Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-06-03][nuasmenintas sprendimas byloje][I-4828-535-2017].docx
Bylos nr.: I-4828-535/2017
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 188706554 atsakovas
Kategorijos:
Energetika



Administracinė byla Nr. I-4828-535/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02724-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 55.1.3.; 41.

 (S)

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2017 m. spalio 17d.

Vilnius

        

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Inos Kirkutienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,  

n u s t a t ė :

Pareiškėjas A. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti 2017-07-27 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir VKEKK) sprendimą-atsakymą nepagrįstą ir neobjektyvų administracinėje byloje Nr. l-4828-535/2017; 2) priteisti iš atsakovo VKEKK visas teismo išlaidas, susijusias su pareiškėjo patikslinto skundo nagrinėjimu administracinėje byloje Nr. l-4828-535/2017 (t. I, b. l. 87–101).

Pareiškėjas paaiškina, kad jis 2017-07-14 pašte gavo voką, kuriame buvo AB "Vilniaus šilumos tinklai" sąskaita Nr. 17BIR18002 už 2017-06-30 sumokėti 190,13 Eur. Pareiškėjas nurodo, kad neaišku iš kur atsirado ši skola, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ paėmė kito asmens skolą ir priskyrė pareiškėjui. Nesutikdamas su nurodyta skola, pareiškėjas turėjo kreiptis į AB „Vilniaus šilumos tinklai“, tačiau bendrovė nurodė pareiškėjui išgalvotus teiginius ir bandė jį apgauti. UAB „Vilniaus šilumos tinklai“ pareiškėjui negali pateikti objektyvių dokumentų, patvirtinančių, kad yra arba buvo pasirašyta sutartis dėl karšto vandens tiekimo, o neturint dokumentų, iš pareiškėjo prašoma sumokėti skola neturi būti reikalaujama.

Susiklosčius šioms aplinkybėms, pareiškėjas 2017-06-16, 2017-06-19, 2017-07-12 kreipėsi su prašymais, 2017-07-12 skundu bei 2017-07-17 elektroniniu laišku į VKEKK dėl viešojo administravimo subjekto Vilniaus miesto savivaldybei priklausančios AB „Vilniaus šilumos tinklų“ nepagrįstos ir neteisėtos sąskaitos pateikimo pareiškėjui. Nors VKEKK, būdama valstybinio administravimo subjektu, 2017-07-27 raštu išnagrinėjo pareiškėjo prašymus dėl Vilniaus miesto savivaldybei priklausančios AB „Vilniaus šilumos tinklai" pateiktos sąskaitos pagrįstumo ir teisėtumo, tačiau prašymų aplinkybes ištyrė neobjektyviai, ginčijamo rašto nemotyvavo. 2017-07-27 raštas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo III skirsnyje nustatytą administracinės procedūros vykdymo tvarką, pareiškėjui nebuvo suteikta teisė per 10 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos pateikti pagal kompetenciją savo pasiūlymus dėl skundo sprendimo administracinę procedūrą pradėjusiam viešojo administravimo subjektui. Nagrinėjant pareiškėjo prašymą taip pat nebuvo laikomasi Prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių nuostatų. Atsakymas į pareiškėjo prašymą ir skundą (administracinės procedūros sprendimas) buvo išsiųstas elektroniniu laišku neaišku kam. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad ginčijamas raštas yra pasirašytas neįgalioto asmens – raštą turėjo pasirašyti VKEKK pirmininkas, tačiau neaišku kas pasirašė šį raštą, ar tai yra įgaliotas asmuo, ar raštinės darbuotoja, ar kitas darbuotojas. VKEKK neįvertino kiekvieno įrodymo ir įrodymų viseto, nepadarė išvadų, ar pakanka duomenų konstatuoti tam tikrų faktų egzistavimą arba neegzistavimą, nenustatė ar nėra esminių prieštaravimų, ar šalutiniai duomenys yra nuoseklūs, ar jie patvirtina pagrindinius duomenis. VKEKK nepagrįstai konstatavo, kad skola nurodyta neginčijamoje sąskaitoje yra pagrįsta ir teisėta. VKEKK nevertino AB „Vilniaus šilumos tinklų“ pateiktų įrodymų, kad ji neturi skolos kilimo dokumentų ir nesidomėjo ar yra sudaryta rašytinė sutartis dėl karšto vandens pirkimo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su ginčijamu VKEKK 2017-07-27 atsakymu Nr. R2-(VTGI)-2117 dėl AB „Vilniaus šilumos tinklai" pateiktos sąskaitos Nr. 17GEG17994 pagrįstumo ir teisėtumo, 2017-08-01 kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją su skundu, tačiau Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2017-08-02 sprendimu Nr.2R-227(4R-400) nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą nagrinėjimui kaip nežinybingą. Pareiškėjas dėl informacijos neteikimo ir nepagristų sąskaitų už karštą vandenį buvo priverstas kreiptis į Prezidentę, Seimą, Vyriausybę, nes nuo 2010 m. pradžios iki šiol nėra sudaryta ir pasirašyta karšto vandens tiekimo sutartis buitiniam karšto vandens vartotojui. Dėl šių priežasčių, pareiškėjo teigimu, ginčijamas VKEKK 2017-07-27 raštas yra neobjektyvus ir nepagrįstas, todėl turi būti naikintinas.

Atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 111–117).

Paaiškino, kad pareiškėjas 2017-06-16, 2017-06-19, 2017-07-12 prašymais, 2017-07-12 skundu bei 2017-07-17 el. paštu kreipėsi dėl informacijos apie suteiktas paslaugas ir mokėtinas sumas už šilumą ir karštą vandenį gavimo iš AB „Vilniaus šilumos tinklai“ bei dėl bendrovės pateiktos sąskaitos Nr. 17GEG17994 už 2017 m. gegužės mėnesį suteiktas paslaugas teisėtumo ir pagrįstumo. Kadangi pagal pareiškėjo raštuose išdėstytas aplinkybes bei reikalavimus, minėti raštai kvalifikuoti kaip prašymai Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 punkto prasme, todėl šie pareiškėjo prašymai VKEKK buvo nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 875 „Dėl asmens prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių ir prašymo, skundo ar kito kreipimosi priėmimo faktą patvirtinančio dokumento formos patvirtinimo“ nuostatomis.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skundžiamą VKEKK raštą apskundė Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri 2017 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu atsisakė priimti minėtą pareiškėjo skundą kaip nežinybingą. Kadangi pareiškėjas pasirinko ikiteisminį ginčo nagrinėjimo būdą, privalėjo jo laikytis, todėl jis teisme gali prašyti panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą, kuriuo atsisakyta priimti jo skundą, bei įpareigoti šią komisiją išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimo, tačiau pareiškėjas negali prašyti administracinio teismo panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teigimu, teismas turėtų nutraukti administracinę bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.

Atsakovės vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl ginčijamo rašto neteisėtumo laikytini prielaidomis, kurios nėra grindžiamos jokiais konkrečiais įrodymais ir teisės aktų nuostatomis. Raštus, kurie nėra siunčiami Seimui, Prezidentui ir Vyriausybei, gali pasirašyti Komisijos narys, laikinai atliekantis Komisijos pirmininko funkcijas, arba kitas įgaliotas asmuo. Ginčijamą raštą pasirašė Komisijos narė V. S., kuriai teisė pasirašinėti tokio pobūdžio raštus yra suteikta Komisijos primininko 2016 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. O1-59 „Dėl įgaliojimų suteikimo V. S.“. Be to, VKEKK, nagrinėdama pareiškėjo raštus, įvertino visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pateikė išsamius paaiškinimus pareiškėjo keliamais klausimais.

Skundas netenkintinas.

