UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 22 d.

Molėtai

Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėjas Liudvikas Myško, 

sekretoriaujant Sigitai Saugūnienei, Astai Kanapienienei,

dalyvaujant ieškovei J. P., jos atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Renatai Pekštenienei, 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui A. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė J. P. 2021-10-18 kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti nepilnametės dukros V. K. gyvenamąją vietą su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo A. K. išlaikymą nepilnametei dukrai V. K., mokamą periodinėmis išmokomis po 250 Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą mokant einamąjį mėnesį iki 15 dienos ir indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, šių lėšų tvarkytoja skiriant ieškovę; priteisti iš atsakovo 1 000 Eur dydžio išlaikymo nepilnametei dukrai V. K. įsiskolinimą nuo 2021-05-01 iki kreipimosi į teismą dienos, šių lėšų tvarkytoja skiriant ieškovę; nustatyti atsakovo ir nepilnametės dukros V. K. susitikinėjimo ir bendravimo tvarką:

-       tėvas su dukra bendrauja kas antrą šeštadienį, dukros gyvenamoje vietoje iki dukrai sukaks 7 metai nuo 10 val. iki 19 val., o vėliau, dukrai sukakus 7 metams, pasiimdamas ją iš nuolatinės gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas į nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19 val.;

-       šv. Kalėdų pirmąją dieną dukra poriniais metais praleidžia su motina, antrą – su tėvu, neporiniais metais pirmąją šv. Kalėdų dieną praleidžia su tėvu, antrąją – su motina?

-       šv. Velykų pirmąją dieną poriniais metais dukra praleidžia su tėvu, antrąją šv. Velykų dieną – su motina, neporiniais metais pirmąją šv. Velykų dieną praleidžia su motina, antrąją dieną – su tėvu?

-       motinos dieną vaikas praleidžia su motina?

-       tėvo dieną dukra praleidžia su tėvu?

-       dukros gimimo dieną dukra praleidžia su motina, tėvui nedraudžiama dalyvauti vaiko gimtadienio šventėje ir materialiai prie jos prisidėti?

-       vasaros metu nustatoma įprasta bendravimo tvarka kas antrą šeštadienį nuo 10 val. iki 19 val.?

-       dukra (sukakus 7 metams) iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos paimama ir į ją grąžinama tėvo sąskaita? atsižvelgiant į vaiko amžių, tėvui išsivežti vaiką su nakvyne neleidžiama iki vaikas sulauks mokyklinio amžiaus (7 metų);

-       aukščiau nurodyta susitikinėjimo ir bendravimo tvarka su dukra gali būti koreguojama ir keičiama, atsižvelgiantį į tokias abiems nepilnamečio vaiko tėvams reikšmingas aplinkybes, kaip šalių artimiausių giminaičių, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.133 ir 3.135 straipsniuose, jubiliejai, gimtadieniai, atsižvelgiant į pačių šalių užimtumą darbe, išvykas į komandiruotes, sveikatos būklę, o taip pat nepilnamečio vaiko sveikatos būklę, poreikius ir kitas aplinkybes. Šalys patvirtina, kad abiejų tėvų raštišku tarpusavio susitarimu laikinai gali būti keičiama aukščiau išdėstyta susitikinėjimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka;

-       įvykus nenumatytoms aplinkybėms – dukros liga, renginiai ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigoje, vizitai pas gydytoją – nepilnametės dukros tėvai nedelsiant informuoja vienas kitą apie visus įvykius, turinčius įtakos nepilnamečio vaiko sugrąžinimui į jo gyvenamą vietą ar bendravimui su tėvu, bei informuoja vienas kitą apie jų gyvenamosios vietos bei ryšių priemonių numerių ar adresų pasikeitimą.

