Teikimas Nr. T-110-1035/2021

        Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00005-2020-8

        Procesinio sprendimo kategorija 2.1.15.3.2

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. vasario 2 d.

Vilnius

        Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. J. (J.) prašymą dėl priteistos turtinės žalos išdėstymo.

        Teismas

n u s t a t ė :

        T. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 75 MGL (2 824,50 Eur) dydžio bauda. Civilinės ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinis ieškinys patenkintas ir iš T. J. priteista 8 590,30 Eur suma turtinei žalai atlyginti. Nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 18 d.

        Teisme 2021 m. sausio 8 d. gautas T. J. prašymas išdėstyti iš jo priteistos turtinės žalos mokėjimą 2 (dvejiems) metams, kadangi jis vedęs, augina (duomenys neskelbtini) dukras, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) ir gauna 1 000 Eur darbo užmokestį, sumokėjo minėtu nuosprendžiu jam paskirtą baudą, jo turtinė padėtis nėra pakankamai gera, todėl neturi galimybės iš karto sumokėti teismo nuosprendžiu priteistos sumos turtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Daiva Baliukonienė atsiliepimu prašo nuteistojo T. J. prašymą atmesti. Atsiliepime nurodyta, kad nuteistasis nepateikė jo sunkią finansinę padėtį pagrindžiančių įrodymų. Vien tik nuteistojo prašyme pateiktas paaiškinimas dėl šeiminės padėties, gaunamo darbo užmokesčio ir Lietuvoje paskelbto karantino neatskleidžia realios nuteistojo finansinės padėties. Be to, nuteistasis yra nuteistas už tai, kad būdamas juridinio asmens vadovu, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo ir Pelno mokesčio įstatymo nuostatas, buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 71 924,40 Eur ir 39 040,56 Eur išlaidų, be to, siekdamas išvengti mokesčių, bendrovės neįregistravo PVM mokėtojų registre bei nuo uždirbtų pajamų neapskaičiavo ir nedeklaravo 5 053,31 Eur pardavimo PVM. Taip pat, siekdamas išvengti pelno mokesčio, veikdamas tyčia, už klientams suteiktas pavėžėjimo paslaugas dalies gautų pinigų neįtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą bei į 2016 metų ir 2017 metų metinės pelno mokesčio deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautą pelną, deklaruodamas mažiau pelno mokesčio. Tokiu būdu jis, veikdamas tyčia, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio bei struktūros Iš šių aplinkybių seka, kad nuteistasis turėjo ekonominės naudos iš padarytos nusikalstamos veikos nesumokėtų mokesčių valstybei pavidalu, todėl tikroji jo finansinė padėtis neturėtų būti tiek sunki, jog būtų pagrindas žalos atlyginimą išdėstyti dalimis.

Prašymas netenkintinas.

        Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas, vadovaujantis šio kodekso normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Kadangi sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos bylose yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti sprendimą atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Teismas, priimdamas nutartį atidėti teismo sprendimo įvykdymą, taip pat turi nustatyti, ar atidėjus teismo sprendimo vykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas jo įvykdymas, ar nebus sumenkintas pats sprendimas ir ar nebus neproporcingai pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Taigi darytina išvada, kad sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas grindžiamas ginčo šalių interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio atidėjimo ar išdėstymo būtinumą. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).

        Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant nuteistojo prašymą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nesusiklostė išimtinės aplinkybės, dėl kurių sprendimo dėl turtinės žalos išieškojimo vykdymą reikėtų išdėstyti. Kaip minėta, atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik konstatavus itin sunkią nuteistojo turtinę padėtį. Šioje byloje tokios aplinkybės nenustatytos. Nuteistojo prašyme nurodytos aplinkybės nelemia itin sunkios nuteistojo turtinės padėties. Nustatyti nuteistojo prašomą terminą (dvejų metų) nėra faktinio pagrindo, nes nepateikti nuteistojo itin sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai. Be to, nuteistasis dirba, jo gaunamos pajamos priskiriamos prie vidutinio darbo užmokesčio šalyje.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principais, nuteistojo T. J. prašymas dėl civilinio ieškinio mokėjimo išdėstymo dalimis netenkintinas.

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 2 dalimi, 361 ir 362 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

        netenkinti nuteistojo T. J. (J.) prašymo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nuosprendžiu priteistos turtinės žalos išdėstymo dalimis.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                     Valerij Lauš