Bylos duomenims nustatyta, kad pareiškėjas A. M. 2017-06-16 prašymu kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, prašydamas pateikti informaciją iš kur atsirado 187,51 Eur skola, nurodyta AB „Vilniaus šilumos tinklai“ sąskaitoje Nr. 17GEG17994 (t. I, b. l. 131–132).

Pareiškėjas A. M. 2017-06-19 prašymu kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, prašydamas nustatyti ar AB „Vilniaus šilumos tinklai“ sąskaita Nr. 17GEG17994  yra išrašyta teisėtai ir kokių veiksmų pareiškėjas turėtų imtis (t. I, b. l. 152–153).

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2017-06-27 raštu Nr. 4-4664 persiuntė pareiškėjo 2017-06-19 prašymą dėl AB „Vilniaus šilumos tinklai“ sąskaitoje Nr. 17GEG17994 už 2017 m. gegužės mėn. nurodytos skolos pagrįstumo pagal kompetenciją nagrinėti VKEKK (t. I, b. l. 151).

Pareiškėjas 2017-07-12 prašymu kreipėsi į VKEKK, prašydamas išnagrinėti prašymą dėl AB „Vilniaus šilumos tinklai“ išrašytos sąskaitos pagrįstumo ir teisėtumo (t. I, b. l. 167–172).

Pareiškėjas 2017-07-12 skundu kreipėsi į Seimo kontrolieriaus įstaigą, prašydamas išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl neobjektyvaus atsakymo į prašymą dėl informacijos neteikimo ir neteisėtos sąskaitos išrašymo bei taikyti atitinkamas poveikio priemones darbuotojams, kurie parašė atsakymą ir tai pažemino bendrovės autoritetą (t. I, b. l. 197–207).

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2017-07-20 raštu Nr. 4D-2017/2-1010/32-2157 prašė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisiją ir Energetikos ministeriją pagal kompetenciją išnagrinėti pareiškėjo 2017-07-12 skundą dėl AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pateikiamų sąskaitų pagrįstumo ir teisėtumo, kartu paaiškinant pareiškėjui apmokėjimo už karštą vandenį tvarką (t. I, b. l. 194–196).

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2017-07-27 raštu Nr. R2-(VTGI)-2117 atsakė į pareiškėjo 2017-06-16, 2017-06-19, 2017-07-12 prašymus, 2017-07-12 skundą ir 2017-07-17 kreipimąsi el. paštu (t. I, b. l. 119–122).

Byloje yra kilęs ginčas dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rašto pagrįstumo bei teisėtumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2016-11-10), Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 (redakcija, galiojanti nuo 2015-09-01) (toliau – ir Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklės), taip pat Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2014-07-01).

Pagal viešojo administravimo įstatymo 2 str. 14 p., prašymas – tai su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Pagal bylos medžiagą nustatyta, jog 2017-06-16, 2017-06-19, 2017-07-12 prašymais, 2017-07-12 skundu bei 2017-07-17 el. paštu pareiškėjas kreipėsi dėl informacijos apie suteiktas paslaugas ir mokėtinas sumas už šilumą ir karštą vandenį gavimo iš Bendrovės bei dėl Bendrovės pateiktos sąskaitos Nr. 17GEG17994 už 2017 m. gegužės mėnesį suteiktas paslaugas teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad visais nurodytais raštais pareiškėjas iš esmės prašė pateikti informaciją dėl mokėjimo sąskaitoje nurodytos sumos ir įvertinti šio įsiskolinimo pagrįstumą. Todėl, teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai šiuos raštus, skundą bei kreipimąsi el. paštu kvalifikavo kaip prašymus Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 14 p. prasme.

Pažymėtina, kad asmens teisė gauti informaciją įtvirtinta Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme. Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims. Teisės gauti informaciją įstatyme yra įgyvendinta tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta teisė gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie asmenį, susijusią su viešojo administravimo funkcijų vykdymu, tiek siekiama sudaryti palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams pagal 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo. Teisės gauti informaciją įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją.

Pastebėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte kaip viena iš administracinių paslaugų nurodytas įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims. Asmens prašymas suteikti Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytas administracines paslaugas nėra susijęs su asmens teisių pažeidimu, dėl to yra nagrinėjamas ne pagal administracinės procedūros taisykles, nustatytas Viešojo administravimo įstatymo 19–36 straipsniuose, bet pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (nagrinėjamai bylai aktuali Taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2008 m. spalio 10 d. iki 2012 m. liepos 25 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1446/2012). Šių taisyklių 4 punkte yra apibrėžtos sąvokos. Asmens prašymo nagrinėjimas – institucijos veikla, apimanti asmens prašymo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą ir atsakymo asmeniui parengimą. Atsakymas – atsižvelgiant į prašymo turinį, žodžiu ar raštu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikiama administracinė paslauga, įteikiama prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstoma institucijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ginčijamas atsakovės 2017-07-27 raštas Nr. R2-(VTGI)-2117 yra atsakymas į pareiškėjo 2017-06-16, 2017-06-19, 2017-07-12 prašymus, 2017-07-12 skundą bei 2017-07-17 raštą el. paštu (atsižvelgiant į minėtų Taisyklių 4 punkte pateiktą atsakymo sąvoka). Taigi toks atsakymas turi atitikti Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme bei Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse keliamus reikalavimus.

Teikdami asmenims informaciją, valstybės tarnautojai privalo vadovautis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme nustatytais informacijos išsamumo, tikslumo, teisėtumo ir objektyvumo principais. Teisės gauti informaciją įstatymo 4 straipsnyje įvardyti minėti principai bei detalizuotas šių principų turinys, t. y. nurodyta, jog šie principai – tai: 1) informacijos išsamumo, reiškiančio, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija; 2) tikslumo, reiškiančio, kad pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją; 3) teisėtumo, reiškiančio, kad įstaigos veiksmai teikiant informaciją grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais teisės aktais; 4) objektyvumo, reiškiančio, kad įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai teikdami informaciją turi būti nešališki ir objektyvūs; 5) pagalbos, reiškiančios, kad visuomenei teikiama pagalba pasinaudoti galimybe gauti informaciją.

Taisyklių 47.2 punkte nustatyta, kad į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Teisės gauti informaciją įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu prašoma informacija yra kitoje įstaigoje, prašymas persiunčiamas kitai kompetentingai įstaigai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos ir apie tai per 3 darbo dienas nuo prašymo persiuntimo informuojamas pareiškėjas.

Byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas 2017-06-16, 2017-06-19, 2017-07-12 prašymais, 2017-07-12 skundu bei 2017-07-17 el. paštu kreipėsi į institucijas dėl informacijos apie suteiktas paslaugas ir mokėtinas sumas už šilumą ir karštą vandenį gavimo iš AB “Vilniaus šilumos tinklai“ bei prašydamas įvertinti AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pareiškėjui pateiktos sąskaitos Nr. 17GEG17994 už 2017 m. gegužės mėnesį suteiktas paslaugas teisėtumą ir pagrįstumą (t. I, b. l. 131–132, 152–153, 167–172, 197–207, 192). Tuo tarpu atsakovė VKEKK, atsakydama į pareiškėjo prašymus, kuriuos gavo tiek pati tiesiogiai, tiek kitoms institucijoms persiuntus (Taisyklių 8 p.), ginčijamu raštu atsakė į pareiškėjo prašymuose keliamus klausimus. Iš ginčijamo atsakymo turinio matyti, kad atsakovė analizavo pareiškėjo prašymuose nurodytas aplinkybes, 2017-06-21 raštu Nr. R2-(VTGI)-1838 bei pakartotinai 2017-07-11 raštu kreipėsi į AB „Vilniaus šilumos tinklai“, prašydama pateikti informaciją, reikalingą pareiškėjo prašymams nagrinėti. Atsakydama į pareiškėjo prašymus atsakovė pateikė informaciją, susijusią Šilumos ūkio nuomos sutarties nuostatomis, paaiškino, kad pasibaigus Šilumos ūkio nuomos sutarčiai nuo 2017-03-30 šilumos ir karšto vandens tiekimo veiklą Vilniaus mieste vykdo AB „Vilniaus šilumos tinklai“, todėl šiuo pagrindu AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir turi teisę reikalauti skolos sumokėjimo. Pareiškėjui ginčijamu raštu pateikta detali informacija, kur galima rasti duomenis apie AB „Vilniaus šilumos tinklai“ suteiktas paslaugas ir mokėtinas sumas, be to, paaiškinta kodėl susidarė mokėjimo sąskaitoje nurodyta suma. Taigi matyti, kad atsakovė pareiškėjo prašymuose nurodytus klausimus analizavo, vertino esančią rašytinę medžiagą, kreipėsi dėl papildomos informacijos gavimo ir pateikė visapusišką, išsamią bei tikslią informaciją. Pažymėtina, kad iš ginčijamo rašto turinio, pareiškėjas galėjo suprasti, kodėl jo gauta mokėjimo sąskaita yra pagrįsta, taip pat kodėl sąskaitą siuntė būtent AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir kokiu pagrindu ši bendrovė gali reikalauti nurodytos sumos sumokėjimo iš pareiškėjo. Todėl toks atsakovės pateiktas ginčijamas 2017-07-27 raštas atitiko Taisyklių 4 p. apibūdintą atsakymo sampratą bei jam keliamus turinio reikalavimus.

Nors pareiškėjas teigia, kad ginčijamą 2017-07-27 raštą pasirašė neįgaliotas asmuo, teismas su tokiais pareiškėjo teiginiais nesutinka. Pažymėtina, kad pagal VKEKK 2012-02-28 nutarimu Nr. O3-47 patvirtino VKEKK darbo reglamento 16 p., visus Komisijos siunčiamus raštus Seimui, Prezidentui ir Vyriausybei pasirašo tik Komisijos pirmininkas, jo nesant – Komisijos narys, pavaduojantis Komisijos pirmininką. Kitus Komisijos siunčiamus raštus pasirašo Komisijos pirmininkas, jo nesant – Komisijos narys, pavaduojantis Komisijos pirmininką, arba kitas įgaliotas asmuo. Taigi nagrinėjamos bylos atveju atsakymą į pareiškėjo raštą turėjo teisę pasirašyti VKEKK pirmininkas, pavaduojantis narys arba kitas asmuo, turintis įgaliojimą pasirašyti tokio pobūdžio dokumentus. Pagal byloje esančią rašytinę medžiagą matyti, kad ginčijamą 2017-07-27 VKEKK raštą pasirašė VKEKK narė V. S. (t. I, b. l. 119–122). Kadangi komisijos narei V. S. teisė iki jos kadencijos pabaigos pasirašyti VKEKK siunčiamus raštus, išskyrus raštus siunčiamus Prezidentei, Seimui ar Vyriausybei, suteikti VKEKK pirmininko 2016-06-16 įsakymo Nr. O1-59 (t. I, b. l. 208) pagrindu, laikytina, kad ginčijamas raštas pasirašytas tinkamai ir tokią teisę turinčio asmens. 

Teisėjų kolegija pažymi, kad nustačius ginčijamo rašto teisėtumą, likusieji pareiškėjo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad ginčijamas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2017-07-27 raštas Nr. R2-(VTGI)-2117 yra pagrįstas bei teisėtas, priimtas tinkamai išanalizavus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti ši raštą pareiškėjo išdėstytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 str. 1 d. nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Remdamasis, tuo kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

 

n u s p r e n d ė:

 

pareiškėjo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.