Administracinė byla Nr. I-1792-414/2016

                                                                                             Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01861-2015-8

                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74

(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                                   2016 m. vasario 1 d.

Kaunas

              Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjui J. P. ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų atstovui M. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas J. P. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų 100 Eur neturtinės žalos už kiekvieną praleistą parą žeminančiomis žmogaus orumą ir garbę sąlygomis baudos izoliatoriuje, laikotarpiu nuo 2013-05-06 iki 2015-02-24. Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad baudos izoliatoriaus kameros buvo perpildytos, todėl teko patirti didelius nepatogumus, depresiją, stresą. Tokios kalinimo sąlygos prilygo kankinimui, todėl prašė priteisti neturtinę žalą. Papildomai pažymėjo, kad esant baudos izoliatoriuje nuo 2013-05-07 iki 2013-11-19 buvo apribota galimybė bendrauti laiškais ir skambučiais, todėl skambinti ir siųsti laiškus galėjo tik kas 15 parų. 

Atsakovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas nuo 2013-05-07 iki 2013-05-21 buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 18, kurios plotas yra 12,21 kv. m., įrengta 3 miegamosios vietos. Nuo 2013-05-23 iki 2013-05-28, nuo 2013-09-23 iki 2013-10-08, nuo 2014-09-22 iki 2014-10-03, nuo 2014-11-06 iki 2014-11-11 pareiškėjas buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 2, kurios plotas yra 29,51 kv. m., įrengta 8 miegamosios vietos. Nuo 2013-06-12 iki 2013-06-27, nuo 2013-06-27 iki 2013-07-09, nuo 2013-07-16 iki 2013-08-01, nuo 2013-08-01 iki 2013-08-13, nuo 2013-08-27 iki 2013-09-09 pareiškėjas buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr.15, kurios plotas yra 11,64 kv. m., įrengta 3 miegamosios vietos. Nuo 2013-09-09 iki 2013-09-23, nuo 2013-10-08 iki 2013-10-22, nuo 2013-10-22 iki 2013-11-07 pareiškėjas buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 4, kurios plotas yra 14,48 kv. m., įrengta 4 miegamosios vietos. Nuo 2013-11-07 iki 2013-11-19 pareiškėjas buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 17, kurios plotas yra 11,25 kv. m., įrengta 3 miegamosios vietos. Nuo 2014-08-22 iki 2014-09-05 pareiškėjas buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 13, kurios plotas yra 11,97 kv.m., įrengta 3 miegamosios vietos. Nuo 2015-02-18 iki 2015-02-24 pareiškėjas buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 9, kurios plotas yra 6,32 kv. m., įrengta 2 miegamosios vietos. Pažymėjo, kad Alytaus pataisos namų (toliau - Alytaus PN) baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas. Remontas vyko keliais etapais. Dalis kamerų pradėta eksploatuoti 2009 m. sausio mėnesį, kita dalis - 2010 m. birželio mėnesį. Remonto metu visose baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo kamerose buvo pakeisti langai (plastikiniais), durys, naujai įrengti tualetai, tualetuose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija ir apšvietimas, prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Kameros aprūpintos naujais baldais ir inventoriumi. Baudos izoliatoriaus ir-kamerų tipo patalpos įrengtos pagal remonto atlikimo metu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Tačiau baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpų kamerose bausmę atliekantys nuteistieji piktybiškai gadina ir laužo kamerose esantį inventorių, baldus, šviestuvus, duris, langus ir elektros instaliaciją, radijo taškus ir prižiūrėtojo iškvietimo sistemą. Pataisos namų administracija tvarko ir remontuoja nuteistųjų piktybiškais veiksmais padarytus gedimus, bet ne visuomet fiziškai ir finansiškai pajėgi sutvarkyti tą pačią dieną. Lovos miegamuosiuose ir kamerose yra metalinės geros būklės, nuteistiesiems yra išduodami švarūs čiužiniai ir patalynė.

