Administracinė byla Nr. eI-7707-402/2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01418-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 41; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 30 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė,
sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,
dalyvaujant pareiškėjai S. L.,
atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei M. A. Č.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. L. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimą Nr. 21R1-125(AG1-65/09/2019); 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus 2019 m. balandžio 19 d. raštą Nr. 36-2-644; 3) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrių pašalinti Aikštelę, įrengtą už namo, esančio (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja teismo posėdyje visiškai palaikė skunde išdėstytas aplinkybes. Teigė, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius 2019 m. balandžio 19 d. išdavė pareiškėjai raštą Nr. 36-2-644 (toliau – ir Raštas), kuriame nurodė, kad įgyvendina projektą „Komunalinių atliekų konteinerių aikštelių įrengimas Kauno mieste“, finansuojamą 2014–2020 m. Europos Sąjungos (toliau – ir ES) paramos lėšomis, ir informavo dėl komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelės Nr. 194 (toliau – ir Aikštelė) įrengimo už namo (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja 2019 m. balandžio 22 d. pateikė atsakovei prašymą patikslinti informaciją dėl Aikštelės įrengimo už (duomenys neskelbtini) namo. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. A-2367 „Dėl Kauno miesto komunalinių atliekų surinkimo aikštelių išdėstymo schemų patvirtinimo“ Aikštelės Nr. 194 įrengimo vieta numatyta prie (duomenys neskelbtini) namo, o ne už (duomenys neskelbtini) namo. 2018 metais Aikštelė Nr. 194 buvo faktiškai įrengta prie (duomenys neskelbtini) namo. 2019 m. balandžio 24 d. įrengta antra aikštelė Nr. 194 ir už (duomenys neskelbtini) namo.
2019 m. gegužės 20 d. pareiškėja pateikė patikslintą skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui (toliau – ir Komisija) dėl Rašto ir Aikštelės įrengimo už (duomenys neskelbtini) namo teisėtumo. Išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, Komisija priėmė sprendimą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Komisija neįvertino ir nepasisakė apie įstatymuose numatytą komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių vietų nustatymo ir įrengimo tvarką. Komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelės turi būti išdėstomos pagal Savivaldybės tarybos patvirtintą konteinerių išdėstymo schemą: Kauno miesto komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. T-5 (toliau – ir Taisyklės), 32 straipsnis ir 96 straipsnio 3 punktas. Taisyklių 32 straipsnyje nustatyta, kad jei aikštelės neįrengtos, atliekų tvarkytojas kartu su seniūnijos atstovu parenka tinkamas vietas ir konteinerius pastato vietose, suderintose su Savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriumi bei daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkais. Naujos aikštelės įrengimo klausimas už (duomenys neskelbtini) namo nebuvo derinamas su daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininku.
Byloje nustatyti du Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai dėl Kauno miesto komunalinių atliekų surinkimo aikštelių išdėstymo schemų patvirtinimo: Administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas Nr. A-2367 ir Administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 27 d. įsakymas Nr. A-1838. Aikštelės įrengimo metu (2019 m. balandžio 24 d.) galiojo 2016 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas Nr. A-2367. Atsakovė nepateikė Administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. A-2367 patvirtintos aikštelės Nr. 194 schemos. Pabrėžtina, kad 2016 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu patvirtintose schemose nėra numatyta įrengti Aikštelę prie ar už (duomenys neskelbtini) namo, o Aikštelės Nr. 194 įrengimo vieta numatyta prie (duomenys neskelbtini) namo.
Byloje nustatytos dvi Aikštelės Nr. 194 schemos: 2018 m. sausio mėn. aikštelės schema, kurioje aikštelės adresas (duomenys neskelbtini), o aikštelė brėžinyje nurodyta prieš (duomenys neskelbtini) namą, ir 2018 m. lapkričio mėn. aikštelės schema, kurioje aikštelės adresas (duomenys neskelbtini), o aikštelė brėžinyje nurodyta už (duomenys neskelbtini) namo.
Atsakovė nepateikė Administracijos direktoriaus įsakymų dėl 2018 m. sausio ir 2018 m. lapkričio mėn. patvirtintų aikštelių schemų pakeitimo patvirtinimų, todėl pareiškėja teismo prašo šių schemų nevertinti, nes nė viena iš jų nebuvo patvirtinta.
