Civilinė byla Nr. 2A-1513/2011
Procesinio sprendimo kategorija 69 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. spalio 4 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Donato Šerno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Viešųjų pirkimų tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-4085-798/2011 pagal ieškovo Viešųjų pirkimų tarnybos ieškinį atsakovams Vilniaus pedagoginiam universitetui, akcinei bendrovei „Panevėžio statybos trestas“, trečiasis asmuo viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra, dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas Viešųjų pirkimų tarnyba kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydamas: panaikinti Vilniaus pedagoginio universiteto viešųjų pirkimų komisijos 2010-02-19 sprendimą (protokolas Nr. 81586-17) nustatyti Pirkimui gautų pasiūlymų preliminarią eilę, panaikinti Vilniaus pedagoginio universiteto viešųjų pirkimų komisijos 2010-03-02 sprendimą (protokolo Nr. 81586-18) skelbti AB „Panevėžio statybos trestas“ konkurso laimėtoju, pripažinti negaliojančia Vilniaus pedagoginio universiteto ir AB „Panevėžio statybos trestas“ 2010 m. balandžio 27 d. sudarytą renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartį Nr. 10/VP13-011 ir (ar) taikyti alternatyvias sankcijas. Nurodė, kad ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 8 straipsnio 2 dalies 2 punktu, įvertino supaprastintų skelbiamų derybų būdu vykdytą viešąjį pirkimą „Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslų fakulteto mokomojo korpuso, esančio adresu: Studentų g. 39, renovacijos (rekonstrukcijos) darbų pirkimas“. Pirkimas finansuojamas iš ES lėšų. Įvertinus pirkimo sąlygas ieškovas nustatė, kad pirkimo sąlygų 1 priede pasiūlymo pateikimo formoje nurodyta, kad į bendrą pasiūlymo kainą turi būti įskaičiuotas 7 proc. užsakovo rezervas, tačiau pirkimo sąlygose nėra aprašyta rezervo panaudojimo tvarka, nenurodyta, kokiu atveju bus naudojamas rezervas, pagal kokius įkainius bus apskaičiuojama darbų kaina. Tai neužtikrina VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo laikymosi. Įvertinęs pirkimo procedūras, ieškovas nustatė, kad pasiūlymus pateikė 11 tiekėjų. Pirkimo sąlygų 7.1 p. nustatyta, kad prašymai paaiškinti (patikslinti) sąlygas gali būti pateikiami perkančiajai organizacijai ne vėliau kaip likus 4 darbo dienoms iki pasiūlymų termino pateikimo pabaigos. Skelbimas apie pirkimą buvo išspausdintas 2009-11-27, o pasiūlymų pateikimo terminas 2009-12-10. Iš pirkimo dokumentų nustatyta, kad perkančioji organizacija paskutinius paaiškinimus į tiekėjų paklausimus pateikė 2009-12-07 ir 2009-12-08. Tiekėjas UAB „Hrono fasadai“ 2009-12-08 pateikė paklausimą dėl pirkimo sąlygų techninės dalies, tačiau perkančioji organizacija šio tiekėjo prašymą atmetė, motyvuodama pirkimo sąlygų 7.1 p. Perkančioji organizacija pasiūlymo pateikimo termino nenukėlė. Vilniaus pedagoginio universiteto rektoriaus 2008-09-30 įsakymu Nr. 1-46 patvirtintų ,,Vilniaus pedagoginio universiteto viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo“ (toliau – Taisyklių) 5.9 p. nustatyta, kad „jei objektyviai būtina, perkančioji organizacija privalo nukelti pasiūlymų pateikimo terminą vėlesniam terminui, per kurį tiekėjai, rengdami pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į šiuos paaiškinimus, patikslinimus, pakeitimus“. Perkančioji organizacija privalėjo atsižvelgti į susiklosčiusias aplinkybes, t. y. į tiekėjų paklausimus, perkančiosios organizacijos 2009-12-07, 2009-12-08 pateiktus atsakymus ir į pasiūlymų pateikimo terminą 2009-12-10. Taisyklių 3.9 p. nustatyta, jog pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, išsamūs, be dviprasmybių ir apimti visus konkrečiam pirkimui atlikti reikalingus klausimus. Nors nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas formaliai nepažeidžia VPĮ reikalavimų, tačiau atsižvelgiant į pirkimo objektą, jo apimtį, specifiką bei į tai, kad techniniame projekte buvo klaidų ir netikslumų, realiai nebuvo pakankamas, kad tiekėjai galėtų išsiaiškinti visus su pirkimo objektu susijusius klausimus, išanalizuoti techninį projektą, kad galėtų tinkamai parengti pasiūlymus. Nenukeldama pasiūlymo, perkančioji organizacija pažeidė Taisyklių 5.9 p. nuostatas, neužtikrino VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo laikymosi. Komisija, įvertinusi tiekėjų kvalifikaciją ir išnagrinėjusi pateiktus pasiūlymus, priėmė sprendimą atmesti 7 tiekėjų pasiūlymus, nes jie neatitiko pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Ieškovas, įvertinęs Komisijos sprendimus dėl UAB „Altitudė“ bei UAB „Statva“ ir UAB „Vėtrūna“ pasiūlymų atmetimo, nustatė, jog šių tiekėjų pasiūlymai atmesti nepagrįstai. Komisijos sprendimas atmesti UAB „Altitudė“ pasiūlymą yra nepagrįstas bei neteisėtas ir pažeidžia Taisyklių 5.12.2 p. nuostatas, kad tikrinant tiekėjų kvalifikaciją vadovaujamasi VPĮ 32-38 str. nuostatomis. Ieškovas, susipažinęs su šio tiekėjo pasiūlymu nustatė, kad pripučiamos ventiliacijos renovavimui įrengiant rekuperacinę sistemą tiekėjas pasitelkė subrangovą UAB „Alvora“, atitinkamai buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys subrangovo teisę atlikti numatytus darbus. Tuo tarpu Komisija nurodė, kad pirkimo sąlygų 4.3 p. nustatyta, jog subrangovo kvalifikacija nebus priimama kaip tiekėjo kvalifikacija, o sumuojami tik veikiančių jungtinės veiklos sutarties pagrindu ūkio subjektų pajėgumai. Tokia pozicija reiškia, kad rangovas gali remtis ūkio subjektų pajėgumais tik tuo atveju, kai pats turi teisę atlikti visus pirkimo objekte nurodytus darbus arba sumuojami tik ūkio subjektų grupės narių, veikiančių jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pajėgumai. Tai pažeidžia VPĮ 32 straipsnio 3 dalies nuostatas. Komisija atmetė UAB „Statva“, UAB „Vėtrūna“ pasiūlymus dėl to, kad juose nurodytas pasiūlymo galiojimo terminas bei pateiktas banko pasiūlymo galiojimo užtikrinimo raštas neatitinka nustatyto pirkimo sąlygose. Atsižvelgiant į Taisyklių 7.3.4, 7.4, 6.2 p. nustatytus pasiūlymo atmetimo pagrindus, į tai, kad tiekėjas pateikė pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, kuris galiojo ne trumpiau nei pasiūlymas ir į tai, kad tiek pasiūlymo