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 100 Eur neturtinės žalos už kiekvieną praleistą parą žeminančiomis žmogaus orumą ir garbę sąlygomis baudos izoliatoriuje, laikotarpiu nuo 2013-05-06 iki 2015-02-24.

Visų pirma pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Alytaus pataisos namų administracijos veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos „Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės“. Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte įtvirtinta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigose negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m ploto asmeniui, laikomam pataisos namų bendrabučių tipo patalpose, o pagal 111.2 punktą, kamerų tipo patalpose – 3,6 kv. m.

Įrodinėjimo pareiga dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013). Todėl šiuo atveju įrodinėjimo pareiga, kad nagrinėjamu laikotarpiu laisvės atėmimo vietoje buvo užtikrintas nurodytas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka Alytaus PN. 

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuo baudos izoliatoriuje. Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindė tuo, kad baudos izoliatoriaus kamerose Nr. 18, 2, 15, 4, 17, 13 ir 9 nebuvo užtikrintas minimalus 3,6 kv. m. plotas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas:

laikotarpiais 2013-05-07 iki 2013-05-21 buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 18, kurios plotas yra 12,21 kv. m. Nuo 2013-05-23 iki 2013-05-28, nuo 2013-09-23 iki 2013-10-08, nuo 2014-09-22 iki 2014-10-03, nuo 2014-11-06 iki 2014-11-11 pareiškėjas buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 2, kurios plotas yra 29,51 kv. m. Nuo 2013-06-12 iki 2013-06-27, nuo 2013-06-27 iki 2013-07-09, nuo 2013-07-16 iki 2013-08-01, nuo 2013-08-01 iki 2013-08-13, nuo 2013-08-27 iki 2013-09-09 pareiškėjas buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr.15, kurios plotas yra 11,64 kv. m. Nuo 2013-09-09 iki 2013-09-23, nuo 2013-10-08 iki 2013-10-22, nuo 2013-10-22 iki 2013-11-07 pareiškėjas buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 4, kurios plotas yra 14,48 kv. m. Nuo 2013-11-07 iki 2013-11-19 pareiškėjas buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 17, kurios plotas yra 11,25 kv. m. Nuo 2014-08-22 iki 2014-09-05 pareiškėjas buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 13, kurios plotas yra 11,97 kv. m. Nuo 2015-02-18 iki 2015-02-24 pareiškėjas buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 9, kurios plotas yra 6,32 kv. m. (b.l. 8-9).

Kadangi duomenų apie konkrečiais laikotarpiais baudos izoliatoriuose kartu su pareiškėju apgyvendintų (laikytų) nuteistųjų skaičių atsakovas nepateikia, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas baudos izoliatoriaus kamerų gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų (lovų) skaičiaus.

Atsakovas į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad:

baudos izoliatoriaus 18 kameros plotas yra 12,21 kv. m., šioje patalpoje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui tenka 3,67 kv. m. ploto;

baudos izoliatoriaus 2 kameros plotas yra 29,51 kv. m., šioje patalpoje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui tenka 3,68 kv. m. ploto;

baudos izoliatoriaus 15 kameros plotas yra 11,64 kv. m., šioje patalpoje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui tenka 3,88 kv. m. ploto;

baudos izoliatoriaus 4 kameros plotas yra 14,48 kv. m., šioje patalpoje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui tenka 3,62 kv. m. ploto;

baudos izoliatoriaus 17 kameros plotas yra 11,25 kv. m., šioje patalpoje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui tenka 3,75 kv. m. ploto;

baudos izoliatoriaus 13 kameros plotas yra 11,97 kv. m., šioje patalpoje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui tenka 3,99 kv. m. ploto;

baudos izoliatoriaus 9 kameros plotas yra 6,32 kv. m., šioje patalpoje įrengtos 2 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui tenka 3,16 kv. m. ploto (b.l. 22-23, 39, 48-61).

