Administracinė byla Nr. I-542-484/2009
Procesinio sprendimo kategorija 12.2; 12.3.2
(S)

SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. vasario 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audriaus Bakavecko, Alvydo Barkausko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Renatai Paukštaitei, dalyvaujant atsakovės atstovei Agnei Norušienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Panevėžio apskrities viršininko administracijos skundą atsakovei Valstybės įmonei Registrų centras dėl sprendimo panaikinimo (tretysis suinteresuotas asmuo Valstybės įmonės Registrų centras Utenos filialas).
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėja Panevėžio apskrities viršininko administracija kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti valstybės įmonės Registrų centro 2008-10-15 sprendimą Nr. 395 (b. l . 2-3).
Pareiškėja skunde nurodė, kad Valstybės įmonė registrų centras 2008-10-15 sprendimu Nr. 395 atsisakė priimti Panevėžio apskrities viršininko administracijos skundą, nurodydama, kad skundas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytų reikalavimų, kadangi skunde nenurodytas tretysis suinteresuotas asmuo. Pareiškėja pažymėjo, kad skunde ir prie jo pridėtuose dokumentuose buvo nurodyti J. B. vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta. Pareiškėjos teigimu, centrinis registratorius nenustatė termino skundo trūkumams pašalinti, o vilkino skundo nagrinėjimą, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.
Atsakovė valstybės įmonė Registrų centras su pareiškėjos skundu nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad ginčijamu sprendimu atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kaip neatitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytų reikalavimų. Iš Panevėžio apskrities viršininko administracijos centriniam registratoriui pateikto skundo turinio ir reikalavimo, teritorinio registratoriaus sprendimo turinio, buvo aišku, kad skundo dalykas yra susijęs su kito asmens (J. B.) nuosavybės teisėmis į nekilnojamuosius daiktus. Pareiškėja prašė išregistruoti kito asmens vardu įregistruotas nuosavybės teises, tačiau jo neįtraukė trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad centriniam registratoriui paduoto skundo dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo turinys ir forma turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytus reikalavimus. Jei skundo turinys ir forma neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytų reikalavimų, pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnio 3 dalį centrinis registratorius atsisako priimti skundą. Ši nuostata yra imperatyvi, užtikrinanti proceso, kuris dažnai yra tarpinis, greitumą ir jo nevilkinimą nagrinėjant skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, ir šiai institucijai (jos kolegialiam organui-centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai) nesuteikia teisės taikyti skundo trūkumų šalinimo instituto. Be to, Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatos, nustatančios skundo turinio ir formos reikalavimus, įtvirtina asmens pareigą laikytis nustatytų reikalavimų ir pateikti juos atitinkantį skundą. Todėl mano, kad pareiškėjos argumentas, susijęs jos teisės apribojimu pasinaudoti skundo trūkumų šalinimo institutu, yra nepagrįstas (b. l. 51-52).
Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė skundą atmesti remdamasi atsiliepime nurodytais motyvais.
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialas 2008-07-10 nekilnojamojo turto registre įregistravo J. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į du nekilnojamojo turto objektus: 91,41 kv.m. sandėlį (unikalus numeris-(duomenys neskelbtini), pažymėtą plane Nr. 2J1ž) ir 17,21 kv.m. sandėlį (unikalus numeris-(duomenys neskelbtini), pažymėtą plane Nr. 1J1ž), esančius (duomenys neskelbtini) kaime, Anykščių rajono savivaldybėje.
Valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialas 2008-09-11 sprendimu Nr. (5.10/2090/02)S-667 ,,Dėl nuosavybės teisės išregistravimo“ atsisakė patenkinti Panevėžio apskrities viršininko administracijos prašymą išregistruoti J. B. nuosavybės teises į sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei sandėlį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) kaime, Anykščių rajone (b. l. 62-63).
Valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialo 2008-09-11 sprendimą Nr. (5.10/2090/02)S-667 Panevėžio apskrities viršininko administracija apskundė valstybės įmonei Registrų centras (b. l. 56-57). Atsakovė, išnagrinėjusi pateiktus dokumentus, 2008-10-15 sprendimu Nr. 395 atsisakė priimti Panevėžio apskrities viršininko administracijos skundą dėl valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialo sprendimo panaikinimo, kaip neatitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytų skundui keliamų reikalavimų, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnio 3 dalies pagrindu (b. l. 54-55).
