Civilinė byla Nr. 2S-592-124 /2014

                                                                          Procesinio sprendimo kategorija 124.2.9; 121.14.                                        

(S)

                                                 ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

                                                       N U T A R T I S

                                             LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                          2014 m. birželio 26 d.                                                                    

                                                                Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laisvė Aleknavičienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, antstolei E. M. ir UAB „Akmenės energija“ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-643-440/2009 pagal antstolės E. M. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, ir

n u s t a t ė :

                                                               I. Ginčo esmė

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos  prašymu dėl proceso atnaujinimo (61–64, 124–125 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-643-440/2009, antstolės prašymą dalyje dėl palūkanų perkėlimo atmesti, vykdymo procese mirusią skolininkę M. P. pakeisti į jos teisių perėmėją valstybę, kurią paveldėjimo santykiuose atstovauja VMI prie FM ir Nacionalinė žemės tarnyba, nustatyti, kad valstybė, kurią paveldėjimo santykiuose atstovauja VMI prie FM ir Nacionalinė žemės tarnyba turi atsiskaityti su mirusiosios M. P. kreditoriais pagal vykdomąją byla Nr. 0009/08/00380 proporcingai perimto į apyskaitą valstybės paveldėto turto tikrosios vertės ribose, sustabdyti Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-641-643/2009 vykdymą, iki bus priimtas sprendimas dėl bylos atnaujinimo.

Prašyme nurodė, kad 2009 m. lapkričio 29 d. gavo Akmenės rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-643-440/2009, kurioje teismas vykdymo procese mirusią skolininkę M. P. pakeitė į jos teisių perėmėją valstybę, kurią paveldėjimo santykiuose atstovauja Šiaulių AVMI. Šiaulių AVMI, vadovaujantis 2008 m. liepos 31 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimu paveldėjo M. P. nuosavybės teise priklausiusį turtą: patalpą - butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini); 0,0600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); bei pinigines lėšas, esančias AB banke ,,Hansabankas“. Skolininkės turtą - 0,0600 ha žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini)“ , Šiaulių AVMI 2008 m. rugpjūčio 12 d. perdavė Šiaulių apskrities viršininko administracijai. Nuo 2010 m. liepos 1 d. likviduotų apskričių viršininkų vykdytos žemės tvarkymo ir administravimo funkcijos perduotos Nacionalinei žemės tarnybai.

Teismas 2009 m. gegužės 21 d. priimtos nutarties aprašomojoje dalyje paminėjo, kad nuo 2008 m. rugsėjo 5 d. Nekilnojamojo turto registre valstybės paveldėta: žemės sklypas patikėjimo teise įregistruotas Šiaulių apskrities viršininko administracijos vardu, todėl už palikėjo skolas turėtų atsakyti proporcingai palikėjo turto paveldėtojai, t. y. valstybė, atstovaujama VMI prie FM ir Nacionalinė žemės tarnyba. Tačiau teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad skola perkeliama tik VMI prie FM.

Nurodė, kad teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas nutartį pakeisti vykdomojoje byloje Nr.0009/08/00380 vykdymo procese, mirusią skolininkę M. P. į jos teisių perėmėją - valstybę, kurią atstovauja VMI prie FM, neįvertino aukščiau minėtų faktų bei teisės aktų nuostatų, todėl padarė aiškią teisės normų taikymo klaidą.

Atsiliepimu į prašymą dėl proceso atnaujinimo (136–143 b. l.) Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti, nurodė, kad skolininkės turtą - 0,06 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei 2008-07-31 liudijimu paveldėjo Lietuvos valstybė, atstovaujama ŠAVA. Nuo 2010 m. liepos 1 d. panaikintos apskričių viršininkų pareigybės ir likviduotos apskričių viršininkų administracijos, likviduotų apskričių viršininkų vykdytos žemės tvarkymo ir administravimo funkcijos perduotos Nacionalinei žemės tarnybai. Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų, kad kreditorė UAB „Akmenės energija“ ar antstolė apie kreditorinį reikalavimą būtų pranešę notarui arba Lietuvos valstybei per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, todėl tiek kreditorė UAB „Akmenės energija“, tiek antstolė, netenka teisės reikšti kreditorinio reikalavimo palikimą priėmusiam įpėdiniui. A. S. Degimas 2008 m. gegužės 30 d. sudarė paveldimo turto apyrašą, kuriame aprašė trijų kambarių butą, žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir sąskaitą AB banke „Hansabankas“. Kitų įrašų šiame turto apyraše nėra, tuo pačiu nėra pažymėta apie skolininkės turimą skolą kreditorei UAB „Akmenės energija“. Skolininkės kreditorė UAB „Akmenės energija“, o taip pat antstolė neįvykdė CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimo, t. y. neinformavo ŠAVA apie reiškiamą kreditorinį reikalavimą, o trijų mėnesių terminas CK 5.63 straipsnio 4 dalyje numatytu pagrindu teismo nebuvo pratęstas.

