Administracinė byla Nr. AS-1035-858/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01041-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.4; 43.5.1.2; 43.10

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas G. K. su 2017 m. rugsėjo 28 d. patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2008 m. gruodžio 11 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose. Pažymėjo, kad dėl nesutikimo tikrintis dėl apsvaigimo jam Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2017 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 82/04-161 buvo paskirta drausminė nuobauda, kurią Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 2S-3385 paliko nepakeistą. G. K. nurodė, kad Marijampolės pataisos namų Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtoja 2017 m. sausio 25 d. vaizdo konferencijos metu nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-3905-406/2016 sužinotus duomenis apie pareiškėjo sveikatą (priklausomybės ligas ir kitus sveikatos duomenis) atskleidė įstaigos budinčiajam ir dėl to buvo prašoma ištirti jo šlapimą, tačiau pareiškėjas atsisakė duoti šlapimo mėginį.

G. K. taip pat pažymėjo, kad Marijampolės pataisos namai neturi licencijos priklausomybės ligoms gydyti, pareiškėjas nebuvo tinkamai gydytas, negavo rekomenduotų vaistų, paslaugos buvo prastos kokybės, medicinos punkte trūko specialistų, jam nebuvo teikiamos nemokamos dantų protezavimo paslaugos. Be to, G. K. dėl ligos turėjo būti nustatytas dietinis maitinimas, tačiau to nebuvo padaryta. Jis teigė, kad skundėsi tik medicininių paslaugų nesuteikimo, o ne dėl jų kokybės, todėl ginčas turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Pareiškėjas akcentavo, kad Marijampolės pataisos namai pagal antstolių patvarkymus neteisėtai ir nepagrįstai vykdė išieškojimus iš artimųjų persiųstų lėšų, kurios buvo skirtos vaistams, dantų protezavimui ir kitoms paslaugoms. Akcentavo, kad antstolio veiksmų neskundžia, tačiau pažymėjo, kad jis galbūt viršijo savo įgaliojimus ir įteisino kankinimą.

Pareiškėjui 2008 m. liepos mėnesį nebuvo leista atsisveikinti su mirusiu tėvu, jis negalėjo palaikyti ryšių su šeima, todėl apie tėvo mirtį sužinojo pavėluotai, mirus tėvui, G. K. nebuvo suteikta psichologinė pagalba, o mirus motinai nebuvo suteiktos psichiatro paslaugos.

Pareiškėjo nuomone, tinkamo gydymo nesuteikimas, nubaudimas dėl ligos ir vertimas šlapintis stebint pareigūnams prilygsta žeminančiam elgesiui ir neatitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio reikalavimų. Teigė, kad Marijampolės pataisos namai neveikė taip, kaip turėjo veikti, o pareiškėjas dėl to patyrė didelę neturtinę žalą – pablogėjo jo sveikata ir savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi ir bendravimo galimybės, G. K. jaučia baimę, jis pasidarė dirglus, patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, dvasinius ir gyvenimo nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, kančią ir sunkumus, kurių intensyvumas viršijo kalinimui būdingą kentėjimo lygį. G. K. neturtinę žalą kildino iš neteisėtai ir nepagrįstai paskirtos drausminės nuobaudos, netinkamų kalinimo sąlygų, neužtikrinant sveikatos apsaugos bei priklausomybės ligų gydymo, ir kankinimo, viktimizavimo bei orumą žeminančio elgesio Konvencijos prasme.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. vasario 6 d. buvo laikomas Marijampolės pataisos namų baudos izoliatoriuje–kameros tipo patalpoje Nr. 16 ir laikymo joje sąlygos prilygo orumą žeminančiam elgesiui. Apibūdindamas laikymo Marijampolės pataisos namuose sąlygas, pareiškėjas nurodė, kad kamerose trūko vienam asmeniui privalomo minimalaus kamerų ploto, jose tvyrojo nemalonūs kvapai, trūko apšvietimo, buvo leidžiama tik vieną valandą per parą pasivaikščioti ankštuose kiemeliuose, viršutinius drabužius tekdavo skalbti rankomis šaltame vandenyje kriauklėje ar unitaze, nebuvo išduodamos skalbimo priemonės, kamerose nebuvo karšto vandens. Pareiškėjui nebuvo mokamos jokios piniginės išmokos.

