(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 8 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. R. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1968-169/2016 pagal ieškovo M. R. ieškinį atsakovei Ž. R. dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. R. pateikė teismui ieškinį dėl 1 656,87 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtų bylinėjimos išlaidų priteisimo iš atsakovės Ž. R.. Nurodė, kad atsakovė, laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 15 d. iki 2016 m. vasario 15 d., nevykdė solidarios prievolės lygiomis dalimis mokėti buto, esančio (duomenys neskelbtini), mokesčius, rinkliavas bei kitas įmokas, todėl ieškovas sumokėjo atsakovei tenkančių mokesčių dalį už jai priklausančio 1/2 dalies buto teikiamas komunalines ir kitas paslaugas dalį, t. y. 1656,87 Eur.
2. Atsakovė Ž. R. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nuo 2010 metų ginčo bute ji negyvena, nesinaudoja teikiamomis to buto paslaugomis, pagal susitarimą su ieškovu nuo 2011 metų ginčo bute gyvena kiti žmonės, kurie moka mokesčius už minėtą butą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad pusę mokesčių sumos už butą mokėjo jis, todėl ieškovo ieškinys nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2016 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovei bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas.
4. Teismas, nustatęs, kad bute, priklausančiame ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį kiekvienam, atsakovei neprieštaraujant, pagal žodinį susitarimą su ieškovu, nuo 2011 metų iki šios dienos gyvena V. G. ir S. R., kurie prižiūri butą ir moka pusę mokesčių pagal UAB „Mažeikių butų ūkis“ pateiktas sąskaitas, sprendė, jog konkliudentiniais veiksmais tarp šalių yra susiformavę panaudos teisniai santykiai.
5. Teismas įvertinęs ieškovo bei bute gyvenančių asmenų santykius kaip panaudos, konstatavo, jog taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.636 straipsnio nuostatas, V. G. su S. R. privalo apmokėti visas buto išlaikymo išlaidas. Teismas sprendė, kad ne atsakovė, o ieškovas, leidęs V. G. ir S. R. gyventi bute jų sutartomis sąlygomis, turi prisiimti ir neigiamų šio susitarimo padarinių riziką.
6. Teismas, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą bei teismo posėdžio metu nustatytas aplinkybes, sprendė, jog ieškovo patirtos išlaidos apmokant atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto mokesčius, kurie nepriklauso nuo faktinio naudojimosi tomis paslaugomis, nėra įrodytos, todėl ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Ieškovas M. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo ieškinį tenkinti, atsisakius išspręsti klausimą iš esmės – grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1. Perkeldamas visas sudaryto panaudos sandorio pasekmes vien tik ieškovui pirmosios instancijos teismas pažeidė proporcingumo principą bei nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, nustatančios savininkų pareigą išlaikyti / proporcingai prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomos turto dalies išlaikymo.
2. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog butu neatlygintinai naudojasi tretieji asmenys, nepanaikina ieškovo ir atsakovės, kaip buto bendrasavininkų, solidarios pareigos išlaikyti po santuokos nutraukimo kiekvienam atitekusią 1/2 buto dalį.
3. Teismas nepagrįstai nukrypo nuo įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, įtvirtintos bendrosios taisyklės, pagal kurią bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti.
4. Teismas nepagrįstai suabsoliutino CK 6.636 straipsnyje įtvirtintą panaudos gavėjo pareigą apmokėti visas buto išlaikymo išlaidas, taip paneigdamas sutarčių laisvės principo realų įgyvendinimą.
5. Ieškovas ir V. G. bei S. R., būdami panaudos sutartinių teisinių santykių šalys buvo laisvos susitarti dėl panaudos sąlygų abiems šalims priimtinomis sąlygomis, atsižvelgiant į buvusias butų nuomos rinkos sąlygas bei aplinkybę, jog ieškovas išvykdamas gyventi į užsienį nenorėjo palikti buto be priežiūros.
