Administracinio nusižengimo byla Nr. II-134-718/2020

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00343-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 7.3.; 21.10.4.

 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2020 m. gegužės 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė,

sekretoriaujant A. K., 

dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui M. S.,

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įgaliotam atstovui A. P. (A. P.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracine tvarka nubausto M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020-02-24 nutarimo Nr. NZT-ANR_N-286-2020 panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vyriausiasis specialistas 2020-01-14 surašė administracinio nusižengimo protokolą M. S. už tai, kad jis valstybinėje žemėje, tai yra žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), ir greta jo, savavališkai pastatė kilnojamus metalinius konteinerius ir vykdė komercinę veiklą. Prašant atlaisvinti teritoriją (nesuteiktą naudotis valstybinę žemę), asmuo to nepadarė. Nusižengimas padarytas 2019-10-04, 9.15 val. Šiais veiksmais pažeidė LR Žemės įstatymo 21 straipsnio 11 ir 12 punktus.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020-02-24 nutarimu Nr. NZT-ANR_N-286-2020 už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalyje, M. S. paskirta administracinė nuobauda – 430 Eur bauda.

Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos miesto rūmuose 2020-03-27 gautas Institucijos persiųstas administracine tvarka nubausto M. S. skundas, kuriame prašoma Nacionalinės žemės tarnybos 2020-02-24 nutarimą panaikinti. Skunde teigiama, kad administracinio nusižengimo nepadarė. Nurodė, kad ANK 617 str. 1 d. imperatyviai nustatyta, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teigia, kad šiuo atveju administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės nėra pakankamai ištirtos, ir konkretus administracinį nusižengimą padaręs asmuo nėra tiksliai nustatytas. Be to, jo veiksmai neatitinka ANK 110 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių, kadangi jis savavališkai nenaudoja ir niekada nenaudojo valstybinės žemės. Taigi, jo kaltės nėra. Valstybinėje žemėje (žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir greta jo) Klaipėdos mieste, stovintys kilnojamieji metaliniai jūriniai konteineriai jam nepriklauso, jis jų nepastatė, jais nesinaudojo ir neturi jokios teisės jų pašalinti.

