Civilinė byla Nr. e2A-53-407/2024
Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01743-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.3; 2.6.1.4
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Aldonos Tilindienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilogus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilogus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Omna“ dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – OOO „Everdžin“; išvadą teikianti institucija – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilogus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Omna“ dėl skolos priteisimo, prašydama priteisti iš atsakovės 145 014 Eur skolą, 9 382 Eur palūkanų, 8 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. spalio 4 d. trečiasis asmuo Baltarusijos Respublikos įmonė OOO „Everdžin“ ir atsakovė UAB „Omna“ sudarė prekių – dvigubo pjovimo spygliuočių medienos – tiekimo sutartį Nr. 2021 (toliau – ir Sutartis Nr. 2021). Vykdydamas šią sutartį, trečiasis asmuo laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 14 d. iki 2022 m. kovo 23 d. pateikė atsakovei prekių ir išrašė už jas sąskaitų faktūrų bendrai 145 014 Eur sumai. Atsakovė prekes gavo, jokių pretenzijų dėl jų kokybės nereiškė, tačiau neįvykdė savo prievolės atsiskaityti už patiektas prekes ir liko skolinga trečiajam asmeniui 145 014 Eur.
3. Nesulaukęs apmokėjimo, trečiasis asmuo OOO „Everdžin“ (pradinis kreditorius) su ieškove 2022 m. rugsėjo 1 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2022/09/01/3 (toliau – ir Reikalavimo perleidimo sutartis) dėl 145 014 Eur skolos reikalavimo perleidimo. Perėmusi pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę į skolą, apie sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį ieškovė informavo atsakovę 2022 m. rugsėjo 8 d. pranešimu ir pareikalavo sumokėti skolą. Ieškovės teigimu, vėliau bendravimas su atsakove nutrūko, atsakovė neatsakė į telefono skambučius ir vengė atsiskaityti. Dėl to ieškovė, 2022 m. rugsėjo 1 d. Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu įgijusi reikalavimo teisę į atsakovės skolą pagal 2021 m. spalio 4 d. prekių tiekimo sutartį Nr. 2021, kreipėsi į teismą dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
4. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovė skolos sumos ir atsiradimo aplinkybių neginčija, t. y. dėl skolos ginčo nėra, tačiau atsakovė nepagrįstai atsisako mokėti skolą, argumentuodama, jog negalėjo sumokėti dėl įvestų Europos Sąjungos sankcijų gavėjo bankui. Ieškovės teigimu, atsakovė nepateikė įrodymų, kad pradinio kreditoriaus bankas patenka į taikytų sankcijų sąrašą, be to, į sankcijų sąrašą nepatenka pats pradinis kreditorius, kuris turėjo teisę sudaryti reikalavimo perleidimo sutartį su ieškove. Tokia sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis turi atsakovei įstatymo galią ir atsakovė privalo ją vykdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
6. Teismas įvertino, kad šiuo ieškiniu iš esmės sprendžiama dėl ieškovės teisių gynimo, jai sudarius Reikalavimo perleidimo sutartį su OOO ,,Everdžin“, kurios pagrindu ieškovė perėmė trečiojo asmens OOO ,,Everdžin“ teisę gauti atlygį įvykdžius įsipareigojimus pagal Sutartį Nr. 2021 ir patiekus atsakovei prekes – dvigubo pjovimo spygliuočių medieną, už kurias atsakovė neatsiskaitė.
7. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas byloje kilo dėl prievolių, kylančių iš sutarties, kurios viena iš šalių (tiekėja) buvo Baltarusijos Respublikos įmonė, o pagal sutartį tiekiamos prekės – mediena, teismas įvertino, kad, 2022 m. reaguodama į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, Europos Sąjunga patvirtino Baltarusijos Respublikos prekėms, ūkio subjektams ir atskiriems asmenims taikomas sankcijas, įtvirtintas 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos Reglamente (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą (aktuali redakcija su pakeitimais) (toliau – Reglamentas). Šis Reglamentas buvo iš dalies pakeistas 2022 m. kovo 2 d. Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 2022/355, kadangi Taryba Sprendimu (BUSP) 2022/356 išplėtė sankcijų apimtį. Todėl teismas pirmiausiai pasisakė dėl trečiojo asmens Baltarusijos įmonės OOO ,,Everdžin“ reikalavimo į atsakovę pagrįstumo.
8. Įvertinęs, kad Sutarties Nr. 2021, pagal kurią trečiasis asmuo Baltarusijos Respublikos bendrovė pardavė atsakovei prekes – dvigubo pjovimo spygliuočių medieną, kurios kilmės šalis buvo Baltarusijos Respublika, prekės pakrovus Baltarusijoje, teismas konstatavo, kad trečiojo asmens atsakovei perduotos prekės pateko į Reglamentu sankcionuojamų prekių sąrašą (Reglamento 1o straipsnio 1 dalis). Nors Sutartis Nr. 2021, iš kurios kyla atsakovės neginčijama prievolė atsiskaityti už trečiojo asmens pateiktas prekes (medieną), buvo sudaryta ir prekės buvo pateiktos iki nustatant sankcijas, Reglamento 1o straipsnio 1 dalyje nustatyti draudimai nedarė poveikio sutarčių vykdymui tik iki 2022 m. birželio 4 d. Dėl šios priežasties, Reglamentu iš tokios Sutarties Nr. 2021 kylančių prievolių vykdymas (taip pat ir mokėjimas už pateiktas prekes) po 2022 m. birželio 4 d. buvo sustabdytas tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiui.
9. Dėl minėtų priežasčių teismas sprendė, kad tokiame kontekste sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu reiškiamas reikalavimas negali būti tenkinamas. Teismas pabrėžė, kad reikalavimo teisės perleidimu (cesija) laikoma sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius savo reikalavimo teisę perduoda kitam asmeniui – naujajam kreditoriui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnis). Vis dėlto, pradinis kreditorius reikalavimo perleidimo sutartimi gali perduoti naujajam kreditoriui tik tai, į ką pats turi teisę, ir negali perduoti daugiau, negu pats gali reikalauti. Todėl, teismo vertinimu, ieškovė, kaip naujoji kreditorė, negalėjo perimti daugiau teisių, nei turėjo pirminis kreditorius trečiasis asmuo, o pastarojo reikalavimas atsiskaityti už Sutartimi Nr. 2021 perduotas prekes, kaip minėta, negali būti vykdomas pagal Reglamento nuostatas.
10. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovė, remdamasi iš esmės Reikalavimo sutarties sudarymo faktu ir aplinkybe, jog ieškovė yra Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, neįrodė ir neargumentavo, kodėl Reikalavimo perleidimo sutartis nelaikytina papildoma, su Sutarties Nr. 2021 vykdymu susijusia sutartimi, kurios vykdymo galimybės ribojamos ir kurios pagrindu reiškiami reikalavimai negali būti tenkinami (netenkinami) Reglamentu sustabdžius perimtų reikalavimo teisių vykdymą.