Komisijos posėdžio metu atsakovė informavo Komisiją, kad pati pradinė Aikštelės Nr. 194 įrengimo vieta aikštelės schemos brėžinyje buvo numatyta vis dėlto prie (duomenys neskelbtini) namo, priešingoje namo pusėje, nei faktiškai įrengta. Atsakovė teigė, kad vėliau aikštelės schemos brėžinyje aikštelės įrengimo vieta buvo pakeista prieš (duomenys neskelbtini) namą, paliekant aikštelės adresą (duomenys neskelbtini), o dar vėliau Aikštelės Nr. 194 įrengimo vieta schemos brėžinyje buvo pakeista už (duomenys neskelbtini) namo ir aikštelės adresas pakeistas už (duomenys neskelbtini) namo.
Pareiškėja teismo prašo įvertinti tai, kad atsakovė Komisijos posėdžio metu nurodė pradinę Aikštelės Nr. 194 įrengimo vietą priešingoje (duomenys neskelbtini) namo pusėje, o ne prieš ar už (duomenys neskelbtini) namo, ir laikyti Aikštelės schemą, patvirtintą 2016 m. rugpjūčio 16 d., kaip vienintelę Aikštelės Nr. 194 įrengimo schemą, galiojusią ir turėjusią teisinę galią Aikštelės įrengimo už (duomenys neskelbtini) namo metu, t. y. 2019 m. balandžio 24 d. Remiantis šia schema 2018 m. aikštelė Nr. 194 ir buvo įrengta jai numatytoje vietoje prie (duomenys neskelbtini) namo.
Komisija priimdama sprendimą neįvertino, kad skundas nėra visiškai išspręstas, nes Agentūros išvada grindžiama Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus klaidingu atsakymu į Agentūros užklausą dėl informacijos pateikimo. 2019 m. birželio 13 d. pareiškėja pateikė Agentūrai paaiškinamąjį raštą ir prašymą persvarstyti skundą iš naujo, į kurį iki šiol atsakymo pareiškėja negavo. Skyrius atsiliepime nurodė, kad pirminiame Aikštelės įrengimo plane buvo numatyta įrengti aikštelę prie (duomenys neskelbtini) namo priešais laiptinę. Patvirtina, kad aikštelės adresas plane įrašytas (duomenys neskelbtini). Skyrius nutylėjo, kad prie (duomenys neskelbtini) aikštelė jau įrengta 2018 metais, t. y. aikštelė perkelta už (duomenys neskelbtini) namo apie pusę metų po jos faktinio įrengimo prie (duomenys neskelbtini) namo. Pažymėjo, jog Aikštelė už (duomenys neskelbtini) namo įrengta 2019 m. balandžio 24 d., o minėtas įsakymas išduotas tik 2019 m. gegužės 27 d., t. y. jau po Aikštelės faktinio įrengimo. Minėtas įsakymas negalėjo būti Aikštelės įrengimo teisiniu pagrindu, nes Aikštelės įrengimo metu šis įsakymas nebuvo galiojantis. Atsižvelgdama į šiuos faktus, pareiškėja teismo prašo Agentūros atsakymo nelaikyti pagrįstu įrodymu, kad Aikštelė buvo įrengta teisėtai.
Pažymėjo, jog Komisija neįvertino to, kad Administracijos direktoriaus įsakymas patvirtinti Techninį projektą išduotas vieną dieną prieš aikštelės įrengimą už (duomenys neskelbtini) namo. Įsakyme nurodyta, kad Techninis projektas saugomas Aplinkos apsaugos skyriuje. Techninio projekto atsakovė Komisijai nepateikė.
Apie Techninį projektą ir kolektyvinio konteinerio aikštelės įrengimą už (duomenys neskelbtini) namo gyventojai nebuvo informuoti. Pareiškėja gavo Raštą iš Skyriaus 2019 m. balandžio 19 d., kuriame nurodyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracija šiuo metu įgyvendina projektą „Komunalinių atliekų konteinerių aikštelių įrengimas Kauno mieste“, finansuojamą 2014–2020 m. ES paramos lėšomis, ir remiantis šiuo projektu įrengiama Aikštelė Nr. 194 už (duomenys neskelbtini) namo. Minėtas Techninis projektas patvirtintas 2019 m. balandžio 23 d., o Aikštelė įrengta jau kitą dieną, t. y. 2019 m. balandžio 24 d.
Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad pareiškėja iš esmės skundžiasi dėl aikštelės įrengimo fakto, jo neteisėtumą grįsdama tuo, kad aikštelė įrengta nenumatytoje vietoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjos nurodytas sąrašas, paskelbtas internete (http://www.kaunas.lt/aplinka/kur-bus-irengti-naujieji-konteineriai), buvo preliminarus. Šis sąrašas negali būti vertinamas kaip administracinis aktas, tiesiogiai sukeliantis asmenims teisines pasekmes. Komisijos bylos medžiagoje pateiktame grafiniame vaizde su nuorodomis į aikštelių vietas parodyta, kad pirminė vadinamoji (duomenys neskelbtini) aikštelės Nr. 194 vieta perkelta į dabartinę vietą (duomenys neskelbtini), pažymėtą „3“, reaguojant į gyventojų pretenzijas, įvertinus požeminių komunikacijų vietas bei komunalinių atliekų tvarkytojo informaciją apie tokios aikštelės poreikį. Apie šias objektyvias priežastis, lėmusias ginčijamos aikštelės prie (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo įrengimą, pareiškėja buvo informuota dar 2018 m. spalio 17 d. raštu Nr. 36-2-1593. Fiziniai aikštelių įrengimo darbai pabaigti visame mieste (administracinio ginčo nagrinėjimo Komisijoje metu) ir visos vykdant projektą įrengtų aikštelių vietos įtrauktos į sąrašą, tvirtinant Kauno miesto komunalinių atliekų surinkimo aikštelių išdėstymo schemas (Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 27 d. įsakymas Nr. A-1838 „Dėl Kauno miesto komunalinių atliekų surinkimo aikštelių išdėstymo schemos patvirtinimo“).
Administracinis sprendimas, kuriuo buvo informuota apie prie (duomenys neskelbtini) namo ketinamą įrengti aikštelę ir vietos parinkimo aplinkybes, išlaikytus reikalavimus vietai, nurodant apskundimo tvarką, pareiškėjai pateiktas Skyriaus 2018 m. spalio 17 d. raštu Nr. 36-2-1593, kuris nebuvo apskųstas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Pareiškėja neprašė atnaujinti termino skundui Komisijai paduoti, taip pat neginčijo šio rašto. Skundžiamas atsakymas yra pakartotinis, taigi informacinio pobūdžio. Jis nesukuria jokių materialinių teisinių pasekmių pareiškėjai. Kadangi skundžiamas atsakymas yra pakartotinis, ne valinio, bet informacinio pobūdžio, nesukuriantis pareiškėjai materialinių teisinių pasekmių, skundas teismui šiuo aspektu taip pat turėtų būti atmestas. Administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės, o ne faktų patvirtinimo ar informacinio pobūdžio raštų.
Pirmiausia pasisakytina dėl Kauno miesto komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių 32 punkto, kurį iškreiptai cituoja pareiškėja, nurodydama, kad jame įtvirtinta pareiga derinti aikštelių įrengimo vietas, jei aikštelės neįrengtos. Priešingai, nei teigia pareiškėja, derinamos ne aikštelės, o konteinerių pastatymo vietos, kai aikštelių nėra įrengta: „32. Mišrių komunalinių atliekų surinkimo kolektyviniai konteineriai išdėstomi pagal Savivaldybės tarybos patvirtintą atliekų surinkimo konteinerių aikštelių išdėstymo schemą. Aikštelių, kuriose įrengtas kietas pagrindas ar kita infrastruktūra, vietos nekeičiamos. Jei aikštelės neįrengtos, atliekų tvarkytojas kartu su seniūnijos atstovu parenka tinkamas vietas ir konteinerius pastato vietose, suderintose su Savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriumi (toliau – Aplinkos apsaugos skyrius), daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkais, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotais atstovais arba daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriais taip, kad gyventojams būtų patogu į juos išpilti atliekas, o šiukšliavežei privažiuoti. Konteineriai nestatomi žaliuosiuose plotuose.
