Baudžiamoji byla Nr. 1A-455-511/2013

Proceso Nr. 1-59-1-00018-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.1.1;1.2.14.3.2.2;2.4.6.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 20 d.

Panevėžys

              Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir  Bronės Vidzėnienės,

sekretoriaujant  Jolitai Žukauskienei,

dalyvaujant prokurorei Sigitai Kairienei,

gynėjai advokatei Irutei Čiukšytei,

nuteistajam D. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013-04-18 nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu pagal BK 180 str. 2 d. ir  jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams ir devyniems mėnesiams.  Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013-01-21 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir skirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas ketveriems metams ir šešių minimalių gyvenimo lygių (MGL), t.y. 780 Lt bauda.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

D. P. nuteistas už tai, kad 2013 m. sausio 27 d., apie 18 val., Ignalinoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą įsibrovė į J. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini), o ten, reikalaudamas pinigų ir panaudodamas prieš J. K. fizinį smurtą bei peilį – smaugdamas rankomis, kelis kartus į krūtinę ir nugarą smogdamas kumščiais, virtuviniu peiliu braukdamas per kaklą - apiplėšė J. K., kuri dėl panaudoto smurto atidavė D. P. 30 Lt.

D. P. apeliaciniame skunde teigia, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog ant peilio, paimto 2013-01-27 iš nukentėjusiosios J. K., rankenos rasta sumaišyta daugiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR. Todėl prašo atsižvelgti į šią specialisto išvadą ir sumažinti paskirtą bausmę.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir D. P. parįstai pripažino kaltu pagal  BK 180 str. 2 d.

Nukentėjusioji J. K. parodė, kad 2013 m. sausio 27 d., apie 18 val., atėjęs į jos namus D. P. pareikalavo pinigų. Griebė nukentėjusiąją abiem rankom už kaklo ir smaugė, o po to kumščiais kelis kartus smogė į krūtinę ir nugarą. Paėmęs nuo stalo peilį, braukė nukentėjusiajai peiliu per kaklą, įrėmė į krūtinę ir grasino papjauti. Ji atidavė nuteistajam piniginėje monetomis buvusius apie 10 Lt ir striukės kišenėje buvusią 20 Lt kupiūrą. Kai D. P. ją paleido, ji išbėgo iš buto į laiptinę, bet D. P. pasivijo, pargriovė ir pagriebęs už striukės apykaklės partempė atgal į butą. Kambaryje pargriovė ją ant lovos ir vėl pradėjo smaugti, bet netrukus paleido ir išėjo. Nukentėjusioji J. K. šias plėšimo aplinkybes nuosekliai nurodė nuo pat pareiškimo policijai pateikimo ( b.l. 3). Iš esmės analogiškas aplinkybes parodė atleikant ikiteisminį tyrimą apklausta nukentėjusiaja  bei parodymų patikrinimo metu ( b.l. 8-11, 14-21). Nukentėjusiosios J. K. parodymus, kad nuteistasis D. P. plėšimo būdu užvaldė jos turtą, atitinka liudytojos A. A. parodymai, jog vakare, atėjo kaimynė K., ji buvo basa, atrodė išsigandusi, sakė, kad ją užpuolė (duomenys neskelbtini) ( D. P.), primušė ir atėmė 30 litų.  Nuteistasis D. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2013 m. sausio 27 d. vartojo alkoholinius gėrimus ir pritrūkus pinigų, nuėjo pas J. K. pasiskolinti. Tačiau J. K. jam davė tik kelias monetas. Prašė dar pinigų, bet J. K. aiškino, kad daugiau neturi. Netekęs kantrybės, griebė L. K. už striukės apykaklės ir pradėjo tampyti po kambarį. Tampydamas reikalavo pinigų, o J. K. sakė, kad pinigų neturi. Paleido J. K. ir ji išėjo iš kambario į laiptinę. Pasivijęs ją pastvėrė už striukės apykaklės ir įtempė atgal į butą. Kambaryje pargriovė ant lovos. J. K. iš striukės kišenės išsitraukė ir ant lovos padėjo 20 litų kupiūrą.

Kad įvykio metu J. K. sužalojimai galėjo būti padaryti jos nurodytu būdu, patvirtina specialisto išvados Nr. G18/13(08) duomenys.

Už plėšimą atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

BK 180 str. 2d. numato atsakomybę už plėšimą  įsibraunant į patalpą arba panaudojus nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą.

Kadangi D. P. plėšimą padarė panaudodamas peilį, jo veika atitinka BK 180 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.

Nors apeliaciniame skunde nuteistasis D. P. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino 2013-03-06 specialisto išvados Nr. 140-(579)-ISI-1212, kurioje konstatuota, jog ant tirti pateikto peilio, paimto 2013-01-27 iš nukentėjusiosios J. K., rankenos rasti sumaišyti daugiau nei dviejų asmenų biologiniai pėdsakai, kurie netinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR,  tačiau pastaroji aplinkybė D. P. padarytą veiką kvalifikuojant pagal BK 180 str. 2 d. reikšmės neturi.  Žmogaus DNR ne kraujo pėdsakai  ant trumpą laiką naudoto daikto ne visada išlieka, o  aplinkybę, kad D. P. užvaldė J. K. turtą  prieš nukentėjusiąją naudodamas ne tik   fizinį smurtą, bet ir  grasindamas peiliu,  patvirtina  nuoseklūs nukentėjusios J. K. parodymai, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo. Pažymėtina, kad ir pats D. P., apklaustas  ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog dėl girtumo visų aplinkybių nepamena, tačiau neatmetė, jog  plėšimo metu prieš nukentėjusiąją  galėjo panaudoti peilį.

Nuteistojo  prašymas švelninti bausmę nėra  motyvuotas ir  pagrįstas, todėl netenkintinas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam D. P. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikalto neblaivus, bei kitas skyrti bausmę reikšmingas aplinkybes.  D. P. niekur nedirba, be to, praeityje teistas aštuonis kartus. Neišnykus teistumui jis  padarė naują nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkiems nusikaltimams. Tai rodo, jog nuteistasis yra linkęs nusikalsti ir daro vis pavojingesnes nusikalstamas veikas. Nuteistąjį ir jo veiką apibūdina ir tai, jog užvaldydamas svetimą turtą, jis smurtavo prieš garbaus amžiaus žmogų, ir  taip neturintį  galimybių priešintis kaltininkui.  BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė  iki 7 metų.  Teismas  D. P. paskyrė  tik kiek didesnę už sankcijos vidurkį bausmę, kuri įvertinus padarytą veiką ir nuteistojo amenybę, nėra per griežta. Švelninti subendrintąją bausmę taip pat nėra pagrindo.

Skundo ribose  keisti  nuosprendį  ar jį panaikinti  pagrindų nenustatyta, todėl nuteistojo D. P. apeliacinis  skundas atmetamas

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                              Eligijus Gladutis

                                                          Artūras Ridikas

                                                          Bronė Vidzėnienė