11. Teismas įvertino, kad atsižvelgiant į Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo aplinkybes, yra pagrindas daryti išvadą, jog Reikalavimo perleidimo sutartimi yra sudaroma situacija, dėl kurios netiesiogiai nesilaikoma Reglamento 8d straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo (Reglamento 1m straipsnis) po 2022 m. birželio 4 d. vykdyti reikalavimus, reiškiamus Baltarusijos asmenų (subjektų) dėl reikalavimų, kylančių iš sutarčių, pagal kurias iš Baltarusijos buvo įsigytos sankcionuotos prekės (mediena). Pagal Reikalavimo perleidimo sutartį trečiojo asmens atlyginimas už reikalavimo perleidimą yra tiesiogiai susietas su perleidžiamo reikalavimo patenkinimu, o tai iš esmės reiškia, kad trečiasis asmuo netiesiogiai lieka perleisto reikalavimo patenkinimo sumos gavėju, t. y. perleistas reikalavimas netiesiogiai yra įvykdomas reikalavimo perleidėjui (trečiajam asmeniui).
12. Teismas apibendrino, kad labiau tikėtina tai, jog Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo tikslas ir esmės buvo išspręsti situaciją, susijusią su dėl Reglamentu pritaikytų sankcijų apribota (sustabdyta) pirminio kreditoriaus galimybe gauti atlygį pagal Sutartį Nr. 2021.
13. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo (toliau – ir TSĮ) 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog draudžiama tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu vykdyti sandorius ir prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms. Todėl sprendė, kad ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas konstatavo ieškinio atmetimą, o dėl kitų atsakovės formuluotų argumentų, nesant atsakovės pareikštų reikalavimų ginčijant Reikalavimo perleidimo sutartį nurodytais kitais sandorių nuginčijimo pagrindais, nepasisakė kaip neturinčių esminės reikšmės bylos išsprendimui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Vilogus“ prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba, netenkinus šio reikalavimo, priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas buvo grindžiamas tokiais argumentais:
14.1. 2023 m. liepos 4 d. vykusiame teismo posėdyje teismas tenkindamas atsakovės prašymą įtraukė į bylą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) jos kompetencijos ribose išvadai nagrinėjamais klausimais teikti. Teismo posėdis buvo atidėtas 2023 m. rugsėjo 5 d., tačiau teismo posėdžio data nebuvo derinta su advokatu Arvydu Verpečinsku, kuris byloje atstovauja ne tik trečiąjį asmenį OOO „Everdžin“, bet ir ieškovą UAB „Vilogus“. Ieškovo atstovui (vadovui R. V.) supratus, kad į posėdį nespės dėl komandiruotės, jis pavedė advokatui Arvydui Verpečinskui be UAB „Vilogus“ vadovo ginti ieškovės interesus byloje. Prieš teismo posėdį tiek UAB „Vilogus“ vadovas R. V., tiek advokatas Arvydas Verpečinskas nurodė, jog teismo posėdyje dalyvauti negalės dėl svarbių priežasčių. Advokatas Arvydas Verpečinskas buvo užsiėmęs kitoje byloje ir apie tai buvo informavęs teismą, tačiau Vilniaus apygardos teismo teisėja 2023 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdyje nurodė, jog pateikti prašymai dėl teismo posėdžio atidėjimo yra nepagrįsti, todėl atmetami. Ieškovo vertinimu, teismas tik formaliai išnagrinėjęs civilinę bylą, neišklausęs nei ieškovo, nei trečiojo asmens pozicijų, pažeidė rungimosi principą ir užkirto ieškovui į tinkamą jo turtinių teisių gynybą.
14.2. 2023 m. liepos 27 d. gautoje FNTT išvadoje nurodoma, kad atsižvelgus į teisinį reguliavimą, Reglamento nuostatas, Europos Komisijos išaiškinimus, laikytina, kad po 2022 m. birželio 4 d. trečiojo asmens pareikštas reikalavimas vykdyti sutartį, t. y. apmokėti už jau pateiktas prekes, negali būti vykdomas. Apeliante su šia išvada nesutinka, nurodydama, kad ji prieštarauja Europos Sąjungos formuojamai teisinei praktikai.
14.3. FNTT nurodo, kad Europos Komisijos nuomone, mokėjimas, vykdomas po nustatyto draudimo įsigaliojimo, yra sutarties vykdymo dalis, todėl patenka po nustatytu draudimu vykdyti sutartis po 2022 m. birželio 4 d. Tačiau šiuo atveju trečiasis asmuo pateikė atsakovei prekių ir išrašė už jas sąskaitų faktūrų bendrai 145 014 Eur sumai laikotarpiu ne po 2022 m. birželio 4 d., o tarp 2022 m. kovo 14 d. ir 2022 m. kovo 23 d. Reglamente nėra nurodyta jokių apmokėjimą už prekes draudžiančių sąlygų, taigi, juo sustabdomas medienos gaminių importas, o ne atsiskaitymas už jau pristatytas prekes. Vadovaujantis Sutarties Nr. 2021 3.1 punktu, už prekes atsakovas privalėjo apmokėti 100 proc. pavedimu už kiekvieną transporto priemonę iš karto po prekių kilmės šalies muitinės dokumentų pristatymo. Šiuo atveju trečiasis asmuo nebuvo suteikęs atsakovui teisės atidėti mokėjimus, tai reiškia, kad atsakovė vengia tinkamai atsiskaityti su pradiniu kreditoriumi.
14.4. Reglamente nurodoma, kad netenkinami jokie su sutartimi ar sandoriu, kurių vykdymui tiesioginį ar netiesioginį, visapusišką ar dalinį poveikį turėjo šiuo reglamentu nustatytos priemonės, susiję reikalavimai, įskaitant reikalavimus dėl žalos atlyginimo, įsipareigojimo arba kitos šios rūšies reikalavimus, pavyzdžiui, reikalavimą dėl kompensacijos ar reikalavimą pagal garantiją <...>, terminą arba juos apmokėti, jeigu juos pateikė: a) I priedo sąraše išvardinti fiziniai ar juridiniai asmenys, subjektai ar institucijos; b)1j, 1k, 1l, 1zb straipsniuose nurodyti arba 5, 9, 15 prieduose išvardinti subjektai; c) bet kuris kitas Baltarusijos asmuo, subjektas ar institucija, įskaitant Baltarusijos Vyriausybę; d) bet kuris asmuo, subjektas ar institucija, veikiantys per vieną iš šios dalies a, b ar c punkte nurodytų asmenų, subjektų ar institucijų arba jų vardu. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo nepatenka į šių asmenų sąrašą.
