(S)

V I L N I A U S  M I E S T O  A P Y L I N K Ė S  T E I S M A S

 

N U T A R T I S

 

2018 m. spalio 8 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,

sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei, Ninai Kolesnikovai,

dalyvaujant J. D. (Y. D.), jos atstovei advokatei D. B.,

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiajam tyrėjui L. P.,

vertėjams Giedriui Račkauskui, Svetlanai Minakovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. D. atstovės advokatės D. B. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo E. A. 2018 m. gegužės 30 d. nutarimo, kuriuo J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ir ANK) 168 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda- 25 eurų dydžio bauda, panaikinimo.

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Skundžiamame nutarime nurodytos administracinio nusižengimo aplinkybės

 

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjas E. A., nustatęs, kad 2018 m. balandžio 29 d. 19.50 val. J. D., būdama UAB „Novyj opyt“ viešojo maitinimo vietos, esančios Kalvarijų g. 59A, Vilniuje, direktore, neužtikrino alkoholinių gėrimų vartojimo vietoje ir pardavė A. B. (A. B.) dvi gamykliniu būdu uždarytas 0,586 l talpos skardines alaus „Volfas Engelman Rinktinis“, 5,2 procento tūrinės etilo alkoholio koncentracijos, vienos skardinės kaina- 3 eurai, 2018 m. gegužės 30 d. nutarimu J. D. skyrė 25 eurų dydžio baudą.

 

II.                      Skundo argumentai

 

J. D. atstovė advokatė D. B. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti 2018 m. gegužės 30 d. nutarimą. Skunde nurodoma, kad objektyvių duomenų, patvirtinančių administracinio nusižengimo padarymo faktą, byloje nėra. 2018 m. gegužės 10 d. surašant J. D. administracinio nusižengimo protokolą nedalyvavo vertėjas, nors policijos pareigūnams buvo žinoma, jog J. D. yra Rusijos Federacijos pilietė ir nemoka lietuvių kalbos. Šiuo atveju buvo pažeista J. D. teisė kalbėti gimtąja kalba bei naudotis vertėjo paslaugomis. Skundu prašoma panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

 

III.                      Atsiliepimo į skundą argumentai

 

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas D. V. teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą.

 

IV.                      Teismo posėdžio metu pateikti argumentai

 

Teismo posėdžio metu J. D. pakartojo savo skundo reikalavimus ir paaiškino, jog 2018 m. balandžio 29 d., sekmadienį, apie 19.50 val. į viešojo maitinimo įstaigą atėjo žmogus, kuris paklausė, ar parduodamos cigaretės. Kadangi maitinimo įstaigoje neparduodamos cigaretės, ji žmogui pasakė, kad cigarečių ji neparduoda. Žmogus išėjo, pastovėjo prie kavinės, pakalbėjo su lankytoju, po to įsėdo į taksi automobilį ir išvažiavo. Po 30 minučių atėjo žmogus iš Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, kuris pasakė, kad ji pardavė dvi skardines alaus. Ji pasakė, kad nieko nepardavė, kad prieš tai buvo atėjęs vienas žmogus, kuris pirko kavą. Žmogus, kuriam ji nieko nepardavė, klausė tik dėl cigarečių. Rašant protokolą vertėjas nedalyvavo, nors policijos pareigūnams buvo žinoma, kad ji nemoka lietuvių kalbos. Vertėjo nebuvo, ji prašė kalbėti su ja rusiškai, nes ji nelabai gerai supranta lietuvių kalbą. Policijos pareigūnai pasakė, kad vertėjo nėra, jie patys jai išvers. Jai vertė, bet ji nežino, ar teisingai vertė. Kai jai vertė, dalyvavo jos vyras, advokatė, tyrėja ir moteris, kuri vertė. Pastaroji moteris sakė, kad ji ne vertėja, bet supranta rusiškai. Ji Lietuvoje gyvena pusantrų metų, o prieš tai ji gyveno Maskvoje. Ji nedirba pardavėja, ji pavadavo pardavėją, faktiškai atliko pardavėjos pareigas. Ji negali laisvai kalbėti lietuviškai. Ji supranta lietuvių kalbą, kai kalbama apie jos specialybę.