Atliekų tvarkytojui kartu su seniūnijos atstovu nesuderinus su daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkais, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotais atstovais arba daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriais kolektyvinio konteinerio pastatymo vietos, šį klausimų sprendžia Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija.“
Reikalavimus konteinerių aikštelėms nustato Savivaldybės administracija, o jų įrengimą organizuoja atliekų tvarkytojas. Konkrečias vietas konteinerių aikštelėms įrengti ir konteinerių, kuriuos galima statyti tokiose aikštelėse, tipą parenka paskirti Savivaldybės administracijos specialistai, atsižvelgdami į Savivaldybės atliekų tvarkytojo rekomendacijas. Konteinerių aikštelių skaičius ir vietos yra nustatomos konteinerių aikštelių išdėstymo schemoje. Atliekų tvarkytojas informuoja atliekų turėtojus (tiesiogiai arba per bendrijas ar administratorius) apie jiems priskirtų konteinerių aikštelių buvimo vietą, jose esančių ar numatytų pastatyti kolektyvinių konteinerių kiekį.
Šios nuostatos niekaip neriboja ir negali riboti atsakovės teisės pasinaudoti ES finansavimo mechanizmais gerinti mišrių komunalinių atliekų ir rūšiavimo įrenginių tinklą, taip siekiant sudaryti sąlygas kokybiškai atliekų surinkimo paslaugai mieste.
Kauno miesto atliekų surinkimo konteinerių aikštelių išdėstymo schema kaip specialusis planas buvo patvirtinta dar Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. T-360. Šis sprendimas panaikintas 2009 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. T-533 tvirtinant naują schemą ir pastarasis sprendimas galioja. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. A-1838 patvirtinta aikštelių schema nepretenduoja tapti ir nėra specialusis planas (teritorijų planavimo dokumentas).
Dėl pareiškėjos nurodytų savivaldybės ir regiono atliekų tvarkymo planų (atitinkamai 1.1.1 ir 1.1 punktai) pažymėtina, kad juose kalbama apie mišrių komunalinių atliekų konteinerių statymo vietas (savivaldybės plane – pagal 2009 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. T-533 patvirtintą Kauno miesto atliekų surinkimo konteinerių aikštelių išdėstymo schemą, o regioniniame plane – tiesiog apie savivaldybėse patvirtintas schemas). Savivaldybės administracija po 9 metų pasinaudojo ES fondų finansavimu, siekdama strateginių atliekų tvarkymo planuose nustatytų tikslų, vystydama infrastruktūrą ir gerindama paslaugų teikimo kokybę, ir tuo anaiptol nepažeidė jokių teisės aktų nuostatų. Atliekų tvarkymo planai yra planavimo dokumentai, kuriuose fiksuojamos tos dienos aktualios faktinės situacijos, prognozuojama ateitis, nustatomi tikslai ir planuojamos priemonės tam tikrais etapais atliekų tvarkymo tikslams pasiekti. Planavimo dokumentai nėra norminiai teisės aktai, reguliuojantys visuomeninius santykius, ir nesudaro teisinio pagrindo panaikinti tiek Skyriaus atsakymą, tiek Komisijos sprendimą, o tuo labiau įpareigoti iškasti įrengtą aikštelę ginčo vietoje.
Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Komisija turėjo nustatyti tikrąjį ir vienintelį ginčijamos aikštelės įrengimo teisinį pagrindą. Pažymėjo, jog teisės normos neriboja teisinių pagrindų kiekio administraciniam sprendimui.
Faktas, kad pareiškėjos ginčijama konteinerių aikštelė buvo įrengta (pastatyta) naudojantis Europos Sąjungos fondų lėšomis, niekaip nepaneigia aikštelės techninio projekto teisėtumo. Šiuo aspektu pareiškėjos nurodomi du teisiniai pagrindai – 2014–2020 m. ES paramos lėšomis finansuojamas projektas „Komunalinių atliekų konteinerių aikštelių įrengimas Kauno mieste“ ir Savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. A-1424 patvirtintas statybos techninis projektas (bendrieji statinių rodikliai) – vienas kitam niekaip neprieštarauja, nes reglamentuoja ir nustato du skirtingus projektus: projektą kaip priemonę rezultatui pasiekti (pastatyti mieste per 500 naujų komunalinių atliekų konteinerių aikštelių geresnei paslaugos kokybei užtikrinti) ir projektą kaip daikto statybos planą.
Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad įgyvendinant nesudėtingų statinių techninius projektus yra privaloma įgyvendinti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatytą visuomenės informavimo pareigą. Direktoriaus įsakymu patvirtinta aikštelių išdėstymo schema su sąrašu miesto seniūnijose nėra teritorijų planavimo dokumentas, todėl jai netaikomas pareiškėjos nurodytas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas. Šiam įstatymui nereglamentuojant konteinerių išdėstymo vietų ir sąrašų patvirtinimo, neįmanoma konstatuoti jo (įstatymo) pažeidimo.
Pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad ginčo aikštelės schema nebuvo pateikta, o Komisija rėmėsi tik bendraisiais statinio rodikliais. Ginčo aikštelės schema pateikta byloje du kartus – su atsakovės atsiliepimu į skundą Komisijai ir pakartotinai 2019 m. birželio 19 d. posėdžiui.
Skundas netenkintinas.
Pareiškėja prašo: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimą Nr. 21R1-125(AG1-65/09/2019); 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus 2019 m. balandžio 19 d. raštą Nr. 36-2-644; 3) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrių pašalinti Aikštelę, įrengtą už namo, esančio (duomenys neskelbtini).
Bylos duomenimis, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. A-1357 patvirtino komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių, iš jų ir pusiau požeminės aikštelės Nr. 194, planą, kuriame nurodyta, kad aikštelė – (duomenys neskelbtini), Aikštelės tipas P1, 3 konteineriai, bendras plotas – 15,3 kv. m, dangų plotas – 5,8 kv. m. Tačiau kitu administraciniu aktu, t. y. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. A-1424, patvirtintas Dviejų rūšių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių Vilijampolės, Šilainių, Eigulių, Dainavos, Gričiupio ir Šančių seniūnijose, Kaune, techninis projektas su jame pateiktais bendraisiais statinių rodikliais. Bendrųjų statinių rodiklių sąraše yra nurodyta pusiau požeminė aikštelė Nr. 194, kurios adresas – (duomenys neskelbtini), aikštelės tipas P1, 3 konteineriai, bendras plotas – 22,7 kv. m, dangų plotas – 13,4 kv. m. Šis įsakymas nėra apskųstas. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. A-1838 patvirtino Kauno miesto komunalinių atliekų surinkimo aikštelių išdėstymo schemą. Šančių seniūnijos komunalinių atliekų surinkimo aikštelių vietų sąraše yra nurodyta aikštelė (duomenys neskelbtini), Kaune, aikštelės tipas P1.
2019 m. balandžio 19 d. pareiškėja gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus 2019 m. balandžio 19 d. raštą Nr. 36-2-644, kuriuo buvo informuota dėl komunalinių atliekų surinkimo aikštelės Nr. 194 įrengimo prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, taip pat buvo pateikta Aikštelės schema. 2019 m. balandžio 24 d. buvo atliekami Aikštelės įrengimo darbai prie namo (duomenys neskelbtini), Kaune. Skundžiamu raštu pareiškėja buvo informuota apie tai, jog Kauno miesto savivaldybės administracija įgyvendina projektą „Komunalinių atliekų konteinerių aikštelių įrengimas Kauno mieste“, finansuojamą Europos Sąjungos 2014–2020 m. paramos lėšomis.
Ginčas kilo dėl atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus 2019 m. balandžio 19 d. rašto Nr. 36-2-644 pagrįstumo ir teisėtumo bei komunalinių atliekų surinkimo aikštelės Nr. 194, įrengtos prie (duomenys neskelbtini), Kaune, nugriovimo (pašalinimo).
Teismas pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržyta, jos įgyvendinimas negali būti nepagrįstai pasunkintas (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
Kaip matyti iš pareiškėjos skundo turinio, pareiškėja iš esmės į teismą kreipėsi nesutikdama su Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus 2019 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 36-2-644 „Dėl atliekų surinkimo aikštelės įrengimo prie (duomenys neskelbtini)“, iš jo kildina reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai tam tikra institucija į ją kreipusis neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti.
Atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis. VAĮ 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.
Teismas, vertindamas viešojo administravimo organo priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėžė, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17, 23 ir 56 straipsniai). Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nustato imperatyvią pareigą patikrinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl kurių viešojo administravimo metu priimtas sprendimas (įsakymas, aktas ir t. t.) yra naikintinas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1610/2010 ir kt.).