14.5. Sprendimu teismas tenkino atsakovės prašymą priteisti 5 054 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės vertinimu, teismo sprendimu priteisti 5 000 Eur teisinei pagalbai apmokėti yra ženkliai per dideli, vertinant procesinių dokumentų apimtis ir atstovo laiką skirtą atstovavimui teismo posėdžiuose. Todėl bylinėjimosi išlaidų dydis turėtų būti peržvelgiamas.
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Omna“ prašo skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
15.1. Atsakovė niekada neneigė skolos trečiajam asmeniui, šioje byloje nereiškiančiam savarankiškų reikalavimų, egzistavimo. Tačiau, atsakovė jokiu būdų nenori tapti ES, Lietuvos Respublikos ir JAV Baltarusijos Respublikai, jos subjektams bei prekių ir pinigų srautų judėjimui taikomų sankcijų pažeidėja ir už tai prisiimti atsakomybę. Todėl bylos nagrinėjimo eigoje atsakovė savo teises gynė prieštaraudama sankcijas galimai pažeidžiančiam skolos išieškojimo būdui, kartu keldama dvejones dėl pačių reikalavimų perdavimo fakto realumo ir pagrįstumo.
15.2. Prasidėjus karui tarp Rusijos ir Ukrainos, Baltarusijos prekėms, ūkio subjektams ir atskiriems asmenims buvo pradėtos taikyti sankcijos, kurios sustabdė mokėjimų atlikimą bei konkrečių prekių tiekimą į Lietuvą bei ES. Prekių tiekimui iš Baltarusijos buvo numatyta išlyga – esant ankstesnėms, tęstinėms tiekimo sutartims, leista jas baigti vykdyti iki 2022 m. birželio 4 d. Šia išlyga buvo leista per tris mėnesius baigti vykdyti sankcionuotų prekių tiekimą į Lietuvą, tačiau bet kokie mokėjimai į Baltarusiją buvo sankcionuoti iš karto. Per šį laikotarpį buvo pateikta į Lietuvą atsakovui sutartimi numatyta pjautinė mediena. Piniginės sankcijos buvo pritaikytos ir „Belgazprombank“ ir „BPS-Bank“, kuriuose yra pirminio kreditoriaus sąskaitos bei per kuriuos buvo vykdomi atsiskaitymai.
15.3. Atsakovė bandė įvairiomis formomis atlikti mokėjimus už gautą produkciją, tačiau, visi mėginimai Lietuvos Respublikos bankuose buvo blokuoti, o kiekvieno mokėjimo pavedimo patikrinimas dėl galimų sankcijų jam taikymo atsakovės banke – Medicinos banke – nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. yra apmokestinamas (150 Eur).
15.4. Atsakovės vertinimu, Reikalavimo perleidimo sutartimi siekiama šias sankcijas apeiti. Reikalavimo perleidimo sutartis su Lietuvos ūkio subjektu dėl neteisėto atsiskaitymo už sankcionuotas prekes negali būti civilinio ieškinio pagrindas. Tuo labiau, kad perleidimo sutartis yra sudaryta pažeidžiant pagrindinės sutarties esmines nuostatas. Pagrindinės sutarties 6.4 punktas nustato, kad įsipareigojimai pagal šią sutartį negali būti perduoti trečiajai šaliai be raštiško šalių sutikimo. Tokio pobūdžio sutikimo atsakovė nėra davusi nei žodžiu, nei raštu.
15.5. Reikalavimo perleidimo sutartis negali tapti teismui pareikšto reikalavimo pagrindu vien tuo pagrindu, kad dėl konkrečių valstybės taikomų sankcijų pagrindinė sutartis objektyviai nebegali būti toliau vykdoma (baigiama vykdyti). Todėl, ji negali būti ir perleista kitiems asmenims. Pagrindinės sutarties vykdymo sustabdymas sukuria teisinę situaciją, kai Reikalavimo perleidimo sutartis tampa niekine net ir nesant atskiro priešieškinio reikalavimo dėl šios sutarties.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl ginčo esmės ir apeliacijos objekto
17. Ieškovė atsakovei ieškinį pareiškė dėl 145 014 Eur skolos, 9 382 Eur palūkanų, 8 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė šiuos reikalavimus kildino iš ieškovės UAB ,,Vilogus“ ir trečiojo asmens Baltarusijos Respublikos įmonės OOO ,,Everdžin“ 2022 m. rugsėjo 1 d. sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties. Šia sutartimi kreditorė OOO ,,Everdžin“ neatšaukiamai ir besąlygiškai perleido naujajai kreditorei ieškovei UAB ,,Vilogus“ visas iš 2021 m. spalio 4 d. Sutarties Nr. 2021 kylančias ar su ja susijusias kreditoriaus teises, įskaitant, tačiau neapsiribojant, kreditoriaus teisę reikalauti ir gauti iš skolininkės atsakovės UAB ,,Omna“ su skolos (145 013,80 Eur) grąžinimu susijusius mokėjimus bei visas susikaupusias palūkanas ir susidariusius delspinigius bei baudas, jei tokių būtų (Reikalavimo perleidimo sutarties 1 straipsnio 1, 2 punktai) (e. t. 1, b. l. 56–57).
18. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovei buvo perleistos iš Sutarties Nr. 2021 kildinamas trečiojo asmens OOO ,,Everdžin“ reikalavimas į atsakovę. Sutartimi Nr. 2021 trečiasis asmuo (tiekėjas) OOO ,,Everdžin“ įsipareigojo parduoti, o atsakovė (pirkėja) – nupirkti dvigubo pjovimo spygliuočių medieną (toliau taip pat – prekės) (Sutarties Nr. 2021 1.1 punktas) (e. t. 1, b. l. 24–27; 28–29). Sutartis Nr. 2021 buvo vykdoma nuo 2022 m. kovo 14 d. iki 2022 m. kovo 23 d. Šiuo laikotarpiu trečiasis asmuo išrašė atsakovei 13 sąskaitų faktūrų už prekes (medieną) (e. t. 1, b. l. 30–55). Sąskaitose faktūrose nurodoma, kad prekės kilmės šalis – Baltarusijos Respublika; prekių pakrovimo vieta – Glivinskij s/s 7, data – 2022 m. kovo 22 d.; krovinio gavėjas – UAB „Omna“, adresu Vilnius, Vytenio g. 9; iškrovimo vieta – Vokietija.
