Administracinė byla Nr. I1-227-505/2022
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02132-2021-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 37.5; 51.4; 55.1.1
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 18 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Kauno tardymo izoliatoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėjas M. M. skundo reikalavimais (reg. Nr. DOK-24898) teismo prašo: 1) panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus 2021 m. liepos 5 d. nutarimą Nr. 35-280 ir 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. 2S-2997.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka Kauno tardymo izoliatoriuje nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. ir visada buvo charakterizuojamas vien teigiamai, dirbo, buvo skatintas 21 kartą, su įstaigos administracija neturėjo jokių nesklandumų. Paaiškino, jog 2021 m. birželio 26 d. apie 17.50 val. Saugumo valdymo skyriaus pareigūnas telefonu pranešė, kad einant iš ūkio brigados į kontrolės paleidimo punktą pro jo galvą praskrido futbolo kamuolys ir įlenkė apsauginę skardą, esančią prie vidurinių konvojaus vartų, ir kad kamuolį pareiškėjas tyčia spyrė į pareigūną. Pažymėjo, jog laisvu nuo darbo metu nuteistieji turi teisę tiek mėtyti kamuolį į krepšį, nes tam yra įrengtas krepšinio stovas, tiek spardyti futbolo kamuolį, nes tam yra pastatyti futbolo vartai nuteistųjų pasivaikščiojimo kiemelyje, tiek užsiimti lavinamaisiais krepšinio ir futbolo technikos pratimais, nes tam yra skirti kamuoliai. Akcentavo, kad jokio tyčinio veiksmo spyrio metu kamuolį nukreipti į pareigūną nebuvo. Pareiškėjo įsitikinimu, jam paskirta nuobauda yra neteisėta, neteisinga ir neadekvati atliktam veiksmui. Pabrėžė, jog po nepavykusio futbolo kamuolio žongliravimo elemento jis siekė pasikalbėti su pareigūnu ir atsiprašyti už atsitiktinį netyčinį savo veiksmą, tačiau pareigūnas principingai neatsakė ir neparodė jokio adekvataus veiksmo į jo siekį išsiaiškinti nesusipratimą. Mano, kad toks pareigūno elgesys nesuderinamas su pozityvaus santykio su nuteistaisiais kūrimu. Prašė skundą patenkinti.
Atsakovas Kauno tardymo izoliatorius atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą nurodė, kad tardymo izoliatorių režimą, jo reikalavimus ir nuteistųjų teises ir pareigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas ir Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. Minėtų taisyklių 18 punkte numatyta, kad nuteistieji ir suimtieji privalo pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis elgesio taisyklių, tarp kurių ir netrukdyti pataisos pareigūnams atlikti savo funkcijų (Taisyklių 18.12 papunktis), ir tausoti pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) turtą (Taisyklių 18.15 papunktis).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnyje reglamentuojama nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistiesiems skiriant nuobaudas atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo, o skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.
Mano, kad pareiškėjo ginčijamas nutarimas atitinka visus teisės aktų reikalavimus: nutarime nurodytos pažeidimo padarymo aplinkybės, jos aprašytos, o taip pat atsižvelgta į pareiškėjui paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjo rašytinis paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad kamuolį per apsauginę tvorą perspyrė netyčia, leidžia daryti išvadą, kad tai tik pareiškėjo gynybinė pozicija. Atkreipė dėmesį, kad kiti nagrinėjamo įvykio metu netoliese buvę nuteistieji nebuvo apklausiami raštu, nes įvykis užfiksuotas vaizdo stebėjimo kamerų. Akcentavo, jog priimant nutarimą nebuvo pažeistos ne tik pagrindinės nuobaudos skyrimo procedūros, tačiau ir teisės aktuose numatyti procedūriniai terminai.