Teismo posėdžio metu J. D. atstovė advokatė D. B. paaiškino, kad ji pati dalyvavo surašant J. D. protokolą. Protokolo surašymo metu dalyvavo dvi uniformuotos pareigūnės. Tyrėjai, kuri rašė protokolą, buvo sakyta, kad J. D. nemoka lietuvių kalbos, tačiau jokios reakcijos nebuvo. Kai ji paprašė, kad į protokolą įrašytų antros pareigūnės pavardę, to padaryta nebuvo. Dėl to ji įrašė pastabą į protokolą, kad vertėja nedalyvavo. Kai ji atėjo susipažinti su bylos medžiaga dar bylai esant komisariate, įrašo, kad I. B. buvo įspėta dėl melagingo vertimo, nebuvo, šis įrašas atsirado tada, kai ji su bylos medžiaga susipažino teisme. Vienintelis rankraštinis įrašas protokole buvo jos įrašas, kad „protokolas surašytas, nuorašas įteiktas, vertėja nedalyvavo“. 2018 m. gegužės 10 d. buvo eilinė darbo diena ir, kaip jai yra žinoma, policijos komisariatas turi vertėją, o nesant vietinių vertėjų yra galimybė iškviesti vertėją iš vertimų biuro. Protokolo kopiją jai davė, bet protokolo kopijoje jokių įrašų nėra, net jos įrašo protokole nėra. Vertėja buvo jauna mergina su uniforma, kurios pavardės ji neatsimena. Kadangi protokolą rašiusi tyrėjo nemokėjo rusų kalbos, vertė tyrėjos kolegė, bet tai nebuvo profesionalus vertimas.

 

V.                      Teismo argumentai

 

ANK 641 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, taigi skunde išdėstyti argumentai dėl 2018 m. gegužės 10 d. administracinio nusižengimo protokolo trūkumų bus nagrinėjami tik tiek, kiek jie galėjo įtakoti 2018 m. gegužės 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ar neteisėtumą.

 

Dėl vertėjo

 

ANK 588 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vertėjas yra vertimui reikiamas kalbas mokantis arba nebylio ar kurčiojo ženklus suprantantis asmuo, administracinį nusižengimą tiriančio ar bylą nagrinėjančio pareigūno ar teismo pakviestas dalyvauti byloje šio kodekso nustatytais atvejais.

Teismo posėdžio metu I. B. paaiškino, kad ji dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmajame policijos komisariate tyrėja. Jai yra matyta tiek J. D., tiek pastarosios atstovė advokatė D. B.. Kai protokolą J. D. rašiusi tyrėja pildė protokolą, policijos komisariate nebuvo vertėjo, taigi ji J. D. iš lietuvių kalbos į rusų kalbą vertė protokolo esmę. Surašant protokolą dalyvavo keturi žmonės. Ji rusų kalbą moka- ji laikė valstybinį rusų kalbos egzaminą. Jos išsilavinimas yra aukštasis neuniversitetinis- teisės programa. Mokykloje jai dėstė lietuvių kalba. Rusų kalbos egzaminą ji išlaikė labai gerai. Įrašas dėl įspėjimo už melagingą vertimą atsirado po protokolo surašymo. Ją tyrėja įspėjo dėl melagingo vertimo. Jokių pretenzijų dėl vertimo kokybės iš advokatės ar J. D. nebuvo, jai nušalinimo pareikšta nebuvo.

ANK 588 straipsnio 1 dalyje vertėjui keliami iš esmės du reikalavimai: 1) vertėjas yra vertimui reikiamas kalbas mokantis asmuo, kuris 2) administracinį nusižengimą tiriančio ar bylą nagrinėjančio pareigūno ar teismo pakviestas dalyvauti byloje. Teismo posėdžio metu I. B. parodė mokanti rusų kalbą, ji yra laikiusi valstybinį rusų kalbos brandos egzaminą, kurį išlaikė labai gerai. Teismo posėdžio metu I. B. davus tekstą lietuvių kalba, paprašius I. B. šį tekstą išversti į rusų kalbą, I. B. tekstą iš lietuvių kalbos į rusų kalbą išvertė suprantamai, taigi teismas konstatuoja, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą J. D. buvo tinkamai užtikrinta ANK 577 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta jos teisė kalbėti gimtąja kalba ir naudotis vertėjo paslaugomis.