19. Įvertinęs, kad Europos Sąjunga Reglamentu patvirtino Baltarusijos Respublikos prekėms, ūkio subjektams ir atskiriems asmenims taikomas sankcijas, kurios buvo taikytinos ir Reglamento X priede nurodytai prekei – baltarusiškos kilmės ar (ir) eksporto medienai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Sutarties Nr. 2021 pagrindu tiektos prekės, t. y. mediena, pateko į Reglamentu sankcionuojamų prekių sąrašą (Reglamento 1o straipsnio 1 dalis). Nors Sutartis Nr. 2021, iš kurios kyla atsakovės prievolė atsiskaityti už trečiojo asmens pateiktas prekes (medieną), buvo sudaryta iki 2022 m. kovo 2 d., todėl sankcijos dėl pereinamojo laikotarpio tokios sutarties vykdymo neveikė iki 2022 m. birželio 4 d. (Reglamento 1o straipsnio 2 dalis), tačiau šiai dienai, t. y. suėjus 2022 m. birželio 4 d. terminui, prievolių vykdymas (taip pat ir mokėjimas už pateiktas prekes) yra sustabdytas tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiui.
20. Nustatęs, kad toks mokėjimas už pateiktas baltarusiškos medienos prekes nevykdytinas, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, pirma, trečiasis asmuo OOO ,,Everdžin“ negalėjo ieškovei Reikalavimo perleidimo sutartimi perleisti daugiau teisių negu turi; antra, Reikalavimo perleidimo sutartį vertino kaip Reglamento draudžiamą papildomą, su Sutarties Nr. 2021 vykdymu susijusią sutartį, kurios pagrindu reiškiami reikalavimai negali būti tenkinami; trečia, nurodė, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi iš esmės siekiama netiesiogiai nesilaikyti sankcijų.
21. Kadangi ieškovė (apeliantė) su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, šios apeliacijos objektas – skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, jog apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1096-910/2023 19 punktas).
22. Apeliantė apeliaciniu skundu skundžiamo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia keliais argumentais, pirma, tuo, kad Išvadai teikiančiai institucijai FNTT pateikus jai nenaudingą išvadą, apeliantė dėl teismo kaltės negalėjusi į išvadoje išdėstytus teiginius atsikristi ir todėl buvusi pažeista jos teisė būti išklausytai, o tai lemia civilinės bylos perdavimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Antra, pasak apeliantės, skundžiamas sprendimas neteisėtas ir tuo pagrindu, kad pažeidžia teisės aktus, mat apeliantė prašo priteisti skolą dėl prievolės, kuri atsirado dar iki 2022 m. birželio 4 d., kai Reglamentu sutarčių dėl medienos, kurios kilmės ar (ir) eksporto šalis Baltarusijos Respublika, vykdymas nebuvo sustabdytas. Trečia, su sankcionuojama Sutartimi Nr. 2021 susijusi Reikalavimo perleidimo sutartis galėtų būti nevykdoma tik tokiu atveju, jeigu apeliantė ar trečiasis asmuo patektų į sankcionuojamų asmenų sąrašą, o taip šiuo atveju nėra. Ketvirta, apeliantė nesutinka su priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu jį vertindama kaip neatitinkantį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
Dėl naujų įrodymų prijungimo prie civilinės bylos
23. 2024 m. sausio 19 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti trečiojo asmens rašytiniai paaiškinimai, kuriuose trečiasis asmuo nurodo, kad ieškovės apeliacinio skundo reikalavimus (panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėjimui į pirmosios instancijos teismą arba ieškovės ieškinį tenkinti) palaiko, taip pat papildomai siūlo pirmosios instancijos teisme padarytus procesinius, su teise būti išklausytam susijusius, pažeidimus spręsti civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimu – įrodymams ištirti paskiriant teismo posėdį.
24. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
25. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).
26. Teisėjų kolegija, nenustačiusi trečiojo asmens piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių bei įvertinusi tai, kad trečiojo asmens pateikti duomenys gali būti reikšmingi ginčo išsprendimui, taip pat tai, kad jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir siekdama teisingai išnagrinėti bylą, nutaria trečiojo asmens pateiktus rašytinius paaiškinimus priimti (CPK 314 straipsnis).
Dėl procesinės teisės būti išklausytai (ne)pažeidimo
27. Kaip matyti iš ieškovės apeliacinio skundo motyvų, apeliantė pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimą ir civilinės bylos perdavimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės grindžia CPK 329 straipsnio 1 dalimi, t. y. procesinės teisės normų pažeidimu arba netinkamu jų pritaikymu, kai dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šių pažeidimų apeliacinės instancijos teismas ištaisyti negali.
28. Apeliantė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 1622 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad teismas atideda bylos nagrinėjimą tais atvejais, kai negalima nagrinėti bylos tame teismo posėdyje dėl, be kitų pagrindų, ir dėl kitų svarbių priežasčių. Jos vertinimu, neatidėjus teismo posėdžio, buvo apribota teise būti išklausytai, apeliantės atstovams nesudarius sąlygų dalyvauti teismo posėdyje; nurodo, kad paskirtame teismo posėdyje negalėjo dalyvauti dėl objektyvių priežasčių – anksčiau paskirto kito teismo posėdžio ir užsitęsusios komandiruotės. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
29. CPK 1622 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, dalyvaujančio byloje asmens ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kasacinis teismas nurodęs, kad bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia individualiai, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, yra ar nėra teisinis pagrindas atidėti teismo posėdį. Bet kuriuo atveju tai turi būti svarbios priežastys, dėl kurių buvimo kyla kliūtis teismo posėdžiui vykti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-611/2020). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad svarbia priežastimi, dėl kurios galėtų būti atidedamas bylos nagrinėjimas CPK 1622 straipsnio 1 dalies pagrindu, paprastai nelaikomas šalies (jos atstovo) neatvykimas dėl atostogų, komandiruotės; be to, svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2014).
30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civilinė byla buvo paskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teisme 2023 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdyje. Advokatas, atstovaujantis ieškovę ir trečiąjį asmenį, teismui prašymą atidėti 2023 m. rugsėjo 5 d. 13.00 val. paskirtą posėdį pateikė 2023 m. rugsėjo 5 d. 11.58 val. Nors, kaip nurodo apeliantė, jos advokatas 2023 m. rugsėjo 5 d. turėjo kitą posėdį, t. y. nuotoliniu būdu turėjo dalyvauti Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdyje civilinėje byloje Nr. 2-1846-608/2023, tačiau šis posėdis prasidėjo 9.18 val., o baigėsi – 10.04 val. Taigi, kaip matyti, teismui prašymas atidėti 2023 m. rugsėjo 5 d. 13.00 val. paskirtą posėdį buvo pateiktas tada, kai kitas teismo posėdis Vilniaus miesto apylinkės teisme jau buvo pasibaigęs. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, manytina, kad atstovas (advokatas) vis tik galėjo dalyvauti Vilniaus apygardos teisme 2023 m. rugsėjo 5 d. vykusiame teismo posėdyje.
