Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-13-523/2016;
proceso Nr. 4-19-3-00571-2016-9;
procesinio dokumento kategorija 2.4.12.
(S)
JURBARKO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. lapkričio 10 d.
Jurbarkas
Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėjas Arūnas Bacevičius,
sekretoriaujant Irenai Kostkuvienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. Č.,
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovėms Vidai Gagienei ir Laurai Mackelytei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimo Nr. AM-KAUN-67197353-16, priimto administracinio teisės pažeidimo byloje pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 87 straipsnio 1 dalį, 3 dalį.
Teismas
n u s t a t ė:
2016 m. liepos 16 d. A. Č. atžvilgiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis specialistas M. D. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 118181 dėl to, kad A. Č. 2016 m. liepos 16 d., 21 val. 30 min., Jurbarko rajone, Nemuno upėje ties Seredžiumi žvejojo mėgėjų žūklės įrankiu arčiau kaip 100 metrų nuo Dubysos upės žiočių Nemuno upės dešiniajame krante. Žuvies nepagavo. Tuo pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 10.1. punktą, 11.19 punktą. Be to, pareikalavus valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnams, nepateikė galiojančio dokumento, kuris patvirtintų nemokamą žvejybos teisę, arba žvejo mėgėjo bilieto. Tuo pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 17.1. punktą (administracinio teisės pažeidimo byla, b. l. 2-4).
2016 m. liepos 26 d. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimu Nr. AM-KAUN-67197353-16 A. Č. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 87 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą paskirta 15,00 EUR bauda, už pažeidimą, numatytą ATPK 87 straipsnio 3 dalyje, paskirta 115,00 EUR bauda su daiktų konfiskavimu (meškerės su rite 2 vienetų). Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu galutinė nuobauda paskirta 115,00 EUR bauda su daiktų konfiskavimu (meškerės su rite 2 vienetų) (administracinio teisės pažeidimo byla, b. l. 7).
A. Č. pateikė skundą dėl Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimo, kuriuo prašo panaikinti paskirtą nuobaudą ir administracinę bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad nuobauda paskirta nepagrįstai, nes Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių 11.19., 17.1., 10.1. punktų nepažeidė. Pareikalavus pateikti žvejo pažymėjimą, pateikė 2016 m. liepos 18 d. išduotą pažymą dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo asmeniui, kuriam darbingumo lygis nustatytas iki senatvės pensijos amžiaus ir Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimą dėl valstybinės socialinio draudimo pensijos skyrimo. Pensininko ir neįgaliojo pažymėjimai tuo metu dar buvo gaminami. Kartu su šiais dokumentais pateikė asmens tapatybę įrodantį dokumentą - vairuotojo pažymėjimą. Šie dokumentai įrodo, kad yra neįgalusis ir pensininkas, todėl žvejo bilieto įsigyti jam nereikia. Kadangi upėje nėra skydo ar 100 metrų nuo žiočių žymos, žvejybos vietą pasirinko atskaičiavęs 100 žingsnių nuo Dubysos. Reali žvejybos vieta pasroviui yra dar toliau – už 10-15 metrų. Pareigūnai protokolo surašymo metu jokių matavimų neatliko, o nutarimą surašęs specialistas K. M. vadovavosi žemėlapiu, kai Nemunas pavasarį patvinęs ir žiočių atstumai skiriasi iki 30 metrų (b. l. 3).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka. A. Č. žvejojo arčiau nei 100 m nuo Dubysos žiočių Nemuno upės dešiniajame krante. Pareikalavus, nepateikė galiojančio dokumento, kuris patvirtintų nemokamą žvejybos teisę, arba žvejo mėgėjo bilieto (b. l .14-16).
