Teisėja Roma Rimkienė              Baudžiamoji byla Nr. 1A-793-337/2013

              Teisminio proceso Nr. 1-74-1-00018-2013-8

              Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 20 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Bronės Vidzėnienės,

sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,

dalyvaujant: prokurorei Vaidai Baranauskienei,

gynėjui advokatui Alfonsui Mašalui,

nuteistajam M. L.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. L. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2013-08-27 nuosprendžio, kuriuo M. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

pagal BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. griežtesne bausme apimant švelnesnę, M. L. skirta  vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d. bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2012-10-31 nuosprendžiu paskirta bausme ir M. L. paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams ir dešimčiai mėnesių.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

M. L. nuteistas už tai, kad 2013 m. sausio 13 d. apie 3.00 val. viešoje vietoje -Molėtų r. (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, pašalinių žmonių akivaizdoje iš chuliganiškų paskatų, įžūliai elgdamasis, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, tyčia smogė O. Č. kumščiu į veidą, padarydamas jam apatinio žandikaulio lūžimą 38 danties srityje. Tuo O. Č. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

M. L. apeliaciniu skundu prašo Molėtų rajono apylinkės teismo 2013-08-28  nuosprendį pakeisti, jo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 138 str. 2 d. 8 p. ir BK 284 str. 1 d. į BK 138 str. 1 d. bei sušvelninti paskirtą bausmę jos vykdymą atidedant.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, teismo nuosprendyje išdėstytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir paskirtos  per griežtos bausmės. 

Apeliantas nurodo, kad nusikalstamą veiką kvalifikavus pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. kvalifikuoti veiką dar ir pagal BK 284 str. 1 d. nėra pagrindo, kadangi ši veika apima ir chuliganiškas paskatas. Apeliantas tvirtina, kad baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai nepaneigė jo parodymų dėl chuliganiškų paskatų nebuvimo. Apeliantas teigia, kad bylos įrodymai patvirtina, jog konfliktas kilo dėl asmeninių priežasčių. Nurodo, kad teismas nenustatė jokių pašalinių asmenų, kurių akivaizdoje jis sudavė smūgį, taip pat nenurodė, kaip buvo sutrikdyta nakties ramybė, rimtis ir tvarka, nes įvykio niekas nematė. Pažymi, kad smūgį nukentėjusiajam sudavė nuošalioje vietoje. Teigia, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kilusio asmeninio priešiškumo kvalifikuotinas pagal BK 138 str. 1 d., nors neteisėtais veiksmais pažeidžiama viešoji tvarka. Be to, jo nusikaltimo objektas buvo žmogaus sveikata. Teigia, jog vien tai, kad neteisėti veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, neįrodo chuliganiškų paskatų. 

Nurodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Tvirtina, kad tokia išvada galima net jeigu ir asmuo nusikalstamą veiką padarė  bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Apeliantas nurodo, jog jam paskirta per griežta bausmė, nes nebuvo atidėtas jos vykdymas. Tvirtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas atitiktų nukentėjusiojo, visuomenės bei įmonės, kurioje jis dirba, interesus. Pažymi, kad jis nukentėjusiojo atsiprašė. Kadangi nukentėjusysis su juo nebendravo, žalos atlyginimo klausimo išspręsti iš karto nepavyko, tačiau vėliau su nukentėjusiuoju susitaikė ir jam pervedė 2000 Lt sumą priteistos žalos atlyginimui. Be to, apeliantas nurodo, kad yra teigiamai charakterizuojamas darbovietės, o dirbdamas ir gaudamas pajamas galės atlyginti žalą nukentėjusiajam. Apeliantas pažymi, kad nors nusikalto ne pirmą kartą, tačiau tvirtina yra padaręs teigiamas išvadas ir pažada ateityje nebenusikalsti. Apeliantas mano, kad nėra pagrindo taikyti BK 56 str. nuostatas, numatančias, jog recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, nes nuoširdus jo gailėjimasis yra pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o tai, kad jis atlygino dalį žalos nukentėjusiajam taip pat vertintina kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Be to, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Apibendrindamas apeliantas nurodo, kad yra sąlygos ir pagrindai taikyti BK 75 str. nuostatas ir jam bausmės vykdymą atidėti.