31. Ieškovės atstovas (vadovas), argumentuodamas negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje užsitęsusia komandiruote, taip pat nebuvo pateikęs ir nepateikė jokių šias priežastis patvirtinančių įrodymų, kurie pagrįstų ir tai, jog komandiruotė užsitęsė dėl objektyvių ir nuo ieškovės vadovo valios nepriklausančių aplinkybių. Be to, apeliantė turėjo galimybę išdėstyti visus savo argumentus bei aplinkybes 2023 m. rugsėjo 21 d. 08.29 val. Vilniaus apygardos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-34271), kuriuose prašė atnaujinti įrodymų tyrimą byloje ir paskirti teismo posėdį. Šį prašymą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi jį atmetė, be kita ko, nurodydamas, kad ieškovė dėstė poziciją dėl jau nurodytų argumentų, didele dalimi susijusių su teisės (Reglamento nuostatų) aiškinimu, o ne būtinybe nustatyti naujas faktines aplinkybes ir tirti naujus įrodymus (CPK 256 straipsnis).
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, išnagrinėjus šios civilinės proceso eigą, trukmę ir ieškovės bei trečiojo asmens atstovų dalyvavimą procese, pripažintina, kad jiems buvo sudarytos visos sąlygos ir galimybės tinkamai įgyvendinti procesines teises ir pateikti visus įrodymus, kuriuos jie manė esant būtina pateikti. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės išdėstyti argumentai, kad ieškovė ar jos atstovas teismo posėdyje negalėjo dalyvauti dėl objektyvių priežasčių, o pirmosios instancijos teismas privalėjo 2023 m. rugsėjo 5 d. 13.00 val. paskirtą posėdį atidėti, atmestini kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo spręsti dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo bei civilinės bylos grąžinimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
33. Aukščiau išvardintų argumentų pagrindu teisėjų kolegija taip pat atmeta trečiojo asmens prašymą, kuriuo, remdamasis teisės būti išklausytam apribojimu, trečiasis asmuo siūlo CPK 1622 straipsnio 1 dalies pažeidimus ištaisyti bylos negrąžinant pirmosios instancijos teismui, t. y. civilinės bylos nagrinėjimą (įrodymų tyrimą) atnaujinti apeliacinės instancijos teisme (žr. šios nutarties 25 punktą). Kaip jau minėta, teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs CPK 1622 straipsnio 1 dalį. Be to, atsižvelgusi į tai, kad trečiojo asmens rašytiniai paaiškinimai grindžiami Reglamento aiškinimu ir taikymu, o ne ginčo išsprendimui reikšmingų naujų faktinių aplinkybių nustatymu, teisėjų kolegija tokio trečiojo asmens prašymo netenkina nenustačius, kad jis būtų tikslingas (CPK 256 straipsnis).
Dėl Reglamento 1o straipsnio aiškinimo ir taikymo
34. Kaip minėta, apeliantė pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą motyvuoja ir netinkamu materialinės teisės taikymu ir aiškinimu. Ieškovė skolos reikalavimą į atsakovę grindžia Reikalavimo perleidimo sutartimi. Reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartis – tai sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius savo reikalavimo teisę perduoda kitam asmeniui – naujajam kreditoriui (CK 6.101 straipsnis). Ieškovė nurodo, kad minėta sutartimi trečiasis asmuo (pirminis kreditorius) perleido ieškovei (naujai kreditorei) reikalavimą į atsakovę (skolininkę), todėl pirmosios instancijos teismas turėtų tenkinti ieškovės ieškinį ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisti jos įsiskolinimą trečiajam asmeniui. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pradinis kreditorius gali perleisti naujajam kreditoriui tik tokį reikalavimą, į kurį pats turi teisę ir kurį pats gali įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2011). Todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė (naujoji kreditorė) negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo trečiasis asmuo (pradinis kreditorius), taip pat ieškovė ir trečiasis asmuo kaip pradinis ir naujoji kreditoriai, negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų, teisėjų kolegija pirmiausiai pasisakys dėl trečiojo asmens kaip pradinio kreditoriaus reikalavimo teisių į ieškovę.
35. Trečiasis asmuo (pradinis kreditorius) savo reikalavimo teises į atsakovę (skolininkę) grindžia Sutarties Nr. 2021 įsipareigojimu nevykdymu. Šia Sutartimi Nr. 2021 trečiasis asmuo (tiekėjas) OOO ,,Everdžin“ įsipareigojo parduoti, o atsakovė (pirkėja) – nupirkti dvigubo pjovimo spygliuočių medieną, kurių kilmės ir eksporto šalis – Baltarusijos Respublika (Sutarties Nr. 2021 1.1 punktas) (e. t. 1, b. l. 24–27; 28–29). Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo įvykdė savo įsipareigojimus pagal Sutartį Nr. 2021, t. y. šiam civiliniam ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 14 d. iki 2022 m. kovo 23 d. tiekė atsakovei prekes ir išrašė jai 13 sąskaitų faktūrų (e. t. 1, b. l. 30–55). Šalys taip pat neginčija, kad atsakovė įsipareigojimo atsiskaityti už šias prekes nevykdė, t. y. trečiajam asmeniui nesumokėjo 145 014 Eur. Taigi, atsakovė pažeidė Sutartyje Nr. 2021 numatytą sutarties įvykdymo tvarką – už prekes apmokėti 100 proc. pavedimu iš karto po prekių kilmės šalies muitinės dokumentų pristatymo už kiekvieną transporto priemonę (Sutarties Nr. 2021 3.1 papunktis).
36. Kita vertus, sutarčių įvykdymo tvarką reglamentuoja ne tik sutartys, bet ir įstatymai (CK 6.201 straipsnis), todėl sprendžiant dėl skolos iš atsakovės ieškovės naudai priteisimo turi būti vadovaujamasi ne tik Sutarties Nr. 2021 nuostatomis, bet ir ginčo Sutarties Nr. 2021 vykdymo tvarką reguliuojančiu 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos Reglamentu dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą (aktuali redakcija su pakeitimais) (toliau taip pat – Reglamentas). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Sutarties Nr. 2021 šalys įpareigojimus vykdė laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 14 d. iki 2022 m. kovo 23 d., kai buvo įsigalioję Reglamento pakeitimai, atlikti 2022 m. kovo 2 d. Tarybos Reglamentu (ES) Nr. 2022/355. Šiuos pakeitimus lėmė Tarybos Sprendimu (BUSP) Nr. 2022/356 dėl karo Ukrainoje išplėstos sankcijų apimtys. 2022 m. kovo 2 d. įsigaliojusi pakeista Reglamento redakcija įtvirtino ir su mediena (Sutarties Nr. 2021 prekėmis) susijusius draudimus.