 

Dėl įrodymų

 

Teismo posėdžio metu A. B. parodė, kad jam yra matyta teismo posėdžių salėje sėdinti J. D., dirbanti bare prie turgaus. Nagrinėjamo įvykio dieną jis atvažiavo į barą, kuriame dirba J. D., nusipirkti alaus. Bare jis pardavėjos paprašė neatidaryti skardinių. Jam pardavėja pasakė, kad negalima pardavinėti alaus neatidarytose skardinėse, bet jis pardavėjos paprašė ir ši sutiko. Jis pirko dvi skardines alaus „Volfas Engelman“, sumokėjo lyg tai po 2,50 euro už vieną alaus skardinę. Jis nepamena, ar pardavėja išmušė čekį, jam sumokėjus pinigus. Paėmęs alaus skardines jis išėjo, po ko prisistatė pareigūnai. Anksčiau su J. D. jis nebendravo, su pastarąja jis neturi jokių tarpusavio nesutarimų. Jis alkoholį pirko būtent tame bare. Jis nežino, ar bare jis pirko cigaretes.

Teismo posėdžio metu pagarsinus A. B. paaiškinimus (b. l. 24, 25), A. B. paaiškino, kad jis buvo prie automobilio, kai priėjo pareigūnai. Jam atrodo, kad alų jam pardavė J. D.. Jis pastarosios niekur kitur nematė.

J. D. 2018 m. gegužės 10 d. paaiškinime nurodė, kad 2018 m. balandžio 29 d. antroje dienos pusėje į kavinę, esančią Kalvarijų g. 59A, Vilniuje, užėjo vyras, kuris paklausė, ar ji turi cigarečių. Kadangi baras, kuriame ji dirba, cigaretėmis neprekiauja, vyras išėjo, atsisėdo į taksi automobilį ir išvažiavo. Po kurio laiko į narą užėjo departamento pareigūnai, kurie apkaltino ją tuo, kad ji išsinešimui pardavė dvi skardines alaus „Volfas Engelman“. Jokio alaus ji nepardavė (b. l. 7-8).

D. B. 2018 m. balandžio 29 d. paaiškinime nurodė, kad jis vykdo individualią veiklą, teikia pavežėjimo paslaugas. 2018 m. balandžio 29 d. jis dirbo nuo 18 val. Gavęs užsakymą jis nuvažiavo prie pastato, esančio Žirmūnų g. 117, įsėdęs keleivis paprašė pastarąjį nuvežti prie pastato, esančio Kalvarijų g. 59A, Vilniuje. Nuvežus keleivį nurodytu adresu keleivis išlipo ir nuėjo į visą parą dirbančią kavinę. Vyras nesakė, ko jis eina į minėtą kavinę. Po kurio laiko minėtas vyras atėjo, taip pat prisistatė ir policijos pareigūnai (b. l. 23).

A. B. 2018 m. balandžio 29 d. paaiškinime nurodė, kad Kalvarijų gatvėje jis pirko dvi neatidarytas skardines alaus. Išėjęs į lauką jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir nuvežtas į policijos komisariatą (b. l. 24).

A. B. 2018 m. balandžio 29 d. paaiškinime nurodė, kad 2018 m. balandžio 29 d. jis taksi automobiliu atvažiavo į barą, esantį Kalvarijų g. 59A, Vilniuje, norėdamas nusipirkti alaus išsinešimui. Nuėjęs į barą jis pardavėjos paprašė parduoti dvi skardines alaus „Volfas Engelman Rinktinis“. Už alų jis sumokėjo 6 eurus. Pardavėja jam padavė dvi neatidarytas skardines, kurias jis pasikišo po drabužiais. Slėpdamas skardines po drabužiais jis grįžo į tą patį taksi automobilį. Atsisėdus į taksi automobilį priėjo neuniformuoti policijos pareigūnai (b. l. 25).