Ginčas byloje yra kilęs dėl atsakovės 2008-10-15 sprendimo Nr. 359, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymo, Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Administracinių bylų teisenos įstatymo normos.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje išvardinta kokios daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą registruojamos minėtame registre. Minėto įstatymo 12 straipsnis nustato, kad nekilnojamojo turto registre taip pat registruojami su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susiję juridiniai faktai, tame tarpe įsiteisėję teismo sprendimai ir teismo nutartys, turintys įtakos registruojamo nekilnojamojo daikto teisiniam statusui (12 straipsnio 7 punktas). Šio įstatymo 16 straipsnis apibrėžia Nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų išregistravimą. Minėto straipsnio 4 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotų daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą ir juridinių faktų išregistravimo tvarką nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai. Prašymų įregistruoti, pakeisti, išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, tų teisių suvaržymus, juridinius faktus padavimas reglamentuotas Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau-Nuostatai)11 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises į jį teritoriniam registratoriui paduoda daiktą įgijęs asmuo.
Nuostatų 19 straipsnyje nustatyta, kad prašymai išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, tų teisių suvaržymus, juridinius faktus registruojami ta pačia tvarka kaip ir prašymai įregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus bei juridinius faktus.
Pagal Nekilnojamo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalį prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali paduoti jį įgijęs asmuo arba jo atstovas, turintis įstatymų nustatyta tvarka išduotą įgaliojimą.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 1 dalis numato skundo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, kurie, turi atitikti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo apibrėžtus reikalavimus. Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad skunde turi būti nurodyti tretieji suinteresuoti asmenys (jų vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (jeigu žinomas), gyvenamoji vieta (buveinė). Trečiaisiais suinteresuotais asmenimis pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį laikomi asmenys, kurių teisėms ir pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Atsižvelgiant į šią nuostatą, darytina išvada, kad jei yra pagrindo manyti, kad ginčo išsprendimas gali turėti įtakos atitinkamam asmeniui - sukelti jam teisines pasekmes, įtakoti jo teisių apimtį, toks asmuo laikytinas suinteresuotu asmeniu (turinčiu teisinį suinteresuotumą ginčo baigtimi), todėl turi būti nurodytas teikiamame skunde.
Iš bylos medžiagos matyti, kad sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei sandėlis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) kaime, Anykščių rajono savivaldybėje, nuosavybės teise registruoti J. B. vardu (b. l. 62-63, 66-67). Pareiškėjos reikalavimas išregistruoti J. B. nuosavybės teises į nurodytus statinius, neabejotinai yra susijęs su J. B. teisėmis ir interesais. Todėl, toks ginčo išsprendimas turėtų įtakos J. B. teisėms ir pareigoms. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 straipsnio 2 dalimi, J. B. privalo būti trečiuoju suinteresuotu asmeniu šio ginčo nagrinėjimo procese.
Kaip matyti iš Panevėžio apskrities viršininko administracijos skundo, adresuoto centriniam registratoriui, J. B. trečiuoju suinteresuotu asmeniu pareiškėja nenurodė (b. l. 56-57).
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnio 3 dalis numato, kad centrinis registratorius atsisako priimti skundą jei skundo turinys ir forma neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytų reikalavimų.Ši nuostata yra imperatyvi ir nustato tvirtą ir nekintamą pareigą laikytis nustatytos sąlygos, kurios šalys savo valia pakeisti negali. Atsakovei (jos kolegialiam organui - centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai) nesuteikta teisė taikyti skundo trūkumų šalinimo instituto.
Pareiškėjos skundo argumentas, kad atsakovei buvo žinomi trečiojo suinteresuoto asmens duomenys, yra nepagrįstas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktą skunde turi būti nurodytas ne tik trečiojo asmens vardas, pavardė, bet ir asmens kodas, gyvenamoji vieta. Duomenų, kad statinių, į kuriuos registruotos J. B. nuosavybės teisės, buvimo vieta yra ir J. B. gyvenamoji vieta, byloje nėra. Be to, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios centriniam registratoriui paduotų skundų nagrinėjimo tvarką, nenumato teisės ir pareigos pačiam centriniam registratoriui įtraukti į skundo nagrinėjimo procedūrą suinteresuotą asmenį.
Ginčo teisiniai santykiai ir procesiniai veiksmai, padavus skundą Centriniam registratoriui, yra reglamentuoti specialiaisiais įstatymais, todėl Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas priimtas dėl neįtrauktų į ginčo nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, būtų pagrindas jį panaikinti pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą, kaip priimtą pažeidus pagrindines procedūras.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad valstybės įmonė Registrų centras tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, todėl jos priimtas 2008-10-15 sprendimas Nr. 395 yra teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti pareiškėjos skundo , jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d ė:
Panevėžio apskrities viršininko administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Alvydas Barkauskas
Ina Kirkutienė