37. Reglamento 1o straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudžiama: a) į Sąjungą tiesiogiai ar netiesiogiai importuoti Reglamento X priede išvardytus medienos gaminius (t. y medieną ir medienos gaminius, medžio anglis (kodas 44)), jei, inter alia, (i) jų kilmės šalis yra Baltarusija arba (ii) jie eksportuoti iš Baltarusijos. Reglamento 1o straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta ir šios taisyklės išimtis, t. y. nustatyta, kad Reglamento 1o straipsnio 1 dalyje nustatyti draudimai nedaro poveikio sutarčių, sudarytų anksčiau nei 2022 m. kovo 2 d., arba papildomų sutarčių, reikalingų minėtoms sutartims vykdyti, vykdymui iki 2022 m. birželio 4 d. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad dėl Sutarties Nr. 2021 objekto (dvigubo pjovimo spygliuočių medienos, kurios kilmės ir eksporto šalis Baltarusijos Respublika), trečiojo asmens atsakovei perduotos prekės pateko į Reglamentu sankcionuojamų prekių sąrašą (Reglamento 1o straipsnio 1 dalis). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Sutartis Nr. 2021 buvo sudaryta 2021 m. spalio 4 d., t. y. iki 2022 m. kovo 2 d., Reglamento 1o straipsnio 1 dalis trečiajam asmeniui ir atsakovei – įsigaliojo (buvo pradėta taikyti) 2022 m. birželio 5 d. (Reglamento 1o straipsnio 2 dalis).
38. Šiuo atveju prašoma iš Sutarties Nr. 2021 kylančius įsipareigojimus vykdyti po 2022 m. birželio 4 d., t. y. dienos, kai dėl sankcionuotų objektų sudarytos sutartys nebegali būti vykdomos. Todėl teisėjų kolegija nemato pagrindo bylą spręsti kitaip kaip ją išsprendė pirmosios instancijos teismas, t. y. konstatuoti, kad reikalavimas vykdyti Sutartį Nr. 2021, be kita ko, apmokėti už pateiktas atsakovei prekes, šios nutarties priėmimo dieną negali būti vykdomas (tenkinamas). Nors apeliantė nurodo, kad skundžiamas sprendimas neteisėtas tuo pagrindu, kad pažeidžia Reglamentą, kadangi apeliantė prašo priteisti skolą dėl prievolės, kuri atsirado dar iki 2022 m. birželio 4 d., t. y. termino, kai Reglamentu sutarčių dėl medienos, kurios kilmės ar eksporto šalis yra Baltarusijos Respublika, vykdymas buvo sustabdytas. Todėl, pasak apeliantės, Reglamentas nedraudžia atsiskaitymo už prekes, kurios buvo pristatytas laikotarpiu, kai tokių sutarčių vykdymas nebuvo draudžiamas. Tačiau teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
39. Europos Komisijos „Dažnai užduodamų klausimų“ sąvade, kuriame pateikti atsakymai, pagal analogiją, aktualūs ir Reglamentui, nurodoma, kad tokiais atvejais, kai pagrindinė sutartis yra įvykdoma (prekės pristatomos) iki reglamente nustatyto draudimo termino įsigaliojimo, o mokėjimas planuojamas atlikti vėliau, t. y. po minėto termino, toks mokėjimas, vykdomas po nustatyto draudimo įsigaliojimo, yra sutarties vykdymo dalis, todėl patenka po nustatytu draudimu vykdyti sutartis (žr. Europos Komisijos 2022 m. birželio 22 d. išleistą, 2024 m. vasario 8 d. atnaujintą „Dažnai užduodamų klausimų“ sąvadą dėl Tarybos reglamento Nr. 833/2014 ir Tarybos reglamento Nr. 269/2014, sąvado dalis Nr. 3 „Sutarčių ir reikalavimų vykdymas“, atsakymas į klausimą Nr. 10, 19-20 psl., https://finance.ec.europa.eu/system/files/2024-01/faqs-sanctions-russia-consolidated_en.pdf).
40. Analogiškos pozicijos laikosi ir Išvadą teikianti institucija – FNTT, kurios vertinimu, atsižvelgus į teisinį reguliavimą, Reglamento nuostatas, Europos Komisijos išaiškinimą dėl galimybės atlikti mokėjimą pagal sutartį po Reglamente nustatyto termino įvykdyti sutartį, laikytina, kad po 2022 m. birželio 4 d. trečiojo asmens pareikštas reikalavimas vykdyti sutartį, šiuo atveju apmokėti už jau pateiktas prekes, negalėtų būti vykdomas.
41. Teisėjų kolegija nenustato pagrindo nukrypti nuo pirmosios instancijos teismo pateikto Reglamento 1o straipsnio 2 dalies aiškinimo, t. y. šią teisės normą aiškinti ir taikyti kitaip nei siūlo atsakovė, Europos Komisija ir FNTT. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė, kaip naujoji kreditorė, negalėjo perimti daugiau teisių, nei turėjo pirminis kreditorius trečiasis asmuo, o pastarojo reikalavimas atsiskaityti už Sutartimi Nr. 2021 perduotas prekes, kaip minėta, pagal Reglamento nuostatas nuo 2022 m. birželio 4 d. nebevykdytinas.
Dėl Reglamento 8d straipsnio aiškinimo ir taikymo
42. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantė taip pat nurodo, kad su sankcionuojama Sutartimi Nr. 2021 susijusi Reikalavimo perleidimo sutartis galėtų būti nevykdoma tik tokiu atveju, jeigu apeliantė ar trečiasis asmuo patektų į sankcionuojamų asmenų sąrašą. Pasak apeliantės, nei ji, nei trečiasis asmuo į šį sąrašą nepatenka. Kadangi Reglamentu draudžiamas medienos importas, o ne atsiskaitymas už neįvykdytas prievoles, apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo ieškinį tenkinti. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.
43. Reglamento 8d straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad netenkinami jokie su sutartimi ar sandoriu, kurių vykdymui tiesioginį ar netiesioginį, visapusišką ar dalinį poveikį turėjo Reglamentu nustatytos priemonės, susiję reikalavimai, jeigu juos pateikė, be kitų įtvirtintų atvejų: (c) ,,bet kuris kitas Baltarusijos asmuo, subjektas ar institucija“; (d) ,,bet kuris asmuo, subjektas ar institucija, veikiantys per vieną iš Reglamento 8d straipsnio 1 dalies a, b ar c punkte nurodytų asmenų, subjektų ar institucijų arba jų vardu“. Pagal Reglamento 1 straipsnio 15 punktą, ,,reikalavimas“ – kiekvienas procesiniais veiksmais patvirtintas arba nepatvirtintas reikalavimas, pateiktas iki Reglamento įsigaliojimo dienos, jo įsigaliojimo dieną arba po jos, pagal sutartį ar sandorį arba su jais susijęs, ir visų pirma apimantis, be kitų, i) reikalavimą vykdyti pareigą pagal sutartį ar sandorį arba su jais susijusią pareigą. Reglamento 8d straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visuose procesiniuose veiksmuose dėl reikalavimo vykdymo pareiga įrodyti, kad Reglamento 8d straipsnio 1 dalimi nedraudžiama tenkinti reikalavimo, tenka to reikalavimo vykdymo siekiančiam asmeniui.