Teismo posėdyje A. Č. prašė panaikinti nutarimą ir paaiškino, kad penkiolika metų žvejoja prie Seredžiaus, toje vietoje, kur Dubysa įteka į Nemuną. Vasarą nuslūgus Nemunui, ten susiformuoja sala. Žino nuostatą, kad ten negalima žvejoti nuo liepos 1 d. Jis žvejojo liepos 16 d., pavakare. Apie 20 m toliau nuo jo žvejojo dar vienas žmogus, bet ir jį nubaudė. Pagal automobilio spidometro duomenis jis nuvažiavo 200 m nuo Dubysos, dar 100 m nuvažiavo nuo keliuko. Ten ir žvejojo. Toje vietoje tikrai yra 100 m nuo žiočių. Inspektoriai jam sakė, kad jis žvejojo 80 m nuo žiočių. Bet jų nuotrauka buvo daryta pavasarį, kai Nemunas būna ištvinęs. Vasarą Dubysoje susiformuoja sala. Be to, plūdę nuneša srovė. Kai atvažiavo inspektoriai, jis buvo pagavęs tris ešerius, nors surašė, kad jis nieko nepagavo. Vieną ešerį paleido. Jo meškerės neskirtos lašišoms gaudyti. Jis yra pensininkas ir turi invalidumą. Buvo pasibaigęs invalidumo pažymėjimo galiojimo terminas, buvo padavęs dokumentus pensininko pažymėjimui gauti. Inspektoriams padavė Sodros dokumentą, pateikė seną invalidumo pažymėjimą, sakė, kad daromas naujas pažymėjimas. Netiesa, kad jis žvejojo už 40 m nuo žiočių, kai skyrė nuobaudą sakė, kad už 80 m. Naudojosi nerealia nuotrauka. Taip pat netiesa, kad nieko nepagavo. Netiesa, kad žvejojo lašišas. Jam neaiškino kaip matuoja atstumą. Buvo matuota GPS sistema, tačiau GPS yra 20 m paklaida. Galima uždėti plūdurą. Inspektoriai paėmė dvi jo meškeres. Jo automobilis stovėjo apie 100 m nuo Dubysos ir apie 30 m nuo Nemuno.
Teismo posėdyje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė nesutiko su skundu ir nurodė, kad A. Č. neteisėtai žvejojo draudžiamoje zonoje, neturėjo dokumento. Inspektoriai naudojasi telefone esančiomis priemonėmis. Net ir žingsniais matuoja. Kadangi nustatyta, jog A. Č. žvejojo 45 m nuo žiočių, net ir pridėjus 20 m paklaidą, nebūtų toliau nei 100 m. Inspektoriai atstumą matavo pakrante. Atstumo matavimas važiuojant automobiliu nėra tinkamas. Praktikos atstumą žymėti plūdurais nėra. Stendų statymas nėra numatytas, valstybė to nefinansuoja. Žvejui yra pareiga įsitikinti. Teisės aktuose nėra numatyta matavimo atskaitos taško. Sertifikuotų matavimo juostų nėra. Kiekvieną kartą žiūrima natūroje.
Teismo posėdyje liudytojas E. N. nurodė yra neetatinis Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento inspektorius. 2016-07-16 kartu su Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos inspektoriumi M. D. dalyvavo reide dėl galimų mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimų. Apie 21.00 val. atvyko prie Dubysos žiočių Jurbarko rajone. Ten 100 metrų atstumu nuo Dubysos žiočių negalima žvejoti nuo liepos 1 d. iki lapkričio 1 d. Pamatė draudžiamoje zonoje žvejojančius asmenis. Tai buvo E. P. ir A. Č.. Priėję prisistatė, pateikė pažymėjimus, paprašė pateikti dokumentus. A. Č. teigė, kad dokumentą turi automobilyje. Atnešė negaliojantį invalido pažymėjimą. Teigė, kad yra pensininkas. Pensininko pažymėjimo nepateikė. Žvejo bilieto neturėjo. Vėliau suabejojo, kad galbūt atstumas yra mažesnis, norėjo matuoti žingsniais. Teigė, kad nieko nepažeidžia, plūdės nuplaukusios į nedraudžiamą zoną. Tada pakvietė jį į automobilį. Buvo surašytas protokolas, paimtos dvi meškerės. E. P. sutiko su pažeidimu, nors žvejojo toliau nuo žiočių. Jis atstumo nematavo, protokolo nerašė, nes yra neetatinis inspektorius. Atstumą matavo kolega. Atrodo, kad ženklų nebuvo. Nėra žinomas reikalavimas nuo kur turi būti matuojamas atstumas.
