Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-405/2011

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius                                                Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                                   2.5.20.

                                                                                                   

 

V I L N I A U S   A P Y G A R D O S    T E I S M A S

 

N U T A R T I S

2011 m. kovo 31 d.

Vilnius

 

            Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,

teisėjų  Daivos Pranytės-Zalieckienės, Stasio Punio,

sekretoriaujant Deimantei Bliekaitei,

dalyvaujant prokurorui Anatolijui Pošiūnui,

gynėjui advokatui Vilhelmui Keliuočiui,

nuteistajam G. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo G. P. gynėjo skundą dėl Vilniaus miesto   2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nutarties, kuria nuteistajam Ispanijos Karalystės teismų paskirtos bausmės buvo suderintos su Lietuvos Respublikos BK normomis,

 

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

 

G. P. Almerijos provincijos audiencijos teismo pirmojo skyriaus 2003 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Ispanijos Karalystės BK 163 str. 1 d. (neteisėtas laisvės atėmimas (du epizodai)) už kiekvieną nusikalstamą veiką paskiriant laisvės atėmimo bausmę ketveriems metams, pagal Ispanijos Karalystės BK 188¹ str. 1 d. (prostitucija (du epizodai)) už kiekvieną nusikalstamą veiką paskiriant laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams šešiems mėnesiams ir papildomą bausmę penkiolikos mėnesių baudą, pagal Ispanijos Karalystės BK 617² str. 2 d. (baudžiamasis nusižengimas – smurtas (du epizodai)) už kiekvieną nusikalstamą veiką paskiriant dviejų savaitgalių areštą. Galutinė bausmė nuteistajam paskirta laisvės atėmimas dvylikai metų.

            Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2004 m. lapkričio 8 d. sprendimu Almerijos provincijos audiencijos teismo pirmojo skyriaus 2003 m. lapkričio 14 d. nuosprendis paliktas nepakeistu.

            Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. vasario 10 d. nutartimi Almerijos provincijos audiencijos teismo pirmojo skyriaus 2003 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu G. P. paskirtas bausmes pagal Ispanijos Karalystės BK 163 str. 1 d., 188¹ str. 1 d., 617² str. 2 d., suderino su Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d., 147 str. 2 d., 140 str. 1 d. numatytomis laisvės atėmimo bausmėmis ir nuteistajam paliko tą pačią bausmę, t. y. laisvės atėmimą dvylikai metų, ją atliekant kalėjime. Į G. P. paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas suėmime nuo 2000 m. balandžio 27 d. iki 2000 m. spalio 2 d.

Skundu nuteistojo gynėjas prašo suderinti Almerijos provincijos audiencijos teismo pirmojo skyriaus 2003 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu G. P. paskirtas bausmes pagal Ispanijos Karalystės BK 163 str. 1 d., 188¹ str. 1 d., 617² str. 2 d. su Lietuvos Respublikos BK 146 str. 1 d., 308 str. 2 d., 155 str. 2 d. ir paskirti jam bausmes, atitinkančias šių normų sankcijas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str., bausmes subendrinti. Taip pat skunde prašoma nustatyti, kad bausmė atliktina pataisos namuose. Nustačius, kad G. P. paliktina ta pati dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė, taikyti „Įstatymo dėl amnestijos, pažymint Lietuvos Respublikos konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 str. 1 d. 3 p. ir sumažinti nuteistajam bausmės laiką dvejais metais. Išspręsti klausimą dėl Almerijos provincijos audiencijos teismo primojo skyriaus 2003 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirtų papildomų bausmių vykdymo.

Nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad iš skundžiamos teismo nutarties neaišku ar teismas vadovavosi 1983 metų Europos nuteistųjų asmenų perdavimo konvencijos 10 str. ar 11 str. Nuteistojo gynėjui neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nuteistajam bausmė buvo paskirta Švedijos Karalystėje.

Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Konvencijos 9 str. 2 d., nenustatė, ką nurodė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, sutikdama priimti G. P. tolesniam bausmės atlikimui, t. y.  pagal kurį Konvencijos 9 str. 1 d. punktą bus vykdomas Ispanijos Karalystės teismo nuosprendis. Priklausomai nuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pozicijos, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Konvencijos 10 str. ar 11 str. nuostatomis.

G. P. gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nutartimi neišsprendė klausimų, susijusių su Ispanijos Karalystės teismo paskirtų papildomų bausmių vykdymu, nors privalėjo tai padaryti.

Skunde aiškinama, kad nuteistojo G. P. padarytos nusikalstamos veikos buvo neteisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK. Apelianto įsitikinimu, G. P. nusikalstamos veikos turėjo būti kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos BK 146 str. 1 d. (Ispanijos Karalystės BK 163 str.), 308 str. 2 d. (Ispanijos Karalystės BK 188¹ str.) ir 155 str. 2 d. (Ispanijos Karalystės BK 617² str.). Skundžiama nutartimi nuteistojo atžvilgiu taikytos Lietuvos Respublikos BK normos laikytinos netinkamomis, kadangi nuteistojo padarytose nusikalstamose veikose nėra teismo nutartyje nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių.