44. Teisėjų kolegijos vertinimu ieškiniu reiškiamas reikalavimas patenka į Reglamento 8d straipsnio 1 dalies taikymo sritį kaip susijęs su Sutartimi Nr. 2021, kurios vykdymui taikomos Reglamentu nustatytos priemonės, dėl kurių teisėjų kolegija šioje nutartyje jau pasisakė ir aptartų argumentų nebekartos (žr. šios nutarties 41). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju, ieškovė neįrodė ir neargumentavo, kodėl Reikalavimo perleidimo sutartis nelaikytina su Sutarties Nr. 2021 vykdymu susijusia sutartimi, kurios vykdymo galimybės ribojamos ir kurios pagrindu reiškiami reikalavimai negali būti tenkinami (netenkinami) Reglamentu sustabdžius perimtų reikalavimo teisių vykdymą (CPK 178 straipsnis).
45. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad ieškovė yra Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, nesudaro pagrindo spręsti, kad tokio reikalavimo tenkinimo nedraudžia Reglamento 8d straipsnio 1 dalis. Reikalavimo perleidimo sutarties vykdytina nedaro ir apeliantės nurodoma aplinkybė, kad trečiajam asmeniui sankcijos netaikomos. Kaip minėta, su sutartimi, kurios vykdymui tiesioginį ar netiesioginį, visapusišką ar dalinį poveikį turėjo Reglamentu nustatytos priemonės, susiję reikalavimai netenkinami ir tuo atveju, jei juos reiškia bet kuris asmuo, jei tokiu būdu per juos veikia bet kuris kitas Baltarusijos Respublikos asmuo (Reglamento 8d straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo aplinkybes, sprendžia, kad labiau tikėtina, jog šiuo atveju reikalavimas reiškiamas Baltarusijos Respublikos subjekto, t. y. trečiojo asmens OOO ,,Everdžin“ naudai, tokiu būdu siekiant įvykdyti Sutartį Nr. 2021, kurios vykdymas po 2022 m. birželio 4 d. Reglamentu draudžiamas.
46. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad Reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta tuo metu, kai Reglamente įtvirtintos sankcijos, pagal kurias Sutartis Nr. 2021 nebegalėjo būti vykdoma, jau buvo taikomos; be to, atsiskaitymai į trečiojo asmens sąskaitą negalėjo būti įvykdyti dėl sankcijų bankams ir bankų taikomų priemonių ribojant atsiskaitymus su Baltarusijos Respublikos subjektais (e. t. 1, b. l. 103–110). Taigi, trečiasis asmuo – pirminis kreditorius, ir ieškovė sudarė sutartį, kuria trečiasis asmuo perleido ieškovei realiai egzistuojančias ir atsakovės neginčijamas (pripažįstamas) trečiojo asmens reikalavimo teises pagal Sutartį Nr. 2021, kurių pats trečiasis asmuo pagal Reglamento 1o straipsnio 1 dalį ir 8d straipsnio 1 dalį įgyvendinti negalėjo (jo pareikštas reikalavimas negalėjo būti tenkinamas).
47. Reikalavimo perleidimo sutartyje šalys nustatė, kad ji yra atlygintinė – Reikalavimo perleidimo sutarties 1.3 papunktyje įtvirtinta, kad už šia sutartimi perleidžiamą reikalavimo teisę naujasis kreditorius (ieškovė) įsipareigoja sumokėti pirminiam kreditoriui (trečiajam asmeniui) sumą, aptartą sutarties priede Nr. 1, ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas po faktinio piniginių lėšų įskaitymo į naujojo kreditoriaus (ieškovės) atsiskaitomąją sąskaitą. Reikalavimo perleidimo sutarties priedo Nr. 1 ieškovė teismui nepateikė, nors pirmosios instancijos teismas parengiamojo posėdžio metu tą siūlė padaryti, išaiškindamas, jog šie duomenys gali būti reikšmingi vertinant Reikalavimo perleidimo sutarties tikslus, ir, atitinkamai, atitiktį viešajai tvarkai. Taigi, pagal Reikalavimo perleidimo sutartį trečiojo asmens atlyginimas už reikalavimo perleidimą yra tiesiogiai susietas su perleidžiamo reikalavimo patenkinimu, o tai iš esmės reiškia, kad trečiasis asmuo netiesiogiai lieka perleisto reikalavimo patenkinimo sumos gavėju.
48. Reglamento 1m straipsniu draudžiama sąmoningai ir apgalvotai dalyvauti veikloje, kuria tiesiogiai ar netiesiogiai siekiama nesilaikyti arba dėl kurios tiesiogiai ar netiesiogiai nesilaikoma Reglamente nustatytų draudimų, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad Reikalavimo perleidimo sutartimi yra sudaroma situacija, dėl kurios siekiama netiesiogiai nesilaikyti Reglamento 1o straipsnio 1 dalyje nustatyto draudimo po 2022 m. birželio 4 d. vykdyti reikalavimus, reiškiamus Baltarusijos asmenų (subjektų) dėl reikalavimų, kylančių iš sutarčių, pagal kurias iš Baltarusijos buvo įsigytos sankcionuotos prekės (mediena). Tokios pozicijos teisėjų kolegija laikosi, nes Reikalavimo perleidimo sutartimi atsiskaitymą už perleidžiamas teises susiejus su realiu pinigų gavimu į naujosios kreditorės sąskaitą, teismui patenkinus ieškinį ir atsakovei įvykdžius teismo sprendimą, trečiasis asmuo atlyginimą (perleidžiamo reikalavimo patenkinimą) gautų ne tiesiogiai iš pirminio skolininko (atsakovės) už parduotas prekes, tačiau pagal Reikalavimo perleidimo sutarties 1.3 papunktį – iš perleidžiamos reikalavimo teisės perėmėjos – ieškovės, o tai iš esmės reiškia, kad trečiasis asmuo netiesiogiai lieka perleisto reikalavimo patenkinimo sumos gavėju, t. y. perleistas reikalavimas netiesiogiai yra įvykdomas reikalavimo perleidėjui (trečiajam asmeniui).
