaryta 20 Eur materialinė žala. Tokiais veiksmais V. B. kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 503 straipsnyje.

Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn  atsakomybėn traukiamas asmuo V. B. kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino, teismui paaiškino, kad įvykio dieną, vakare, jam paskambino mama, kad nėra jos namuose, adrese (duomenys neskelbtini), elektros, jis nuvažiavo pažiūrėti. Elektra namuose buvo atjungta, tad ieškojo tėvo V. B., o jis dažniausiai būna pas savo motiną P. B. pirmajame namo aukšte. Jis nuėjo paklausti, pabeldė į duris, tačiau jo močiutė P. B. pasakė, kad V. B. pas ją nėra. Jis ieškojo kitur, rado tėvą V. B. neblaivų ir tarp jų kilo konfliktas, V. B. grasino nušauti jo motiną, po to V. B. nuėjo prie P. B. durų ir garsiai jas daužė, tačiau nematė, jog durų stiklą V. B. būtų suskaldęs. Kvietė policiją, atvykę pareigūnai iškėlė duris, kad patektų į namo vidų, pateko per rūsį. Su tėvu V. B. santykiai konfliktiški dėl to, kad jis smurtavo prieš jo motiną L. B. (b. l. 89).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. P. parodė, kad įvykio dieną į įvykio vietą atvyko pagal iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, gavo nurodymą nieko neleisti į teritoriją, nieko nematė, buvo kieme iš priekinės namo pusės, nieko negali paaiškinti dėl durų apgadinimo aplinkybių (b. l. 89-90).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. B. parodė, kad tyrė administracinio teisės pažeidimo medžiagą. Paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pagal P. B. pareiškimą, ji pareiškime nurodė, kad V. B. buvo prie durų ir jas daužė, tik kitą dieną pamatė, jog stiklas suskaldytas. Įvykio dieną įvykio vietoje nebuvo (b. l. 90).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas R. B. parodė, kad 2015 m. lapkričio 30 d., vėlai vakare, jam paskambino motina P. B. ir pasakė, kad kieme jo brolis V. B. su žmona ir sūnumi V. B. aiškinasi santykius. Jis nurodė mamai užsirakinti, mama dar pasakė, kad beldė į duris, norėjo įeiti, jis motinai pasakė, kad jei ji nenori įsileisti, tegul kviečia policiją. Už valandos mama paskambino dar kartą ir pasakė, kad pareigūnai įėjo į namo vidų ir su savimi išsivežė V. B.. Kitą dieną jam paskambinusi P. B. pasakė, kad jaučiasi skersvėjis, jis nuvažiavo į mamos namus ir pamatė, kad įskeltas durų stiklas. Paties įvykio nematė ir triukšmo negirdėjo (b. l. 90-91).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. B. parodė, kad įvykio dieną, vakare, grįžo namo apie 22 val., norėjo skirtis su žmona, nes labai konfliktuodavo. Sūnus V. B. tą vakarą prie ūkinio pastato bandė jį smaugti, tačiau jis ištrūko ir nubėgo pas mamą P. B.. Mamos durys buvo atrakintos, mama prie jų stovėjo. Įvykio dieną jis buvo susinervinęs, todėl išgėrė, nepamena ar beldė į duris. Su sūnumi V. B. santykiai blogi, su L. B. taip pat nesikalba (b. l. 91).