Nuteistojo gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo pasisakyti ir dėl suderintų bausmių bendrinimo, tačiau to nepadarė. Taip pat teismas turėjo vadovautis Konvencijos 12 str. ir taikyti „Įstatymo dėl amnestijos, pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 str. 1 d. 3 p.

Skunde pastebima, kad skundžiamoje nutartyje visiškai nemotyvuota, kodėl nuteistasis paskirtąją bausmę turi atlikti kalėjime. Nuteistojo gynėjas mano, kad įvertinus visas objektyvias aplinkybes, G. P. paskirtąją bausmę turėtų atlikti pataisos namuose.

            Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nuteistojo gynėjo skunde pagrįstai nurodoma, kad iš skundžiamos nutarties turinio neaišku, kurią iš dviejų Nuteistųjų asmenų perdavimo konvencijos 9 str. 1 d. (toliau - Konvencija) numatytų procedūrų taikė teismas, priimdamas sprendimą. Iš Vilniaus apygardos teismui pateiktos medžiagos matyti, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija informavo G. P. apie tai, kad Ispanijos Karalystės teisingumo ministerijai 2009 m. rugsėjo 7 d. buvo išsiųstas sutikimas perimti nuteistąjį laisvės atėmimo bausmės vykdymui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija garantavo, jog Almerijos apskrities teismo 2003 m. lapkričio 14 d. nuosprendis bus vykdomas, vadovaujantis Konvencijos 9 str. 1 d. „b“ p. ir 11 str. Taigi, pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis Konvencijos 11 str. nuostatomis.

Nuteistojo gynėjas pastebi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje yra nurodęs, jog G. P. buvo nuteistas ir Švedijos Karalystės teismo. Įvertinus visą turimą medžiagą, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas konstatuojamojoje nutarties dalyje nurodydamas Švedijos Karalystę, kaip valstybę, kurios teismas nuteistojo atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, padarė techninio pobūdžio klaidą, kuri nuteistojo teisinės padėties vertinimui įtakos neturėjo.

Pažymėtina, kad pritaikant kitos valstybės (šiuo atveju Ispanijos Karalystės) nuosprendžiu nuteistam asmeniui paskirtą bausmę, atsižvelgtina į valstybės, kuriai jis perduotas bausmės atlikimui (Lietuvos Respublikos) įstatymus. Nuteistajam bausmės nustatomos laikantis Konvencijos 11 str. reikalavimų: nepabloginti nuteistojo teisinės padėties, atsitiktinai nesusieti minimalia sankcija, numatyta valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose, apsiriboti gautais duomenimis kaip faktais tiek, kiek jie išaiškėja iš nuosprendžio, priimto asmenį nuteisusios valstybės.

Remiantis Ispanijos Karalystės teismų nuosprendžiais nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad G. P. nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas užsienio valstybėje – Ispanijos Karalystėje, yra baudžiamos ir pagal Lietuvos Respublikos BK. Kaip matyti iš teismo turimos medžiagos, G. P. Ispanijos Karalystėje buvo nuteistas už šešių nusikalstamų veikų padarymą: du neteisėto laisvės atėmimo (Ispanijos Karalystės BK 163 str. 1 d.) epizodai, du prostitucijos (Ispanijos Karalystės BK 188¹ str. 1 d.) epizodai, du smurto (Ispanijos Karalystės BK 617² str. 2 d.) epizodai.

Pagal Ispanijos Karalystės BK 163 str. atsako tas, kas uždaro ir laiko asmenį, atimdamas jam laisvę, pagal Ispanijos Karalystės BK 188¹ str. atsako tas, kas, panaudodamas prievartą, grasinimus ar apgaulę arba piktnaudžiaudamas savo padėtimi ar nukentėjusiojo poreikiais arba pažeidžiamumu priverčia pilnametį asmenį verstis prostitucija ar pragyventi iš prostitucijos, pagal Ispanijos Karalystės BK 617² str. atsako tas, kas sumuša ar žodžiais įžeidžia kitą asmenį, bet nesužaloja. Įvertinus minėtų Ispanijos BK straipsnių dispozicijas ir nuosprendžiais nustatytus faktus, konstatuotina, jog G. P. padarytos nusikalstamos veikos atitinka Lietuvos Respublikos BK numatytus 146 str. 2 d. (Ispanijos Karalystės BK 163 str. 1 d.), 308 str. 2 d. (Ispanijos Karalystės BK 188¹ str. 1 d.) ir 140 str. 1 d. (Ispanijos Karalystės BK 617² str. 2 d.) numatytus nusikaltimus. Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai G. P. nusikalstamą veiką Ispanijos Karalystės teismo kvalifikuotą pagal Ispanijos Karalystės BK 188¹ str. 1 d. kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 147 str. 2 d. kaip prekyba žmonėmis. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis keistina.

