Baudžiamoji byla Nr. 1-715-408/2013

Teisminio proceso Nr. 1-24-1-01058-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.17.12.;1.2.18.10.;1.2.19.4.; 2.10.1. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 16 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, LR pilietis, lietuvis, vedęs,  UAB (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravęs gyvenamąją vietą,  neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., 228 str. 1 d., 208 str. 1 d., padarymu;

n u s t a t ė:

A. S. laikotarpyje nuo 1995-06-01 iki 2008-12-01 būdamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 straipsnio „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ reikalavimus, kurie nurodo, kad  „1.Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 2.Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“ nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais...Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ reikalavimus: neorganizavo, neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, tyrimui nepateikė ilgalaikio turto apskaitos registrų, bankų apskaitos pirminių dokumentų ir registrų, užskaitas patvirtinančių dokumentų (buhalterinių pažymų), inventorizacijos aktų, debitorinių ir kreditorinių įsiskolinimų sumų atskirais mėnesiais pagal atskirus ūkio subjektus, taip pat be apskaitos dokumentų avansinėje apyskaitoje 2008 m. kovo mėn. pradžiai sumažino pinigų likutį 75966 Lt., 2008 m. spalio mėn. medžiagų apyvartos žiniaraštyje, be apskaitos dokumentų nurašė tariamai brokuotas medžiagas už 38453,27 Lt.;

pažeisdamas 2001 m. lapkričio 06 d. Lietuvos Respublikos Finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 straipsnio „Bendrieji finansinių atskaitomybių sudarymo reikalavimai“, kuriuose nurodyta, kad  „4. Finansinės ataskaitos sudaromos vadovaujantis šiuo Įstatymu, Verslo apskaitos standartais arba Tarptautiniais apskaitos standartais ir kitais teisės aktais. 9. Iki finansinių  ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai. 10. Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis. Inventorizacijos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“ reikalavimus, nepasirinko ir netaikė apskaitos politikos taip, kad finansinė atskaitomybė teisingai parodytų įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei piniginius srautus,  dokumentų nesugrupavo, neapskaitė sąskaitų registruose, neteisingai vedė atskaitingų asmenų apskaitą, finansinių atskaitomybių duomenų nepagrindė inventorizacijų duomenimis;

pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies, kurie nurodo, kad „2. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ reikalavimus: neįtraukė  į įmonės buhalterinę apskaitą 2008-05-30 materialaus ilgalaikio turto sąraše įrašytus automobilius „R. E.“ 10000 Lt vertės ir „SAAB 95“ 30000 lt. vertės, neapskaitė jų bendrovės registruose, valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazėje neįregistravo bendrovės vardu,

pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 16 str. „Apskaitos registrai“ 3 dalies reikalavimus, kurie nurodo, kad „ Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo.“ t.y. nepateikė sąskaitos nr. 12 „Materialusis ilgalaikis turtas“, sąskaitų nr. 1227 ir nr. 1232 „Nusidėvėjimas“ nusidėvėjimą patvirtinančių apskaitos registrų, sąskaitų nr. 27108, nr. 27113, nr. 27114 „Pinigai banke“ ir „Kasa“ apskaitos registrų,

pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“ 1 dalyje nurodoma, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.“ 2 punkto, kuriame nurodyta, kad „Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ reikalavimus, nepateikė bendrovės vadovo įsakymo, kuriuo būtų nustatyta buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarka, debitorinių ir kreditorinių įsiskolinimo apskaitos registro pagal atskirus tiekėjus ir paslaugų gavėjus (sąskaitų Nr.202, Nr.2411, Nr.2435, Nr.4421, Nr. 443, Nr.444 ir kt.) ir dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini)  veiklos, ilgalaikio ir trumpalaikio materialaus turto judėjimo, prarasto turto ir jo likutinės vertės, įsipareigojimų dydžio ir (ar) struktūros t.y. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies  nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31.

Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d.

taip pat jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, t.y. būdamas prilygintas valstybės tarnautojui asmuo, pagal bendrovės įstatų 61.4 str. turėdamas teisę veikti bendrovės vardu ir teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, priimti sprendimus, nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, sudarė bendrovei (duomenys neskelbtini) ekonomiškai nenaudingus sandorius:

nesilaikydamas 2000-07-13 Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 19 straipsnio 8 dalies nuostatų, kad „bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai ir vadovautis bendrovės įstatais“, bendrovės įstatų 2.1. punkto reikalavimų, kad „pagrindinis bendrovės veiklos tikslas – vykdyti ūkinę-komercinę veiklą ir gauti pelną“, UAB (duomenys neskelbtini) vardu 2008-10-06 sudarė elektros montavimo darbų už 166204,18 Lt. pirkimo su „A. S. firma“ sutartį Nr. sk. 2007/08/01/1. Toliau įforminti elektros montavimo darbai pagal sutartį Nr. sk. 2007/08/01/1 (rangos darbai) nebuvo parduoti užsakovui UAB „Sveinheim“ ir iš rangovo dokumentais įformintus darbus iš karto nurašė į sąnaudas, tuo nepagrįstai padidindamas bendrovės veiklos sąnaudas ir 140851 Lt nepagrįstai padidino bendrovės nuostolius,

be to, už projektavimo paslaugas, medžiagas, elektros montavimo darbus UAB (duomenys neskelbtini) išmokėjo grynais pinigais A. S. firmai 294910,09 Lt. Iš tyrimui pateiktų dokumentų (PVM s/f) nustatyta, kad A. S. firma suteikė paslaugų ir atliko darbų UAB (duomenys neskelbtini) už 258625,97 Lt. UAB (duomenys neskelbtini) sumokėjo 36284,12 Lt (294910,09-258625,97) daugiau, nei gavo paslaugų ir atliko darbų;

be to, 2008 m, spalio mėnesį nurašė į sąnaudas 26722,12 Lt pagal nepasirašytą ir nepatvirtintą „medžiagų atidavimo naudoti aktą Nr.10808/002 t.y. pagal 2008-10-06 PVM sąskaitą faktūrą serija AD Nr.00490 atlikta objekte UAB „Svenheim“ darbų už 6583,03 Lt, plius PVM 1184,95 Lt, iš viso 7768,0 Lt. Tai parodo, kad šiame objekte sunaudota (nurašyta) daugiau medžiagų, nei bendra atliktų darbų vertė ir iš tyrimui pateiktų duomenų matyti, kad šis objektas nuostolingas. Medžiagų nurašyta už didesnę sumą 20139,09 Lt (26722,12-6583,03), nei gavo pajamų už objekto įrengimą, taigi šie sandoriai prieštaravo pagrindiniam bendrovės tikslui – pelno gavimui, nes UAB „Automatikos darbai“ patyrė didelę, 197274,21 litų, turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d.

taip pat jis, dėl įmonės sunkios ekonominės padėties ir nemokumo, akivaizdžiai gresiant bankrotui, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik keleto iš jų kreditorių reikalavimų ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, t.y. būdamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, žinodamas apie įmonės nemokumą, akivaizdžiai gresiant bankrotui, nuo 2008 m. vasario 05 d. iki 2008 m. spalio 23 d.:

raštu prašė užsakovų, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos banke areštuotos, už atliktus darbus pervesti pinigus į UAB „Šilkuva“ - 185097,37 Lt, UAB „Elektrobalt“ 6973 Lt. į sąskaitas;

be to, tiriamuoju laikotarpiu disponuodamas 584247,24 Lt grynų pinigų suma, 2008-03-31 UAB (duomenys neskelbtini) vardu išmokėjo avansu, iš ūkio išlaidoms skirtų piniginių lėšų, A. S. firmai – 160000,0 Lt, ir 2008-04-30 asmeniškai sau už automobilio nuomą 20869,90 Lt.;

t.y. neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik keleto iš jų kreditorinius reikalavimus ir dėl to padarė kreditoriams 372940.27 Lt turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 str. 1 d.