Atsakovo nuomone, panaikinti ginčijamus aktus nėra jokio teisinio pagrindo, nes nenustatyta, jog nuobauda pareiškėjui paskirta viršijant įgaliojimus, siekiant su juo susidoroti, o visos pažeidimo padarymo aplinkybės įvertintos tinkamai ir objektyviai, nuobauda paskirta pažeidimą padariusiam nuteistajam. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą nurodė, kad, gavęs pareiškėjo 2021 m. liepos 13 d. skundą dėl Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2021 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 35-280 jam paskirtos nuobaudos, išnagrinėjo surinktą dokumentinę medžiagą ir nustatė, kad 2021 m. birželio 26 d. apie 17.50 val. telefonu buvo gautas Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo pareigūno pranešimas, jog einant iš ūkio brigados į kontrolės paleidimo punktą, pro jo galvą praskrido futbolo kamuolys ir įlenkė apsauginę skardą, esančią prie vidurinių konvojaus vartų. Pareigūno prašymu peržiūrėjus filmuotą medžiagą, buvo pastebėta, jog pareiškėjas tyčia spyrė futbolo kamuolį į praeinantį pareigūną. Pabrėžė, jog pareiškėjas savo veiksmais pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl, trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, už tai pagrįstai ir teisėtai buvo skirta jam nuobauda.
Mano, kad Kauno tardymo izoliatoriaus administracijos surinkta dokumentinė medžiaga dėl nuobaudos skyrimo pakankamai įrodo pareiškėjo kaltę, Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2021 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 35-280 paskirta nuobauda yra pagrįsta ir adekvati padaryto nusižengimo pobūdžiui ir sunkumui, todėl jos panaikinimui nėra teisinio pagrindo. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2021 m. liepos 5 d. nutarimo Nr. 35-280 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda, ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. 2S-2997 „Dėl nuteistojo M. M. skundo išnagrinėjimo“, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, jog Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI) direktoriaus 2021 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 35-280 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjas M. M. buvo nubaustas už tai, kad padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – 2021 m. birželio 26 d. apie 17.50 val. nuteistųjų, paliktų atlikti ūkio darbus, teritorijoje spardė futbolo kamuolį, vėliau išeinant Saugumo valdymo skyriaus pareigūnui iš perimetro nuteistasis tyčia spyrė į kamuolį taikydamas į einantį pareigūną. Kamuolys, perskridęs per tvorą, vos nepataikė pareigūnui ir atsitrenkė į apsauginę tvorą. Tokiu elgesiu nuteistasis M. M. pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 18.12 ir 18.15 papunkčių reikalavimus.
Kauno TI direktorius, atsižvelgdamas į surinktą dokumentinę ir vaizdo įrašo medžiagą, drausmės komisijos protokolą ir nuteistojo pasiaiškinimą raštu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 142 ir 143 straipsniais, nutarė minėtu nutarimu nuteistajam M. M. skirti nuobaudą – draudimą keturias savaites įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių įsigijimą).
Pareiškėjas Kauno TI direktoriaus 2021 m. liepos 5 d. nutarimą Nr. 35-280 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ BVK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. 2S-2997 „Dėl nuteistojo M. M. skundo išnagrinėjimo“ pripažino, kad Kauno TI direktorius, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo aplinkybes, surinktą dokumentinę medžiagą ir vadovaudamasis BVK 142 ir 143 straipsniais, 2021 m. liepos 5 nutarimu Nr. 35-280 pagrįstai ir teisėtai skyrė pareiškėjui nuobaudą – draudimą keturias savaites įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos ir kanceliarinių prekių įsigijimą) ir pareiškėjo skundo netenkino.
BVK įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje, pareigos – šio kodekso 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami BVK skyriai. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą, nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, o 2 punktas įtvirtina, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Taip pat šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 straipsnis). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.
Nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad, skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.
Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (toliau – ir Taisyklės) (akto redakcija, galiojusi nuo 2021-05-26 iki 2022-01-01), 18 punktas numato, kad nuteistieji ir suimtieji privalo pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis elgesio taisyklių: netrukdyti pataisos pareigūnams atlikti savo funkcijų (18.12 papunktis); tausoti pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) turtą (18.15 papunktis).