G. K. pažymėjo, kad Marijampolės pataisos namų baudos izoliatorius–kameros tipo patalpa Nr. 16 buvo prastos būklės, lubos ir sienos vietomis buvo padengtos pelėsio. Naudotis dušu buvo leidžiama tik 10 minučių vieną kartą per savaitę, dėl pertvarų ir kabinų nebuvimo jame nebuvo užtikrinamas joks privatumas, dušų purkštukai tinkamai neveikė. Į Pareiškėjo žodines pastabas Marijampolės pataisos namų administracija nereagavo. Maistas buvo gaminamas ir teikiamas netinkamomis sąlygomis, jo G. K. nuolat trūkdavo, kadangi jis nepagrįstai buvo maitinamas pagal valgiaraštį nedirbantiems vyrams, o pirkti maistą ar gauti jį iš artimųjų Marijampolės pataisos namuose buvo uždrausta. Taip pat buvo draudžiami ilgalaikiai pasimatymai su sugyventine, todėl nutrūko pareiškėjo ryšys su išoriniu pasauliu, šeima, jis negalėjo gyventi seksualinio gyvenimo. Be to, G. K. nebuvo išduodami nemokami rūbai ir avalynė pagal sezoną, tualetinis popierius bei būtiniausi higienos reikmenys, nebuvo galima turėti šiltų apklotų. Buvo draudžiami kontaktai telefonu, laiškų rašymas ir siuntimas.

Nuo 2016 m. liepos 22 d. iki 2017 m. sausio 29 d. ir nuo 2017 m. vasario 7 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. pareiškėjas buvo laikomas Marijampolės pataisos namų lokalinio sektoriaus Nr. 2 būrio Nr. 4 gyvenamojoje patalpoje Nr. 9. Šioje patalpoje trūko vienam asmeniui privalomo minimalaus jos ploto, buvo šalta. Maždaug 300 kv. m Marijampolės pataisos namų lokalinio sektoriaus Nr. 2 pasivaikščiojimo kiemas buvo blogos būklės, juo vienu metu naudojosi nuo 180 iki 350 kalinčių asmenų. Šiame kieme buvo įrengti trys suoliukai, kuriais galėjo naudotis tik 5 procentai asmenų, trūko sporto įrangos, nebuvo tinkamai įrengtų rūkymo patalpų, todėl G. K. buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Pasivaikščiojimo kiemo grindinys buvo duobėtas ir purvinas, jame tvyrojo nemalonūs kvapai, nebuvo medžių ir augalų.

Nuo 2016 m. spalio mėnesio daugiau nei tris mėnesius buvo remontuojama Marijampolės pataisos namų lokalinio sektoriaus Nr. 2 būrio Nr. 4 prausykla, todėl būriuose Nr. 3 ir Nr. 4 apgyvendinti asmenys turėjo naudotis būrio Nr. 3 prausykla. Dėl didelio kalinčių asmenų ir mažo čiaupų skaičiaus pareiškėjas iš esmės negalėjo praustis. Dušinė buvo tik iš vienos pusės atitverta daline pertvara, todėl trūko privatumo. Ji buvo blogos būklės, įrenginiai buvo aprūdiję ir leido vandenį, o sienos nusėtos pelėsio. Be to, dušine buvo galima naudotis tik kartą per savaitę nustatytu grafiku. Prausykloje nebuvo kriauklės, dubens ir karšto vandens viršutiniams rūkams skalbti, nebuvo išduodamos skalbimo priemonės, nebuvo džiovyklų.