              II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Akmenės rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 4 d. nutartimi (160–163 b. l.) netenkino prašymo dėl proceso atnaujinimo.

Teismas nurodė, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2009-05-21 nutartimi vykdomojoje byloje Nr. 0009/08/00380 mirusi skolininkė M. P. pakeista į jos teisių perėmėją valstybę. Valstybės interesus civiliniuose teisiniuose santykiuose įgyvendina ta institucija, kuriai galiojantys teisės aktai suteikia kompetenciją veikti valstybės vardu, nepriklausomai nuo to, ar teismo sprendime ji yra tiesiogiai nurodyta, ar ne. Valstybė, kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, teises ir pareigas įgyja ir įgyvendina per savo organus, institucijas, kurių kompetencijos ribos apibrėžiamos norminiuose teisės aktuose. Aplinkybė, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2009-05-21 nutartyje nebuvo nurodytos visos institucijos, galinčios atstovauti valstybę paveldėjimo santykiuose, savaime nereiškia, kad jos negali atstovauti valstybės savo kompetencijos ribose.

Valstybei paveldėjus turtą po skolininkės M. P. mirties, valstybei teko pareiga atsiskaityti su palikėjos kreditoriais už palikėjos skolas, įskaitant ir įsiskolinimą vykdomojoje byloje Nr. 0009/08/00380. Tačiau remiantis CK 5.62 str. 3 d. valstybės atsakomybė už palikėjos skolas yra ribojama paveldėto turto tikrąja turto verte. Taigi, institucijos, įgyvendinančios valstybės teises apskaitant paveldėtą turtą (t. y. VMI ir Tarnyba) proporcingai perimto į apyskaitą valstybės paveldėto turto tikrosios vertės ribose atsako už palikėjos skolas.

        III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

         Atskiruoju skundu Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (169–174 b. l.) prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartį, priimti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-01-29 prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. A2—1410-672/2009, atnaujinti procesą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

              1. Valstybė, kaip juridinis asmuo, pati negali savęs atstovauti teisme, tai atlieka kompetentingų valstybės institucijų pagalba, kurios valstybės suteiktų įgaliojimų ribose gina konkrečius valstybės interesus. Kiekviena valstybės institucija, atstovaudama valstybei, kaip ir kiti proceso dalyviai, turi jai suteiktas procesines teises ir pareigas bei veikia pagal jai suteiktą kompetenciją ir įgaliojimus. Todėl Akmenės rajono apylinkės teismui neįtraukus konkrečios valstybės valdymo institucijos, t. y. Šiaulių apskrities viršininko administracijos į civilinės bylos nagrinėjimą, valstybė negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių vykdymo procese.

              2. Pagal CK 5.63 straipsnio reglamentavimą tinkamu pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kuris vykdo kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis. Tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą. Todėl negalima sutikti su teiginiu, kad viešajame registre paskelbtas areštas atitinka minėtą reglamentavimą. Apeliantas neturi duomenų, kad kreditorius UAB „Akmenės energija“ ar antstolė apie kreditorinį reikalavimą būtų informuotas tinkamai, kaip numato CK 5.63 straipsnio nuostatos.

3. Nei Šiaulių apskrities viršininko administracija iki 2010-07-01 paveldėdama skolininkės žemę, nei Nacionalinė žemės tarnyba nuo 2010-07-01, perimdama ŠAVA teises ir pareigas žemės tvarkymo ir administravimo srityje, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad skolininkė turi įsiskolinimų kreditoriui.