Teismo posėdyje liudytojas M. D. nurodė, jog yra Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos vyresnysis specialistas. 2016-07-16 buvo vykdomas reidas po vietas, kuriose draudžiama žvejoti nuo liepos 1 d. iki lapkričio 1 d. Prie Dubysos pamatė du žvejus. Jie žvejojo draudžiamoje vietoje. Jiems surašė protokolus. Tuo metu ženklų nebuvo. Draudimas yra nuo praeitų metų. Draudimas buvo taikytas dėl lašišų migracijos. Departamento lėšomis ant kranto buvo pastatyti mediniai ženklai, žymintys vietą, iki kurios draudžiama žvejoti, bet tie ženklai dingo. Tačiau ženklų būti neprivalo, nes yra taisyklės. Šiuo metu Aplinkos apsaugos ministerijos iniciatyva ant kranto yra pastatyti ženklai. Vandenyje ženklų nėra. Telefone buvo navigacija, nuėmė koordinates. Iš praktikos daugmaž jau žino atstumus, kur yra riba. Išduoto sertifikuoto prietaiso atstumui matuoti neturi. Dešiniajame Nemuno krante braukiama tiesė iki Dubysos žiočių ir nuo jų matuojama 100 metrų dešiniuoju krantu. Toje vietoje yra seklius, jis patenka į draudžiamą zoną. A. Č. klausė, ar jis turi žvejo bilietą. Pasakė, kad neturi. Ištraukė gal porą invalido pažymėjimų, bet jų galiojimas buvo pasibaigęs. Pensininko pažymėjimo neturėjo. Neatsimena, kad būtų buvę pateikti kiti dokumentai. A. Č. automobilis stovėjo prie keliuko, nuo ten yra takelis. Jis žvejojo ties takeliu. Tuo metu žuvų pagavęs nebuvo, atsisakė ištraukti meškeres. Kai surašė protokolą, nuėjo ištraukti meškeres. Ten buvo vienas ešerys. Kadangi jis nebuvo sužalotas, buvo paleistas.
Teismo posėdyje liudytojas K. M. paaiškino, kad buvo gavęs bylos medžiagą ir priėmė nutarimą. Į žvejybos vietą nebuvo nuvykęs, nes nematė būtinybės. Papildomų klausimų nekilo. Atvykęs A. Č. jokių papildomų dokumentų nepateikė. Draudžiama žvejoti dešiniajame krante 100 metrų nuo Dubysos žiočių. A. Č. žvejojo maždaug atstumo viduryje. Jei būtų nustatyta 95 metrai nuo žiočių, būtų važiavęs matuoti į įvykio vietą. Prie taisyklių yra priedas, kuriame nurodyta 100 metrų nuo žiočių. Nėra jokio kito dokumento. Kai prasidėjo lašišų judėjimas, Aplinkos ministerija pastatė ženklus. Tuo metu ženklų nebuvo. Teisės aktų, įpareigojančių tarnybą statyti ženklus, nėra. Žmogaus pareiga įsitikinti, ar žvejoja tinkamoje vietoje.
Skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje tiek Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas, tiek A. Č. yra pateikę žvejybos vietos schemas, kuriose pavaizduoti A. Č. žvejybos vietos atstumai nuo Dubysos žiočių (b. l. 4, 5, 33, administracinio teisės pažeidimo byla, b. l. 6). Taip pat pateikta vaizdo medžiaga iš pažeidimo padarymo vietos (administracinio teisės pažeidimo byla, b. l. 8). A. Č. pateikė 2016-07-18 Kauno rajono savivaldybės pažymą Nr. 321, kurioje nurodyta, kad A. Č. nuo 2016-05-22 neterminuotai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (b. l. 6) bei 2016-06-15 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimą Nr. SP1-10112, kuriame nurodyta, kad A. Č. paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija nuo 2016-05-22 iki gyvos galvos (b. l. 7).