Daiktų ir dokumentų paėmimo protokole nurodyta, kad 2018 m. balandžio 29 d. 19.50 val. iš A. B. paimtos dvi 0,568 l talpos skardinės alaus „Volfas Engelman Rinktinis“ (b. l. 26).

Apibendrinant administracinio nusižengimo teisenos metu surinktus duomenis darytina išvada, kad šių duomenų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog 2018 m. balandžio 29 d. 19.50 val. J. D., būdama UAB „Novyj opyt“ viešojo maitinimo vietos, esančios Kalvarijų g. 59A, Vilniuje, direktore, pardavė A. B. dvi gamykliniu būdu uždarytas 0,586 l talpos skardines alaus „Volfas Engelman Rinktinis“. Tokią išvadą pagrindžia teismo posėdžio metu apklausto A. B. parodymai, iš kurių matyti, kad 2018 m. balandžio 29 d., t. y. sekmadienį, vakare jis taksi automobiliu nuvyko į barą, esantį Kalvarijų g. 59A, Vilniuje, kur jis iš minėtame bare dirbusios pardavėjos nusipirko dvi skardines alaus. Paprašyta neatidaryti minėtų skardinių, minėto baro pardavėja jam pardavė neatidarytas skardines alaus. Pagrindo abejoti A. B. parodymų tikrumu nėra: tai, kad nagrinėjamo įvykio dieną nagrinėjamu metu keleivį- A. B. vežė į barą, esantį Kalvarijų g. 59A, Vilniuje, nurodė ir D. B.. Sulaikytas A. B. kaip barą, kuriame jam pardavė dvi alaus skardines, nurodė būtent minėtą barą. Pagrindo A. B. apkalbėti J. D. teismas nenustatė, taigi A. B. parodymai apie jam žinomas nagrinėjamo įvykio aplinkybes laikytini patikimais.

Nors A. B. negalėjo tiksliai pasakyti, ar būtent J. D. jam pardavė minėtas alaus skardines, teismas pažymi, kad, kaip matyti iš pačios J. D. paaiškinimo, nagrinėjamo įvykio dieną nagrinėjamu metu minėtame bare dirbo būtent J. D.. Taip pat, kaip matyti iš 2018 m. balandžio 29 d. daiktų paėmimo protokolo (b. l. 12), ant minėto protokolo kaip atsakingas asmuo pasirašė J. D., taigi nėra pagrindo manyti, kad alų A. B. pardavė ne J. D., o kita moteris. Kita vertus ir iš A. B. parodymų galima pagrįstai spręsti, kad A. B. niekur kitur, išskyrus barą, J. D. nematė.

ANK 168 straipsnio 1 dalyje numatyta teisinė atsakomybė už mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose dirbančių darbuotojų padarytą mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos ar kitų alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė, draudžiamas elgesys nurodytas kitose teisės normose, tame tarpe ir Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme.

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama sekmadieniais iki 10 valandos ir nuo 15 valandos mažmeninės prekybos vietose (išskyrus savivaldybių tarybų ribojamus atvejus). Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiosiose prekybos vietose. Administracinio nusižengimo teisenos metu buvo nustatyta, kad 2018 m. balandžio 29 d., sekmadienį, po 15 val., t. y. 19.50 val. J. D., būdama UAB „Novyj opyt“ viešojo maitinimo vietos, esančios Kalvarijų g. 59A, Vilniuje, direktore, pardavė A. B. dvi gamykliniu būdu uždarytas 0,586 l talpos skardines alaus „Volfas Engelman Rinktinis“, taigi ji pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas, dėl ko buvo pagrįstai nubausta kaip padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 168 straipsnio 1 dalyje.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad J. D. atstovės advokatės D. B. skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo E. A. 2018 m. gegužės 30 d. nutarimą, kuriuo J. D. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 168 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda- 25 eurų dydžio bauda, taigi minėtas nutarimas paliktinas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis,

 

n u t a r i a :

 

J. D. atstovės advokatės D. B. skundo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus tyrėjo E. A. 2018 m. gegužės 30 d. nutarimo, kuriuo J. D. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 168 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda- 25 eurų dydžio bauda, netenkinti ir minėtą nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėjas                                        Mindaugas Ražanskas