galiojimas, tiek jo užtikrinimas yra susiję, Komisijos sprendimas atmesti tiekėjų pasiūlymus dėl nurodytos priežasties, nesuteikiant galimybės tiekėjams ištaisyti šio trūkumo, priimtas nesivadovaujant Taisyklių 7.3.4 p. ir pažeidžiant VPĮ 85 straipsnio 2 dalies nuostatas. Įvertinusi pirminius pasiūlymus, perkančioji organizacija į derybas pakvietė 4 tiekėjus. Įvertinus pateiktus pasiūlymus, atitikusiu pirkimo dokumentų reikalavimus pripažintas vienintelis AB „Panevėžio statybos trestas“ pasiūlymas, kuris ir buvo pripažintas laimėjusiu. Tačiau šio tiekėjo darbų kiekių žiniaraštyje yra neatitikimų, nurodyti darbai, medžiagos ir jų kiekiai neatitinka nustatytų žiniaraštyje. Atsakovas 2010-04-27 sudarė Pirkimo sutartį Nr. 10/VP13-011 su AB „Panevėžio statybos trestas“. Sutartyje nėra nurodyta, jog pasikeitus mokesčiams sutarties kaina bus perskaičiuojama, taip pat nėra nurodyta, kad sutarties kaina, įkainiai bus perskaičiuojami pagal bendro kainų lygio kitimą. Vadovaujantis VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 3 punktu, pirkimo sutartyje turi būti nurodytos kainodaros taisyklės, parengtos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. Atsakovas, organizuodamas atvirą konkursą pažeidė viešųjų pirkimų tvarką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir į CK 1.80 straipsnio nuostatas, Vilniaus pedagoginio universiteto ir AB „Panevėžio statybos trestas“ 2010-04-27 sudaryta renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartis Nr. 10/VP13-011 pažeidžia imperatyvias VPĮ normas, todėl laikytina niekine. Konstatavus niekinio sandorio faktą, taikomos restitucijos taisyklės, nustatytos CK 6 knygos normose. Taikant restituciją įprastai šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo, tačiau bendrosios restitucijos taisyklės nustato teismui teisę išimtinais atvejais keisti restitucijos būdą ir netgi iš viso jos netaikyti. Atsižvelgiant į tai, kad vykdant sutartį rekonstravimo darbų atlikta už 1 674 104,38 Lt, restitucijos taikymo atveju iš AB „Panevėžio statybos trestas“ priteisiant gautą apmokėjimą už suteiktas paslaugas atsakovui, galimai nepagrįstai pagerėtų atsakovo padėtis, o AB „Panevėžio statybos trestas“ – pablogėtų, nes rekonstrukcijos darbai už minėtą sumą faktiškai buvo atlikti. Todėl manytina, kad restitucija nagrinėjamu atveju netaikytina.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad atsakovas Vilniaus pedagoginis universitetas supaprastintų skelbiamų derybų būdu vykdė Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslų fakulteto mokomojo korpuso, esančio Studentų g. 39, Vilniuje, renovacijos (rekonstrukcijos) darbų viešąjį pirkimą (pirkimo Nr. 81586). Laimėtoju buvo paskelbtas AB „Panevėžio statybos trestas“, su kuriuo 2010 m. balandžio 27 d. buvo sudaryta renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartis Nr. 10/VP13-011. Atsižvelgdamas į šalių pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad senaties terminas šioje byloje skaičiuotinas nuo 2010 m. birželio 28 d., kai Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė pažeidimus (raštas Nr. 4S-2351), todėl tomis dienomis ieškovas ir sužinojo apie galimus teisės pažeidimus, praleido vieno mėnesio terminą (CK 1.125 str. 3 d.), dėl to esant atsakovo prašymui dėl ieškinio senaties termino taikymo, ieškinį atmetė šiuo pagrindu. Teismas taip pat pasisakė dėl ginčo objekto, nežiūrint, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą pareikšti ieškiniui. Nurodė, kad Pirkimo sąlygų 1 priede pasiūlymo pateikimo formoje buvo nustatyta, kad į bendrą pasiūlymo kainą turi būti įskaičiuojamas 7 proc. užsakovo rezervas (t. 1, b.l. 26). Nors užsakovo rezervo panaudojimo tvarka tiesiogiai Pirkimo dokumentuose nebuvo įvardyta, tačiau teismo teigimu, jo apskaičiavimo tvarka yra numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2005 m. rugpjūčio 2 d. informaciniame pranešime „Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymą“ (Informaciniai pranešimai, 2005, Nr. 61). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad ieškovo teiginys dėl VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo pažeidimo laikytinas nepagrįstu. Teismas nenustatė, kad Pirkimo sąlygų 1 priede esančioje pasiūlymo pateikimo formoje nustatyta sąlyga dėl 7 proc. rezervo įskaičiavimo į bendrą pasiūlymo kainą būtų netiksli ar su dviprasmybėmis. Teismas nurodė, kad Pirkimo sąlygų 7.1 p. nustatyta, jog Vilniaus pedagoginis universitetas turi teisę savo iniciatyva arba atsakydamas į tiekėjų prašymą, paaiškinti (patikslinti) pirkimo sąlygas. Prašymai paaiškinti (patikslinti) sąlygas gali būti pateikiami perkančiajai organizacijai ne vėliau kaip likus 4 darbo dienoms iki pasiūlymų termino pateikimo pabaigos (t. 1, b. l. 24). Taisyklių 5.9 p. nustatė, kad jei objektyviai būtina, perkančioji organizacija privalo nukelti pasiūlymų pateikimo terminą vėlesniam terminui, per kurį tiekėjai, rengdami pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į paaiškinimus (patikslinimus, pakeitimus). Nustatyta, kad skelbimas apie pirkimą buvo išspausdintas 2009 m. lapkričio 27 d., o pasiūlymų pateikimo terminas nustatytas iki 2009-12-10 (Pirkimo sąlygų 5.10 p., t. 1, b.l. 23). Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad atsakovas Vilniaus pedagoginis universitetas paskutinius paaiškinimus į tiekėjų paklausimus pateikė 2009 m. gruodžio 7 d. ir 2009 m. gruodžio 8 d. Minėtais raštais atsakovas paaiškino ir patikslino atitinkamas Pirkimo sąlygas, susijusias su technine dalimi. Teismas pažymėjo, kad šiais paaiškinimais buvo tik patikslintos pirkimo sąlygos, ištaisius nežymias korektūros klaidas, šie netikslumai nebuvo iš esmės keičiantys Techninę užduotį. Pirkimo sąlygose nėra numatyta jokių konkrečių kriterijų ar reikalavimų, kurias turi būti vadovaujamasi perkančiai organizacijai priimant sprendimą dėl pasiūlymų pateikimo termino pratęsimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog šiuo atveju buvo nustatytas pakankamas, nepažeidžiantis VPĮ nuostatų bei jame įtvirtintų principų pasiūlymų pateikimo terminas, todėl ieškovo Viešųjų pirkimų tarnybos argumentą dėl Taisyklių 5.9 p. pažeidimo atmetė. Ieškovo paaiškinimais teismas nustatė, kad ventiliacijos renovavimui įrengiant rekuperacinę sistemą UAB „Altitudė“ buvo pasitelkusi subrangovą UAB „Alvora“. Iš byloje esančio Vilniaus pedagoginio universiteto Viešųjų pirkimų komisijos 2009-12-17 protokolo (t. 1, b.l. 48) matyti, kad šio tiekėjo pasiūlymas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad neatitiko Pirkimo sąlygų 3.1 p. 2 lentelės 4 p., 4.3 p. ir 9.5.1 p. nuostatų. Kaip matyti iš atsakovo Vilniaus pedagoginio universiteto paaiškinimų, UAB „Altitudė“ kartu su pasiūlymu išvis nepateikė jokių įrodymų, kad galės remtis UAB „Alvora“ pajėgumais, t.y., kad tarp šių ūkio subjektų aplamai egzistavo kokie nors teisinio pobūdžio ryšiai. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad atsakovas pagrįstai atmetė šio tiekėjo pasiūlymą ir VPĮ 32 straipsnio 3 dalies nuostatos šiuo atveju pažeistos nebuvo. Teismas nustatė, kad Viešųjų pirkimų komisijos 2009-12-17 protokole pažymėta, kad UAB „Statva“ ir UAB „Vėtrūna“ atitiko pirkimo sąlygose nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus, tačiau šių tiekėjų pasiūlymai buvo atmesti dėl to, kad juose nurodytas pasiūlymo galiojimo terminas bei banko pasiūlymo galiojimo užtikrinimo raštas neatitiko nustatyto pirkimo sąlygose, t.y. 5.13 punkto, kuris nustatė, kad pasiūlymas turi galioti 90 darbo dienų nuo vokų su pasiūlymais atplėšimo dienos (t. 1, b.l. 23). Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus vykdo pagal pasitvirtintas supaprastintų pirkimų taisykles, tačiau kiekvieno konkretaus viešojo pirkimo atveju yra nustatomos to pirkimo sąlygos, pagal kurias ir vykdomos pirkimo procedūros bei priimami atitinkami sprendimai, nes nei Viešųjų pirkimų įstatymas, nei Pirkimo konkurso sąlygos nenumato galimybės perkančiai organizacijai priimti sprendimus vadovaujantis kitokiais, nei konkurso sąlygose nustatytais kriterijais ar reikalavimais, todėl šiuo atveju atsakovas, atmesdamas tiekėjų UAB „Statva“ ir UAB „Vėtrūna“ pasiūlymus, nesuteikiant jiems galimybės ištaisyti šio trūkumo, nepažeidė VPĮ 85 straipsnio 2 dalies nuostatų, kadangi privalėjo pirkimus vykdyti pagal Pirkimo konkurso sąlygose numatytus reikalavimus. Teismas atmetė ir ieškovo argumentus, kad laimėtoju pripažinto AB „Panevėžio statybos trestas“ darbų kiekių žiniaraštyje yra neatitikimų, nurodyti darbai, medžiagos ir jų kiekiai neatitinka nustatytų Žiniaraštyje, motyvuodamas tuo, kad kaip matyti iš atsakovo paaiškinimų, kai kurie tiekėjai, tarp jų ir AB „Panevėžio statybos trestas“, prieš konkursą buvo apsilankę objekte ir kiekius apsimatavo vietoje, dėl ko siūlomi dydžiai skyrėsi, pvz., langų, vamzdžių. Teismo nuomone, nurodyti techniniai neatitikimai nėra esminiai ir šiuo atveju grubių viešųjų pirkimų principų pažeidimų nebuvo padaryta. Teismas atmetė, kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad atsakovų Vilniaus pedagoginio universiteto ir AB „Panevėžio statybos trestas“ 2010 m. balandžio 27 d. pirkimo sutartyje nėra nurodyta, jog pasikeitus mokesčiams sutarties kaina bus perskaičiuojama, taip pat nenurodyta, kad sutarties kaina, įkainiai bus perskaičiuojami pagal bendro kainų lygio kitimą. Tačiau, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad sutarties kainos (įkainių) perskaičiavimo atsakovas netaikė, nes tokia kainodaros taisyklė buvo nustatyta 2010 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, LVPA ir Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslų fakulteto mokomojo korpuso pasirašytoje renovacijos (rekonstrukcijos) finansavimo ir administravimo sutarties Nr. S-VP3-3.4-ŪM-03-V-02-035 Specialiųjų sąlygų 2.7 p., kuriame buvo numatyta, kad projekto finansavimo lėšos nebus perskaičiuojamos dėl infliacijos, valiutų kurso ir kitų rizikų, nes rangos darbai finansuojami iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų, sprendė, jog perkančioji organizacija nepažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo. Teismas nustatė, kad vykdant tarp atsakovų pasirašytą sutartį, buvo atlikta daugiau nei trečdalis rekonstravimo darbų už 1 674 104,38 Lt sumą, todėl sprendė, kad net galimos restitucijos taikymo atveju iš AB „Panevėžio statybos trestas“ priteisiant gautą apmokėjimą už suteiktas paslaugas Vilniaus pedagoginiam universitetui, nepagrįstai pagerėtų atsakovo VPU padėtis, o AB „Panevėžio statybos trestas“ – atitinkamai pablogėtų, juo labiau, kad darbai už minėtą sumą yra atlikti. Be to, nutraukus sutartį, atsakovas praras atitinkamą dalį į projektą investuotų lėšų bei turės skelbti naują viešojo pirkimo konkursą likusiems renovacijos (rekonstrukcijos) darbams atlikti. Taip pat bus pažeistas viešasis interesas, kadangi studentai praras teisę į normalų ir nepertraukiamą studijų procesą tinkamoje ir saugioje studijuoti aplinkoje, taip pat bus pažeista universiteto darbuotojų teisė į tinkamas ir saugias darbo sąlygas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei vadovaudamasis CK 6.145 straipsnio 2 dalimi teismas konstatavo, jog šiuo atveju restitucijos taikymas būtų neteisingas ir netikslingas ir atsakovui Vilniaus pedagoginiam universitetui būtų taikyta pernelyg neadekvati ir neproporcinga sankcija.
III. Apeliacinio skundo argumentai ir atsiliepimų į jį argumentai
Ieškovas Viešųjų pirkimų tarnyba apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai ieškinį atmetė taikydamas sutrumpintą ieškinio senaties terminą. Viešųjų pirkimų įstatymas yra lex specialis, todėl kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai specialiųjų viešųjų pirkimų teisės normų atžvilgiu. Nagrinėjant ginčus dėl viešųjų pirkimų, netaikytina CK 1.125 str. 3 dalis, kurioje nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Teismo taikytas CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatytas sutrumpintas vieno mėnesio senaties terminas, turi būti taikomas, pvz., tais atvejais, kai konkurso rezultatus ginčija jį pralaimėję asmenys. Tuo tarpu šiuo atveju ieškovas yra valstybės institucija, kuriai įstatymai suteikia teisę ginti viešąjį interesą, pagal CPK 41 straipsnio 2 dalį yra šalis tik procesine prasme. Nei Viešųjų pirkimų įstatyme, Civiliniame kodekse nėra nustatyto atskiro sutrumpinto ieškinio senaties termino ginant viešąjį interesą, todėl turi būti taikomas bendrasis CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas.
