Civilinė byla Nr. 2S-215-803/2017

Teisminio proceso Nr.2-68-3-37384-2016-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13.; 3.3.2.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. (M. R.)  pareiškimą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis D. K., V. N., akcinė bendrovė Swedbank, akcinė bendrovė Energijos skirstymo operatorius, uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“. 

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Apeliacinėje byloje kyla ginčas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių -  turto pardavimo iš varžytynių sustabdymo pagrįstumo ir teisėtumo.

2. Pareiškėjas M. R. kreipėsi į antstolį D. K. su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydamas: 1) panaikinti antstolio 2016 m. rugsėjo 20 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/01228, kuriuo nuspręsta parduoti iš pirmųjų varžytynių skolininkui V. N. priklausantį nekilnojamąjį turtą; 2) pripažinti antstolio D. K. 2016 m. rugsėjo 20 d. paskelbtas pirmąsias varžytynes Nr. 12745 neįvykusiomis (negaliojančiomis); 3) panaikinti antstolio D. K. 2016 m. rugsėjo 5 d. patvarkymą Nr. 0174/16/01228 „Dėl areštuoto turto įkainojimo“ ir įpareigoti priimti patvarkymą dėl pakartotinės ar papildomos ekspertizės nurodytam turtui skyrimo, iš naujo nustatyti nurodyto turto kainą bei iš naujo skelbti turto pardavimo varžytynes (b. l. 7-11).

3. Antstolis D. K. 2016 m. spalio 13 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino, persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui (b. l. 1-6).

4. Pareiškėjas kartu su skundu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti skolininkui V. N. priklausančio nekilnojamojo turto pardavimą iš varžytynių, paskelbtų vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/01228.

5. Prašymas grindžiamas tuo, jog nesutikdamas su antstolio turto įkainojimu, o kartu ir nustatyta pradine turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių kaina, pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, ginčydamas antstolio priimtą patvarkymą, kuriuo nustatyta turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių kaina, bei prašydamas priimti patvarkymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. Nurodo, jog skolininko turtas pardavinėjamas varžytynėse, todėl egzistuoja reali grėsmė, jog pardavus varžytynėse turtą už mažesnę nei rinkos kainą nebus finansinių galimybių patenkinti pareiškėjo bei kitų išieškotojų reikalavimų, dėl ko pareiškėjui ir kitiems išieškotojams bus padaryta didelė žala. Mano, jog iš varžytynių parduodamo turto kaina yra maždaug 70 000 Eur mažesnė nei analogiško turto rinkos pardavimo kainos, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla grėsmė, jog pareiškėjo ir kitų kreditorių reikalavimų patenkinimas būtų  apsunkinamas arba taptų neįmanomu (b. l. 12-14).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 18 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, sustabdydamas skolininkui V. N. priklausančio nekilnojamojo turto pardavimą iš varžytynių, paskelbtų vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/01228.

7. Teismas konstatavo, jog antstolio veiksmų apskundimo aplinkybė sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi jų netaikymo ir pareiškėjo skundo teismo nutartimi tenkinimo atveju pasunkėtų teismo nutarties įvykdymas. Pažymėjo, jog varžytynių paskelimą pripažinus neteisėtu būtų neteisėti ir visi kiti tokio veiksmo pagrindu antstolio atlikti veiksmai (b. l. 20-21).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Atskiruoju skundu apeliantas (suinteresuotas asmuo) antstolis D. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartį neperduodant atskirojo skundo apeliacinės instancijos teismui ir leisti ją skubiai vykdyti. Atskirajame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

8.1. skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, kadangi tapatus pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintas Vilniaus miesto apylinkės teismo  2016 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-43294-141/2016;

8.2. skundžiama nutartis priimta pažeidžiant teisinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reglamentavimą ir tokių priemonių taikymo taisykles, kadangi neįvertinti duomenys, jog vykdymo procese antstolis skyrė pirminę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, o suabejojus jos išvadomis, paskirta pakartotinė ekspertizė;

8.3. kadangi teismas neaptarė konkrečių aplinkybių, darytina išvada, jog nevertintas ir pareiškėjo skundo preliminarus (ne) pagrįstumas. Mano, jog teismas tokią galimybę turėjo, kadangi buvo pateikta visa vykdomosios bylos medžiaga, turto vertinimo aktai bei antstolio 2016 m. spalio 13 d. patvarkymas, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas;

8.4. teismas neįvertino tai, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių argumentus dėl atlikto turto įvertinimo tariamo netinkamumo, o prieštaravimus grindė tik išimtinai subjektyvia nuomone;

8.5. priimdamas skundžiamą nutartį teismas neproporcingai suteikė pirmenybę pareiškėjo interesams (b. l. 23-25).

9. Pareiškėjas M. R. atsiliepime prašo antstolio skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog neneigia aplinkybės, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos kita Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, tačiau tai tik pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumą ir pagrįstumą. Teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų rėmėsi ne tik subjektyvia nuomone dėl turto įkainojimo, tačiau Nekilnojamojo turto registro duomenimis bei ekspertizės akte esančiais prieštaringais duomenimis. Pažymi, jog Nekilnojamojo turto registre nurodytos turto vertės bei eksperto nustatytos turto vertės didelis skirtumas pagal Kasacinio teismo praktiką turi būti vertinamas kaip pagrindas abejoti ekspertizės išvada. Nurodo, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (b. l.40-43).    

   Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nagrinėjamoje byloje apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria  taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas turto pardavimas iš varžytynių, vieną iš nesutikimo aplinkybių nurodydamas perteklinį taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį.

11. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog antstolis D. K. vykdo Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro notarės S. B. 2016 m. kovo 4 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1122 dėl negrąžinto kredito ir kitų su negrąžintu kreditu susijusių sumų išieškojimo iš skolininko V. N. hipotekos kreditoriaus AB „Swedbank“ naudai vykdomojoje byloje Nr. 0174/16/01228 (b. l. 2). Atliekant priverstinio vykdymo veiksmus išieškojimas nukreiptas į skolininkui V. N. priklausantį ir hipotekos lakštu įkeistą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir kiemo statinius (tvorą), esančius adresu (duomenys neskelbtini); turto vertei nustatyti 2016-06-13 patvarkymu Nr. 2-DK-T-978 paskirta ekspertizė, kurią pavesta atlikti UAB „Verslavita“, o suabejojus ekspertizės išvadomis, paskirta pakartotinė ekspertizė, kurią pavesta atlikti UAB „BUTAS TAU“. Antstolis priėmė 2016-09-05 patvarkymą Nr. 2-DK-T-1236, kuriuo nuspręsta vadovautis pakartotinės ekspertizės nustatyta turto verte, įkainojant turtą 179 000 Eur, o gavęs išieškotojo M. R. prieštaravimus, priėmė 2016-09-20 patvarkymą Nr. 2-DK-T-1319, kuriuo išieškotojo prieštaravimai atmesti. Pareiškėjas M. R. teikė skundą antstoliui dėl antstolio priimtų pastarųjų patvarkymų bei Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurio pagrindu buvo užvesta civilinė byla Nr. 2YT-43294-141/2016; laikinosios apsaugos priemonės taikytos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartimi (teismų informacinės sistemos LITEKO ir civilinės bylos Nr. 2S-449-590/2017 duomenys).

12. Iš nagrinėjamoje civilinėje byloje esančios atskirojo skundo medžiagos matyti, jog antstolis persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui 2016 m. spalio 13 d. patvarkymą Nr. 2DK-Z-1503 vykdomojoje byloje Nr. 017416/01228 kartu su pareiškėjo skundu bei prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi pareiškėjo M. R. skundo dėl antstolio veiksmų netenkino (b. l. 1-6). Vilniaus miesto apylinkės teisme užvesta civilinė byla Nr. 2YT-44296-862/2016 (teismų informacinės sistemos LITEKO ir nagrinėjamos civilinės bylos atskirojo skundo medžiagos duomenys). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 18 d. nutartimi vėlgi taikė pareiškėjo M. R. prašomas laikinąsias apsaugos priemones (b. l. 20-21).

13. Apeliacinės instancijos teismas, palyginęs Vilniaus apygardos teisme civilinės byloje Nr. 2S-449-590/2017 ir nagrinėjamoje civilinėje byloje esančių pareiškėjo M. R. 2016 m. spalio 6 d. prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turinį, nustatė, jog prašymai visiškai identiški tiek savo pateikimo forma, tiek faktiniu pagrindu ir dalyku. Vilniaus miesto apylinkės teismas pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones išsprendė 2016 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-43294-141/2016, ji iki šiol yra galiojanti (atskirasis skundas neišnagrinėtas),  todėl, pareiškėjui nenurodant jokių papildomų aplinkybių, vertintina, jog gavęs skundo dėl antstolio veiksmų medžiagą (kartu su ja ir pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių) Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-44296-861/2016 neturėjo pagrindo pakartotinai nagrinėti pareiškėjo M. R. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdyti nekilnojamojo turto pardavimą iš varžytynių. Aplinkybę, jog išspręstas identiškas klausimas du kartus patvirtino ir apeliantas atskirajame skunde bei pareiškėjas, teikdamas atsiliepimą į atskirąjį skundą (b. l. 23-25, 40-43). Taigi sutiktina su apelianto argumentu, jog skundžiama nutartis yra perteklinė.    

14. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai antrą kartą identiško prašymo pagrindu tenkino pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl apelianto (suinteresuoto asmens) atskirasis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

15. Kadangi skundžiama nutartis panaikinta dėl to, jog pirmosios instancijos teismas apskritai neturėjo pagrindo nagrinėti jau išspręsto pareiškėjo prašymo, apelianto atskirojo skundo argumentai dėl kilusio ginčo esmės nevertintini ir dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, jog dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-43294-141/2016 išspręsto pareiškėjo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyto nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių pagrįstumo bus pasisakyta išnagrinėjus atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-449-590/2017.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

n u t a r i a :

apelianto atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartį.  

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                                 Rūta Petkuvienė