Vertindamas nurodytus pareiškėjos argumentus, teismas pirmiausia pabrėžia, jog VAĮ 3 straipsnio 1 punkte apibrėžtas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 str. 2 p.). Atitinkamai VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje yra detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011). Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teismas, atsižvelgdamas į tai, kas minėta pirmiau, ir įvertinęs skundžiamą atsakovės administracinį aktą, sprendžia, kad trūkumų, išnagrinėjus ginčo raštą, nenustatyta. Teismas, įvertinęs skundžiamą raštą pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus, nustatė, jog šiuo administraciniu aktu pareiškėjos iškelti klausimai išnagrinėti išsamiai, motyvai išdėstyti aiškiai, logiškai ir pakankamai, nesudaro pareiškėjai galimybių elgtis dviprasmiškai. Administracinis aktas pagrįstas teisės normų reikalavimais, aiškiai nurodyta šio rašto apskundimo tvarka. Teismas padarė išvadą, jog skundžiamas nagrinėjamoje byloje raštas – sprendimas visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus ir šiuo pagrindu nenaikintinas.
Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, jog įrengta atliekų šalinimo aikštelė pažeidžia jos teises, nes įrengta apie 10 metrų nuo jos miegamojo lango, pablogėjo jos gyvenimo kokybė, nuolatos triukšmas, atliekas pila ir vėlyvu metu, o tai trukdo poilsiui. Skundžiamu raštu pareiškėjai buvo paaiškinta, jog projektuotojai projektuodami pusiau požemines ir antžemines komunalinių atliekų surinkimo aikšteles vadovaujasi šiuo metu galiojančiais teisės aktais, t. y. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 patvirtintais Minimaliais komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimais. Juose nurodyta, kad komunalinių atliekų konteinerių aikštelė turi būti įrengta ne mažesniu kaip 10 m atstumu nuo pastato langų ir (ar) durų. Šios aikštelės įrengimo atstumas gali būti mažinamas, bet ne arčiau kaip iki 5 m nuo pastato langų ir (ar) durų tik gavus visų nekilnojamojo turto objekto savininkų ar jų įgaliotų asmenų, kuriems, įrengus komunalinių atliekų konteinerių aikštelę, atstumas bus mažesnis kaip 10 m nuo pastato langų ir durų, sutikimą. Projektuotojai taip pat vertino požeminių komunikacijų, želdinių išsidėstymą, aptarnaujančio transporto privažiavimo ir konteinerių aptarnavimo galimybes. Komunalinių atliekų surinkimo aikštelė prie (duomenys neskelbtini) namo suprojektuota valstybinėje žemėje. Nuo daugiabučio (duomenys neskelbtini) namo langų ir durų aikštelė nutolusi daugiau nei 10 metrų. Suprojektuotos aikštelės vieta atitinka visus keliamus reikalavimus.
Darytina išvada, kad pareiškėja suprato skundžiamo sprendimo esmę, įvertino, kad buvo priimtas neigiamas sprendimas, o iš atsakovės atstovės paaiškinimų posėdžių metu turėjo suprasti visus (ne tik pareiškėjos iškeltus) neigiamo sprendimo motyvus. Taigi, naikinti dėl formalių netikslumų motyvuose Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus 2019 m. balandžio 19 d. raštą Nr. 36-2-644 ir įpareigoti spręsti iš naujo šį klausimą netikslinga, nes ginčas iš esmės išspręstas nebus ir tai nepakeistų atsakovės sprendimo, t. y. jis būtų neigiamas, o pareiškėja nurodė, kad, patikslinus atsakymą, bet neįpareigojus pašalinti Aikštelės iš dabartinės vietos, jos interesai nebūtų apginti.
Skundžiami teisės aktai (ar jų dalis) gali būti panaikinti, jeigu jie yra neteisėti iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėti dėl to, kad juos priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas, arba neteisėti dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d.).
Remiantis šia nuostata, pagrindo panaikinti minėtą raštą taip pat nėra. Individualus administracinis aktas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (VAĮ 8 str. 1 d.). Tokių skundžiamo rašto panaikinimo pagrindų nenurodė ir pati pareiškėja. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-700/2008, 2011 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011 ir kt.).