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta Ž. B. parodė, kad įvykio dieną buvo gautas pranešimas, kad vyras pranešėjai grasino ginklu, užsirakino su savo motina jų name. Atvyko į įvykio vietą ir turėjo nurodymą apsaugoti gatvę, kad į ją neįvažiuotų gyventojai. Nepamena ar durys buvo su stiklu ar be, taip pat mano, jog apgadinimų ant durų nebuvo (b. l. 107-108).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta L. B. parodė, kad įvykio dieną buvo su V. V. išvažiavusi, grįžo namo ir rado atjungtą elektrą ir dujas. Pasikvietė sūnų V. B., kuris atvažiavo ir sūnus praėjo ieškoti tėvo V. B., jo niekur nerado, todėl nuėjo pas močiutę P. B., pasibeldė. Močiutė P. B. pasakė, kad V. B. pas ją nėra, ir ji jo neįsileis. V. B. tėvą rado geriantį, V. B. pasakė, kad turi ginklą ir juos nušaus. V. B. pradėjo baladotis į P. B. duris, P. B. išėjusi nebuvo, taip duris daužė kokias 5 minutes, rėkė „įsileisk, mama“, kol P. B. įsileido sūnų V. B.. Ji iškvietė policiją, policijai atvykus policija taip pat beldė į P. B. duris, iškėlė rūsio duris (b. l. 109).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. V. parodė, kad įvykio dieną girdėjo kaip V. B. baladojo duris, rėkdamas „Mama, įsileisk“, ji uždegė šviesas, atidarė duris ir įsileido. Mano, kad durų stikliukas galėjo būti išdaužtas ir anksčiau, kadangi V. B. dažnai eidavo pas mamą P. B., baladodavosi. Nors vyko konfliktas, buvo kviečiama policija, tačiau jis jokio stiklo dūžio garso negirdėjo (b. l. 109-110).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. Ž. parodė, kad įvykio dieną buvo gautas iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvažiavo į įvykio vietą, turėjo priimti sprendimą ar laužti duris, kadangi buvo paminėta, kad viduje esantis asmuo turi ginklą. Vėliau iš VPK budėtojo gavo nurodymą laukti vyriausiojo komisaro, o kol laukė - apklausė nukentėjusiąją. Kai pareigūnai pro rūsio duris pateko į vidų, jis surašė įvykio vietos apžiūrą, nufotografavo įvykio vietą. Viduje buvusi močiutė niekuo nesiskundė, prašė nieko neišsivežti. Negali pasakyti ar lauko durų stikliukas buvo išdaužtas (b. l. 117-118).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. V. parodė, kad įvykio dieną buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini). Nuvažiavo į įvykio vietą, joje jau buvo patruliai. Bendravo su nukentėjusiąja, ji aiškino, kad ją vyras sumušė, kalbėjo, jog namuose yra ginklų. Į namą pateko pro rūsio duris, pagrindinės durys lyg nebuvo sugadintos, niekas dėl to nesiskundė (b. l. 118-119).