Taip pat ieškovė prašė iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Ieškinyje nurodė, kad ji ir atsakovas nėra susituokę, turi nepilnametę dukrą V. K., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovas tėvystę dukros atžvilgiu pripažino gera valia. Atsakovas gimimo liudijime įrašytas dukros tėvu, jai suteikta tėvo pavardė. Nurodė, kad su atsakovu kartu negyvena, bendro ūkio neveda, su atsakovu išsiskyrė (duomenys neskelbtini). Ji su nepilnamete dukra gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Dukra yra dar pakankamai mažo amžiaus, ji lanko (duomenys neskelbtini). Dukrai yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, atitinkančios jos interesus, amžių, pomėgius. Ieškovė nurodė, kad dukrą augina nuo gimimo, jas sieja artimas ryšys. Atsakovas, kai pradėjo gyventi atskirai, dukrai išlaikymo neteikė. Dukros poreikiams užtikrinti per mėnesį reikia 500 Eur: maistui – 250 Eur, drabužiams, avalynei – 100 Eur, higienos priemonėms (šampūnas, dantų priežiūros priemonės, kirpimo paslaugos, skalbimo priemonės ir pan.), vaistams, vitaminams – 100 Eur, lavinimo, mokymo priemonėms (knygutės, amžių atitinkantys žaislai, pramogos) –50 Eur. Atsižvelgus į dukros poreikius bei atsakovo turtinę padėtį, prašė iš atsakovo dukros išlaikymui priteisti po 250 Eur/mėn. bei išlaikymo įsiskolinimą nuo 2021-05-01 – 1 000 Eur. Nurodė, kad jos žiniomis atsakovas dirba ir pagal gaunamas pajamas turi galimybę mokėti prašomo dydžio išlaikymą vaikui. Nurodė, kad pati yra registruota Užimtumo tarnyboje, jos pajamas sudaro 111 Eur išmoka vaikui ir 370 Eur bedarbio išmoka. Pažymėjo, kad atsakovui su dukra bendrauti nedraus, prašė nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovo ir dukters bendravimo tvarką, kuri siūloma atsižvelgus į dukters amžių ir į tai, kad atsakovas ilgai nebendravo su vaiku.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir – Tarnyba) pateikė preliminarią išvadą, kurioje nurodė, kad nepilnametės V. K. gyvenamosios vietos nustatymas su motina ir išlaikymo priteisimas iš tėvo nepažeidžia nepilnamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų. Ieškiniu prašoma iš atsakovo priteisti vaikui išlaikymo suma yra pakankama, kad būtų užtikrinti ne tik būtiniausi nepilnamečio vaiko poreikiai ir interesai, bet ir skiriamas tinkamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, saviraiškos pomėgiams, lavinami jo gabumai. Ieškinyje siūloma nepilnametės V. K. bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka gali pažeisti nepilnametės V. K. teisę į šeimos ryšius, teisę augti jai saugioje aplinkoje. Atkreipė dėmesį, kad bendravimo tvarkos 1 punktas prieštarauja 8 punktui.

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė. Paaiškino, kad dukra gimė ne santuokoje. Su atsakovu buvo sudarę santuoką, bet (duomenys neskelbtini) dėl jo smurto išsiskyrė. Paskui vėl susiėjo, pradėjo kartu gyventi ir gimė dukra V. K.. Atsakovas vaiką pripažino, tačiau vaiko auginti nepadėjo, nes jam buvo svarbesni kiti reikalai. Jas paliko ir išėjo gyventi pas kitą moterį ir nuo to laiko tik telefonu teiraujasi dėl buto. Paaiškino, kad butą pirko ne santuokoje, jis užrašytas ieškovės vardu, tačiau pinigų jo įsigijimui davė ir atsakovo giminaičiai. Paskutinį kartą atsakovas vaiko išlaikymui davė 150 Eur 2021 m. spalio mėn. Spalio mėn. atsakovas buvo atėjęs, dukra jį vadino dėde. Atsakovas su vaiku nebendrauja, dukra tėvą žino iš nuotraukų. Nuo gimimo su vaiku mažai bendravo, tarp jų nėra ryšio. Paaiškino, kad išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Vaikas ten lanko (duomenys neskelbtini), ji ieško darbo. Iš Darbo biržos gauna 300 Eur ir 111 Eur už vaiką. Nuomojasi butą, finansiškai padeda draugas. Daugiau vaikų neturi. Bute (duomenys neskelbtini) dabar niekas negyvena. Atsakovas niekada nėra dirbęs legalaus darbo, dabar irgi nedirba. Su atsakovo tėvais nebendrauja, jie išlaikyti vaiko nepadeda, vaiku domėtis nustojo. Jei atsakovas norėtų, leistų jam lankyti vaiką. Nenorėtų vaiko išleisti nakvoti pas atsakovą, nes jis (duomenys neskelbtini) gyvena su moterimi.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pabrėžė, kad vaikui augant išlaidos didės, dėl ekonominės situacijos labai kyla kainos, todėl iš atsakovo prašoma 250 Eur dydžio išlaikymo suma atitinka protingumo kriterijus.

Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad Tarnyba savo išvadą palaiko. Kadangi atsakovas prieštaravimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos neišsakė, bendravimo tvarką ateityje galima keisti, pritarė ieškovės ieškinyje siūlomai bendravimo su vaiku tvarkai.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei ieškovės paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta, kad V. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės J. P. ir atsakovo A. K. vaikas. Šalys buvo sudarę santuoką, tačiau (duomenys neskelbtini) išsiskyrė, tad dukra gimė ne santuokoje, o nuo 2020 m. pradžios šalys gyvena atskirai. Ieškovė prašė nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ja, atsakovas atsiliepimo nepateikė, prieštaravimo neišreiškė. Tarnyba šį ieškovės reikalavimą palaikė. Nurodė, kad atsakovas Tarnybos atstovų apsilankymo metu neišsakė prieštaravimo dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Tarnybos atstovų apsilankymo pas ieškovę metu buvo fiksuota, kad V. K., gyvendama su mama, jaučiasi gerai, motina geba atliepti dukros emocijas, rūpinasi jos sveikata, ugdymu, todėl mergaitės gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove nepažeis geriausių V. K. interesų. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, nepilnametės V. K. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove (CK 3.169, 3.174 straipsniai).

Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 3 dalys).

Ieškovė nurodė, kad atsakovas su vaiku praktiškai nebendrauja, tarp jų nėra ryšio, todėl siūlomoje bendravimo tvarkoje akcentuotas tėvo bendravimas su vaiku, kol dukrai nesukaks 7 metai, neišsivežant mergaitės nakvoti. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų trukdžiusi atsakovui bendrauti su dukra, dėl to tarp šalių būtų kilęs ginčas. Įvertinęs tai, kad atsakovas neišreiškė jokio suinteresuotumo byloje nagrinėjamais klausimais, teismas nustato ieškinyje siūlomą bendravimo tvarką:

1)       tėvas su dukra bendrauja kas antrą šeštadienį, dukros gyvenamoje vietoje iki dukrai sukaks 7 metai nuo 10 val. iki 19 val., o vėliau, dukrai sukakus 7 metams, pasiimdamas ją iš nuolatinės gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas į nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19 val.;

2)       šv. Kalėdų pirmąją dieną dukra poriniais metais praleidžia su motina, antrą – su tėvu, neporiniais metais pirmąją šv. Kalėdų dieną praleidžia su tėvu, antrąją – su motina?

3)       šv. Velykų pirmąją dieną poriniais metais dukra praleidžia su tėvu, antrąją šv. Velykų dieną – su motina, neporiniais metais pirmąją šv. Velykų dieną praleidžia su motina, antrąją dieną – su tėvu?

4)       motinos dieną vaikas praleidžia su motina?

5)       tėvo dieną dukra praleidžia su tėvu?

6)       dukros gimimo dieną dukra praleidžia su motina, tėvui nedraudžiama dalyvauti vaiko gimtadienio šventėje ir materialiai prie jos prisidėti?

7)       vasaros metu nustatoma įprasta bendravimo tvarka kas antrą šeštadienį nuo 10 val. iki 19 val.?

8)       dukra (sukakus 7 metams) iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos paimama ir į ją grąžinama tėvo sąskaita? atsižvelgiant į vaiko amžių, tėvui išsivežti vaiką su nakvyne neleidžiama iki vaikas sulauks mokyklinio amžiaus (7 metų);

9)       aukščiau nurodyta susitikinėjimo ir bendravimo tvarka su dukra gali būti koreguojama ir keičiama, atsižvelgiantį į tokias abiems nepilnamečio vaiko tėvams reikšmingas aplinkybes, kaip šalių artimiausių giminaičių, numatytų CK 3.133 ir 3.135 straipsniuose, jubiliejai, gimtadieniai, atsižvelgiant į pačių šalių užimtumą darbe, išvykas į komandiruotes, sveikatos būklę, o taip pat nepilnamečio vaiko sveikatos būklę, poreikius ir kitas aplinkybes. Šalys patvirtina, kad abiejų tėvų raštišku tarpusavio susitarimu laikinai gali būti keičiama aukščiau išdėstyta susitikinėjimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka;

10)       įvykus nenumatytoms aplinkybėms – dukros liga, renginiai ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigoje, vizitai pas gydytoją – nepilnametės dukros tėvai nedelsiant informuoja vienas kitą apie visus įvykius, turinčius įtakos nepilnamečio vaiko sugrąžinimui į jo gyvenamą vietą ar bendravimui su tėvu, bei informuoja vienas kitą apie jų gyvenamosios vietos bei ryšių priemonių numerių ar adresų pasikeitimą.

Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, šalys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Įstatymas numato tėvams pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos dydžio suma (nuo 2022-01-01 – 533 Eur po mokesčių). Tokio dydžio išlaikymas laikytinas užtikrinančiu minimalių, būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Ieškovė nurodė, kad dukters poreikiams per mėnesį išleidžia apie 500 Eur: 250 Eur maistui, 100 Eur aprangai, avalynei, 100 Eur vaiko higienos priemonėms, vaistams, 50 Eur vaiko lavinimui, pramogoms ir poilsiui. Teismo vertinimu, tokio dydžio išlaikymo suma, įvertinus ekonominę situaciją, yra protingo ir realaus dydžio.

Kasacinis teismas yra suformavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, išmoka V. K. 2021 m. sudarė 111 Eur, t. y. jai valstybė skyrė išmoką su priedu. Nuo 2022-01-01 universali išmoka vaikui su priedu yra 116,76 Eur. Vadovaujantis minėta kasacinio teismo suformuota taisykle, vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas 116,76 Eur suma ir laikytina, kad tėvai dukrai išlaikyti per mėnesį turi skirti apie 383,24 Eur sumą. 

Ieškovė nedirba. Nurodė, kad šiuo metu ieškosi darbo (duomenys neskelbtini), į kurią persikėlė gyventi 2021 m. rudenį. Čia nuomojasi vieno kambario butą. Yra registruota Užimtumo tarnyboje, gauna apie 370 Eur dydžio bedarbio išmoką. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise pagal (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 4 110 Eur). Taipogi pagal (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį priklauso dalys pagalbinių ūkio pastatų: 1/8 dalys lauko virtuvės, tvarto, sandėliuko ir sandėlio, ¼ dalis stoginės, esančių (duomenys neskelbtini) (šių ieškovei priklausančių dalių vidutinė rinkos vertė viso apie 600 Eur). Ieškovė registruotino kilnojamojo turto neturi.

VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovas nekilnojamojo turto neturi. Tarnybos 2021-11-05 Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte užfiksuota, kad atsakovas gyvena dviejų aukštų gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu nuo 2021-08-31 yra deklaruota jo gyvenamoji vieta. Atsakovo vardu registruotos keturios transporto priemonės: 1986 m. gamybos „Audi 100“, 2000 m. gamybos „VW Passat“, 1998 m. gamybos „VW Passat“, 1989 m. savos gamybos priekaba. Visos šios transporto priemonės areštuotos (turto arešto mastas – 5 067,58 Eur) vykdant išieškojimą išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (išieškoma suma – 4 410 Eur). Sodros duomenimis atsakovas nedirba. Atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie tai, kad jis turėtų neįgalumą ar sveikatos problemų, trukdančių dirbti, taip pat nėra informacijos apie kitus jo išlaikomus asmenis.

Kasacinis teismas yra ne kartą akcentavęs, kad tėvai privalo maksimaliai išnaudoti turimas galimybes dirbti, užsidirbti ir tokiu būdu įgyti lėšų, kurias galėtų skirti tiek savo, tiek ir nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Tėvai privalo įvertinti savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Teismas, vertindamas tėvų turtinę padėtį, turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015). Teismas vertina, kad tai, jog atsakovas pasinaudojo įstatymo suteikta teise neteikti pozicijos dėl pareikšto ieškinio, duomenų apie savo turtinę padėtį bei sveikatos būklę, negali paneigti vaiko teisės į tinkamą jo būtinųjų poreikių patenkinimą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Iš bylos medžiagos matyti, kad šalių turtinė padėtis yra ganėtinai panaši: abu nedirba, turimas turtas nėra didelės vertės. Tačiau teismui nekyla abejonių, kad ieškovei, su kuria nuo gimimo gyvena dukra, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo užtikrinimas, kadangi ji nuolat ir nepertraukiamai rūpinasi nepilnametės dukros buitimi, sveikata, ugdymu. Tuo tarpu atsakovas su vaiku praktiškai nebendrauja, jokia forma neprisideda prie kasdieninių išlaidų vaikui padengimo. 

Atsižvelgus į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas 220 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis dukrai nuo kreipimosi į teismą dienos (2021-10-18) iki dukters pilnametystės. Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Nepilnamečiam vaikui išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, atsiradus papilomoms vaiko priežiūros išlaidoms, įstatymas numato galimybę sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, pakeisti priteisto išlaikymo formą (CK 3.201 straipsnis).