6. Pati atsakovė nesiėme jokių aktyvių veiksmų, kad jai ir ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis butas būtų išnuomotas ar neatlygintinai perleistas naudotis palankesnėmis nei esamomis sąlygomis.
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Ž. R. prašo apeliacinį skundą atmesti, o Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad jis vienas dengė būsto išlaikymo išlaidas ir dėl to patyrė nuostolius.
2. Byloje esantys liudytojų parodymai prieštaringi, todėl teismas pagrįstai jais nesivadovavo.
3. Apeliantas pats pripažino, kad tarp jo ir bute gyvenančių liudytojų susiklostė panaudos teisiniai santykiai.
4. Jokio ginčo su apeliantu dėl naudojimosi butu, dėl buto valdymo ir disponavimo juo tarp šalių nėra, toks ginčas niekada nebuvo kilęs, dar 2010 metais šalys dėl naudojimosi būstu padarė joms priimtinus sprendimus, kurie šalis tenkina iki šiol.
5. Apelianto teiginys, jog ieškovo ir atsakovės, kaip buto bendrasavininkų, pareiga išlaikyti po santuokos nutraukimo kiekvienam atitekusią 1/2 buto dalį išlieka nepriklausomai nuo to, kas tuo turtu naudojasi, niekuo nepagrįstas, vertintinas kaip apelianto nuomonė.
6. Tarp šalių nėra ginčo apie tai, ar reikia mokėti mokesčius už teikiamas komunalines paslaugas ar ne, šalys žino, kad visos teikiamos paslaugos yra apmokėtos, todėl nepagrįstas apelianto argumentas dėl imperatyvios šalių prievolės apmokėti komunalines paslaugas aiškinimo.
7. Ginčas dėl paskolos mokėjimo ar nemokėjimo, taip pat dėl praturtėjimo apelianto sąskaita nėra šios bylos dalykas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 str.).
10. Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), po ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo abiejų šalių bendru sutikimu, t. y. 2013 m. birželio 27 d., šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį kiekvienam. Minėtame bute atsakovė nebegyvena nuo 2010 metų, o nuo 2011 metų, kai ieškovas išvyko gyventi į Norvegiją, ieškovo iniciatyva, atsakovei neprieštarujant, žodinio susitarimo pagrindu jame apsigyveno V. G. ir S. R., kurie bute gyvena iki šiol, nuomos mokesčio nemoka, teigia, kad pagal susitarimą su ieškovu moka dalį mokesčių sumos už butą pagal UAB „Mažeikių butų ūkis“ pateiktas sąskaitas.
11. Byloje kilo ginčas dėl nuostolių atlyginimo, nekilnojamojo turto – buto bendraturtei (atsakovei) faktiškai juo nesinaudojant ir nevykdant pareigos išlaikyti jai priklausančią nekilnojamojo turto dalį (1/2), nepaisant to, kad tarp kito bendraturčio (ieškovo) ir trečiųjų asmenų žodinio susitarimo pagrindu yra susiklostę nekilnojamojo turto panaudos teisiniai santykiai.
12. Pagal CK 4.76 straipsnį, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Teisėjų kolegija sutinka, kad vadovaujantis minėtu straipsniu bendraturčiui kyla pareiga mokėti savo daliai tenkančias visas būtinas buto išlaikymo išlaidas, o aplinkybė, kad tuo turtu savininkas nesinaudoja, neatleidžia jo nuo įstatymų numatytos turto išlaikymo pareigos. Vis dėlto, mano, kad nagrinėjamoje byloje aktualu ir tai, jog tarp ieškovo ir trečiųjų asmenų nuo 2011 metų iki šiol yra susiklostę panaudos teisiniai santykiai. Pabrėžtina, kad tokių aplinkybių neginčija nei ieškovas, nei atsakovė, nei tretieji asmenys. Tai reiškia, kad sprendžiant klausimą, ar atsakovei kyla pareiga mokėti mokesčius už jai priklausančią buto dalį laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 15 d. iki 2016 m. vasario 15 d., ieškovo pateikti nuostolius pagrindžiantys įrodymai turi būti vertinami tarp ieškovo ir trečiųjų asmenų susiklosčiusių panaudos teisinių santykių kontekste. Kitaip tariant, nustačius, kad pareigą mokėti privalomus mokesčius už ieškovui ir atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą yra įvykdę tretieji asmenys, nėra pagrindo išvadai, kad bendraturčiai patyrė nuostolių už buto išlaikymą. Pažymėtina, kad pateikti nuostolius patvirtinančius įrodymus yra ieškovo pareiga (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo tikslas pasiekiamas tiriant ir vertinant įrodymus. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.).
13. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, patirtus nuostolius dėl atsakovei priklausančios buto dalies išlaikymo ieškovas grindė UAB „Mažeikių butų ūkis“ sąskaitomis, mokėjimo kvitais ir liudytojų parodymais. Teisėjų kolegija įvertinusi minėtus įrodymus sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jie nepagrindžia aplinkybių, jog būtent ieškovas, laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 15 d. iki 2016 m. vasario 15 d., sumokėjo visus ar dalį privalomų mokėti mokesčių už atsakovei priklausančios buto dalies išlaikymą ir tokiu būdu patyrė nuostolių. Iš byloje pateiktų UAB „Mažeikių butų ūkis“ sąskaitų ir mokėjimo kvitų, nėra galimybių nustatyti, kas ir kokia dalimi apmokėjo pateiktas sąskaitas. Liudytojų parodymai vertintini kritiškai, kadangi yra prieštaringi, be to, dėl egzistuojančių ryšių su ieškovu, t. y. liudytoja N. R. yra ieškovo motina, o liudytojai V. G. ir S. R. žodinio susitarimo pagrindu su ieškovu naudojasi jam ir atsakovei priklausančiu butu. Kitų įrodymų, pagrindžiančių minėtas aplinkybes, ieškovas nepateikė (CPK 12, 178 str.). Kadangi nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų nėra galimybės nustatyti, kokia dalimi ieškovas prisidėjo ir ar iš vis prisidėjo prie atsakovei tenkančios buto dalies išlaikymo, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas patyrė nuostolių už bendraturtei priklausančios buto dalies išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nustatydamas faktines aplinkybes ir jų pagrindu darydamas išvadas, netinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ar nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.
14. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų. Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, jog tretieji asmenys naudojasi tik ieškovui priklausančia buto dalimi, kad tarp ieškovo ir atsakovės būtų nustatyta naudojimosi butu tvarka ar butas būtų atidalintas. Atsižvelgiant į tai, ieškovas, sudarydamas žodinę viso buto panaudos sutartį su trečiaisiais asmenimis, turėjo suderinti visas naudojimosi butu sąlygas, įskaitant ir mokesčių už butą mokėjimą, ne tik su trečiaisiais asmenimis, bet ir su atsakove. Nors atsakovė ir neneigia, kad žinojo, jog atsakovas leido bute gyventi tretiesiems asmenims, tačiau iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų matyti, kad sąlygos, kuriomis tretiesiems asmenims leista gyventi ir jai bendrosios dalinis nuosavybės teisėmis priklausančiame bute, su ja nebuvo suderintos. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas, sudarydamas žodinės panaudos sutartį su trečiaisiais asmenimis dėl jam ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklausančio buto, iš esmės ignoravo atsakovę, todėl, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad jis turi prisiimti ir neigiamų šio susitarimo padarinių riziką.   
15. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant, bei padarė pagrįstas išvadas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
16. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė Ž. R. pateikė įrodymus, kad patyrė 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Kadangi minėta suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), ji atsakovei priteistina iš ieškovo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei Ž. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                   Rasa Bartašienė

                                                                                                                         Egidijus Mockevičius

                                                                                                                                Irena Stasiūnienė