G. K. nurodė, kad patekimas į tualetą buvo suvaržytas. Tualete–sanitariniame mazge, išklijuotame plytelėmis, buvo įrengti trys unitazai ir trys pisuarai. Tarp unitazų buvo įrengtos dalinės 50–60 cm aukščio pertvaros, todėl trūko privatumo. Taip pat trūko išduodamo tualetinio popieriaus. Tualeto lubos ir sienos buvo nusėtos pelėsio, o įrenginiai aprūdiję, trūko vėdinimo ir tvyrojo nemalonūs kvapai, buvo šalta. Sandėlis taip pat buvo prastos būklės, nuo sienų luposi dažai, ant lubų ir sienų buvo pelėsio, buvo drėgna, trūko lentynų daiktams susidėti, o atliekant kratas, daiktai buvo išmėtomi ir sumaišomi. Marijampolės pataisos namų lokalinio sektoriaus Nr. 2 būryje Nr. 4 nebuvo poilsio kambario. Pirtis nuolat buvo perpildyta, o jos nusirengimo kambaryje nebuvo pertvarų ir reikiamo pakabų kiekio. Dušinėje trūko veikiančių purkštukų, nebuvo muilo, įrenginiai buvo surūdiję, o sienos ir lubos nusėtos pelėsiu. Nebuvo kriauklių su karštu vandeniu drabužiams skalbti. Marijampolės pataisos namuose patalynė nebuvo skalbiama tinkamai, o viršutiniai drabužiai iš viso nebuvo skalbiami.

Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio Marijampolės pataisos namų valgykloje vyko pirmo aukšto remontas, todėl visi asmenys buvo maitinami antrame jos aukšte ir dėl to trūko vietos, o maitinimo laikas buvo per trumpas. Valgykla buvo prastos būklės, maistas buvo gaminamas ir tiekiamas blogomis sąlygomis, jis buvo nekokybiškas ir nepakankamas.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad pareiškėjo patikslintas skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 24 ir 25 straipsnių reikalavimų, 2017 m. spalio 11 d. nutartimi G. K. nustatė terminą iki 2017 m. spalio 25 d. skundo trūkumams pašalinti.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjo skundo dalykas yra aiškus ir konkretus, tačiau skundo pagrindas turėtų būti tikslinamas. Kadangi G. K. patikslinto skundo aplinkybės dėl neturtinės žalos atlyginimo yra išdėstytos neaiškiai ir padrikai, teismas negali nustatyti skundo ribų. Pareiškėjas plačiai išdėstė savo požiūrį į tai, kaip Marijampolės pataisos namuose atliekama sveikatos priežiūra, teigė, kad antstolis viršijo savo įgalinimus, o jo patvarkymai yra neteisėti ir nepagrįsti, kad įkalinimo įstaigoje buvo teikiamos žemesnio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos nei laisvėje esantiems asmenims, kad nebuvo pakaitinio gydymo, metadono programos, kad pareiškėjas negavo rekomenduotų vaistų, kad įkalinimo įstaigoje trūksta specialistų, kad G. K. negauna reikalingo gydymo ir pan.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, o 3 dalyje nustatyta, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui buvo išaiškinta, kad skundo dalį dėl žalos atlyginimo dėl teiktų (netinkamai suteiktų) sveikatos priežiūros paslaugų kokybės jis pirmiausiai turi paduoti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai, veikiančiai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, o nesutikdamas su jos sprendimu – bendros kompetencijos teismui pagal atsakovo buvimo vietą.

Teismas nustatė, kad G. K. taip pat nesutinka su antstolio patvarkymais vykdant išieškojimą iš jo lėšų. Pareiškėjas nurodė, kad toks išieškojimas negali būti vykdomas, kadangi antstolis pateikė neteisėtą ir nepagrįstą patvarkymą, tačiau pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti antstolių procesinių veiksmų, susijusių su sprendimų vykdymu. G. K. buvo išaiškinta, kad siekdamas žalos atlyginimo dėl antstolio veiksmų susijusių su sprendimų vykdymu, jis turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių ir suformuluoto reikalavimo nėra aišku, už kokį konkretų laikotarpį jis prašo priteisti neturtinę žalą, todėl turi būti patikslintos skundo aplinkybės, aiškiai nurodant konkretų laikotarpį, kuriuo galbūt buvo pažeidžiamos G. K. teisės ar teisėti interesai ir kildinama prašoma priteisti neturtinė žala (Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktai).

Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, kadangi turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. G. K. tik abstrakčiai išdėstė, jo nuomone, galbūt neteisėtas atsakovo veikas ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Teismas pažymėjo, kad žala atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, gali būti atlyginama tik nustačius visas būtinas viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą), 2) žalos padarymo faktą, 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis), todėl šalinant skundo trūkumus, pareiškėjui siūlytina tikslinti skundo pagrindą, aiškiai nurodant konkrečius atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus (neveikimą), kuriais galbūt buvo pažeistos G. K. teisės bei teisėti interesai, taip pat nurodant, kuo ši žala pasireiškė bei pateikiant įrodymus minėtoms aplinkybėms patvirtinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 25 straipsnio 1 dalis).

Dėl nurodytų aplinkybių negalėdamas išspręsti būtinų pasiruošimo bylai nagrinėti teisme klausimų, teismas pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti ir pasiūlė jam per nustatytą terminą pateikti teismui naują skundą, atitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 ir 25 straipsnių reikalavimus. G. K. buvo paaiškinta, kad per nurodytą terminą patikslinto skundo trūkumų nepašalinus, šis skundas bus laikomas nepaduotu ir jam grąžintas.

Pareiškėjas pateikė teismui 2017 m. lapkričio 10 d. prašymą, kuriame nurodė, kad su Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartyje nustatytais patikslinto skundo trūkumais nesutinka ir jų nešalins. Pažymėjo, kad teismas jam kol kas nepateikė nutarties dėl skundo grąžinimo, kurią jis skųs Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

III.

Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi pareiškėjo G. K. patikslintą skundą laikė nepaduotu.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad per Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartyje nustatytą terminą pareiškėjas nepateikė teismui naujo skundo bei prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti, padarė išvadą, kad jis teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartyje nurodytų patikslinto skundo trūkumų nepašalino. Įvertinus tai, buvo nutarta patikslintą skundą grąžinti pareiškėjui. G. K. buvo išaiškinta, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus atitinkantį skundą.

IV.

Pareiškėjas G. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – jo patikslintą skundą dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priimti.

Pareiškėjas paaiškina, kad neskundžiama teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartimi yra apribojama jo teisė į teisminę gynybą, nes iš G. K. yra reikalaujama iš skundo pašalinti reikšmingas kalinimo sąlygų aplinkybes, dėl kurių jis kelia ginčą teisme. Pareiškėjo nuomone, jo pateikto patikslinto skundo turinys atitiko Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 ir 25 straipsnių reikalavimus, todėl šio skundo trūkumai buvo nustatyti nepagrįstai.

G. K. nurodo, kad jis nekėlė ginčo dėl žalos atlyginimo dėl teiktų (netinkamai suteiktų) sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, todėl teismas iš esmės nepagrįstai įpareigojo jį pašalinti iš bylos dalį aplinkybių. Pažymi, kad jokios priklausomybės ligos gydymo paslaugos pareiškėjui nebuvo teiktos (netinkamai teiktos), o ginčas yra kilęs dėl gydymo pataisos įstaigoje nesuteikimo ne iš nacionalinių teisės aktų, o iš tarptautinio teisės akto – Konvencijos 3 straipsnio nesilaikymo; skundo argumentacija pasireiškia asmens sveikatos priežiūros paslaugų nesuteikimu, kadangi G. K. negauna medikamentų ir nėra specialistų priklausomybės lygoms gydyti. Pareiškėjo nuomone, paslaugų nesuteikimas yra administraciniai teisiniai santykiai, todėl jie priskiriami administracinių teismų kompetencijai.