Jam yra žinoma, kad 2018-07-05 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-1716 (duomenys neskelbtini) buvo išduotas leidimas Nr. VTS4-122 nuo 2018-07-06 iki 2018-09-30, nuo 10.00 val. iki 20.00 val. Melnragės paplūdimyje (šalia pastato (duomenys neskelbtini)), su teritorijos valdytoju suderintoje vietoje, organizuoti renginį „Aktyvus poilsis prie Baltijos jūros“. Laikinų statinių išdėstymo schema renginio laikotarpiui buvo derinta su Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriumi. 2018-07-18 (duomenys neskelbtini) sudarė dvišalį susitarimą dėl bendradarbiavimo objekto prie bendradarbiavimo sutarties (2018-07-17) su (duomenys neskelbtini), pagal kurį (duomenys neskelbtini) neatlygintinai suteikė (duomenys neskelbtini) priklausančius jūrinius konteinerius rengiamam renginiui „Aktyvus poilsis prie Baltijos jūros“. Pagal minėto susitarimo 5.4. p. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo apmokėti kilnojamųjų daiktų atvežimą į renginio teritoriją bei kilnojamųjų daiktų išvežimą renginiui pasibaigus. Tačiau dėl kokios priežasties metaliniai jūriniai konteineriai po 2018-09-30 nebuvo išvežti, jis nežino, kadangi nuo 2018-09-19 (duomenys neskelbtini) prezidentu tapo kitas asmuo. Apibendrinus išdėstytą, prašo Nacionalinės žemės tarnybos 2020-02-24 nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu nesutinka su M. S. skunde išdėstytais motyvais, nurodė, kad M. S. kaltė yra nustatyta byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, kurie parodo, kad jis būdamas (duomenys neskelbtini) pirmininku, buvo atsakingas už renginio organizavimą ir privalėjo suderinti metalinių konteinerių pastatymą valstybinėje žemėje, su valstybinės žemės patikėtiniu – Nacionaline žemės tarnyba. Tačiau tokių veiksmų jis nesiėmė, negavo leidimo konteinerių pastatymui, nesuderino ir savavališkai pastatė metalinius konteinerius žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) ir greta jo. Vykdant valstybinę kontrolę 2019-10-04 buvo atliktas teritorijos patikrinimas, kurio metu buvo nustatytas pažeidimas, tai yra savavališkai užimta valstybinė žemė nebuvo atlaisvinta. Atsižvelgiant į tai, kad administracinis nusižengimas, numatytas ANK 110 straipsnyje, yra trunkamojo pobūdžio, todėl pagrįstai yra nubaustas asmuo, kuris buvo atsakingas už metalinių konteinerių pastatymą valstybinėje žemėje.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. S. į teismo posėdį atvyko, palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad nuo 2018-06-25 iki 2018-09-19 ėjo (duomenys neskelbtini) prezidento pareigas. (duomenys neskelbtini) buvo įkurta vykdyti veiklą pajūryje, mokyti vaikus plaukti, plaukti banglentėmis, organizuoti vaikų dienos stovyklas ir pan. Asociacija įkurta jo, M. M. ir G. Č. iniciatyva. Kadangi jis buvo jauniausiais ir išmanė darbą kompiuteriu, jis asociaciją įregistravo. Asociacija veiklos nepradėjo vykdyti, kadangi nepavyko susitarti su (duomenys neskelbtini), nesutapo jo, M. M. ir G. Č. nuomonės. G. Č. turėjo pasirūpinti savivaldybės finansavimu. Savivaldybei pateikė prašymą organizuoti pajūryje vasaros renginius. G. Č. kažkur miesto centre pamatė jūrinius konteinerius, pradėjo tartis dėl jų atgabenimo. Konteineriuose planavo laikyti inventorių renginių metų. Konteineriai priklausė (duomenys neskelbtini). Asociacijos prezidentas sutiko duoti konteinerius, nes juos buvo būtina pašalinti iš ankstesnės vietos ir jie neturėjo vietos jiems sandėliuoti. Konteinerių atvežimą organizavo (duomenys neskelbtini) prezidentas. Atvežė 4 konteinerius, nors tiek jiems nereikėjo. Su (duomenys neskelbtini) pasirašė bendradarbiavimo sutartį, nes (duomenys neskelbtini) prezidentas pats planavo organizuoti renginius, tačiau finansavimo iš savivaldybės negavo. Mano, kad konteineriai buvo pastatyti teisėtai, nes savivaldybė išdavė leidimą organizuoti renginį. Prie prašymo organizuoti renginį, kurį buvo pateikę savivaldybei, buvo pridėtas planas, kuriame pažymėta vieta, kur turėjo būti pastatyti konteineriai. Kai buvo nuėjęs į savivaldybę, jam buvo pasakyta, kad konteinerius pastatyti galima. Suprato, kad minėto sklypo valdytojas yra savivaldybė. Pagal bendradarbiavimo sutartį su (duomenys neskelbtini) už konteinerių atvežimą ir išvežimą turėjo mokėti (duomenys neskelbtini). Tačiau asociacija tuo metu lėšų neturėjo. Kilus nesutarimams su (duomenys neskelbtini), jis 2018-08-30 ir 2020 metais per „Facebook“ tinklalapį rašė (duomenys neskelbtini) prezidentui D. V. prašydamas nurodyti vietą, kur konteinerius iškeldinti, tačiau vieta nurodyta nebuvo. (duomenys neskelbtini) šiuo metu minėtus konteinerius pardavinėja ir juos išgabens tik tada, kai juos parduos. Jam atsistatydinus, asociacijos prezidentu tapo G. Č.. Mano, kad konteinerius turi išvežti A. M. zona prezidentas, po to pateikti sąskaitą už konteinerių išvežimą (duomenys neskelbtini). Prie konteinerių buvo pastatyti baldai vienai dienai. Jis, M. S., yra VšĮ (duomenys neskelbtini) prezidentas, kartą per metus pajūryje organizuoja renginį. Tuo metu turėjo savivaldybės leidimą organizuoti renginį. Baldai buvo pastatyti pajūryje vienam vakarui. Tai vyko rugpjūčio mėnesį. Po to baldai buvo išvežti į Karklės festivalį. Prašymą surengti renginį savivaldybei pateikė G. Č.. Jis, M. S., konteinerių atvežime ir jų iškrovime nedalyvavo. Byloje esančioje nuotraukoje (b.l. 54) užfiksuotas ne jis ( M. S.).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įgaliotas atstovas A. P. prašė M. S. skundą atmesti.  Nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi jis yra atsakingas už teisės pažeidimo padarymą. Rašytiniai bylos duomenys įrodo, kad M. S. buvo (duomenys neskelbtini) prezidentas, kai konteineriai buvo pastatyti valstybinėje žemėje. Jis pasirašė sutartis su (duomenys neskelbtini), įsipareigojo atvežti ir išvežti konteinerius. Be to, M. S. buvo atsakingas pagal savivaldybės išduotą leidimą organizuoti renginį Melnragės paplūdimyje. Leidime buvo aiškiai nurodyta, kad konteinerių pastatymo vieta turi būti suderinta su valstybinės žemės patikėtiniu, tai yra nacionaline žemės tarnyba. G. Č. taip pat yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl analogiško pažeidimo. Mano, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, įrodančių M. S. kaltę.