Atsiliepimu į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą (177–178 b. l.) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo Akmenės rajono apylinkės teismo 2014-04-04 nutartį palikti nepakeistą, nepriimti Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-01-29 prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. A2-1410-672/2009; neatnaujinti civilinės bylos Nr.A2-1410-672/2009 nagrinėjimo proceso.

     IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

                      teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Pareiškėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos CPK 366 str. 1 d. 9 p. pagrindu prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas skolininko pakeitimo vykdymo procese klausimas. Akmenės rajono apylinkės teismo 2009-05-21 nutartimi mirusi skolininkė M. P. pakeista jos teisėjų perėmėja valstybe, kurią atstovauja Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (58–59 b. l.). Gavus Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prašymą dėl proceso atnaujinimo,  vykdymo procese skolininkė M. P. Akmenės rajono apylinkės teismo 2009-11-29 nutartimi pakeista į jos teisių perėmėją valstybę, atstovaujamą Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Šiaulių apskrities viršininko administracijos (79–80 b. l.). Šiaulių apygardos teismo 2014-01-20 nutartimi panaikinta Akmenės rajono apylinkės teismo 2009-11-29 nutartis ir byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (115–116 b. l.). Pareiškėjai patikslinus prašymą dėl proceso atnaujinimo, Akmenės rajono apylinkės teismas 2014-04-04 prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino, nurodydamas, jog  nepriklausomai nuo to, ar teismo sprendime tiesiogiai nurodyta, ar nenurodyta  konkreti institucija, atstovaujanti valstybę,  tačiau valstybės teises ir pareigas įgyvendina ta institucija, kuriai teisės aktai tokią kompetenciją suteikia (160–163 b. l.). Apeliantas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nesutinka  su Akmenės rajono apylinkės teismo 2014-04-04 nutartimi, prašydamas ją panaikinti.

Proceso atnaujinimo pagrindus nustato įstatymas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnis). Vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, procesas gali būti atnaujintas bylose, užbaigtose nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi). Iš šios įstatymo normos seka, kad proceso atnaujinimas galimas ne dėl visų įsiteisėjusių sprendimų (nutarčių), o tik dėl tų, kuriais išsprendžiama byla iš esmės. Šiuo atveju vartojama sąvoka „užbaigtose“ reiškia tai, kad civilinė byla baigiama įsiteisėjusiu teismo procesiniu dokumentu, kuriuo šalių ginčas išsprendžiamas iš esmės. Teismo nutartis pakeisti skolininką sprendimo vykdymo procese yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo pakeičiamas skolininkas, esant CPK 596 straipsnyje numatytiems pagrindams, tačiau vykdymo byla tuo neužbaigiama. Teismo manymu, įstatymas nesuteikia pagrindo skolininko pakeitimą vykdymo procese pagal pasekmes prilyginti bylos užbaigimui, t. y. bylos išnagrinėjimui iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2007-12-20 nutartis c. b. Nr. 2-855/2007, Šiaulių apygardos teismo 2013-10-21 nutartis  c. b. Nr. 2S-668-267/2013, Panevėžio apygardos teismo 2008-02-13 nutartis c. b. Nr. 2-155-212/2008).

Atsižvelgiant į tai, kad prašymas atnaujinti procesą byloje, kurioje nebuvo priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės, negali būti nagrinėjamas, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, turėjo įvertinti, ar toks prašymas gali būti nagrinėjamas teisme pagal CPK 365–374 straipsnių nuostatas, tačiau to nepadarė, todėl priėmė teisiškai nepagrįstą nutartį.

Pastebėtina, kad 2009-05-21 nagrinėjant klausimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese,  teismo posėdyje dalyvavo ir Šiaulių apskrities viršininko administracijos atstovė V. Š., kuri nurodė, jog nuo 2008-09-05 Nekilnojamojo turto registre žemės sklypas patikėjimo teise įregistruotas  Šiaulių apskrities viršininko  administracijos vardu, prašė prie bylos prijungti nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (56–57 b. l.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl proceso atnaujinimo vykdymo procese, pažeidė CPK 365 straipsnio nuostatas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o byla nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 1 p., 338 str., 326 str. 1 d. 5 p.).

    Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 str. 1 d. 1 p., 338 str., 326 str. 1 d. 5 p.,

n u t a r i a :

Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. A2-1410-672/2009 nutraukti.

Teisėja                                                                                      Laisvė Aleknavičienė