G. K. atkreipia dėmesį, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2017 m. kovo 23 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-33/2017 išaiškino, jog byla teisminga administraciniam teismui, jeigu nekeliami reikalavimai dėl konkrečių antstolio procesinių veiksmų, susijusių su vykdymo procesu, o keliamas ginčas dėl Marijampolės pataisos namų veiksmų, vykdant išieškojimą pagal antstolio patvarkymus. Nagrinėjamu atveju Marijampolės pataisos namams yra žinoma, kad institucija vykdo neteisėtą ir nepagrįstą antstolio patvarkymą, t. y. atsakovas atlieka neteisėtus ir nepagrįstus vykdymo veiksmus ir dėl to atsirado žala.

Pareiškėjas nurodo, kad patikslinto skundo trūkumas dėl ginčo laikotarpio patikslinimo buvo nustatytas aiškiai nepagrįstai, kadangi skunde yra aiškiai nurodyta, kad nuo 2016 m. liepos 22 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d., išskyrus kalinimo baudos izoliatoriuje atliekant nuobaudą laikotarpį nuo 2017 m. sausio 30 d. iki 2017 m. vasario 6 d., G. K. buvo laikomas Marijampolės pataisos namų lokalinio sektoriaus Nr. 2, būrio Nr. 4 gyvenamojoje patalpoje Nr. 9, o tikslius duomenis apie pareiškėjo kalinimo laikotarpius, kameras ir būrius turi pateikti atsakovas. Pareiškėjo teigimu, jo patiksliname skunde yra išdėstytas tikslus kalinimo sąlygų aprašymas, o pagal teismų praktiką, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, tačiau teismas to neįvertino ir nepagrįstai pasiūlė G. K. pašalinti skundo trūkumus.

Pareiškėjas akcentuoja, kad Kauno apygardos administracinis teismas yra priėmęs ir išnagrinėjęs analogiško turinio bei formos skundus, kaip atitinkančius Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus. Tai reiškia, kad teismas šiuo atveju objektyviai neįvertino skunde išdėstytų kalinimo sąlygų aplinkybių, teismų praktikos tokios kategorijos bylose ir nepagrįstai nustatė trūkumus, iš esmės įpareigodamas iš skundo pašalinti netinkamų kalinimo sąlygų aplinkybes bei pateikti įrodymus, kurių dėl objektyvių priežasčių pareiškėjas negali pateikti.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo atstovas paaiškina, kad G. K. ne kartą kreipėsi į teismus su tapačiais argumentais grindžiamais skundais ir dėl jų jau yra priimti teismų sprendimai.

Marijampolės pataisos namai pažymi, kad pareiškėjas dėl narkotinių medžiagų vartojimo šlapimo politestais buvo testuotas daug kartų. Jis bet kokį narkotinių medžiagų vartojimą pataisos namuose viso bausmės atlikimo metu kategoriškai neigė. Į Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos viršininką dėl tariamos abstinencijos opiatams pareiškėjas kreipėsi keletą kartų, tačiau jokie opioidinės abstinencijos požymiai nebuvo pastebėti, todėl jokie medikamentai nebuvo skirti.

Atsakovo atstovas nurodė, kad nuo 1994 m. iki 2014 m. visu krūviu dirbo vidaus ligų gydytoja, o nuo 2016 m. vasario 11 d. visu krūviu dirba bendrosios praktikos gydytojas. Odontologas iki 2014 m. balandžio 1 d. dirbo visu krūviu, vėliau, sumažėjus nuteistųjų skaičiui, 0,5 etato. Pas gydytoją odontologą niekada eilių nebuvo. Net ir nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. vasario 11 d. įstaigoje dirbant tik vienam bendrosios praktikos gydytojui – Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkui – visi nuteistieji, užsiregistravę pas bendrosios praktikos gydytojus, buvo priimami tą pačią dieną. Ūmių susirgimų atveju pagalba buvo teikiama nedelsiant.