2. Atsakovas Vilniaus pedagoginis universitetas rengdamas pirkimo dokumentus, pažeidė VPĮ imperatyvias nuostatas – neužtikrino skaidrumo principo laikymosi. Atsakovas siekdamas užtikrinti viešųjų pirkimų skaidrumą, galėjo tiek perkelti konkrečias rezervo apskaičiavimo, panaudojimo tvarkos normas, numatytas Lietuvos Respublikos ministerijos 2005-08-02 informaciniame pranešime ,,Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymą“, tiek suformuluoti ir pirkimo sąlygose nustatytas kitas, neprieštaraujančias teisės aktams, rezervo panaudojimo tvarkos sąlygas. Pirkimo sąlygos negalėjo būti rengiamos taip, kad tiekėjai, dalyvaujantys pirkime, turėtų patys pasidaryti išvadą apie netiesiogines nuorodas į kitus teisės aktus, reguliuojančius tam tikras tvarkas, ginčo atveju – rezervo panaudojimo tvarką.
3. Atsakovas Vilniaus pedagoginis universitetas, nustatydamas pasiūlymų pateikimo terminą, pažeidė Vilniaus pedagoginio universiteto rektoriaus 2008-09-30 įsakymu Nr. 1-46 patvirtinto ,,Vilniaus pedagoginio universiteto viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo“ 5.9 punkto nuostatas bei VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą. Pirkimo sąlygų 7.6 punkte nustatyta, kad atsakovas turėtų pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą protingumo kriterijų atitrinkančiam terminui, per kurį tiekėjai, rengdami pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į patikslinimus, t. y. turi būti nustatytas protingas terminas pasiūlymams pateikti. Atsižvelgiant į tai, kad skelbimas apie pirkimą buvo išspausdintas 2009-11-27, pasiūlymų pateikimo terminas – 2009-12-10, o paskutiniai paaiškinimai tiekėjams pateikti 2009-12-07 ir 2009-12-08, protingas pasiūlymų pateikimo terminas nebuvo užtikrintas. Atsakovo atsakymai į tiekėjų 2009-12-07 ir 2009-12-08 paklausimus nėra ir negali būti laikomi tik nežymių korektūros klaidų ištaisymu.
4. Teismas neįvertino visų nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų. Atsakovo Vilniaus pedagoginio universiteto sprendimas atmesti vieno iš tiekėjų – UAB ,,Altitudė“ pasiūlymą yra nepagrįstas ir neteisėtas, pažeidžia Taisyklių 5.12.2 punkto nuostatas, kad tikrinant tiekėjų kvalifikaciją vadovaujamasi VPĮ 32-38 straipsnių nuostatomis. Tiekėjas UAB ,,Altitudė“, teikdamas pasiūlymą, nurodė, kad ketina dalį pirkimo objekto darbų vykdyti subrangos pagrindu, pasitekdamas subrangovą UAB ,,Alvora“. Tai įrodo prie pasiūlymo pridėta subtiekėjo UAB ,,Alvora“ tiekėjo deklaracija, taip pat pridėtas pirkimo sąlygų 3.1 punkto 2 lentelės 4 punkte reikalaujamas UAB ,,Alvora“ atestatas. VPĮ 32 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata yra suteikta galimybė tiekėjams, pateikiantiems pasiūlymą, remtis trečiųjų asmenų pajėgomis. Šis reguliavimas nesuteikia perkančiajai organizacijai diskrecijos teisės nustatyti konkurenciją ribojantį reikalavimą, kad bus sumuojami tik jungtinės veiklos sutartį sudariusių tiekėjų pajėgumai.
5. Teismas sprendime nurodė, kad perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus vykdo pagal pasitvirtintas supaprastintų pirkimų taisykles, tačiau kiekvieno konkretaus viešojo pirkimo atveju yra nustatomos to pirkimo sąlygos, pagal kurias ir vykdomos pirkimo procedūros bei priimamai sprendimai. Toks teismo argumentas yra prieštaraujantis norminiams teisės aktams, teismų praktikai. Atsakovas nepagrįstai atmetė UAB ,,Statva“ ir UAB ,,Vėtrūna“ pasiūlymus dėl to, kad juose nurodytas pasiūlymo galiojimo terminas neatitinka bei pateiktas banko pasiūlymo galiojimo raštas neatitinka nustatyto pirkimo sąlygose, tuo buvo pažeistos taisyklių 7.3.4 p. ir VPĮ 85 straipsnio 2 dalies nuostatos.
6. Teismas sprendimu sutiko su apelianto argumentu, kad pirkimo dokumentuose buvo techninių neatitikimų, tačiau nepagrįstai nurodė, kad techniniai neatitikimai nėra esminiai ir šiuo atveju grubių viešųjų pirkimų principų pažeidimų nebuvo padaryta. Perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad atliekant viešojo pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją bus laikomasi lygiateisiškumo, skaidrumo principų. Pirkimo dokumentai turi būti parengti taip, kad nekiltų dviprasmybių, neaiškumų. Apsilankyti objekte ir pasimatuoti kiekius buvo tiekėjų teisė, bet ne pareiga. Šia teise pasinaudojo AB ,,Panevėžio statybos trestas“, tačiau tai nesuteikia atsakovui Vilniaus pedagoginiam universitetui teisės vertinti skirtingus, todėl tarpusavyje nepalyginamus tiekėjų, tų, kurie apsilankė pirkimo objekte, ir tų, kurie nepasilankė, pasiūlymus. Akivaizdu, kad atsakovo AB ,,Panevėžio statybos trestas“ pasiūlyme nurodyti darbų kiekiai ir jų kainos skyrėsi, atsakovas Vilniaus pedagoginis universitetas jų neprašė paaiškinti, taigi neužtikrino lygiateisiškumo ir skaidrumo principų laikymosi.
7. Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimo išvadoje buvo nustatyta, kad pirkimo sutartyje nėra nurodyta, jog pasikeitus mokesčiams, pirkimo sutarties kaina bus perskaičiuojama, nėra nurodyta, kad pirkimo sutarties kaina, įkainiai bus perskaičiuojami pagal bendro kainų lygio kitimą, tai pažeidžia Taisyklių 7.11 p. nuostatą, kad pirkimo sutartis sudaroma vadovaujantis VPĮ 18 straipsnio nustatyta tvarka, taip pat pirkimo sutartyje nėra nustatyta rezervo panaudojimo tvarka ir įkainiai, o tai neužtikrina VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo laikymosi 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto viešųjų pirkimų tikslo – racionalaus lėšų panaudojimo. Teismas pripažinęs faktinį pirkimo dokumentų trūkumą, prieštaravimą imperatyvioms teisės normos, bet nekonstatavęs VPĮ pažeidimo, kuris yra akivaizdus ir patvirtintas, priėmė nepagrįstą sprendimą.
8. Teismo sprendimo dalis dėl restitucijos netaikymo yra dviprasmiška ir nenuosekli. Įvertinus tai, kad teismas nenustatė jokių pirkimo procedūrų ir pirkimo dokumentų pažeidimų, klausimas dėl restitucijos taikymo teismo iš viso neturėjo būti nagrinėjamas.