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, numatyta pareiga išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra kaltas pažeidimo padarymu bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes.

Pagal ATPK 503 straipsnį administracinę atsakomybę užtraukia tyčinis turto sunaikinimas ar sužalojimas, nepadaręs nukentėjusiajam žymios žalos.

              ATPK 503 straipsnyje įtvirtintas tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas gali būti padarytas tik tyčia. Pagal ATPK 10 straipsnį administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Nagrinėjamu atveju V. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis tyčia sugadino R. B. priklausančių gyvenamųjų patalpų durų stiklą ir tokiais veiksmais padarė 20 Eur materialinę žalą, tačiau byloje nesurinkta objektyvių, tiesioginių, nenuginčijamų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog V. B. būtų įvykdęs priešingą teisei veiką, t. y. tyčia sunaikinęs ar sužalojęs turtą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės dėl padaryto teisės pažeidimo nepripažino, nuosekliai tiek įvykio tyrimo, tiek teismo posėdžio metu teigė, kad jis nieko negadino, durų stiklo nesudaužė, į duris tik beldė (b. l. 89). Tokia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. B. pateikta įvykio versija nėra paneigta jokiais tiesioginiais, neginčijamais, objektyviais byloje esančiais duomenimis, nes paties R. B. priklausančių gyvenamųjų patalpų durų stiklo sugadinimo fakto niekas tiesiogiai nematė. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. P. parodė, kad įvykio dieną įvykio vietoje jis vykdė nurodymą nieko neleisti į įvykio vietą, durų sugadinimo aplinkybių nežino (b. l. 89-90), liudytojas V. B. parodė, kad protokolas surašytas pagal P. B. pareiškimą, tačiau jis įvykio dieną įvykio vietoje nebuvo (b. l. 90), liudytoja Ž. B. taip pat parodė, kad įvykio vietoje vykdė nurodymą aptverti gatvę, jokių durų apgadinimų nepamena (b. l. 107-108), liudytojas E. Ž. parodė, kad buvo įvykio vietoje, tačiau negali pasakyti ar lauko durų stikliukas buvo išdaužtas, kadangi niekas dėl durų sugadinimo nesiskundė (b. l. 117-118), šias aplinkybes patvirtino ir  liudytojas A. V., kuris parodė, kad įvykio dieną į namą pateko pro rūsio duris, pagrindinės durys nebuvo sugadintos, niekas dėl to nesiskundė (b. l. 118-119). Durų stiklo sugadinimo fakto nepatvirtino ir kiti tiesiogiai teismo posėdžio metu apklausti liudytojai: liudytojas R. B. įvykio vietoje įvykio metu nebuvo, tik bendravo telefonu su mama P. B., kitą dieną nuvažiavęs pas mamą pamatė, kad įskilęs durų stiklas (b. l. 90-91), liudytojas V. B. taip pat negalėjo nurodyti, kad V. B. sugadino durų stiklą (b. l. 91), šios aplinkybės nepatvirtino ir liudytoja L. B., nurodžiusi, kad V. B. į duris tik beldė, tuo tarpu V. B. duris daužė ir rėkė „įsileisk, mama“ (b. l. 109), kartu su L. B. buvęs V. V. patvirtino liudytojos nurodytas aplinkybes, parodė, kad jokio stiklo dūžio garso negirdėjo (b. l. 109-110). Įvertinus teismo posėdžio metu tiesiogiai apklaustų liudytojų parodymus, darytina išvada, kad nei vienas iš liudytojų negalėjo patvirtinti, jog matė, kaip V. B. tyčia išdaužė durų stiklą.

Teismas, siekdamas išsamiai išsiaiškinti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, teismo posėdį liudytoja kvietė P. B., tačiau jos tiesiogiai apklausti nepavyko, teismui ji pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo jai nedalyvaujant, kadangi negali atvykti į teismo posėdį dėl sveikatos būklės (b. l. 113), prašė vadovautis jos 2015 m. gruodžio 17 d. pareiškime nurodytais argumentais. Kaip matyti iš pateikto pareiškimo, jis grindžiamas prielaidomis, kadangi P. B. nurodė, jog „girdėjo kaip skilo durų stiklas“ tačiau „eiti prie durų bijojo“. Į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams P. B. taip pat nepateikė jokių pretenzijų dėl sugadintų durų stiklo, tai patvirtino tiesiogiai apklausti pareigūnai E. Ž. (b. l. 117-118) ir A. V. (b. l. 118-119).

Pažymėtina, kad šalys – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. B. ir V. B. yra tėvas ir sūnus, konfliktuoja, tą pripažino ir V. B., apklaustas teismo posėdžio metu (b. l. 91), V. B. ir L. B. yra sutuoktiniai, vyksta skyrybų procesas, V. B. palaiko motiną (b. l. 108-110), todėl šalių santykiai įtempti. Jokių kitų tiesioginių, neginčijamų, objektyvių duomenų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę, byloje nėra. Be to, pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. B. anksčiau nėra baustas administracine tvarka už tyčinį svetimo turto sunaikinimą ar sužalojimą (b. l. 38-40).

Teismas pažymi, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. V. B. nurodė, kad durų stiklo jis nesugadino, jo pateiktų paaiškinimų nepaneigia jokie kiti bylos medžiagoje surinkti objektyvūs, neginčijami duomenys.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Darytina išvada, kad V. B. kaltė dėl ATPK 503 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo, t. y. dėl to, kad jis tyčia sugadino turtą, nėra įrodyta.

Kadangi nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 503 straipsnyje, įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 503 straipsniu, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 284 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 288 straipsniu, 3024 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. B. atžvilgiu pagal ATPK 503 straipsnį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                      Laima Šeputienė