Nusikalstama veika įrodyta ir grindžiama šiais duomenimis:

Kaltinamojo A. S. parodymais, kuriuose kaltinamasis pilnai prisipažino ir parodė, kad 2008 metais dėl bankroto paskelbimo reikėjo pateikti teismui UAB (duomenys neskelbtini) materialaus turto aprašymą, todėl 2008-05-30 jis vienas jį darė, komisija nebuvo sudaryta. Jis formaliai perrašė visą turtą iš ankstesnių metų įmonės balanso į materialaus turto aprašymą, netikrindamas natūroje, ar turtas surašymo dieną realiai buvo. Įmonės objektai buvo visoje Lietuvoje ir sudarinėjant turto aprašą būtų reikėję visur važiuoti ir sutikrinti, o jis tam neturėjo laiko. Dalis turto buvo visiškai nusidėvėjęs ir tinkamas tik metalo laužui, tačiau jis nesiėmė jokių veiksmų, kad šį turtą nurašyti. Paskelbus įmonės bankrotą,  bandė susižiūrėti, kur yra įmonės turtas, išvardintas jo sudarytame turto aprašyme ir tik tada pamatė, kad didžiosios dalies turto trūksta, nes per savo aplaidumą laiku turto nesužiūrėjo. Be to, prieš paskelbiant bankrotą bendrovės sąskaitos buvo užblokuotos. Pavyzdžiui, statybinį vagonėlį reikėjo iš kito Lietuvos krašto transportuoti, tam reikėjo tralo, visas parvežimas būtų kainavęs apie 1500 lt., laisvų pinigų neturėjo, taigi vagonėlis taip ir liko, buvo nuniokotas ir vėliau kažkur dingo. Automobilį SAAB 9-5, valst. nr. (duomenys neskelbtini) neatstatomai sudaužė eismo įvykio metu, galimai 2006 m. rugpjūtį, automobilį išvežė į sąvartyną, bet nesutvarkė automobilio pridavimo dokumentų, nenuėmė automobilio nuo įskaitos, automobiliais OPEL KADETT ir RENAULT ESPACE  naudojosi įmonės darbuotojai, pas juos šie automobiliai ir liko. Jis kaltas, kad atleisdamas darbų vadovus nepareikalavo atsiskaityti už jų žinioje buvusį  įmonės turtą. Įmonėje buvo nustatyta įrankių naudojimo tvarka, užvesti žurnalai, tačiau tvarka nelabai veikė, kadangi darbų vykdytojai ir kiti materialiai atsakingi asmenys nevykdė priežiūros. Vėliau jau nebuvo įmanoma susekti kas ir pas ką yra. Didžioji dalis turto  nuvertėjo, fiziškai nusidėvėjo, mano, kad likutinė turto vertė yra gerokai mažesnė. Dėl buvusių finansinių sunkumų ir žmonių trūkumo nesuvaldė įmonės turto ir dėl savo aplaidumo laiku nepasirūpino sutvarkyti nusidėvėjusių daiktų nurašymo. UAB (duomenys neskelbtini) veikla buvo vykdoma teisėtai, užsakymų buvo, pelnas turėjo būti, tačiau dėl nenumatytų aplinkybių - užsakovams, rangovam nutraukus sutartis, užsakovams laiku nesumokėjus pinigų, žlugo kai kurie sandoriai, kurie ir tapo ekonomiškai nenaudingi, tačiau statybos versle tokių aplinkybių nuspėti negali. Buhalterinė apskaita, jo manymu, buvo tinkamai tvarkoma, buhalterė pagal jo pateiktus dokumentus darė buhalterinius įrašus, gal ant kai kurių dokumentų ir nėra jo parašų ar padaryti kiti buhalteriniai pažeidimai, bet visa tai atsitiko dėl laiko stokos.  Prieš bankroto paskelbimą UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos buvo areštuotos, tačiau užsakymų buvo, tikėjosi, kad bendrovei nebus paskelbtas bankrotas, dirbo toliau, bandė padengti kai kurias skolas, todėl atlygį už kai kuriuos darbus bandė tiesiog pervesti į bendrovių- kreditorių  sąskaitas, t.y. rašė, kad pinigai būtų pervesti į UAB „Šilkuva“, UAB „Elektrobalt“ sąskaitas. Žinojo, kad bet kokias įplaukas antstoliai nuskaitytos nuo bendrovės sąskaitos, todėl manė būsiant geriau, jei pats, savo iniciatyva atiduos nors dalį skolų. Nieko blogo nenorėjo ir negalvojo, stengėsi išsaugoti UAB (duomenys neskelbtini) veiklą. Supranta, kad kaltas dėl dalies dokumentų dingimo, žino, kad buvo atsakingas už dokumentų išsaugojimą, kaltę prisipažįsta visiškai ir sutinka sumokėti prokuroro siūlomą  baudą (2 tomas, b.l. 107-109, 115,116, 161-162).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) atlikto  ūkinės finansinės veiklos tyrimo, gautos specialisto išvados Nr. 5-2/193, kurioje užfiksuota matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) už tikrinamąjį laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 nepateikė ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimą patvirtinančių apskaitos registrų, dėl ko nėra galimybės nustatyti ilgalaikio materialaus turto judėjimo, likutinės vertės, bei turto sumažėjimo. Bendrovės generalinis direktorius A. S. nesudarė apskaitos politikos ir jos neįgyvendino, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, verslo pobūdį ir vadovaudamasis apskaitos standartais. Bendrovė nepateikė patvirtintos apskaitos politikos, kurioje būtų numatyti apskaitos principai, apskaitos metodai ir taisyklės, skirtos ūkio subjekto apskaitai tvarkyti.

Pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 d. reikalavimus, kad  „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais... Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“,   bendrovėje (duomenys neskelbtini) ne visos ūkinės operacijos pagrįstos apskaitos dokumentais, t.y. bendrovėje atlikta daug tarpusavio užskaitų, kurios nepagrįstos dokumentais, tyrimui nepateikta s-tos Nr.777 – „užskaitymai“ apskaitos registras. Buhalterinės apskaitos dokumentais nepateisino 322229 Lt.  Be apskaitos dokumentų gen. direktoriaus A. S. avansinėje apyskaitose 2008 m. kovo mėn. pradžiai sumažintas pinigų likutis 75966,0 Lt ir kt.  Užskaitomis buvo vykdyti atsiskaitymai tarp įmonių, aplenkiant banko sąskaitas. Tokiu būdu antstolių kontoros ir kiti kreditoriai (VMI, SODRA)  negalėjo nusirašyti pagal sprendimus priklausančių lėšų.

Pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 16 str. „Apskaitos registrai“ 3 d. reikalavimus, kad „ Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo.“,  bendrovėje apskaitos dokumentai nesusisteminti, nepateikti atskirų sąskaitų registrai, dėl ko negalima nustatyti ilgalaikio turto judėjimo, skolų dydžio ir skolų susidarymo datų, įsiskolinimo sumų atskirais mėnesiais.

Įstatymo 19 str. „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų ir finansinės atskaitomybės saugojimo tvarka“ 1 dalyje nurodoma, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą.“ Minėto straipsnio 2 punkte nurodyta, kad „Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“.

2001-11-06 Lietuvos Respublikos Finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 15 str. „Bendrieji finansinės atskaitomybės reikalavimai“ nurodyta, kad: 

„4.Finasinė atskaitomybė sudaroma vadovaujantis šiuo įstatymu, Verslo apskaitos standartais arba Tarptautiniais apskaitos standartais ir kitais teisės aktais.