ATPK 87 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už mėgėjų žvejybos taisyklių ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių mėgėjų žvejybą, pažeidimą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių (Žin. 2013, Nr. 4-127) 17.1. punkte įtvirtinta, kad asmenys, užsiimantys mėgėjų žvejyba, privalo, žvejodami turėti ir pareikalavus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, kitiems pareigūnams, kurie pagal įstatymų suteiktas galias turi teisę vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, pateikti mėgėjų žvejybos leidimą (elektroninio mėgėjų žvejybos leidimo numerį), suteikiantį teisę žvejoti tame vandens telkinyje, ir dokumentą, leidžiantį nustatyti asmens tapatybę, arba nemokamą žvejybos teisę patvirtinantį dokumentą. Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo (aktuali redakcija Nr. XI-2211, 2012-09-11, Žin. 2012, Nr. 108-5463 (2012-09-19) 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad žvejoti nemokamai, be mėgėjų žvejybos leidimų, turi teisę fiziniai asmenys iki 16 metų, valstybinio socialinio draudimo pensininkai ir neįgalieji, o Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose – ir fiziniai asmenys, deklaravę gyvenamąją vietą Rusnės seniūnijoje. 2013-01-04 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-12 patvirtinto Mėgėjų žvejybos leidimų išdavimo tvarkos aprašo (Žin. 2013, Nr. 4-126) 15.2 punkte ir 15.3. punkte nurodyta, kad valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą (toliau – išnuomoti vandens telkiniai), teisę žvejoti nemokamai, turėdami žvejybos vietoje tai patvirtinantį dokumentą, turi valstybinio socialinio draudimo pensininkai – visuose išnuomotuose vandens telkiniuose, turėdami pensijos gavėjo pažymėjimą; neįgalieji – visuose išnuomotuose vandens telkiniuose, turėdami neįgaliojo pažymėjimą.
A. Č. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento inspektoriams nurodė esąs pensininkas taip pat tai, kad turi neįgalumą, tačiau su savimi neturėjo ir nepateikė dokumentų, įrodančių, kad jis yra pensininkas arba (ir) neįgalus asmuo, t. y. pensininko ir neįgaliojo pažymėjimų. A. Č. nurodė, kad neįgaliojo pažymėjimo galiojimo laikas tuo metu buvo pasibaigęs, o pensininko pažymėjimas dar nebuvo pagamintas. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad A. Č. teikė inspektoriams dokumentą apie tai, jog jam yra paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija. Tačiau sprendimas dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo nėra dokumentas, kuris remiantis imperatyviomis minėtų teisės aktų normomis, patvirtintų teisę nemokamai žvejoti. Todėl pripažintina, kad A. Č. žvejybos vietoje su savimi neturėjo ir nepateikė nemokamą žvejybos teisę patvirtinančio dokumento.
2016-06-15 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimas Nr. SP1-10112 patvirtina, kad A. Č. paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, kas suteikia jam teisę nemokamai žvejoti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2015 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. V-270 patvirtintame Pensijos gavėjo pažymėjimo išdavimo, keitimo, saugojimo ir naikinimo tvarkos apraše nurodyta, kad pensijos gavėjui pažymėjimas turi būti išduodamas arba išsiunčiamas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sprendimo skirti pensiją priėmimo dienos. A. Č. paskirta 2016-06-15, taigi pensininko pažymėjimas jam turėjo būti išduotas iki 2016-07-13. Administracinis pažeidimas padarytas 2016-07-16, tačiau pripažintina, kad galima situacija, jog pensininko pažymėjimas galėjo būti laiku nepristatytas. A. Č. minėtą sprendimą parodė inspektoriams. Iš pažymos matyti, kad A. Č. administracinio teisės pažeidimo padarymo metu buvo nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes laikytina, kad baudos skyrimas būtų neproporcingas, todėl vietoje baudos paskiriama nuobauda – įspėjimas.