Marijampolės pataisos namai pažymi, kad 2013 m. G. K. iš Privalomo sveikatos draudimo fondo lėšų buvo protezuoti dantys. Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnyboje pareiškėjui 2016 m. vasario 26 d. buvo paskirti medikamentai, tyrimai, tačiau gydymo ir tyrimų jis atsisakė. Pareiškėjui už įstaigos lėšas penkis kartus buvo pirktos angiochirurgų rekomenduotos kompresinės elastinės kojinės, tačiau jis nupirktų elastinių kojinių nenešiojo.

Atsakovo atstovas nurodo, kad Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnyboje nėra psichiatro, tačiau yra šeimos gydytojai, kurių kompetencija yra labai plati ir jie gali skirti visą reikalingą gydymą. Įstaigoje yra Psichologinė tarnyba, kurioje dirba keturi kvalifikuoti psichologai. Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnyba nėra akredituota teikti priklausomybių nuo narkotinių medžiagų gydymo paslaugų, tačiau yra įvairių alternatyvių būdų ir programų, padedančių spręsti priklausomybių nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemas. Kiekvienam į pataisos namus atvykusiam nuteistajam sudaromas individualus socialinės reabilitacijos planas, kuris nuolatos peržiūrimas ir koreguojamas, atsižvelgiant į jame numatytų prevencinių ir intervencinių socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo rezultatus. Pažymi, kad 2017 m. kovo 8 d. pareiškėjui buvo siūlyta ir pasirašytinai sutiko dalyvauti Įžanginių grupių užsiėmimuose, tačiau buvo atvykęs tik vieną kartą.

Atsakovo atstovas atkreipia dėmesį, kad laisvės atėmimo vietų įstaigose su nuo psichiką veikiančių medžiagų priklausomais asmenimis yra dirbama, palaipsniui diegiant unifikuotą programą, kuri suponuoja tiek ambulatorinį gydymą, tiek reabilitacinę terapiją. 2012 m. birželio 25 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-211 yra aprobuotos adaptuotos elgesio pataisos programos, kurios yra nukreiptos į nuteistųjų kriminogeninių poreikių bei rizikos pakartotinai nusikalsti veiksnių valdymą. Minėtu įsakymu yra aprobuotos įvairios programos, kurių vienas iš tikslų yra mažinti poreikį priklausomybėms ir didinti motyvaciją spręsti vartojimo problemas ir taip gauti profesionalią specialisto pagalbą. Jei pareiškėjas kreiptųsi į pataisos namų Psichologinės tarnybos ir Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistus, atsižvelgiant į jo motyvaciją keisti savo elgesį ir dalyvavimo programose atrankos kriterijus, specialistai galėtų pasiūlyti tikslingas intervencijos priemones. G. K. nepareiškus siekio gyventi blaiviai, nėra galimybės jam suteikti visavertį gydymą.

Atsakovo atstovo nuomone, dėl netinkamos sveikatos priežiūros suteikimo pareiškėjas privalo kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, todėl šie jo argumentai negali būti vertinami, o argumentai dėl nesuteiktų sveikatos priežiūros paslaugų yra visiškai nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria pareiškėjo G. K. patikslintas skundas buvo laikomas nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos įstatymų leidėjas teisės kreiptis į administracinį teismą ribojimus iš esmės įtvirtino Administracinių bylų teisenos įstatymo 5, 24, 25, 29 ir 34 straipsniuose. Aiškindamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 5, 23, 24, 33 ir 39 straipsnių nuostatas, kurios yra analogiškos naujos redakcijos to paties įstatymo 5, 24, 25, 29 ir 34 straipsnių nuostatoms, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009). Pabrėžtina, jog skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato Administracinių bylų teisenos įstatymas, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010). Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant, ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą).

Kalbant apie skundo reikalavimą, t. y. tai, kokį sprendimą teismo prašoma priimti, reikia pažymėti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką (žr., pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas.

Pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal Civilinio proceso kodekso 22 straipsnį, ginčus, kylančius iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių, taip pat ir žalos atlyginimo, priskirta nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams. Taigi, pagal bendrąją taisyklę, ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis), o ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-110/2013). G. K. teigia, kad jam buvo netinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos – pareiškėjas nebuvo tinkamai gydomas, negavo rekomenduojamų vaistų, paslaugos buvo prastos kokybės ir pan., ir dėl to jis patyrė neturtinę žalą. Pažymėtina, kad tokiais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad administraciniai teismai negali spręsti G. K. dėl netinkamai suteiktų gydymo paslaugų galbūt padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimo. Padaręs išvadą, kad ši pareiškėjo skundo dalis nėra teisminga administraciniam teismui, pirmosios instancijos teismas, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, privalėjo šią skundo dalį atsisakyti priimti.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad pareiškėjas skundo aplinkybes dėl neturtinės žalos atlyginimo išdėstė ne visiškai aiškiai. Nors atskirajame skunde G. K. teigia, kad nekelia ginčo dėl antstolio veiksmų, tačiau patikslintame skunde jis, be kita ko, nurodė, jog antstolis galbūt viršijo savo įgaliojimus, taigi pareiškėjas nurodė ne tik Marijampolės pataisos namų galbūt neteisėtus veiksmus ir ne tik viešojo administravimo srityje. Atsižvelgiant į tai, G. K. buvo pagrįstai pasiūlyta pašalinti skundo trūkumus, tačiau jam to nepadarius, Kauno apygardos administracinis teismas patikslinto skundo dalį dėl neturtinės žalos, kildinamos iš galbūt neteisėtų antstolio veiksmų, turėjo atsisakyti priimti.

Kitą skundo dėl neturtinės žalos atlyginimo dalį pareiškėjas kildino iš galbūt netinkamų kalinimo sąlygų ir Marijampolės pataisos namų galbūt neteisėtų veiksmų. Nustatęs, kad ši G. K. patikslinto skundo dalis ne visiškai atitinka jai keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 11 d. nutartimi nustatė terminą šio skundo trūkumams pašalinti, o pareiškėjui šių skundo trūkumų nepašalinus, nurodytą patikslinto skundo dalį laikė nepaduota.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

Pagrindiniai reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai ir turiniui yra nustatyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 ir 25 straipsniuose. Pagal šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, skunde pareiškėjas privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (skundo pagrindas), ir tai patvirtinančius įrodymus bei skundo reikalavimą (skundo dalykas). Minėti įstatymu nustatyto skundo turinio reikalavimai užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą.

Sprendžiant, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą atsisakyti priimti skundą, turi būti aiškus pareiškėjo pasirinktas jo galbūt pažeistų teisių gynimo būdas, t. y. teismui, nagrinėjančiam skundo priėmimo klausimą, neturi kilti abejonių, ar pareiškėjas tiksliai suformulavo skundo dalyką. Be to, skunde turi būti nurodytos aplinkybės (skundo pagrindas), kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas (skundo dalykas). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Pabrėžtina, kad teismas gali suteikti efektyvią galbūt pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, pagal kuriuos nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamo ginčo bei tinkamai išnagrinėti bylą. Abstraktus faktinių aplinkybių ar subjektyvios nuomonės išdėstymas negali įpareigoti teismo nagrinėti skundo, jei iš jo turinio neaišku, ką konkrečiu atveju skundžia pareiškėjas ir kuo jis grindžia savo reikalavimus.

