Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-382-606/2018

                                         Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00940-2018-7

                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 16.17.; 21.11.8 (S)

       KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. gruodžio 20 d.

Klaipėda

        Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 22 d. nutarties,

n u s t a t ė :

        1. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2018 m. liepos 12 d. nutarimu Ž. B. nubaustas pagal ANK 446 straipsnio 7 dalį 150 Eur bauda už tai, kad 2018 m. gegužės 13 d. 10.33 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) stotelėje, būdamas maršrutinio taksi Nr. M8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, pažeisdamas Keleivių ir bagažo vežimo transportu taisyklių 35 punkto reikalavimus, pardavė įlipusiam keleiviui negaliojantį bilietą ir vežė keleivį be bilieto. Tokie Ž. B. veiksmai padaryti pakartotinai, nepraėjus vieneriems metams po administracinio nurodymo įvykdymo dienos.

        2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 22 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto Ž. B. apeliacinis skundas atmestas ir paliktas nepakeistas VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2018 m. liepos 12 d. nutarimas.

        3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. B. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 22 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.

        3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, buvo atsakingas tik už saugų keleivių vežimą nustatytu maršrutu. Keleiviams pageidaujant, turėjo galimybę parduoti bet kokį kiekį vienkartinių keleivių bilietų, juos keleiviai galėjo panaudoti ne tik tą kartą važiuodami, bet ir ateityje besinaudodami keleivinio transporto paslaugomis. Tokie patys bilietai neribotais kiekiais parduodami ir kitose VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ bilietų pardavimo vietose. Kiekvienas keleivis važiuodamas turi turėti tinkamai pažymėtą bilietą, tačiau visiškai nėra svarbu, kur ir kada jis bilietą įsigijo. Keleivis įsigijęs bilietą toje pačioje transporto priemonėje, apskaitos prietaisu gali pažymėti (ar bandyti pažymėti) visai kitą bilietą, kurį buvo įsigijęs anksčiau ir kitoje prekybos vietoje. Keleivis gali sąžiningai klysdamas bandyti dar kartą pažymėti jau anksčiau pažymėtą bilietą. Keleivis taip pat gali piktavališkai bandyti pažymėti nebegaliojantį bilietą, siekdamas asmeninės naudos. Keleivis pats yra atsakingas už važiavimą be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį. Apeliantas pažymi, kad už keleivių kontrolę dėl važiavimo be bilieto ar keleivių konsultavimą dėl tinkamo jų bilietų žymėjimo, panaudojant apskaitos prietaisus, visiškai nebuvo atsakingas. Už keleivių vežimą be bilieto atsako tik tas asmuo, kuris, būdamas atsakingas už keleivių bilietų būtiną patikrinimą jiems įlipant į transporto priemonę, leido važiuoti be bilieto arba, būdamas pats atsakingas už tik tam vienam reisui ar jo daliai skirtų bilietų spausdinimą ir pardavimą, jiems bilietų nepardavė ar neatspausdino, ir tai žinodamas, tyčia vežė keleivius be bilieto. Apelianto teigimu, jokiais įrodymais nėra pagrįsta aplinkybė, kad jis būtų pardavęs jau panaudotą bilietą, nes tokio bilieto ar bent jo numerio nėra ir byloje. Pažymi, kad nėra nustatytas ir patrauktas atsakomybėn be bilieto važiavęs asmuo, todėl nėra ir vežimo be bilieto veikos kvalifikavimo sudėties. Iš vaizdo medžiagos visiškai nėra galima nustatyti priežastinio ryšio tarp bilieto pardavimo ir jo panaudojimo žymėjimui, nes nėra matoma, nei kiek bilietų pirkta, nei koks bilietas buvo pažymimas.

        3.2. Apeliantas taip pat nurodo, kad VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierė (lauko) I. B. administracinio nusižengimo protokolą Nr. VIKKT-ANR_P-1664-2018 surašė 2018 m. liepos 12 d. 11.19 val. Protokolą pasirašyti jis atsisakė, nes buvo įsitikinęs, kad jokios pavojingos veikos (veikimo arba neveikimo), atitinkančios administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis), nepadarė. Apeliantui kyla abejonė, ar lauko kontrolierė buvo įgaliota ir turėjo reikiamą kompetenciją surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Be to, kaip ir kada būtų galėjęs susipažinti su visa bylos medžiaga, jei bylos nagrinėjimo data ir laikas nustatyti tą pačią dieną, tą pačią valandą po 6 minučių nuo protokolo surašymo momento, tai yra 2018 m. liepos 12 d. 11.25 val. Nutarimas priimtas 2018 m. liepos 12 d. 11.25 val., t. y. lygiai tą pačią minutę, kai turėjo prasidėti bylos nagrinėjimas. Apelianto įsitikinimu, joks bylos išnagrinėjimas viešame posėdyje žodinio proceso tvarka per 1 minutę nėra galimas. Todėl apeliantui kyla abejonių, kad jo byla buvo išnagrinėta objektyviai. Be to, ant protokolo, prie žymos apie jo atsisakymą pasirašyti protokolą, yra tos pačios vyr. kontrolierės A. B. spaudas ir parašas.