Teismo posėdyje M. L. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti. 

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo M. L. padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė jam bausmę.

Apelianto skundo argumentai, kad nagrinėjamoje byloje teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuteisdamas jį pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., yra nepagrįsti. Apygardos teismo vertinimu nėra pagrindo išvadai, kad M. L. nukentėjusiajam sudavė iš asmeninių paskatų bei kad jo veiksmais nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.   Apygardos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, atsižvelgęs į nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, jog nėra pagrindo M. L. veiką kvalifikuoti pagal BK 138 str. 1 d.

Pagal BK 284 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešojoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Nors apeliantas nurodo, kad smūgį nukentėjusiajam sudavė nuošalioje vietoje, ne (duomenys neskelbtini) miestelio centre, tačiau, teismo vertinimu, įvykio vieta laikytina vieša. Viešoji vieta teismų praktikoje laikoma vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešojoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo metu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus M. L. padarė (duomenys neskelbtini) gatvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) miestelyje, kuri neabejotinai yra laikytina viešąja vieta, nes į šią vietą bet kuriuo metu laisvai gali patekti kiti žmonės. Nors apeliantas akcentuoja, kad pašalinių asmenų, kurių akivaizdoje jis sudavė smūgį nukentėjusiajam, nebuvo, tačiau baudžiamojoje byloje nustatyta, kad įvykį matė kartu su M. L. važiavę liudytojai D. A. ir A. T. ( b. l. 113-122). Be to, teismų praktikoje visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas. Smurto panaudojimas prieš asmenį viešojoje vietoje yra įžūlus elgesys, kuriuo neabejotinai sutrikdoma visuomenės rimtis. Iš baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų matyti, kad M. L., D. A. ir A. T. akivaizdoje, be aiškios asmeninės motyvacijos panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį. Tai, kad M. L. sutrikdė sveikatą nukentėjusiajam iš chuliganiškų paskatų patvirtina aplinkybės, jog nukentėjusysis ir M. L. iki įvykio nebuvo pažįstami, prie nukentėjusioje, kuris nakties metu ėjo vienas mietelio gatve, buvo pradėta kabinėtis. Nukentėjusysis paaiškino, kad jam einant keliu automobilis važiavo paskui, švietė į kojas, trankėsi ir į jį rėmėsi lyg jį stumdamas. Dėl to jis pasirėmė ranka į kapotą pasitraukdamas nuo automobilio į šoną, tačiau vairuotojas sustabdė automobilį, išlipo ir priėjęs jam sudavė vieną smūgį į veidą ( b. l. 6, 113-122). Todėl tokį įvykį vertinti kaip dėl asmeninių priežasčių kilusį konfliktą nėra jokio pagrindo. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad apeliantas iš chuliganiškų paskatų panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ir tokias veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apelianto skunde nurodomos aplinkybės, kad jis yra teigiamai charakterizuojamas darbovietės, atlygino dalį priteistos žalos nukentėjusiajam, taip pat nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nesudaro pagrindo švelninti paskirtą bausmę ar jos vykdymą atidėti. Skirdamas bausmę M. L. teismas atsižvelgė į visumą bausmės skyrimui reikšmingų M. L. padarytą nusikalstamą veiką ir jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių. BK 75 str. 1 d. numato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. M. L. nusikalto jau būdamas du kartus teistas, taip pat bausmės, paskirtos už BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą, vykdymo atidėjimo laikotarpiu.  2012-10-31 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu M. L. skirtos bausmės vykdymo atidėjimas teigiamos įtakos M. L. elgesiui neturėjo ir jis vėl nusikalto. Tokie M. L. apibūdinantys duomenys bei naujos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą M. L. nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai šios išvados nepaneigia.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a :

            M. L. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                      Evaldas Vanagas

                                                                      Eligijus Gladutis

                                                                      Bronė Vidzėnienė