Pareiškėjas teigia, kad nuobauda neturėjo būti paskirta, nes pareiškėjas laisvu nuo darbo metu elgėsi pagal Kauno TI direktoriaus įsakymais patvirtintų nuteistųjų dienotvarkių tvarką. Po nepavykusio futbolo kamuolio žongliravimo elemento pareiškėjas siekė pasikalbėti su pareigūnu ir atsiprašyti už atsitiktinį netyčinį savo veiksmą, tačiau pareigūnas principingai neatsakė ir neparodė jokio adekvataus veiksmo į pareiškėjo siekį išsiaiškinti. Tyrimas atliktas neobjektyviai, nes nebuvo apklausti pasivaikščiojimų kieme tuo metu buvę liudytojai, kiti nuteistieji, kurie matė pareiškėjo veiksmus (kaip spardė futbolo kamuolį). Kauno TI administracija to nepadarė ir subjektyviai vertino situaciją, neišsiaiškinusi faktinių aplinkybių. Todėl paskirta nuobauda yra neteisėta, neteisinga ir neadekvati atliktam veiksmui.
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėjas skunde nurodo, jog nuteistieji turi teisę žaisti kamuoliu, todėl jis nubaustas nepagrįstai. Tačiau šios pareiškėjo teisės Kauno TI neneigia ir neginčija. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė nesusijusi su ginčo situacija, kadangi pareiškėjas nubaustas ne už tai, jog žaidė kamuoliu, o už tai, jog netausojo Kauno TI turto ir siekė sutrukdyti pareigūnui atlikti funkcijas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra ne kartą pažymėjęs, kad nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją (žr., pvz., LVAT 2010 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-589/2010, 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013, 2013 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-942/2013 ir kt.).
Nuteistiesiems apskundus nutarimą dėl nuobaudos paskyrimo, bylą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką, be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę, asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principą, visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žr. LVAT 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Bausmės atlikimo režimo pažeidimas yra teisės pažeidimas. Taigi, taikant atsakomybę už bausmės atlikimo režimo pažeidimą, galioja iš esmės tos pačios taisyklės, kaip ir taikant baudžiamąją ar administracinę atsakomybę, t. y. kad atitinkama teisinė atsakomybė gali būti taikoma nustačius teisės pažeidimo sudėtį. BVK 143 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Nutarimas skirti vieną iš BVK 142 straipsnyje numatytų nuobaudų yra aktas, kuriame įgaliojimus skirti nuobaudas turintis pareigūnas pateikia nuteistajam kaltinimą dėl bausmės atlikimo režimo pažeidimo (BVK 143 straipsnio 1 dalis). Taigi, nutarime dėl nuteistojo nubaudimo turi būti aiškiai suformuluotas jam reiškiamas kaltinimas dėl režimo pažeidimo, konkrečiai nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, režimo reikalavimus pažeidžiantys veiksmai ir jų teisinis įvertinimas (kvalifikavimas) pagal konkrečias teisės aktų normas. Nutarimas dėl nuteistojo nubaudimo, kuriame nesuformuluotas konkretus kaltinimas arba kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu (žr. LVAT 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013). Sprendžiant dėl nuobaudų, nustatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus; asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2891-575/2016).
Iš skundžiamo Kauno TI direktoriaus nutarimo matyti, kad nuobauda pareiškėjui skirta už tai, jog jis 2021 m. birželio 26 d. apie 17.50 val. nuteistųjų, paliktų atlikti ūkio darbus, teritorijoje spardė futbolo kamuolį, vėliau išeinant Saugumo valdymo skyriaus pareigūnui iš perimetro nuteistasis tyčia spyrė į kamuolį taikydamas į einantį pareigūną. Kamuolys, perskridęs per tvorą, vos nepataikė pareigūnui ir atsitrenkė į apsauginę tvorą. Pareiškėjas neigia tyčia padaręs nutarime nurodytą pažeidimą, nes, pasak jo (2021 m. birželio 28 d. paaiškinimas), spirdamas kamuolį jis neturėjo tikslo tyčia pataikyti į pareigūną. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendime konstatuota, kad Kauno tardymo izoliatoriaus administracijos surinkta dokumentinė medžiaga dėl nuobaudos skyrimo pareiškėjui pakankamai įrodo pareiškėjo kaltę.