9.Iki finansinės atskaitomybės sudarymo į apskaitą turi būti įtrauktos visos įmonės finansinių metų ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai.

10. Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizacijos duomenimis. Inventorizavimo tvarką nustato vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“

UAB (duomenys neskelbtini) nepasirinko ir netaikė apskaitos politikos taip, kad finansinė atskaitomybė teisingai parodytų įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei piniginius srautus. Bendrovė dokumentų nesugrupavo, neapskaitė sąskaitų registruose, neteisingai vedė atskaitingų asmenų apskaitą. Bendrovė finansinių atskaitomybių duomenų nepagrindė inventorizacijų duomenimis, nesivadovavo 1999-06-03 LRV nutarimu Nr.719 (2008-04-17 nutarimo Nr.370 redakcija) 9 punkto reikalavimais. 

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą” 1 d. nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“  2007 metais ir 2008 metais bendrovei (duomenys neskelbtini) vadovavo  bendrovės generalinis direktorius A. S..

Tyrimo metu už tiriamąjį laikotarpį, t.y. 2007-01-01 iki 2008-12-31, iš bendrovės pateiktų dokumentų nebuvo galima iš dalies nustatyti bendrovės (duomenys neskelbtini)  veiklos, turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes bendrovė nepateikė ilgalaikio turto apskaitos registrų, bankų apskaitos pirminių dokumentų ir registrų, užskaitas patvirtinančių dokumentų, inventorizacijos aprašų, įsiskolinimo sumų atskirais mėnesiais, pelno (nuostolio) bei  kasos ir banko ir kitų apskaitos registrų, debitorinių ir kreditorinių įsiskolinimų sumų atskirais mėnesiais. Už 2007  metus bei bankroto bylos iškėlimo dienai neatliko inventorizacijos. Taip pat bendrovė į finansines atskaitomybes įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, mažino mokamas sumas, didino turto vertę ir gautinas sumas, bet to nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais.

Iš pateiktų dokumentų negalima nustatyti kasos pajamų orderių panaudojimo, negalima  nustatyti ar visi panaudoti kasos pajamų orderiai, nes neatitinka kasos pajamų orderių eiliškumas. 2007 m. bendrovės kasos knyga tyrimui atlikti nepateikta. 2008 m. rugsėjo mėn. UAB (duomenys neskelbtini) kasos knyga nepasirašyta kasininko A. S..

Dėl aukščiau išvardintų buhalterinės apskaitos įstatymo ir kt. teisės aktų pažeidimų,  už 2007 m. ir 2008 m nepateiktų buhalterinės apskaitos registrų ir pirminių dokumentų, nėra galimybės iš dalies nustatyti bendrovės veiklos tiriamuoju  laikotarpiu.

Bendrovė už tiriamąjį laikotarpį nepateikė sąskaitos Nr.12 „Materialusis ilgalaikis turtas“  ir s-tų Nr.1227 ir Nr.1232- „Nusidėvėjimas“ nusidėvėjimą patvirtinančių apskaitos registrų. Taip pat tyrimui atlikti nepateikė sąskaitų Nr.27108, Nr.27113, Nr. 27114 „Pinigai banke“ ir „Kasa“ apskaitos registrų, dėl to nėra galimybės nustatyti ilgalaikio ir trumpalaikio materialaus turto judėjimo, prarasto turto ir jo likutinės vertės.

Tyrimui nepateikė debitorinių ir kreditorinių įsiskolinimo apskaitos registro atskirais tiekėjais ir paslaugų gavėjais (sąskaitų Nr.202, Nr.2411, Nr.2435, Nr.4421, Nr. 443, Nr,444 ir kt.) ir dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti įsipareigojimų dydžio ir (ar) struktūros.

Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalyje nurodyta, kad „2. Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“. 2007 m. ir 2008-06-19 finansines atskaitomybes (balansus) pasirašė gen. direktorius.

Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą” 1 d. nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.“, o 2 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“.  2007 metais ir 2008 metais bendrovei (duomenys neskelbtini) vadovavo  generalinis direktorius A. S.. 

Tyrimo metu iš tyrimui atlikti pateiktų bendrovės (duomenys neskelbtini) dokumentų nustatyta, kad bendrovė rašė prašymus užsakovams. Prašymuose nurodė, kad už atliktus darbus bendrovės pinigus pervestų į įmonių sąskaitas, kurias nurodė UAB (duomenys neskelbtini). Taip pinigai buvo pervesti į UAB „Šilkuva“ -185097,37 Lt, UAB „Elektrobalt“ - 6973,0 Lt. Tokiu būdu buvo nuslėptos lėšos nuo kreditorių. Gen. direktoriaus A. S. avanso apyskaitoje apskaitytos piniginės lėšos buvo atitrauktos iš bendrovės veiklos ir nepasiekiamos kreditoriams. Dėl to, kad nepateikti apskaitos registrai nėra galimybės nustatyti visų sumų skolų kreditoriams, skolų susidarymo datų ir mokėjimo eiliškumo. 

Be to, turint nepakankamai lėšų atsiskaitymui su visais kreditoriais, 2008-03-31 UAB „Automatikos darbai“ išmokėjo avansu 160000,0 Lt  „A. S. firmai“ už ateityje numatomus atlikti darbus. 2008-04-30 už automobilio nuomą A. S. išmokėjo sau -20869,60 Lt. Tokie išmokėjimai parodo, kad buvo nesilaikoma mokėjimo eiliškumo.

Kadangi tyrimui atlikti nepateikė UAB (duomenys neskelbtini) visų apskaitos registrų, negalima nustatyti pinigų judėjimo, todėl nėra galimybės nustatyti ar turėjo galimybę atsiskaityti su kitais kreditoriais.   

Iš bendrovės (duomenys neskelbtini) pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų nėra galimybės nustatyti kada įsigyti bendrovės vardu VĮ „Regitra“ neįregistruoti automobiliai „R. E.“ ir „SAAB 95“, kokia jų likutinė vertė, būklė ir kt.

Iš UAB (duomenys neskelbtini) pateiktų buhalterinės apskaitos pirminių dokumentų ir apskaitos registrų nustatyti ilgalaikio ir trumpalaikio turto judėjimo ir  perleidimo  nėra galimybės (1  tomas, b.l.  115-193 l.).

Iš liudytojos D. M. parodymų matyti, kad visus įrašus buhalterinės apskaitos dokumentuose-žiniaraščiuose, registruose ir pan. ji vedė tik pagal A. S. pateiktus dokumentus, sąskaitas-faktūras, nedarė nei vieno įrašo be patvirtinančių dokumentų. Kur apskaitos UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai, ji  nežino, to reikėtų klausti A. S., nes būtent jis, kaip bendrovės direktorius, atsakingas už apskaitos dokumentų išsaugojimą. Nutraukus darbo santykius su UAB (duomenys neskelbtini) visi apskaitos dokumentai liko bendrovės patalpose, 2008 m. pabaigoje atėjusi matė, kad kurį laiką dokumentai mėtėsi patalpoje sudėti į maišus, kur vėliau jie dingo, nežino. 2008 m. vasarą 2 mėnesius atostogavo, liepą apie mėnesį sirgo, todėl jokio naujo balanso specialiai A. S. nedarė. Iš pradžių jis nemokėjo naudotis apskaitos programomis, bet 2008 m. pradžioje ji paaiškino, kaip įeiti į jos programą, kokie slaptažodžiai. Jai vėliau teko matyti kokie dokumentai pateikti buvo bankroto administratoriui balansuose, tai gali pasakyti, kad tuos skaičius ir balansą ruošė ne ji, mano, kad A. S. pats galėjo įeiti ir pakeitęs skaičius atsispausdinti naują balansą. 2005-05-30 materialaus ilgalaikio turto sąraše nurodytų automobilių R. E. ir SAAB 95 gali pasakyti, kad SAAB 95 buvo registruotas A. S. vardu, šiam automobiliui buvo surašyta panaudos sutartis, šiam automobiliui buvo rašomi kelionės lapai, nurašinėjamas kuras, taip pat pamena, kad su šiuo automobiliu jis pateko į autoįvykį. R. E. važinėjo kas norėjo, jo likimo nepamena (t. 2, b.l. 26,27).