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 31 punkte numatyta savarankiškoji savivaldybės funkcija – komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis įtvirtina, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Kauno miesto komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. T-5, 7 ir 8 punktuose nustatyta, kad savivaldybė organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, būtiną jos teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tos sistemos funkcionavimą; o savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistema apima komunalinių atliekų surinkimo, išvežimo, rūšiavimo, apdorojimo ir šalinimo, visuomenės informavimo ir švietimo paslaugas visiems Savivaldybės teritorijoje esantiems komunalinių atliekų turėtojams (fiziniams ir juridiniams asmenims). Savivaldybė, organizuodama komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, būtiną jos teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, naudojasi tiek Savivaldybės, tiek regioninės atliekų tvarkymo sistemos viešaisiais atliekų tvarkymo įrenginiais (Taisyklių 17 punktas). Pagal Taisyklių 5.43 punktą, konteinerių aikštelės priskiriamos savivaldybės viešiesiems atliekų tvarkymo įrenginiams.
Kauno miesto savivaldybės administracija įgyvendina projektą „Komunalinių atliekų konteinerių aikštelių įrengimas Kauno mieste“, finansuojamą 2014–2020 m. ES paramos lėšomis, pagal kurį įvairiose Kauno miesto vietose įrengiamos 567 pusiau požeminės ir antžeminės komunalinių atliekų surinkimo aikštelės. Apie projekto metu įrengiamų aikštelių preliminarias vietas buvo paskelbta interneto svetainėje.
Pareiškėja nesutinka dėl Aikštelės Nr. 194 perkėlimo į kitą, nei Projekte numatyta, vietą, t. y. prie namo (duomenys neskelbtini), Kaune, o ne prie namo (duomenys neskelbtini), Kaune. Pareiškėja kreipėsi į atsakovę, prašydama neįrengti minėtos Aikštelės ne pagal Projektą.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyrius 2019 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 36-2-644, atsakydamas į pareiškėjos 2019 m. balandžio 3 d. kreipimąsi elektroniniu paštu, nurodė, jog Kauno miesto savivaldybės administracija įgyvendina projektą „Komunalinių atliekų konteinerių aikštelių įrengimas Kauno mieste“, finansuojamą 2014–2020 m. ES paramos lėšomis. Informavo, kad projektuojant pusiau požemines ir antžemines komunalinių atliekų surinkimo aikšteles vadovautasi Minimaliais komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. D1-857 „Dėl Minimalių komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės reikalavimų patvirtinimo“. Suprojektuota komunalinių atliekų surinkimo aikštelė įrengta valstybinėje žemėje, nuo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Kaune, namo langų ir durų aikštelė nutolusi daugiau nei 10 metrų, suprojektuotos aikštelės vieta atitinka visus keliamus reikalavimus, todėl pusiau požeminių atliekų surinkimo konteinerių aikštelės vieta nebus keičiama. Kartu su skundžiamu raštu pareiškėjai buvo pateikta Aikštelės planas su vietovės schema (Aikštelė Nr. 194, (duomenys neskelbtini)).
Pareiškėja nesutiko su tokiu atsakovės atsakymu, skunde nurodė, kad 2019 m. balandžio 24 d. pradėti Aikštelės įrengimo darbai prie namo (duomenys neskelbtini), Kaune, nors tam prieštaravo namo gyventojai ir tokia statyba neatitinka atsakovės įgyvendinamo projekto „Komunalinių atliekų konteinerių aikštelių įrengimas Kauno mieste“, finansuojamo Europos Sąjungos 2014–2020 m. paramos lėšomis, sąlygų. Viešai paskelbtame preliminariame plane (interneto prieiga http://www.kaunas.lt/aplinka/kur-bus-irengti-naujieji-konteineriai) buvo nurodyta, kad komunalinių atliekų surinkimo aikštelė bus įrengiama ne prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, o (duomenys neskelbtini), Kaune. Taigi, pareiškėja komunalinių atliekų surinkimo Aikštelės Nr. 194 įrengimo prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, neteisėtumą grindžia tuo, kad neatitinka atsakovės įgyvendinamo projekto „Komunalinių atliekų konteinerių aikštelių įrengimas Kauno mieste“, finansuojamo Europos Sąjungos 2014–2020 m. paramos lėšomis, sąlygų ir tokiam įrengimui prieštarauja namo gyventojai.