CK 3.200 straipsnis numato galimybę priteisti išlaikymo įsiskolinimą ne daugiau nei už 3 metus. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 1 000 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021-05-01 iki kreipimosi į teismą dienos. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad 2021 m. spalio mėnesį atsakovas vaiko išlaikymui davė 150 Eur. Duomenų, kad atsakovas būtų daugiau prisidėjęs prie vaiko išlaikymo nuo 2021-05-01, byloje nėra. Teismas sprendžia, kad tai yra pagrindas šia suma mažinti priteistiną išlaikymo įsiskolinimo sumą, taigi viso iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 850 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimas. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė 2021-09-13 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (8.4 Mr)TP-21-T-2368-8672 yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, iš atsakovo, remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais, 80 straipsnio 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, į valstybės biudžetą priteistini 255 Eur žyminio mokesčio (88 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo + 88 Eur už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo + 59 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo + 20 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo). 

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021-10-25 pažymos matyti, kad valstybė patyrė 378 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi nagrinėjamu atveju patenkinti 93,25 proc. ieškinio reikalavimų (100 proc. patenkinti reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo + 88 proc. – dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo + 85 proc. – dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo / 4), iš atsakovo priteistini 352,49 Eur (378 Eur x 93,25 proc.) valstybės garantuojamos pagalbos išlaidų.

Bylos nagrinėjimo metu teismas turėjo 19,65 Eur pašto išlaidų. Kadangi ieškovės reikalavimai tenkinti iš dalies, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 18,13 Eur (19,65 Eur x 92,25 proc.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su motina J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021-10-18 iki vaiko pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaikymo nepilnamečiam vaikui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsiskolinimo.

Paskirti ieškovę J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, pagal kurią:

1)       tėvas su dukra bendrauja kas antrą šeštadienį, dukros gyvenamoje vietoje iki dukrai sukaks 7 metai nuo 10 val. iki 19 val., o vėliau, dukrai sukakus 7 metams, pasiimdamas ją iš nuolatinės gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas į nuolatinę gyvenamąją vietą ne vėliau kaip 19 val.;

2)       šv. Kalėdų pirmąją dieną dukra poriniais metais praleidžia su motina, antrą – su tėvu, neporiniais metais pirmąją šv. Kalėdų dieną praleidžia su tėvu, antrąją – su motina?

3)       šv. Velykų pirmąją dieną poriniais metais dukra praleidžia su tėvu, antrąją šv. Velykų dieną – su motina, neporiniais metais pirmąją šv. Velykų dieną praleidžia su motina, antrąją dieną – su tėvu?

4)       motinos dieną vaikas praleidžia su motina?

5)       tėvo dieną dukra praleidžia su tėvu?

6)       dukros gimimo dieną dukra praleidžia su motina, tėvui nedraudžiama dalyvauti vaiko gimtadienio šventėje ir materialiai prie jos prisidėti?

7)       vasaros metu nustatoma įprasta bendravimo tvarka kas antrą šeštadienį nuo 10 val. iki 19 val.?

8)       dukra (sukakus 7 metams) iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos paimama ir į ją grąžinama tėvo sąskaita? atsižvelgiant į vaiko amžių, tėvui išsivežti vaiką su nakvyne neleidžiama iki vaikas sulauks mokyklinio amžiaus (7 metų);

9)       aukščiau nurodyta susitikinėjimo ir bendravimo tvarka su dukra gali būti koreguojama ir keičiama, atsižvelgiantį į tokias abiems nepilnamečio vaiko tėvams reikšmingas aplinkybes, kaip šalių artimiausių giminaičių, numatytų CK 3.133 ir 3.135 straipsniuose, jubiliejai, gimtadieniai, atsižvelgiant į pačių šalių užimtumą darbe, išvykas į komandiruotes, sveikatos būklę, o taip pat nepilnamečio vaiko sveikatos būklę, poreikius ir kitas aplinkybes. Šalys patvirtina, kad abiejų tėvų raštišku tarpusavio susitarimu laikinai gali būti keičiama aukščiau išdėstyta susitikinėjimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka;

10)       įvykus nenumatytoms aplinkybėms – dukros liga, renginiai ikimokyklinio ar mokyklinio ugdymo įstaigoje, vizitai pas gydytoją – nepilnametės dukros tėvai nedelsiant informuoja vienas kitą apie visus įvykius, turinčius įtakos nepilnamečio vaiko sugrąžinimui į jo gyvenamą vietą ar bendravimui su tėvu, bei informuoja vienas kitą apie jų gyvenamosios vietos bei ryšių priemonių numerių ar adresų pasikeitimą.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 255 Eur (du šimtus penkiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio valstybei, šią sumą sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660. 

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 18,13 Eur (aštuoniolika eurų 13 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, šią sumą sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5662.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 352,49 Eur (tris šimtus penkiasdešimt du eurus 49 ct) valstybės garantuojamos pagalbos išlaidų, jas sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 „Luminor bank“ AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630. 

Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Teisėjas                                                                       Liudvikas Myško