A. Č. paskirta administracinė nuobauda ir už ATPK 87 straipsnio 3 dalies pažeidimą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių (Žin. 2013, Nr. 4-127) 10.1 punkte įtvirtinta, kad draudžiama žvejoti vietose, kuriose žvejoti draudžiama ar tuo metu draudžiama. Tų pačių Taisyklių 11.19 punkte nurodyta, kad nuo liepos 1 d. iki lapkričio 1 d. draudžiama žvejoti Taisyklių 6 priede nurodytuose upių ruožuose, tarp jų Nemune - Dubysos upės žiotyse ir 100 metrų žemyn palei dešinįjį krantą.
A. Č. ginčijo Institucijos nustatytą jo žvejybos vietos atstumą nuo Dubysos žiočių, teigdamas, kad administracinio teisės pažeidimo byloje esanti žvejybos vietos schemos nuotrauka daryta esant potvyniui ir dėl patvinusio Nemuno matavimai nėra tikslūs. Be to, teigė pagal automobilio spidometrą pamatavęs, kad nuo žiočių būtų 100 m atstumas.
Pažymėtina, kad nei Mėgėjų žvejybos įstatyme, nei Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėse ar kitame teisės akte nėra reglamentuotas atstumų draudžiamose žvejoti vietose matavimas, tai laikytina teisinio reguliavimo spraga. Taip pat inspektoriams nėra išduoti sertifikuoti atstumų matavimo prietaisai.
Bylos nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas pateikė schemą, kurioje A. Č. žvejybos vieta pažymėta nuotraukoje, darytoje esant atoslūgiui. Iš šios schemos akivaizdu, kad buvo žvejota arčiau nei 100 m nuo Dubysos žiočių dešiniajame Nemuno krante. Schemoje pažymėta žvejybos vieta atitinka paties A. Č. teiginius apie vasarą susiformuojančią salą. Liudytojas M. D. nurodė, kad ši sekluma patenka į draudžiamą zoną. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams nėra numatyta pareiga vien tik techninėmis priemonėmis fiksuoti vandens telkiniuose atstumus iki neteisėtai žvejojančių asmenų žvejybos vietų. Galimas ir vizualus atstumo nustatymas. Liudytojas M. D. nurodė, kad 100 m ribą apytikriai žino ir praktinio darbo patirties dėka. Atstumas buvo matuotas navigacijos, esančios telefone, pagalba. Taigi, nėra pagrindo pripažinti, kad A. Č. nepažeidė draudimo žvejoti arčiau nei 100 m nuo Dubysos žiočių dešiniajame Nemuno krante. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2016 m. liepos 16 d. nebuvo jokio ženklo, kuris nurodytų draudžiamą žvejybai atkarpą. Šiuo metu ši problema yra išspręsta ir toks ženklas pastatytas.
ATPK 301 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog ATPK 301 straipsnio nuostatos pažeidėjui gali būti taikomos nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Atsižvelgiant į minėtą teisinio reguliavimo spragą, į tai, kad pažeidimo padarymo metu pakrantėje nebuvo pastatyti ženklai, žymintys vietą, iki kurios draudžiama žvejoti, į tai, kad nebuvo pagauta žuvų (lašišų), dėl kurių migracijos nustatytas draudimas žvejoti šioje vietoje nuo liepos 1 d. iki lapkričio 1 d., į tai, kad A. Č. turi neįgalumą ir yra pensininkas, nėra duomenų apie tai, kad anksčiau būtų baustas už analogišką pažeidimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taikytinas ATPK 301 straipsnis ir A. Č. vietoje paskirtos baudos su daiktų konfiskavimu skiriama administracinė nuobauda – įspėjimas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas
n u t a r i a:
skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti 2016 m. liepos 26 d. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimą Nr. AM-KAUN-67197353-16.
A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 87 straipsnio 1 dalį ir paskirti nuobaudą – įspėjimą, pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 87 straipsnio 3 dalį, taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. ir paskirti nuobaudą – įspėjimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirti galutinę nuobaudą – įspėjimą.
Įpareigoti Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą grąžinti A. Č. konfiskuotus daiktus – meškerę „Libao Knight 300“, ritę „Torpedo“, pilkos spalvos meškerę be pavadinimo, ritę „Honesea CB 140“.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Jurbarko rajono apylinkės teisme.
Teisėjas Arūnas Bacevičius