        3.3. Apelianto tvirtinimu, aplinkybė, kad jis jau buvo baustas už keleivio vežimą be bilieto ir įvykdė administracinį nurodymą, dar kartą įrodo, kad jis nėra linkęs nepagrįstai neigti savo kaltę ar bet kokiais būdais siekti išvengti atsakomybės. Tai, kad į VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ sąskaitą pervedė 1 Eur, neturėtų būti laikoma kaip prisipažinimas ar turtinės žalos savanoriškas atlyginimas, nes tai neatitinka turtinės žalos atlyginimui keliamų reikalavimų ir ANK 664 straipsnio nuostatų. Pažymi, kad turtinė žala, nei skundžiamu nutarimu, nei teismo nutartimi nebuvo priteista. Šį jo veiksmą vertėtų laikyti kaip emocijų proveržį ir savotišką protestą, sužinojus apie galimus kaltinimus. Apelianto tvirtinimu, jis kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo niekada nepripažino ir nepripažįsta.

        4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius G. Neniškis prašo Ž. B. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą atmesti.

        5. Apeliacinis skundas atmestinas.

        6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

        7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

        8. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. B. ne tik neigė pardavęs negaliojantį bilietą, tačiau ir teigė, jog jis neatsakingas už keleivių kontrolę dėl važiavimo be bilieto ar keleivių konsultavimą dėl tinkamo jų bilietų žymėjimo, panaudojant apskaitos prietaisus.

        9. ANK 446 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė asmenims, baustiems už keleivių vežimą be bilieto ar nesilaikymą nustatytų tarifų, važiavimo bilietus su nuolaida įsigijusių, tačiau teisę į transporto lengvatas patvirtinančių dokumentų nepateikusių keleivių vežimą, dviejų ar daugiau važiavimo bilietų su nuolaida pardavimą vietoj vieno važiavimo bilieto, važiavimo bilietų su nuolaida išspausdinimą, kai nėra keleivių, dviejų ar daugiau važiavimo bilietų su nuolaida duomenų išspausdinimą viename važiavimo biliete. Keleivių vežimą kelių transportu reglamentuoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3-223 patvirtintų „Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklės“, jų 35 punkte numatyta, kad ekipažas bilietus (bagažo kvitus) keleiviams privalo parduoti iš karto, jiems įlipus į transporto priemonę. Draudžiama išvažiuoti iš autobusų stočių ir stotelių teritorijų nebaigus parduoti bilietų (bagažo kvitų) visiems transporto priemonėje esantiems keleiviams ir nustatyta tvarka neužpildžius kelionės dokumentų. Klaipėdos mieste keleivių vežimą autobusais ir maršrutiniais taksi reglamentuoja Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. T2-268 patvirtintas „Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo autobusais ir maršrutiniais taksi Klaipėdos mieste tvarkos aprašas“. Minėtame Keleivių vežimo tvarkos aprašo 21.3 punkte numatyta, kad maršrutinių taksi ekipažas bilietus keleiviams privalo parduoti ir įteikti iš karto, jiems įlipus į transporto priemonę. Reguliaraus reiso metu draudžiama pradėti važiuoti iš vietos nebaigus parduoti bilietų visiems transporto priemonėje esantiems keleiviams. Šio Aprašo 28 punkte numatyta, kad draudžiama vežti keleivius be bilieto ar įsigijusius bilietus su Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme nustatyta nuolaida, tačiau nepateikusius reikiamų dokumentų, patvirtinančių jų teisę į transporto lengvatas. 

        10. Pažymėtina, kad tai, jog keleivių vežėjas privalo parduoti tik galiojantį bilietą, nekyla net abejonių. Kartu akcentuotina, kad tiek Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 3-223 patvirtintų Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 35 punkte, tiek Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. T2-268 patvirtinto Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo autobusais ir maršrutiniais taksi Klaipėdos mieste tvarkos aprašo 21.3 punkte, 28 punkte aiškiai reglamentuota, jog keleivių vežėjas yra atsakingas už keleivių vežimą su galiojančiu bilietu. Keleivių vežėjas, nagrinėjamu atveju Ž. B., kaip maršrutinio taksi vairuotojas privalėjo ne tik parduoti į keleivinę transporto priemonę įlipusiems keleiviams kelionės bilietus, bet ir užtikrinti, kad jie tinkamai tuos bilietus pažymėtų.