9. Atsakovo Vilniaus pedagoginio universiteto padaryti pažeidimai vykdant pirkimą, buvo konstatuoti įsiteisėjusiuose administracinio teisės pažeidimo bylose (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-10-18 nutartis byloje Nr. II-1520-473/2010, 2010-12-13 nutartis byloje Nr. II-1636-562/2010, 2011-06-13 nutartys byloje Nr. II-392-171/2011), todėl siekiant formuoti vieningą teismų praktiką, užtikrinti teisėtų lūkesčių principą, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo vadovautis nustatytais faktais.
Atsakovas Vilniaus pedagoginis universitetas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
1. Teismas pagrįstai pritaikė CK 1.125 straipsnio 3 dalies nustatytą sutrumpintą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą ir šiuo pagrindu atmetė ieškinį.
2. Neteisingas apelianto argumentas, kad pirkimo sąlygose nebuvo detalizuota rezervo panaudojimo tvarka. Užsakovo rezervo apskaičiavimo tvarka numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos informaciniame pranešime ,,Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymą“, taip pat kituose statybos norminiuose aktuose, todėl darytina išvada, kad netiesiogiai užsakovo rezervo panaudojimo tvarka pirkimo dokumentuose buvo numatyta.
3. Neteisingas apelianto argumentas, kad atsakovas Vilniaus pedagoginis universitetas nenukeldamas pasiūlymų pateikimo termino pažeidė VPĮ nuostatas bei principus. Tiekėjams kilus klausimams dėl informacijos pateiktos pirkimo sąlygų 3 priede ,,Techninė užduotis“ visiems tiekėjams buvo pateikti papildomi paaiškinimai. Netikslumai nebuvo iš esmės keičiantys Techninę užduotį ir reikalaujantys itin didelių laiko sąnaudų tiekėjams reaguojant į pateiktus paaiškinimus. Taip pat tiekėjai turėjo galimybę patys apsilankyti objekte ir objektyviau įvertinti darbų apimtis.
4. Neteisingas apelianto argumentas, kad nepagrįstai buvo atmestas tiekėjo UAB ,,Altitudė“ pasiūlymas. Tiekėjas negali būti pašalintas iš pirkimo procedūros, remiantis tik tuo argumentu, jog jis ketina vykdydamas savo įsipareigojimus remtis kitų ūkio subjektų finansiniais, materialiniais ir kitais resursais. Tačiau tiekėjui, teikiančiam pasiūlymą remiantis kitų ūkio subjektų pajėgumais yra keliami tam tikri reikalavimai, t. y. tiekėjas turi patvirtinti, kad laimėjęs viešąjį pirkimą, jis tikrai turės galimybę per visą įsipareigojimų vykdymo terminą naudotis tų subjektų ištekliais, kurių jis pats neturi ir kurie reikalingi įsipareigojimams pagal viešojo pirkimo sutartį vykdyti. UAB ,,Altitudė“ buvo pateikusi tik UAB ,,Alvora“ atestatą ir tiekėjo deklaraciją, kurie nebuvo pakankami įrodymai, kurie galėtų patvirtinti, kad tiekėjas realiai sutarties vykdymo laikotarpiu galės remtis subtiekėjo ištekliais ir pajėgumais, jie bus jam prieinami.
5. Vilniaus pedagoginio universiteto viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašė buvo numatyti atvejai, kada perkančioji organizacija turi besąlygiškai atmesti pasiūlymus, taip pat kada perkančiosios organizacijos komisija suteikia galimybę tiekėjams pašalinti atitinkamus trūkumus. Pirkimo sąlygose minėta galimybė nebuvo numatyta, o pasiūlymai buvo vertinami pagal pirkimo sąlygose numatytas nuostatas. Todėl perkančiosios organizacijos komisija nusprendė UAB ,,Statva“ ir UAB ,,Vėtrūna“ pasiūlymus atmesti iš karto ir nesuteikė galimybės pratęsti banko pasiūlymo garantinio rašto galiojimo.
6. Neteisingas apelianto argumentas, kad perkančioji organizacija vertino skirtingus, todėl tarpusavyje nepalyginamus tiekėjų, tų, kurie apsilankė, ir tų, kurie neapsilankė, pasiūlymus. Tiekėjų pateiktus darbų kiekių žiniaraščius bei sąmatinius skaičiavimus perkančiosios organizacijos komisija detaliai išnagrinėjo ir tai, kad pateiktų darbų pozicijos skyrėsi, sunkumų vertinimui nesudarė. Iš esmės mažareikšmiai techniniai neatitikimai tarp techninės specifikacijos ir sąnaudų (darbų) kiekių žiniaraščių, neturėjo įtakos pirkimo konkurso laimėtojo nustatymui.
7. Atsakovų sudarytoje renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartyje nebuvo numatytas sutarties kainos (įkainių) paskaičiavimas. Tačiau tokia kainodaros taisyklė buvo nustatyta, atsižvelgiant į Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslų fakulteto mokomojo korpuso renovacijos (rekonstrukcijos), projekto finansavimo ir administravimo sutarties (2010 m. birželio 8 d.), specialiųjų sąlygų 2.7 punktą, kuris numatė kad projekto finansavimo lėšos nebus perskaičiuojamos dėl infliacijos, valiutų kurso ir kitų rizikų. Todėl VPĮ nuostatos nebuvo pažeistos.
8. Atmestinas apelianto argumentas, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas yra išnagrinėjęs tris administracinio teisės pažeidimo bylas pagal pareiškėjų – atsakovo viešojo pirkimo komisijos narių, vykdžiusių minėtą pirkimą procedūras skundus dėl ieškovo nutarimų panaikinimo, kuriose buvo konstatuota, kad atsakovo viešojo pirkimo komisijos nariai, vykdydami pirkimą ir balsuodami už neteisėtų sprendimų priėmimą, pažeidė įstatymo ir taisyklių nuostatas, todėl teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo vadovautis nustatytais faktais, turinčiais prejudicinę galią. Šiuo atveju nei atsakovas Vilniaus pedagoginis universitetas, nei AB ,,Panevėžio statybos trestas“ nedalyvavo nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas, dėl ko nėra vienos iš sąlygų administracinio teisės pažeidimo bylose nustatytus faktus laikyti turinčiais prejudicinę galią šioje civilinėje byloje (CPK 182 str. 2 d.).
Atsakovas AB ,,Panevėžio statybos trestas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
1. VPĮ 94 straipsnio 2 dalis numato, kad ieškinys, dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia turi būti pareikštas per 6 mėnesius nuo pirkimo sutarties sudarymo dienos. Ieškovas praleido šį terminą, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškinį tuo pagrindu, kad buvo praleistas ieškinio senaties terminas.
2. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad tam tikrų įstatymo ar teisės aktų neperkėlimas į konkurso sąlygas yra imperatyvių įstatymo normų pažeidimas. Įstatymai taikomi tiesiogiai ir visi subjektai juos privalo žinoti, tuo labiau, kai yra juridiniai asmenys, kuriems keliami didesni reikalavimai.