Iš G. K. 2017 m. rugsėjo 28 d. patikslinto skundo matyti, kad jis turėjo tam tikrų trūkumų, todėl pirmosios instancijos teismas iš dalies pagrįstai 2017 m. spalio 11 d. nutartimi pareiškėjui pasiūlė patikslinti skundą, tačiau jis šia teise nepasinaudojo. Įvertinusi G. K. patikslinto skundo turinį, teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad buvo pagrindas jį laikyti nepaduotu, nesutinka. Iš pareiškėjo patikslinto skundo turinio akivaizdu, kad jis siekia neturtinės žalos, kurią vertina 30 000 Eur suma, atlyginimo. G. K. taip pat nurodė laikotarpį, kurį buvo laikomas Marijampolės pataisos namuose, ir už kurį prašo neturtinės žalos atlyginimo, nurodė konkrečius motyvus dėl netinkamų kalinimo sąlygų – kamerų ploto trūkumą, pelėsio buvimą, tinkamo vėdinimo, apšvietimo ir temperatūros nebuvimą, pasivaikščiojimo kiemo netinkamą įrengimą, tinkamų sąlygų skalbti viršutinius drabužius bei prausti nesudarymą, privatumo naudojantis tualetu ir prausiantis neužtikrinimą, piniginių išmokų nemokėjimą, maitinimo netinkamumą, ilgalaikių pasimatymų draudimą, drabužių ir avalynės bei higienos priemonių neišdavimą, draudimą siųsti laiškus ir kt. bei galbūt neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus ir nurodė, kaip jam pasireiškė dėl galbūt neteisėtų Marijampolės pataisos namų veiksmų padaryta neturtinė žala. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundo pagrįstumas ir įrodymų pakankamumas gali būti vertinama tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Laikydamas aptartą G. K. patikslinto skundo dalį nepaduota, teismas neatsižvelgė į bylų dėl neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjimo specifiką, o jo nustatytų trūkumų iš esmės negalima laikyti trukdančiais pradėti administracinės bylos teiseną.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje teisė kreiptis į administracinį teismą aiškinama plačiai. Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą (žr., pvz., 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-611/2008). G. K. patikslintame suformulavo reikalavimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, priteisti 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nurodė, iš ko kildina prašomą priteisti neturtinę žalą, ir kaip ji pasireiškė. Taigi, pareiškėjas skunde pakankamai aiškiai suformulavo ginčo dalyką ir nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo metu netinkamai įvertino skundo pagrindą sudarančias aplinkybes jų pakankamumo administracinei bylai iškelti aspektu, netinkamai pritaikė skundo padavimą administraciniams teismas reglamentuojančias proceso normas, todėl nepagrįstai jo skundo dalį dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl galbūt netinkamų kalinimo sąlygų ir galbūt neteisėtų Marijampolės pataisos namų veiksmų, atlyginimo laikė nepaduota. Aptarta Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutarties dalis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl turi būti panaikinta ir pareiškėjo skundo dalies dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl galbūt netinkamų kalinimo sąlygų bei atsakovo atstovo galbūt neteisėtų veiksmų, atlyginimo priėmimo klausimas grąžinamas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Pirmosios instancijos teismas nepaduotu laikė visą G. K. skundą, nors, kaip jau minėta, patikslinto skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo dalį turėjo būti atsisakyta priimti, tačiau atsižvelgiant į tai, kad patikslinto skundo dalies laikymas nepaduota ir atsisakymas ją priimti iš esmės sukelia tokias pačias teisines pasekmes – patikslinto skundo dalies nenagrinėjimą, Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutarties dalis, kurioje pareiškėjo G. K. patikslinto skundo dalis dėl neturtinės žalos, kildinamos iš galbūt netinkamai suteiktų medicinos paslaugų ir antstolio veiksmų, buvo palikta nenagrinėta, keičiama, šią patikslintą skundo dalį atsisakant priimti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutarties dalį, kurioje pareiškėjo G. K. patikslinto skundo dalis dėl neturtinės žalos, patirtos dėl galbūt netinkamų kalinimo Marijampolės pataisos namuose sąlygų ir galbūt neteisėtų Marijampolės pataisos namų veiksmų, atlyginimo buvo laikoma nepaduota, panaikinti ir šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Likusią pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisakyti priimti.

Nutartis neskundžiama.