        11. Iš 2018 m. gegužės 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto nustatyta, kad 2018 m. gegužės 13 d. 10.33 val., Ž. B. dirbo maršrutinio taksi Nr. M8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Iš VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ pateiktos informacijos nustatyta, kad stebint vaizdo įrašus pagal VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ Infrastruktūros skyriaus darbuotojų pateiktas bilietų skenavimo maršrutiniuose taksi suvestines, užfiksuota, jog 2018 m. gegužės 13 d. maršrutinio taksi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusio maršrutu Nr. M8, vairuotojas 10.33 val. pardavė keleiviui negaliojantį bilietą (b. l. 10, 11). Vaizdo ir garso įraše užfiksuota, kad būtent tuo laiku keleivė įlipo į Ž. B. vairuojamą maršrutinį taksi „ (duomenys neskelbtini)“ stotelėje. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas teisingai nustatė ir nekyla abejonių dėl to, jog keleivė būtent maršrutiniame taksi iš vairuotojo nusipirko bilietą, o bilietą iš karto pažymėjus, buvo girdimas garsinis skaitytuvo signalas, reiškiantis būtent negaliojančio bilieto žymėjimą (du trumpi garsiniai signalai). Akcentuotina, kad keleivė galėjo ir nežinoti, koks turi būti girdimas bilieto skaitytuvo garsinis signalas, reiškiantis, jog bilietas negaliojantis, tačiau nėra net menkiausios abejonės, jog vairuotojas, kaip nustatyta, ką tik pardavęs bilietą, vienareikšmiškai būtų atkreipęs dėmesį į šalia esančio bilieto skaitytuvo garsinį signalą, t. y. kad keleivė pažymėjo negaliojantį bilietą, nors jis neva buvo pardavęs galiojantį. Be to, jis bet kokiu atveju ir privalėjo įsitikinti, jog keleivę veš su galiojančiu bilietu. Todėl, atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, nėra pagrindo abejoti tuo, kad Ž. B. nesilaikė Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 35 punkto, Keleivių ir bagažo vežimo vietinio susisiekimo autobusais ir maršrutiniais taksi Klaipėdos mieste tvarkos aprašo 21.3, 28 punktų reikalavimų, o kadangi jis jau buvo baustas 2017 m. rugsėjo 19 d. už ANK 446 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą, pagrįstai nubaustas už nusižengimą, numatytą ANK 446 straipsnio 7 dalyje. 

        12. Taip pat apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas Ž. B. abejoja tuo, kad jo byla buvo išnagrinėta objektyviai, nes 2018 m. liepos 12 d. 11.25 val. nutarimas priimtas netrukus po to, kai buvo surašytas jam administracinio nusižengimo protokolas, jis nebūtų galėjęs spėti susipažinti ir su bylos medžiaga. Be to, abejoja ir tuo, ar lauko kontrolierė buvo įgaliota ir turėjo reikiamą kompetenciją surašyti administracinio nusižengimo protokolą.

        13. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio teisės pažeidimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad toks skubotas bylos nagrinėjimas nėra toleruotinas, tačiau konkrečiu nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam Ž. B. buvo išaiškintos jo teisės, numatytos ANK 577 straipsnyje, jis prašymo bylos nenagrinėti iš karto po to, kai buvo surašytas jam administracinio nusižengimo protokolas, taip pat prašymo susipažinti su bylos medžiaga nepareiškė. Vien tai, kad pažeidėjas nesutinka su teismo ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios institucijos pateiktu įrodymų vertinimu, dar nereiškia, kad byla buvo išnagrinėta netinkamai ir ištirti ne visi reikšmingi duomenys. Kartu akcentuotina, kad administracinis procesas yra vieningas, todėl organo (pareigūno) padarytus pažeidimus privalo ištaisyti nagrinėjantis skundą apylinkės teismas, o šio teismo pažeidimus – nagrinėjantis apeliacinį skundą apygardos teismas. Nesant tokios galimybės, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, gali būti priimtas kitoks ANK numatytas sprendimas. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-14-139/2016). Pažymėtina, kad naudojimasis ANK 577 straipsnyje numatytomis teisėmis Ž. B. buvo užtikrintas ir nagrinėjant jo skundą apylinkės teisme. Byloje nesama jokių nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo Ž. B. naudai.

        14. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 446 straipsnyje, savivaldybių administracijų pareigūnai (ANK 589 straipsnio 82 punktas). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. AD1-96, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, įgaliota VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus, be kita ko, ir dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 446 straipsnyje (b. l. 24). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus išduotas keleivinio kelių transporto kontrolierei I. B. pažymėjimas Nr. 003163 patvirtina, kad jai suteikta teisė kontroliuoti vietinio ir tolimojo susisiekimo keleivinį kelių transportą bei taksi Klaipėdos miesto ir gretimų savivaldybių teritorijose (b. l. 22). Todėl nekyla jokių abejonių, jog administracinio nusižengimo protokolą surašė savivaldybės administracijos įgaliota pareigūnė (ANK 589 straipsnio 82 punktas).

        15. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir Ž. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja                              Edita Lapinskienė