Iš liudytojo A. M. parodymų matyti, kad paskutinius tris mėnesius UAB (duomenys neskelbtini) dirbo Alytuje, po to į Vilniuje esantį objektą visi alytiškiai važinėdavo automobiliu R. E.. Kiek pamena, automobilis buvo registruotas ne įmonės vardu. Vėliau,  dirbant Alytuje, tas automobilis stovėjo gatvėje, buvo sugedusi jo granata ir pasibaigusi techninė apžiūra, todėl automobiliu niekas nesinaudojo. Automobilis buvo sugedęs, blogos būklės, taip ir liko stovėti gatvėje. 2010 m. rugsėjį buvo išvykęs į Olandiją, grįžęs iš buvusių bendradarbių sužinojo, kad kažkas su tralu nutempė gatvėje stovėjusį R. E. automobilį. Alytuje automobilis stovėjo išdaužytais langais, nuleistomis padangomis, visas apaugęs žolėmis, visiškai netinkamas naudojimui, tinkamas tik metalo laužui (t.2, b.l.1, 10,11).

Iš liudytojo A. B. parodymų matyti, kad 2007 m. kovą įsidarbino į UAB (duomenys neskelbtini) elektriku, dirbo iki 2008 m. rugpjūčio pradžios, vėliau perėjo dirbti į A. S. firmą. Dirbant UAB (duomenys neskelbtini) jam nebuvo priskirti jokie darbo įrankiai,  naudojo savo įrankius. Kai įmonė turėjo darbų užsakymą Vilniuje, jis iš Alytaus su dar keliais įmonės darbuotojais važinėdavo automobiliu R. E., valst. Nr. nepamena. Šį automobilį jie laikydavo Alytuje gatvėje, kurioje gyveno. Automobilį vairuodavo pasikeisdami. Vėliau automobilis sugedo, buvo pasibaigusi techninė apžiūra, jis stovėjo gatvėje, A. S. jo neremontavo ir nepasiėmė. Taip paliktas gatvėje jis stovėjo daugiau nei metus. Automobiliu Mazda 323, priklausančiu UAB (duomenys neskelbtini) jis niekada asmeniškai nesinaudojo. Jis buvo labai blogos būklės ir jam galutinai sugedus, jiems buvo duotas minėtas R. E.. Mazda automobilis per ilgą laiką buvo visiškai suniokotas ir, kiek žino, daugiabučio gyventojai, šalia kurio stovėjo šis automobilis, pradėjo skųstis, kad automobilis užimą vietą. Kur automobilis dingo, nežino (t. 1, b.l. 198-200).