Teismas

konstatuoja:

M. S. skundas tenkintinas.

M. S. administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą.  Administracinei atsakomybei pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą; arba 2) savavališką naudojimąsi vandens telkiniais. 

Teismų praktikoje savavališku svetimos žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 21 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-2013).  Žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias, jį užpilant žemėmis, atribojant akmenimis ir dėl to žmonės negali juo naudotis. Tad pagrindinis kriterijus, sprendžiant yra kaltininko veikoje objektyviosios pusės požymis užėmimas ar ne, yra tai, kaip laisvai valstybine žeme gali naudotis bet kuris kitas visuomenės narys. Teismų praktikoje žemės užėmimu laikomi tokie atvejai, kai kaltininkas sudaro objektyvias kliūtis, dėl kurių akivaizdžiai fiziškai ribojama galimybė, trukdoma laisvai šia žeme naudotis (praeiti, patekti į ją) ar jos negalima naudoti pagal tiesioginę paskirtį (pvz., kelias, kuris užverstas akmenimis, užstatytas, įrengti automatiniai vartai, kurių bet kas atidaryti negali ir pan.).

Taikant teisinę atsakomybę už padarytą nusižengimą, asmens veikoje privaloma nustatyti inkriminuojamo nusižengimo sudėtį, kuriai būtini keturi požymiai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė; jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Pagal formuojamą teismų praktiką laikomasi pozicijos, jog administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 11 ir 12 punktuose numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo statyti statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus leidimus, laikytis kitų įstatymų nustatytų reikalavimų.

Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Skundą pateikęs M. S. neigia padaręs administracinį nusižengimą. Nurodo, kad konteineriai žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), pastatyti gavus Klaipėdos m. savivaldybės leidimą organizuoti renginį Melnragės paplūdimyje. Prasidėjus nesutarimams su (duomenys neskelbtini) bendraįkūrėjais M. M. ir G. Č., iš direktoriaus pareigų atsistatydino. Asociacijos direktoriaus pareigas ėjo iki 2018-09-19. Mano, kad už konteinerių išgabenimą atsakingas G. Č., einantis asociacijos direktoriaus pareigas. Nurodė, kad G. Č. pasirašė 2018-07-18 dvišalį susitarimą dėl bendradarbiavimo su (duomenys neskelbtini) ( b.l. 10). Pažymėtina, kad šie M. S. parodymai buvo nuoseklūs ir nekito viso proceso metu. 2020-01-13, 2020-01-14 rašytiniuose pareiškimuose M. S. nurodė tas pačias aplinkybes - kad G. Č. įtikintas tapo laikinu (duomenys neskelbtini) vadovu, pasirašė sutartį su (duomenys neskelbtini) tik G. Č. patikinus, kad atsakomybę neš visi,  ir G. Č. pasirašius sutartį ( b.l. 44-46).

Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad 2018-07-05 Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius Klaipėdos krašto vandens sporto asociacijai išdavė leidimą Nr. VTS4-122 organizuoti renginį „Aktyvus poilsis prie Baltijos jūros“ Melnragės paplūdimyje (šalia pastato (duomenys neskelbtini)) su teritorijos valdytoju suderintoje vietoje. Renginio laikas – nuo 2018-07-06 iki 2018-09-30, nuo 10.00 val. iki 20.00 val. (b.l. 8). 2018-07-17 (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuria (duomenys neskelbtini) įsipareigojo neatlygintinai suteikti (duomenys neskelbtini) jai priklausančius kilnojamus daiktus – 4 jūrinius konteinerius, rengiamam renginiui „Aktyvus poilsis prie Baltijos jūros“. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo po renginio išvežti konteinerius adresu, kurį nurodys (duomenys neskelbtini)  (b.l. 10, 48). 2018-08-10 Nacionalinės žemės tarnybos specialistui atlikus patikrinimą, nustatyta, kad valstybinėje žemėje, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), stovi metaliniai konteineriai (b.l. 28-30). Atlikus patikrinimus 2019-10-04 ir 2020-01-14 nustatyta, kad minėtame žemės sklype jūriniai konteineriai tebestovi, nėra pašalinti (b.l. 16-19, 39-40). Iš VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, kad M. S. (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas ėjo nuo 2018-06-25 iki 2018-09-19 (b.l. 77-78).