49. Be to, kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoje jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2009). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad ir po 2022 m. rugsėjo 1 d. Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo trečiasis asmuo OOO ,,Everdžin“ pasirašė susitarimus su skolininke atsakove, kuriais keičiama Sutartis Nr. 2021 (2022 m. gruodžio 15 d. papildymas Nr. 1, 2023 m. rugpjūčio 25 d. Papildymas Nr. 2). Trečiojo asmens paaiškinimai, kad OOO „Everdžin“ direktorė nepasirašė Sutarties Nr. 2021 papildymo Nr. 1, nes ant dokumento OOO „Everdžin“ direktorės parašo spaudą ir apvalųjį įmonės antspaudą uždėjo OOO „Everdžin“ buhalterė, nesudaro pagrindo nelaikyti susitarimų pasirašytų įmonės, nes pasirašymo įmonės vardu ir patvirtinimo jos antspaudu aplinkybė nėra nuginčyta, o įmonės vadovė tiesiogiai atsakinga už įmonės spaudų naudojimą ir dokumentų tvarkymą (CPK 178 straipsnis). Pastebėtina, kad šie susitarimai taip pat savo prigimtimi susiję su galimybėmis atsiskaityti – tikslinama valiuta, kuria gali būti vykdomas apmokėjimas pagal Sutartį Nr. 2021 (e. t. 1, b. l. 101, 102; DOK-32155).
50. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad įvertinus aptartas aplinkybes visapusiškai, atsižvelgiant į Reikalavimo perleidimo sutarties turinį (sąlygas, susijusias su apmokėjimu už perleidžiamą reikalavimo teisę), šalių elgesį (pirminio kreditoriaus ir atsakovės (skolininkės) tiesioginį bendravimą Sutarties Nr. 2021 apimtyje), taip pat teismui teiktos tvirtinti, bet nepatvirtintos Taikos sutarties turinį, pripažintina pagrįsta tai, jog Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo tikslas ir esmė buvo išspręsti situaciją, susijusią su dėl Reglamentu pritaikytų sankcijų, kuriomis buvo apribota (sustabdyta) pirminio kreditoriaus galimybe gauti atlygį pagal Sutartį Nr. 2021.
51. Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo (toliau – taip pat TSĮ) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tarptautinės sankcijos, nustatytos tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais, įgyvendinamos visa apimtimi. Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad draudžiama tarptautinių sankcijų įgyvendinimo laikotarpiu vykdyti sandorius ir prievoles, kurių vykdymas prieštarauja Lietuvos Respublikoje įgyvendinamoms tarptautinėms sankcijoms.
52. Atsižvelgiant į nurodytą bei tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovės ir trečiojo asmens sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartimi iš esmės yra (būtų) sudaromos sąlygos pažeisti Reglamento 1o ir 8d straipsnių 1 dalyse nustatytą draudimą, t. y. kad po 2022 m. birželio 4 d. vykdyti reikalavimus, reiškiamus Baltarusijos asmenų (subjektų) dėl reikalavimų, kylančių iš sutarčių, pagal kurias iš Baltarusijos buvo įsigytos sankcionuotos prekės (mediena), draudžiama, konstatuotina, jog ieškinio, grindžiamo Reikalavimo perleidimo sutartimi ir kildinamo iš Sutarties Nr. 2021, tenkinimas prieštarautų Europos Sąjungos nustatytoms Baltarusijai (jos asmenims, prekėms) taikomoms sankcijoms. Todėl ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymų nuostatoms (TSĮ 6 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
53. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti pirmosios instancijos teisme priteistų bylinėjimosi išlaidų klausimą. Nurodo, kad skundžiamu sprendimu paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 5 000 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, neatitinka teisės normų, yra per didelės.
54. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
55. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU).
56. Atsakovės teisinės pagalbos išlaidos pirmosios instancijos teisme buvo patirtos 2023 m. sausio 23 d., taip pat 2023 m. vasario 20 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2022 m. III ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 700 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą Rekomendacijų 8.11 punkte numatytas koeficientas yra 2,5. Taigi, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma gali būti 4 497,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė iš ieškovės prašė priteisti iš viso 5 000 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, teisėjų kolegija vertina, jog atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose rekomenduojamą užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalų dydį.
57. Kita vertus, Rekomendacijose nurodoma, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti ir į kitus kriterijus, t. y. bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, ginčo sumos dydį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes (žr. Rekomendacijų 2 punktą). Kasacinis teismas išaiškinęs, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti ir didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 49–50 punktai ir juose nurodyta praktika).
58. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į spręstų teisės ir fakto klausimų naujumą ir sudėtingumą (Europos Sąjungos reglamento, sankcijų Baltarusijos Respublikai aspektus), sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti didesnes nei Rekomendacijose nurodytas kaip maksimalias bylinėjimosi išlaidas, t. y. visas atsakovės pirmosios instancijos teisme patirtas ir prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas (5 000 Eur). Todėl teisėjų kolegija apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė neteisėtai ar nepagrįstai atmeta.
Dėl bylos procesinės baigties
59. Į pagrindinius apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
60. Apeliacinės instancijos teismas apibendrindamas šioje nutartyje nurodytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei teisingai nustatė, kad Reikalavimo perleidimo sutartis laikytina su Sutarties Nr. 2021 vykdymu susijusia sutartimi, kurios vykdymo galimybės ribojamos ir kurios pagrindu reiškiami reikalavimai pagal Reglamentą negali būti tenkinami (netenkinami), todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį pakeisti ir panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
61. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
62. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė pateikė prašymą iš ieškovės jos naudai priteisti 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nors Lietuvos apeliaciniam teismui ieškovės 2024 m. sausio 23 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų, ieškovė nurodo, kad teismas neturėtų priteisti visos atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos kaip neatitinkančios Rekomendacijų, teisėjų kolegija su tokiais ieškovės argumentais nesutinka laikydama juos deklaratyviais.
63. Atsakovės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme buvo patirtos 2024 m. sausio 18 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu imamas 2023 m. III ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 2 018,20 Eur. Už atsiliepimą į apeliacinį skundą Rekomendacijų 8.11 punkte numatytas koeficientas yra 1,3. Taigi, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma gali būti 2 623,66 Eur. Nagrinėjamu atveju atsakovės patirtos 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl priteistinos atsakovės naudai iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
64. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartimi ieškovei UAB „Vilogus“ buvo atidėtas 2 133 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo galutinio sprendimo (nutarties) priėmimo. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, valstybei iš ieškovės priteisiamas 2 133 Eur žyminis mokestis.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Omna“, juridinio asmens kodas 303341935, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilogus“, juridinio asmens kodas 301425587, 1 300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilogus“, juridinio asmens kodas 301425587, į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 2 133 Eur (du tūkstančius vieną šimtą trisdešimt tris eurus) už apeliacinį skundą mokėtiną žyminį mokestį.
Teisėjai Dalia Kačinskienė
Aldona Tilindienė
Vigintas Višinskis