Kaip nustatyta byloje, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra 2019 m. birželio 13 d. rašte Nr. (29-2-3)-APVA-1281 nurodė, kad nėra pagrindo pradėti įtariamo pažeidimo tyrimą, nes pagal Projekto vykdytojo pateiktą paaiškinimą, Aikštelė įrengta pagal konteinerių aikštelių išdėstymo schemą bei atitinka 2017 m. birželio 15 d. rangos sutarties Nr. SR-0341 sąlygas. Pareiškėja pakartotinai 2019 m. birželio 13 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrą, nurodydama, kad Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė klaidinančius duomenis, todėl prašė skundą išnagrinėti iš naujo. Duomenų, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra būtų priėmusi kitą sprendimą, Komisija neturi. Įvertinusi šią aplinkybę, Komisija neturi pagrindo nustatyti, kad Aikštelė įrengta neteisėtai ir pažeidžiant įgyvendinamo projekto „Komunalinių atliekų konteinerių aikštelių įrengimas Kauno mieste“, finansuojamo Europos Sąjungos 2014–2020 m. paramos lėšomis, sąlygas, todėl turėtų būti panaikinta.
Komunalinių atliekų surinkimo aikštelė priskiriama nesudėtingų statinių kategorijai, todėl statybos darbai atliekami pagal supaprastintą projektą. Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. A-1357 patvirtino komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių, iš jų ir pusiau požeminės aikštelės Nr. 194, planą, kuriame nurodyta, kad aikštelė – (duomenys neskelbtini), Aikštelės tipas P1, 3 konteineriai, bendras plotas – 15,3 kv. m, dangų plotas – 5,8 kv. m. Tačiau, kaip minėta, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius kitu administraciniu aktu – 2019 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. A-1424 patvirtino Dviejų rūšių komunalinių atliekų surinkimo konteinerių aikštelių Vilijampolės, Šilainių, Eigulių, Dainavos, Gričiupio ir Šančių seniūnijose, Kaune, techninį projektą su jame pateiktais bendraisiais statinių rodikliais. Bendrųjų statinių rodiklių sąraše yra nurodyta pusiau požeminė aikštelė Nr. 194, kurios adresas – (duomenys neskelbtini), aikštelės tipas P1, 3 konteineriai, bendras plotas – 22,7 kv. m, dangų plotas – 13,4 kv. m. Įsakymas nėra apskųstas, nepanaikintas ir įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytas. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. A-1838 patvirtino Kauno miesto komunalinių atliekų surinkimo aikštelių išdėstymo schemą. Šančių seniūnijos komunalinių atliekų surinkimo aikštelių vietų sąraše yra nurodyta aikštelė (duomenys neskelbtini), Kaune, aikštelės tipas – P1.
Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo nustatyti, kad komunalinių atliekų surinkimo aikštelė Nr. 194 yra įrengta neteisėtai ir turi būti pašalinta iš esamos vietos – (duomenys neskelbtini), Kaune.
Apibendrindamas teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama viešojo administravimo subjektų pareiga laikytis teisės principų. Pasak teismo, kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012, 2012 m. birželio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2045/2012, 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-801/2014). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (šiuo aspektu žr. LVAT 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015).
Gero administravimo principas yra Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisinės sistemos pamatinis principas. Gero administravimo principas įtvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.).
Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje nustatyta kiekvieno asmens teisė į gerą administravimą, kuri reiškia, kad institucijos reikalus turėtų tvarkyti nešališkai, teisingai ir per kuo trumpesnį laiką (Pagrindinių teisių chartijos 41 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė gero administravimo principų pažeidimų.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus 2019 m. balandžio 19 d. raštą Nr. 36-2-644 ir įpareigoti spręsti iš naujo šį klausimą nėra teisinio pagrindo, ginčas iš esmės išspręstas nebus ir tai nepakeistų atsakovės sprendimo, t. y. jis būtų neigiamas, o pareiškėjos tikslas yra pašalinti aikštelę iš esamos vietos, tik patikslinus atsakymą, bet neįpareigojus pašalinti Aikštelės iš dabartinės vietos, pareiškėjos interesai nebūtų apginti. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2019 m. birželio 25 d. sprendimas Nr. 21R1-125(AG1-65/09-2019) teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nėra pagrindo, o pareiškėjos skundas atmestinas.
Teismas atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, priimtas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį nėra pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos S. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėja Natalja Zelionkienė