Civilinė byla Nr. e2-14564-1035/2018
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08933-2018-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.6.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gegužės 31 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei E. D. dėl žalai atlyginti patirtų išlaidų priteisimo,
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 50 proc. žalai atlyginti patirtų išlaidų, t. y. 108,45 Eur, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2016-11-24 eismo įvykyje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo apgadinta O. G. priklausanti transporto priemonė Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės Saab 9-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojos – atsakovės kaltės. Šios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieškovės, draudėja – atsakovė. Padarytai žalai atlyginti ieškovė draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 216,89 Eur draudimo išmoką už transporto priemonės Toyota Corolla apgadinimus. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 22 straipsnį draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Remiantis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, eismo įvykio kaltininku buvo pripažinta atsakovė, nors už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos kaltininkė nebuvo nubausta, pirminiais duomenimis, atsakovė važiuodama kliudė šalia stovėjusią transporto priemonę Toyota Corolla, po susidūrimo kaltininkė iš eismo įvykio vietos pasišalino. Nors ant sugadino automobilio paliko savo kontaktinius duomenis, nukentėjusiosios duomenimis, į skambučius ir sms žinutes neatsakė, dėl ko buvo iškviesta policija.
Atsakovei ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. jos deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, palikus pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus (šiuo atveju procesiniai dokumentai laikomi įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje).
Kadangi atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą 14 dienų terminą, o ieškovė ieškinyje yra pareiškusi prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje ir 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Bylos duomenimis, 2016-11-24 Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įvykio eismo įvykis, kurio metu atsakovė, vairuodama transporto priemonę Saab 9-3, kurios valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieškovės, susidūrė su O. G. priklausančia transporto priemone Toyota Corolla. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktoje medžiagoje nurodyta, kad nukentėjęs asmuo namo kieme rado apgadintą automobilį. Eismo įvykio kaltininke pripažinta atsakovė. Ieškovė išmokėjo nukentėjusiam asmeniui 216,89 Eur draudimo išmoką. Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnį draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jei draudėjas ar apdraustasis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad atsakovės neiškvietimas policijos į įvykio vietą vertinama mažareikšme veika, todėl atsakovė nebuvo bausta administracine tvarka už pasišalinimą iš įvykio vietos. Nepaisant to, teismo vertinimu, tai nepaneigia byloje nustatytos aplinkybės, kad atsakovė visgi pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl nagrinėjamu atveju ieškovė pagrįstai, remdamasi TPVCAPDĮ 22 straipsniu, reikalauja iš atsakovės dalies ieškovės nukentėjusiam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė prašo ne visos išmokėtos draudimo išmokos, o tik 50 proc. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad aptariamas atsakovės elgesys pasišalinant iš eismo įvykio vietos vis dėlto neužtraukė jai administracinės atsakomybės, ieškovės reikalavimas dėl prašomų priteisti 50 proc. sumažintų išlaidų, patirtų žalai atlyginti, yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 178, 185 straipsniai).
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas. Ieškovės reikalavimas dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Patenkinus ieškovės reikalavimus, ieškovei iš atsakovės priteistinas ieškovės sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, iš atsakovės E. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 108,45 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus ir 45 ct) žalai atlyginti patirtų išlaidų, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (108,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso 287 straipsnyje numatytus reikalavimus.
Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Valerij Lauš