3. Atsakovas AB ,,Panevėžio statybos trestas“ pasinaudojo suteikta teise ir apžiūrėjo objektą bei įvertino ir paskaičiavo darbų kiekius bei kitus duomenis ir atsakovo pasiūlymas pilnai atitiko konkurso sąlygas bei teisės aktų reikalavimus. Skirtumai buvo nežymūs. Atsakovas pateikė tikslią kainą pagal tiksliai paskaičiuotus ir reikalingus atlikti darbų kiekius, todėl jokie VPĮ įtvirtinti principai nebuvo pažeisti, juo labiau, kad ir kitiems tiekėjams nebuvo užkirstas kelias nuvykti į objektą ir apžiūrėti bei paskaičiuoti tikslius darbų kiekius.
4. Apelianto argumentai, kad būtina pripažinti atsakovų sudarytą renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartį negaliojančia prieštarauja viešajam interesui bei sąžiningumo, protingumo, teisingumo principams, nes pripažinus sutartį negaliojančia būtų prarastas finansavimas, dėl ko nukentėtų universiteto darbuotojų, studentų bei lankytojų interesai, o taip pat valstybės interesai.
IV. Apeliacinio teismo argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Ginčas kildinamas iš viešųjų pirkimų.
Dėl ieškinio senaties
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas) per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties socialinė paskirtis – garantuoti turtinių santykių stabilumą, aiškumą, teisėtų interesų apsaugą ir gynimą nuo kitų asmenų nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų, skatinti operatyviau ginti teises bei kontroliuoti įsipareigojimų vykdymą. Ieškinio senaties terminas susijęs su asmens galimybių apginti savo pažeistas teises ribojimu, todėl, siekiant užtikrinti visokeriopą ir efektyvią pažeistų subjektinių teisių teisminę gynybą, itin svarbu ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas taikyti tinkamai ir tiksliai. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino taikymo, t. y. ar šis terminas praleistas, ar atsakovo reikalavimas taikyti ieškinio senatį – pagrįstas, privalo nustatyti ieškinio senaties pradžią ir pabaigą, išsiaiškinti ar nebuvo šį terminą sustabdančių ar nutraukiančių aplinkybių (CK 1.126, 1.127, 1.129, 1.130 str.). Nors ieškinio senaties termino pabaigos iki ieškinio pareiškimo konstatavimas – pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str.), tačiau CK 1.131 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą svarstyti ir dėl ieškinio senaties termino praleistų priežasčių, vertinti jų (priežasčių) svarbą, spręsti dėl galimybės atnaujinti šį terminą ir ginti pažeistą teisę.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar ieškovas Viešųjų pirkimų tarnyba nepraleido ieškinio senaties termino kreiptis į teismą, taikė CK 1.125 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatytas sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas, taikomas iš konkurso rezultatų atsiradusiems reikalavimams. Teismas konstatavo, kad senaties terminas šioje byloje skaičiuotinas nuo 2010 m. birželio 28 d., kai Viešųjų pirkimų tarnyba nustatė pažeidimus (raštas Nr. 4S-2351), todėl tomis dienomis ieškovas ir sužinojo apie galimus teisės pažeidimus, praleido vieno mėnesio terminą (CK 1.125 str. 3 d.). Teisėjų kolegija nesutinka su tokia teismo išvada.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.125 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatytas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas, nagrinėjant ginčus dėl viešųjų pirkimų, netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-339/2010). Civilinio kodekso 6.382 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad viešojo pirkimo–pardavimo sutartims Civilinio kodekso normos taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita. Atsižvelgiant į tai, kad viešųjų pirkimų teisiniai santykiai reguliuojami specialiojo įstatymo – Viešųjų pirkimų įstatymo, Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nuostatos turi būti taikomos subsidiariai specialiųjų viešųjų pirkimų teisės normų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje A. M., K. K. ir R. L. v. Turto valdymo departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bylos Nr. 3K-3-508/2009). CK, CPK ir kitų teisės aktų nuostatų subsidiarus taikymas reiškia, kad pirmiausia taikomos VPĮ nuostatos, o kitos teisės normos – tais atvejais, kai VPĮ nereguliuoja atitinkamo klausimo (pavyzdžiui, žalos atlyginimo mechanizmo) arba kai VPĮ normose įtvirtintos blanketinės nuostatos. Nuo 2010 m. kovo 2 d. įsigaliojusioje VPĮ redakcijoje yra numatyta, kad tiekėjas turi teisę pareikšti ieškinį dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia per 6 mėnesius nuo pirkimo sutarties sudarymo dienos (VPĮ 92 str. 2 d.). Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas, ginčydamas atsakovo Vilniaus pedagoginio universiteto vykdyto viešojo pirkimo procedūras bei 2010 m. balandžio 27 d. sudarytą renovacijos (rekonstrukcijos) darbų rangos sutartį, ieškinį teismui pateikė 2010 m. lapkričio 2 d. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas Viešųjų pirkimų tarnyba pagal ieškinio padavimo metu galiojusią Viešųjų pirkimo įstatymo redakciją praleido reikalavimui nustatyto ieškinio senaties terminą.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, kad ieškinys paduotas praleidus ieškinio senaties terminą ir atmetė ieškovo ieškinį šiuo pagrindu.
Dėl viešųjų pirkimų procedūrų
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad įvertinus pirkimo sąlygas nustatyta, jog pirkimo sąlygų 1 priede pasiūlymo pateikimo formoje nurodyta, kad į bendrą pasiūlymo kainą turi būti įskaičiuotas 7 proc. užsakovo rezervas, tačiau pirkimo sąlygose nėra aprašyta rezervo panaudojimo tvarka, o tai neužtikrina VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo laikymosi.
Iš bylos duomenų matyti, kad pirkimo sąlygų 4 priede yra nustatyta, jog visus statinio renovacijos darbus rangovas vykdo laikydamasis visų galiojančių statybos normatyvinių dokumentų, statybos techninių reglamentų, nustatančių statinio renovavimo, įrengimo, pripažinimo tinkamu naudoti taisykles, taip pat renovacijos techninių projektų, šios sutarties ir jos priedų reikalavimų. Kadangi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2005 m. rugpjūčio 2 d. informaciniame pranešime ,,Apie statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymą“ (Informaciniai pranešimai, 2005, Nr. 61) buvo numatyta užsakovo rezervo apskaičiavimo tvarka, perkančioji organizacija neprivalėjo šių nuostatų perkelti į pirkimo sąlygas. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo argumentą dėl VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo pažeidimo.
Ieškovas taip pat teigia, kad atsakovas Vilniaus pedagoginis universitetas, nustatydamas pasiūlymų pateikimo terminą, pažeidė Vilniaus pedagoginio universiteto rektoriaus 2008-09-30 įsakymu Nr. 1-46 patvirtinto ,,Vilniaus pedagoginio universiteto viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo“ 5.9 punkto nuostatas bei VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą.