Skundą pateikęs M. S. neneigė, kad valstybinėje žemėje, skundžiamame nutarime nurodytoje vietoje, buvo pastatyti metaliniai jūriniai konteineriai. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti jūriniai konteineriai, pastatyti žemės sklype (duomenys neskelbtini) ir greta jo. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog pastatyti konteineriai objektyviai riboja patekimą į valstybinės žemės sklypą ir atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvųjį požymį, tačiau vien to nepakanka patraukti asmenį atsakomybėn. Būtina taip pat nustatyti ir subjektyviosios pusės požymį – tyčią, nes atsakomybė kyla tik jeigu veika padaryta tyčia, tačiau šiuo atveju byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog M. S. veikė tyčia, t. y. valstybinėje žemėje pastatė jūrinius konteinerius aiškiai suprasdamas, kad tam reikalingas ir Nacionalinės žemės tarnybos leidimas, ir prašomas atlaisvinti teritoriją, 2019-10-04 to nepadarė.

Kaip minėta anksčiau, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) buvo gavusi Klaipėdos miesto savivaldybės leidimą organizuoti sporto renginį Melnragės paplūdimyje, šalia pastato (duomenys neskelbtini). Konteineriai skirti būtent šiam renginiui organizuoti, tai yra laikyti sporto inventorių, rūbinių įrengimui, poilsiui ir pan. Teismo nuomone, visos šios teisme nustatytos aplinkybės rodo, jog M. S. nesiekė elgtis neteisėtai, konteinerius atgabeno nežinodamas, kad jis tai daro neteisėtai  ir tai gali būti laikoma valstybinės žemės užėmimu. 

Taigi konstatuotina, kad nepaneigus pareiškėjo pozicijos, neįmanoma daryti patikimos išvados, kad jo veiksmai atitinka valstybei priklausančios žemės savavališko užėmimo požymius.

Pažymėtina ir tai, kad Klaipėdos m. savivaldybės leidime nurodyto renginio numatyta pabaiga 2018-09-30, todėl skundą pateikęs M. S., (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas ėjęs iki 2018-09-19, už konteinerių išgabenimą šiam renginiui pasibaigus negalėjo  atsakyti.

Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad M. S. valstybinėje žemėje, tai yra žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), ir greta jo, savavališkai pastatė kilnojamus metalinius konteinerius ir vykdė komercinę veiklą, o prašant atlaisvinti teritoriją (nesuteiktą naudotis valstybinę žemę), 2019-10-04 asmuo to nepadarė. Nagrinėjamu atveju nustačius, jog M. S. nuo 2018-09-19 nėra (duomenys neskelbtini) vadovas, reikalaujama iš jo įstatymus ir kitus teisės aktus atitinkančio elgesio, – nagrinėjamu atveju užtikrinti, kad jis atlaisvintų teritoriją ir nukeltų savavališkai pastatytus kilnojamus metalinius konteinerius.  Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Remdamasis tuo, kas aptarta anksčiau, teismas daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai M. S. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, įrodymų.

Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio nusižengimo protokolas tos pačios institucijos surašytas ir nutarimas už tą patį nusižengimą priimtas G. Č., kuris, pasak institucijos, asmeniškai aktyviais veiksmais dalyvavo jūrinių konteinerių pastatyme valstybinėje žemėje ir iki šiol yra atsakingas už konteinerių valdymą (b.l. 79-80, 85-86). Nenustačius M. S. veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties, skundžiamas nutarimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, administracinio nusižengimo bylos teisena M. S. atžvilgiu nutrauktina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

n u t a r i a:

M. S. skundą tenkinti.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020-02-24 nutarimą Nr. NZT-ANR_N-286-2020 panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                                          Laimutė Venckuvienė