Iš liudytojo P. P. parodymų matyti, kad  2008-07-15 UAB (duomenys neskelbtini) buvo iškelta bankroto byla. Po šio bylos iškėlimo jis bandė susiekti su A. S. eilę kartų reikalavo, kad jis perduotų bendrovės turtą ir dokumentus. A. S. visada žadėdavo įvykdyti reikalavimus, tačiau beveik niekada jų nevykdydavo. Nevykdant ilgalaikio turto perdavimo ir dokumentų perdavimų ėmėsi visų teisinių priemonių, kad A. S. perduotų turtą ir dokumentus, t.y. ne kartą kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl reikalavimų nevykdymo, A. S. buvo paskirtos baudos, po to kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Tai tęsėsi kelis metus. Buhalteriniai dokumentai buvo perduoti anksčiau, negu turtas t.y. 2008-12-17. Tą dieną A. S. atvežė ir paliko buhalterinės apskaitos dokumentus ne  bendrovės ofise, adresu (duomenys neskelbtini), o pas antrame aukšte dirbusius turto vertintojus. Dokumentai nebuvo sutvarkyti, kaip to reikalauja Buhalterinės apskaitos įstatymas, jų buvo tik dalis. Po šio dokumentų palikimo A. S. buvo kviečiamas atvykti ir oficialiai perduoti dokumentus, juos sutvarkyti, tačiau pastarasis piktybiškai nevyko,  todėl patys sudarė jo pristatymo dieną, 2008-12-17, dokumentų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1. Iš A. S. buvo reikalaujama perduoti ir likusius dokumentus, jis žadėdavo, tačiau taip ir nepristatė. 2010-11-29 suradę ir susitarę su A. S. vyko apžiūrėti jo bendrovės ilgalaikio turto. Turtą bendrovės būstinėje (duomenys neskelbtini), nufotografavo, aprašė, ir sudarė su A. S. pasaugos sutartį. Sudarė ilgalaikio turto aprašą, surašė likusio turto vertę, nustatydami remiantis A. S. sudarytu ir pateiktu Kauno apygardos teismui 2008-05-30 balansu, kadangi jokių turto įsigijimo dokumentų A. S. nepateikė ir neturėjo. A. S. teismams buvo pateikęs 2008-06-19 balansą bei 2008-05-30 sudarytą ilgalaikio turto aprašą. Pagal šiuos dokumentus A. S. turėjo turėti daug daugiau turto nei buvo rasta jo ofise. Pas A. S. buvo klausiama, kur yra likęs turtas, tačiau jis kiek suprato Kauno apygardos teismui pateikęs minėtus dokumentus norėjo parodyti, kad jo bendrovė moki ir tuo pagrindu norėjo, jog nebūtų iškelta bankroto byla, dėl to ir surašė tikrovės neatitinkančius duomenis minėtuose dokumentuose, prirašė daugiau negu yra (t.2, b.l. 12,13).

2008-07-15 Kauno apygardos teismas iškėlė UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą (t.1, b.l. 28-32).

2010-12-29 Kauno apygardos teismo sprendimu iš A. S. priteista  72 987 lt. dėl neperduoto turto bankrutuojančiai UAB (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 40-42).

Šie įrodymai patvirtina faktą, kad kaltinamasis padarė šio įsakymo aprašomosios dalies pradžioje išdėstytą veiką. A. S. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., 228 str. 1 d., 208 str. 1 d., tinkamai.

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamasis A. S. neteistas (t. 2, b.l.125), neregistruotas VĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio psichiatrijos ligoninėje ir Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įskaitose neregistruotas ( t. 2, b.l. 128,131)., baustas administracine tvarka (t.2., b.l. 134).

Kaltinamasis A. S. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka., prašo baudą leisti mokėti dalimis (t.2, b.l. 163).

Teismas mano, jog kaltinamajam A. S. pagrįstai prašoma skirti sankcijose numatytą bausmės rūšį - baudą, kadangi toks bausmės paskyrimas pilnai atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

n u s p r e n d ė:

A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str.1 d., 208 str.1 d., 228 str.1d.  ir skirti: 

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str.1 d. paskirti bausmę - 30 MGL (3900 litų) baudą,

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str.1 d. paskirti bausmę - 45 MGL (5850 litų) baudą,

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 str.1 d. paskirti bausmę - 15 MGL (3900 litų) baudą,

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str.1 d., 3 d. bausmes subendrinti visiškai sudedant ir skirti galutinę bausmę - 90 MGL (11 700 litų) baudą.     

Įpareigoti nuteistąjį baudą per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (sąsk. Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801, „Swedbank“ AB bankas), nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti nuteistiesiems, kad sumokėjus baudą jie privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr.120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausme, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išaiškinti kaltinamajam, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teisėjas                                                                                                             Virginijus Kalkauskas