Vienas iš skaidrumo principo turinio elementų yra perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų teisės normų bei savo paskelbto viešojo pirkimo dokumentų sąlygų laikymasis. Priešingi perkančiosios organizacijos veiksmai pažeidžia skaidrumo principą, nes perkančioji organizacija nesilaiko pareigos visų viešojo pirkimo procedūrų metu laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų sąlygų, nors tiekėjai turėjo teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo sąlygų nekeičiamumo. VPĮ 27 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, nesibaigus pirkimo pasiūlymų pateikimo terminui, perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus. Perkančiosios organizacijos paaiškinimai kvalifikuotini kaip sudėtinė pirkimo dokumentų dalis. Patikslinimais nelaikomi tokie perkančiosios organizacijos paaiškinimai, kuriais iš esmės keičiamas pirkimo sąlygų turinys, dėl ko keičiasi arba prieš paaiškinimą galėjo būti kitokia tiekėjų ir dalyvių padėtis ir galimybės konkuruoti viešojo pirkimo konkurse. Perkančioji organizacija privalo pirkimo dokumentuose nustatyti būdus, kuriais tiekėjai gali prašyti pirkimo dokumentų paaiškinimų, sužinoti, ar perkančioji organizacija ketina rengti dėl to susitikimą su tiekėjais, taip pat būdai, kuriais perkančioji organizacija savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) pirkimo dokumentus (VPĮ 24 str. 2 d. 15 p.). Iš byloje esančių atsakovo pirkimo dokumentų matyti, kad pirkimo sąlygų 7.1 punkte buvo numatyta, jog perkančioji organizacija turi teisę savo iniciatyva arba atsakydama į tiekėjo prašymą, paaiškinti (patikslinti) pirkimo sąlygas; prašymai paaiškinti pirkimo sąlygas gali būti pateikiami perkančiajai organizacijai raštu ne vėliau kaip likus 4 darbo dienoms iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos (t. 1, b. l. 24). Ši sąlyga tiekėjams buvo žinoma ir ji nebuvo nuginčyta. Minėtame pirkimo sąlygų punkte taip pat buvo pažymėta, kad tiekėjai turėtų būti aktyvūs ir pateikti klausimus ar paprašyti paaiškinti pirkimo sąlygas iš karto jas išanalizavę, atsižvelgdami į tai, kad pasibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, pasiūlymo turinio keisti nebus galima. Vilniaus pedagoginio universiteto rektoriaus 2008-09-30 įsakymu Nr. 1-46 patvirtinto ,,Vilniaus pedagoginio universiteto viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo“ 5.9 punkto nuostatos nustatė, kad jei objektyviai būtina, perkančioji organizacija privalo nukelti pasiūlymų pateikimo terminą vėlesniam terminui, per kurį tiekėjai, rengdami pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į paaiškinimus (patikslinimus, pakeitimus) (t. 1, b. l. 7). Apeliantas teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog skelbimas apie pirkimą buvo išspausdintas 2009-11-27, pasiūlymų pateikimo terminas – 2009-12-10, o paskutiniai paaiškinimai tiekėjams pateikti 2009-12-07 ir 2009-12-08, protingas pasiūlymų pateikimo terminas nebuvo užtikrintas. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pirkimo sąlygose nebuvo numatyta jokių konkrečių kriterijų ar reikalavimų, kuriomis turi būti vadovaujamasi perkančiai organizacijai priimant sprendimą dėl pasiūlymų pateikimo termino pratęsimo. Pirkimo sąlygų 7.6 punkte numatyta, kad perkančioji organizacija esant objektyviai būtinybei, pratęsia pasiūlymo pateikimo terminą protingumo kriterijų atitinkančiam terminui, per kurį tiekėjai, rengdami pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į patikslinimus. Taigi pirkimo dokumentuose tik nurodyta, jog pasiūlymų pateikimo terminas turi būti pratęsiamas esant objektyviai būtinybei, tačiau šio termino pratęsimo būtinumą nustato perkančioji organizacija. Atsižvelgiant į tai, kad perkančioji organizacija raštais į tiekėjų paklausimus tik paaiškino ir nežymiai patikslino pirkimo sąlygų 3 priede ,,Techninė užduotis“ nustatytas sąlygas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad perkančiosios organizacijos nustatytas pasiūlymų pateikimo terminas laikytinas pakankamu, nepažeidžiančiu VPĮ nuostatų.
Apeliantas skunde nurodo, kad atsakovo Vilniaus pedagoginio universiteto sprendimas atmesti vieno iš tiekėjų – UAB ,,Altitudė“ pasiūlymą yra nepagrįstas ir neteisėtas, pažeidžia Taisyklių 5.12.2 punkto nuostatas, kad tikrinant tiekėjų kvalifikaciją vadovaujamasi VPĮ 32-38 straipsnių nuostatomis, bei VPĮ 32 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Tiekėjai viešojo pirkimo sutartį gali vykdyti patys arba tam pasitelkti su juo susijusius subjektus arba trečiuosius asmenis. Ši teisė įtvirtinta tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. kovo 31 d. direktyvos 2004/18/EB „Dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo“ 47 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vertinant ekonominę ir finansinę padėtį, prireikus, konkrečios sutarties atveju ir kai tai yra tinkama, ūkio subjektas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, nepriklausomai nuo to, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su šiais subjektais. Šiuo atveju ūkio subjektas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai kad, vykdant sutartį, reikalingi ištekliai jam bus prieinami, pateikdamas, pavyzdžiui, tų ūkio subjektų įsipareigojimą jam suteikti būtinus išteklius. Minėtos Direktyvos nuostatos perkeltos ir į nacionalinę teisę. VPĮ 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais. Turėdamas galimybę remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ištekliai jam bus prieinami (VPĮ 32 str. 3 d.). Tokiu atveju tiekėjas, įrodinėdamas perkančiajai organizacijai kitų ūkio subjektų išteklių prieinamumą, turi pateikti, pavyzdžiui, tų ūkio subjektų įsipareigojimą jam suteikti būtinus išteklius. Šios tiekėjo pareigos įtvirtinimo tikslas – sudaryti sąlygas perkančiajai organizacijai įvykdyti vieną esminių VPĮ nustatytų priedermių, t. y. išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 32 str. 1 d.).
Byloje esančiame Vilniaus pedagoginio universiteto Viešųjų pirkimų komisijos 2009-12-17 protokole pažymėta (t. 1, b.l. 48), kad UAB ,,Altitudė“ pasiūlymas buvo atmestas tuo pagrindu, kad neatitiko pirkimo sąlygų 3.1 p. (reikalavimai tiekėjo kvalifikacijai) 2 lentelės 4 p., 4.3 p. ir 9.5.1 p. nuostatų. Apeliantas nurodė, kad tiekėjas UAB ,,Altitudė“, teikdamas pasiūlymą, nurodė, kad ketina dalį pirkimo objekto darbų vykdyti subrangos pagrindu, pasitekdamas subrangovą UAB ,,Alvora“, ir tai įrodo prie pasiūlymo pridėta subtiekėjo UAB ,,Alvora“ deklaracija, taip pat pridėtas pirkimo sąlygų 3.1 punkto 2 lentelės 4 punkte reikalaujamas UAB ,,Alvora“ atestatas.