Būtina pažymėti, kad veikas, kvalifikuotas pagal Ispanijos Karalystės BK 163 str. 1 d. ir BK 617² str. 2 d. pirmosios instancijos teismas tinkamai suderino su Lietuvos Respublikos BK atitinkamais straipsniais.

Lietuvos Respublikoje nauja bausmė nuteistam užsienio valstybėje asmeniui neskiriama, o suderinama su Lietuvos Respublikos įstatymais. Tai reiškia, kad tuo atveju, jeigu užsienio valstybėje paskirta bausmė viršija analogiško Lietuvos Respublikos BK straipsnio maksimalią ribą, bausmė atitinkamai sumažinama. Nagrinėjamu atveju, nuteistajam G. P. paskirtos bausmės neviršija maksimalių laisvės atėmimo bausmių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d., 308 str. 2 d., 140 str. 1 d. sankcijose, todėl keisti nuteistajam Ispanijos Karalystės teismų nustatytas bausmes nėra jokio teisinio pagrindo.

Kolegijos įsitikinimu, bendrinti nuteistajam paskirtų bausmių taip pat nėra jokio pagrindo, kadangi Ispanijos Karalystės teismų paskirta (už visas šešias nusikalstamas veikas) galutinė bausmė neviršija maksimalios Lietuvos Respublikos BK 63 str. 7 d. numatytos galimos laisvės atėmimo bausmės. Taigi, nuteistajam G. P. paliktina ta pati dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistojo gynėjo skunde pagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo pasisakyti dėl nuteistajam paskirtų papildomų bausmių, tačiau to nepadarė. Iš teismo turimos medžiagos matyti, jog G. P. už nusikaltimų, numatytų Ispanijos Karalystės BK 163 str.     1 d. padarymą buvo paskirta papildoma bausmė – specialios pasyvios balsavimo teisės atėmimas bausmės atlikimo laikotarpiu, o už nusikaltimų numatytų Ispanijos Karalystės BK 188¹ str. padarymą paskirta papildoma bausmė – specialios pasyvios balsavimo teisės atėmimas bausmės atlikimo laikotarpiu ir penkiolikos mėnesių bauda. Minėtų papildomų bausmių nenumato Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, todėl jos naikintinos.

Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su nuteistojo gynėjo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė, kad nuteistasis bausmę turi atlikti kalėjime. Dvi nuteistojo nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, dvi prie apysunkių ir dvi prie sunkių nusikaltimų, G. P. anksčiau nėra teistas, jokių išskirtinių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę turėtų atlikti kalėjime, nėra. Kolegijos įsitikinimu, nuteistasis, įvertinus jo asmenybę bei padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, laisvės atėmimo bausmę turi atlikti pataisos namuose.

            Konvencijos 12 str. yra nustatyta, kad Kiekviena šalis, vadovaudamasi savo Konstitucija ar kitais įstatymais, gali suteikti malonę, sušvelninti bausmę ar paskelbti amnestiją. Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. IX-1182 „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ (toliau - įstatymas dėl amnestijos) 10 str. 1 d. nustatyta, kad amnestija taikoma asmenims, kuriems šio įstatymo įsigaliojimo dieną dar nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, amnestija taikoma, jei nusikaltimas yra padarytas iki 2002 m. spalio 25 d. imtinai. G. P. nuteistas už nusikaltimų, padarytų 2000 m. vasario mėnesį, šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka Lietuvos Respublikoje, kitų sąlygų, trukdančių taikyti amnestijos įstatymą nuteistojo atžvilgiu taip pat nėra, todėl vadovaujantis minėto amnestijos įstatymo 4 str. 1 d. 3 p., nuteistajam bausmė mažintina dviem metais.

            Esant aptartoms aplinkybėms, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartis keistina.

 

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 3 p., 

 

n u t a r i a :

nuteistojo G. P. gynėjo skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartį pakeisti ir G. P. nusikalstamą veiką Ispanijos Karalystės teismų kvalifikuotą pagal Ispanijos Karalystės BK 1881 str. 1 d.  kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 308 str. 2 d. paliekant tas pačias laisvės atėmimo bausmes (už kiekvieną nusikalstamą veiką po dvejus metus ir šešis mėnesius).

Panaikinti G. P. paskirtas papildomas bausmes, t. y. specialios pasyvios balsavimo teisės atėmimus bausmės atlikimo laikotarpiu ir penkiolikos mėnesių baudą.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. IX-1182 „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 str. 1 d. 3 p., nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę dvylikai metų sumažinti dvejais metais ir galutinę bausmę G. P. nustatyti laisvės atėmimą dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė                                                                            Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė

Teisėjai                                                                                                 Daiva Pranytė-Zalieckienė

                                                                                                            Stasys Punys