Tačiau pareiškėjas papildomai nurodė (b.l. 27), kad baudos izoliatoriaus 18 kameroje buvo įrengtos 4 miegamosios vietos, baudos izoliatoriaus 15 kameroje buvo įrengtos 4 miegamosios vietos, baudos izoliatoriaus 17 kameroje buvo įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl šiose kamerose kalėjo po 4 asmenis ir nebuvo užtikrintas minimalus 3,6 kv. m. plotas.

Atsakovo pateiktos Nuteistųjų uždarymo į baudos (drausmės) izoliatorių arba karcerį apskaitos žurnalo (toliau – Apskaitos žurnalas) atskirų lapų kopijos liudijo tai, kad baudos izoliatoriaus 18, 15 ir 17 kamerose bausmę atlikinėjo po tris nuteistuosius. Tačiau į bylą išreikalavus Apskaitos žurnalą nustatyta, kad baudos izoliatoriaus 18 kameroje nuo 2013-05-07 iki 2013-05-21 bausmę atlikinėjo 4 nuteistieji (Apskaitos žurnalo eil. Nr. 682, 706, 724, 735). Pažymėtina, kad Apskaitos žurnalo eil. Nr. 724 nurodytas 18 kameros numeris ištaisytas į 14 numerį. Taip pat nustatyta, kad baudos izoliatoriaus 15 kameroje nuo 2013-06-12 iki 2013-06-27 ir nuo 2013-08-27 iki 2013-09-09 bausmę atlikinėjo 4 nuteistieji (Apskaitos žurnalo eil. Nr. 858, 859, 867, 685 ir 679, 683, 693, 698), o baudos izoliatoriaus 17 kameroje nuo 2013-11-07 iki 2013-11-19 bausmę atlikinėjo taip pat 4 nuteistieji (Apskaitos žurnalo eil. Nr. 1014, 1029, 1030, 1036).

Apskaitos žurnalo duomenys patvirtina pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad baudos izoliatoriaus 18 kameroje buvo įrengtos 4 miegamosios vietos, baudos izoliatoriaus 15 kameroje buvo įrengtos 4 miegamosios vietos, baudos izoliatoriaus 17 kameroje buvo įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl šiose kamerose kalėjo po 4 asmenis ir nebuvo užtikrintas minimalus 3,6 kv. m. plotas. Tokiu būdu, baudos izoliatoriaus 18 kameroje vienam asmeniui teko 3,05 kv. m. ploto; baudos izoliatoriaus 15 kameroje vienam asmeniui teko 2,91 kv. m. ploto; baudos izoliatoriaus 17 kameroje vienam asmeniui teko 2,81 kv. m. ploto; baudos izoliatoriaus 9 kameroje vienam asmeniui teko 3,16 kv. m. ploto.

Akivaizdu, kad pareiškėjo kalinimo Alytaus PN, jį apgyvendinus 18, 15, 17 ir 9 kamerose nebuvo užtikrinama Vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkte reglamentuota vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto norma (3,6 kv. m.). Vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkto reikalavimų nesilaikymas patvirtina valstybės valdžios institucijos veiksmų neteisėtumą, kaip būtiną civilinės atsakomybės sąlygą, todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog pareiškėjas Alytaus PN buvo kalinamas pažeidžiant jo subjektinę teisę atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose.

Pagal atsakovo pateiktus duomenis nustatyta, kad baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 18 pareiškėjas praleido 15 parų, baudos izoliatoriaus 15 kameroje praleido 75 paras, baudos izoliatoriaus 17 ir 9 kamerose praleido po 15 parų. Iš viso – 120 parų.   

Pareiškėjas nesutinka su jam tekusio konkretaus gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodika, t. y. jo nuomone, konkrečiu atveju nepagrįstai nebuvo atsižvelgta į užstatytą baldais plotą.  Šiuo aspektu nurodytina, jog nei iki 2010 m. balandžio 30 d. galiojusi Higienos norma, nei po to įsigaliojusios Taisyklės nenumatė, kad į šiuose teisės aktuose įtvirtintą minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014). Tačiau pridurtina, jog į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013 ir kt.).

Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl apribotos galimybė bendrauti laiškais ir skambučiais esant baudos izoliatoriuje nuo 2013-05-07 iki 2013-11-19, susijusios su drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygomis, kurios nustatytos Bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnyje, tačiau šių aplinkybių, o tai pat aplinkybių dėl kamerų antisanitarinės būklės pareiškėjas nedetalizavo. Į bylą pateikti atsakovo duomenys patvirtina, jog baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose 2009-2010 metais atliktas kapitalinis remontas (b.l. 15-21), o Alytaus visuomenės sveikatos centras 2014-11-19 atlikęs patikrinimą nenustatė pažeidimų pagal Lietuvos higienos normą HN 76:2010 Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai (b.l. 24-25). Pažymėtina, jog Bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnyje nustatyta galimybė gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda, vieną kartą per mėnesį paskambinti telefonu, tačiau į bylą nepateikta jokių objektyvių duomenų, kad nustatytos tvarkos nebuvo laikomasi.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą) (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽŽT), gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į nagrinėjamo pažeidimo trukmę, nustatytus neteisėtus veiksmus, tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo pobūdį, nėra pagrindo apsiriboti teisės pažeidimo pripažinimu kaip pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Šiuo atveju vien pažeidimo, kuris, atsižvelgus į pažeidimo trukmę, nelaikytinas menkaverčiu, pripažinimas negali būti pripažinta pakankama satisfakcija. Teismo vertinimu, gana ilgas kalinimo perpildytoje kameroje laikotarpis bei pažeista minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto norma, kiti nustatyti pažeidimai sukėlė pareiškėjui diskomfortą ir psichologinę kančią, be to, toks perpildymas iš dalies trukdė naudotis privatumu kasdieniniame gyvenime. Manytina, jog patirtos žalos atlyginimo forma pripažinus pažeistas pareiškėjo teises neatlygintų pareiškėjo patirtos žalos ir žalos kompensavimas iš esmės taptų iliuzinis. Taigi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę ir mastą, atsižvelgus į nustatytus kitus neteisėtus atsakovo veiksmus, nurodytus argumentus, nepakanka pažeistai teisei apginti.

Teismui, kaip nacionalinei ginčą nagrinėjančiai institucijai, yra palikta pirmiausiai teisė įvertinti įvardinamus asmenų teisių pažeidimus, esant jiems konstatuotiems, priteisti pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą žalos dydį, kompensuojantį patirtą žalą, be kita ko, tai darydamas jis turi atsižvelgti į nacionaliniame reguliavime įtvirtintus tokios žalos dydžio nustatymo kriterijus. Tai pagrindžia ir EŽTT išaiškinimai, kad visų pirma nacionaliniai teismai privalo aiškinti ir taikyti vidaus teisę (žr., pvz., EŽTT 1998 m. vasario 19 d. sprendimą E. M. G. S. A. prieš Ispaniją). Šiuo atveju EŽTT neformuoja jokių bendrų, išsamių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai, pirminė žalos dydžio įvertinimo teisė yra paliekama nacionaliniams teismams.

Kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis kalinimo sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Taigi atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra būtent nacionalinio teismo prerogatyva ir teismas priteisdamas konkretų neturtinės žalos dydį turi pareigą atsižvelgti į įvardintus kriterijus, į tai, kad būtent priteistina neturtinė žala kompensuotų asmens patirtą žalą.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog atsakovo pareigūnų elgesys su pareiškėju galėtų būti vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme, tačiau teismas, įvertinęs nurodyto pažeidimo trukmę, pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, neteisėtų veiksmų pobūdį, pripažįsta, kad dėl nustatytų neteisėtų veiksmų pareiškėjas jautė dvasinius, fizinius išgyvenimus. Teismas, atsižvelgęs į nurodytų aplinkybių visumą, jų kumuliacinį poveikį, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, laiko, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 960 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo J. P. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti J. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 960 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas                                                                                                                                         Rimantas Giedraitis