Aiškinant įstatymo, numatančio galimybę tiekėjui remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, nuostatas, įtvirtintas VPĮ 32 straipsnio 3 dalyje, atkreiptinas dėmesys, kad būtent perkančiajai organizacijai suteikta diskrecijos teisė įsitikinti, jog tiekėjas galės remtis kito ūkio subjekto pajėgumais per visą sutarties vykdymo laikotarpį. Tai galėtų būti ketinimų protokolai, preliminarios sutartys ir pan., bet visais atvejais ne kas kitas, o tik perkančioji organizacija privalo įsitikinti, kad tokie pajėgumai tiekėjui bus prieinami. Šiuo atveju, kaip nurodė atsakovas Vilniaus pedagoginis universitetas atsiliepime į apeliacinį skundą, UAB „Altitudė“ pateiktas UAB ,,Alvora“ atestatas ir tiekėjo deklaracija, nebuvo pakankami įrodymai, kurie galėtų patvirtinti, kad tiekėjas realiai sutarties vykdymo laikotarpiu galės remtis subtiekėjo ištekliais ir pajėgumais, jie bus jam prieinami. Šį argumentą paneigiančių įrodymų apeliantas nepateikė.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad atsakovas Vilniaus pedagoginis universitetas atmesdamas tiekėjo UAB „Altitudė“ pasiūlymą VPĮ 32 straipsnio 3 dalies nuostatos nepažeidė.
Apeliantas teigia, kad atsakovas atmesdamas UAB ,,Statva“ ir UAB ,,Vėtrūna“ pasiūlymus pažeidė Taisyklių 7.3.4 p. ir VPĮ 85 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Byloje esančiame Vilniaus pedagoginio universiteto Viešųjų pirkimų komisijos 2009-12-17 protokole nurodyta, kad tiekėjų UAB „Statva“ ir UAB „Vėtrūna“ pasiūlymai buvo atmesti dėl to, kad juose nurodytas pasiūlymo galiojimo terminas bei banko pasiūlymo galiojimo užtikrinimo raštas neatitiko nustatyto pirkimo sąlygose 5.13 punkto, pagal kurį pasiūlymas turi galioti 90 darbo dienų nuo vokų su pasiūlymais atplėšimo dienos (t. 1, b.l. 23).
Įstatyme numatyta, kad perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles (VPĮ 85 str. 2 d.). Pagal Vilniaus pedagoginio universiteto rektoriaus 2008-09-30 įsakymu Nr. 1-46 patvirtinto ,,Vilniaus pedagoginio universiteto viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo“ 7.3.4 punkto nuostatas, perkančioji organizacija, nustačiusi, kad pirminio pasiūlymo galiojimo terminas yra trumpesnis, nei rekomenduojama pirkimo dokumentuose, prašo, kad dalyvis per protingą terminą, kurį kiekvienu konkrečiu atveju nustato Viešųjų pirkimų komisija, šiuos trūkumus pašalintų. Taigi minėtame Tvarkos punkte nėra imperatyviai nurodyta, kad perkančioji organizacija tokiu atveju tiekėjams būtų privalėjusi suteikti galimybę pašalinti pasiūlymų trūkumus. Pirkimo sąlygose tokia galimybė nebuvo numatyta.
Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas Vilniaus pedagoginio universiteto, atsižvelgdamas į tai, kad tiekėjų pasiūlymai neatitiko vadovaudamasis pirkimo sąlygų pirkimo sąlygose 5.13 punkto, pagrįstai atmetė tiekėjų UAB ,,Statva“ ir UAB ,,Vėtrūna“ nepažeisdamas VPĮ 85 straipsnio 2 dalies nuostatos.
Apeliantas nurodo, kad vertinimo išvadoje buvo nustatyta, jog palyginus tiekėjų pateiktus darbų kiekių žiniaraščius, atsakovo AB ,,Panevėžio statybos trestas“ pasiūlyme nurodyti kai kurie darbų kiekiai ir jų kainos skyrėsi nuo kitų tiekėjų, tačiau atsakovas Vilniaus pedagoginis universitetas vertindamas skirtingus pasiūlymus, neužtikrino lygiateisiškumo ir skaidrumo principų laikymosi.
Bylos duomenimis nustatyta, kad perkančioji organizacija aiškindama pirkimo sąlygas, rekomendavo tiekėjams, esant neaiškiai techniniame projekte nurodytai informacijai, nuvykti į objektą ir pasimatuoti kiekius. Šia teise, be kitų tiekėjų, pasinaudojęs atsakovas UAB ,,Panevėžio statybos trestas“ apžiūrėjo objektą, įvertino ir paskaičiavo darbų kiekius bei kitus duomenis, dėl ko jo pateikti siūlomi dydžiai skyrėsi. Tačiau kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas techniniai neatitikimai buvo nedideli ir jie nelaikyti esminiais. Nedideli techniniai neatitikimai tarp techninės specifikacijos ir sąnaudų (darbų) kiekių žiniaraščių, negalėjo turėti įtakos pirkimo konkurso laimėtojo nustatymui, Taip pat šių pirkimo dokumentų techninių netikslumų negalima daryti išvados, kad dėl to buvo padaryta grubių viešųjų pirkimų principų pažeidimų.
VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatyta, kad pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, turi būti nustatyta kaina arba kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. Apeliantas nurodo, kad atsakovų sudarytoje pirkimo sutartyje nėra nurodyta, jog pasikeitus mokesčiams, pirkimo sutarties kaina bus perskaičiuojama, nėra nurodyta, kad pirkimo sutarties kaina, įkainiai bus perskaičiuojami pagal bendro kainų lygio kitimą, dėl to buvo pažeistas VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas skaidrumo principas, VPĮ 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas viešųjų pirkimų tikslas dėl racionalaus lėšų panaudojimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad nors pirkimo sutartyje nebuvo numatytas sutarties kainos (įkainių) perskaičiavimas, tačiau tokia kainodaros taisyklė buvo nustatyta 2010 m. birželio 8 d. LR Ūkio ministerijos, Lietuvos verslo paramos agentūros ir Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslų fakulteto mokomojo korpuso pasirašytoje renovacijos (rekonstrukcijos) finansavimo ir administravimo sutarties Nr. S-VP3-3.4-ŪM-03-V-02-035 specialiųjų sąlygų 2.7 p., kuris numatė, kad projekto finansavimo lėšos nebus perskaičiuojamos dėl infliacijos, valiutų kurso ir kitų rizikų, ir kuris sąlygotas Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšų naudojimo norminių aktų reikalavimų. Dėl nurodytų aplinkybių atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl VPĮ normų pažeidimo.
Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad teismo sprendimo dalis dėl restitucijos netaikymo yra dviprasmiška ir nenuosekli. Pirmosios instancijos teismas sprendime tik pasisakė, kad šiuo atveju, jeigu reikėtų taikyti restituciją, tai jos taikymas būtų neteisingas ir netikslingas, sankcija būtų neadekvati ir neproporcinga atsakovui, tačiau tai nereiškia, kad teismas konstatavo, jog vykdant pirkimo procedūras buvo pažeistas viešasis interesas.
Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, turėjo vadovautis įsiteisėjusiuose administracinio teisės pažeidimo bylose (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010-10-18 nutartis byloje Nr. II-1520-473/2010, 2010-12-13 nutartis byloje Nr. II-1636-562/2010, 2011-06-13 nutartys byloje Nr. II-392-171/2011) nustatytais faktais. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Apelianto nurodytose Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėtose bylose nedalyvavo šioje byloje esantys atsakovais Vilniaus pedagoginis universitetas ir AB ,,Panevėžio statybos trestas“, todėl nėra pagrindo minėtose bylose nustatytus faktus laikyti turinčiais prejudicinę galią šioje civilinėje byloje.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Konstantinas Gurinas
Donatas Šernas