Iš byloje esančių Kauno TI Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto D. Š. 2021 m. birželio 26 d. tarnybinio pranešimo Nr. 53-677 „Dėl nuteistojo M. M. elgesio“ turinio, kuriuo nurodyta, kad: „<...> 2021 m. birželio 26 d., apie 17.50 val., jaunesnysis specialistas T. R. man pranešė, kad einant iš ūkio brigados į kontrolės praleidimo punktą pro galvą praskrido futbolo kamuolys ir įlenkė apsauginę skardą, esančią prie konvojaus vidurinių vartų, paprašė peržiūrėti vaizdo įrašą kas spyrė kamuolį. Man peržiūrėjus vaizdo įrašą, pamačiau, kad nuteistasis M. M. gim. 1984 m. liepos 28 d. tyčia spyrė futbolo kamuolį į nueinantį pareigūną T. R., ir po spyrio M. M. nusisuka ir juda link ūkio brigados durų“; Kauno TI Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto T. R. 2021 m. birželio 26 d. tarnybinio pranešimo Nr. 53-676 „Dėl suimtojo (nuteistojo) elgesio“ turinio, kuriuo nurodyta, kad: „<...> 2021 m. birželio mėn. 26 d. apie 17.45 val. einant iš ūkio brigados į KPP, pro galvą praskriejo futbolo kamuolys ir įlenkė skardą. Pranešiau vyr. specialistui D. Š. apie šį incidentą ir paprašiau, kad atsuktų filmuotą vaizdo įrašą, kas spiria futbolo kamuolį“; Kauno TI teritorijoje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros vaizdo įrašo, iš kurio matyti, kaip pareiškėjas spiria futbolo kamuolį virš apsauginių vartų (ar tvoros), tik išėjus iš krepšinio aikštyno Saugumo valdymo skyriaus pareigūnui T. R., ir lūkuriuoja prie tvoros, konstatuotina, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų nustatyti, jog pareiškėjas futbolo kamuolį tyčia spyrė taikydamas į einantį pareigūną, t. y. tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad jis, atlikdamas fizinį veiksmą, priešinasi viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti, taigi nesilaikė nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (ginčo dėl pareiškėjo teisės sportuoti dienotvarkės nustatytu laiku nėra), trukdė šiais veiksmais pataisos pareigūnui atlikti savo funkcijas, kurios nenurodytos jokiame procesiniame dokumente (2021 m. liepos 1 d. drausmės komisijos protokole, tarnybiniuose pranešimuose, nutarime) (Taisyklių 18.12 papunktis), ir netausojo pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) turto, nes byloje nenustatyta ir neįrodyta ir tai, kad dėl padaryto pažeidimo būtų kilusios materialinės pasekmės (Taisyklių 18.15 papunktis).
Nutarime pareiškėjo kaltė nėra individualizuota. Teisės teorija subjektiniais teisės pažeidimo požymiais pripažįsta ne tik kaltę, bet ir veikos motyvus, tikslus. Motyvai yra tos paskatos, dėl kurių padarytas teisės pažeidimas. Pažeidimo tikslas – tai tas rezultatas, kurio siekiama teisei priešingais veiksmais. <...> Kaltė – veikos sąmoningumas. <...> tai pažeidėjo psichinis santykis su savo veika, priešinga teisei. Kaltės formos – tyčia ir neatsargumas (Vaišvila A., Teisės teorija, Vilnius, leidykla „Justitia“, 2009 m., 448 p.).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat protingumo ir teisingumo kriterijumi.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, įvertinus bylos įrodymus, darytina išvada, jog skundžiamame Kauno TI direktoriaus 2021 m. liepos 5 d. nutarime Nr. 35-280 nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, nevykdydamas (pažeisdamas) skundžiamame nutarime nurodytų teisės aktų reikalavimų. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad atsakovas pateiktais įrodymais nepaneigė pareiškėjo teiginio, kad po nepavykusio futbolo kamuolio žongliravimo elemento pareiškėjas siekė pasikalbėti su pareigūnu ir atsiprašyti už atsitiktinį netyčinį savo veiksmą, tačiau pareigūnas principingai neatsakė ir neparodė jokio adekvataus veiksmo į pareiškėjo siekį išsiaiškinti. Nurodytos reikšmingos aplinkybės leidžia manyti, kad nutarime dėl pareiškėjo nubaudimo nurodytas kaltinimas tik formalus, nuobauda skirta neatlikus nešališko visų reikšmingų faktinių aplinkybių tyrimo ir teisinio vertinimo, objektyviai nenustačius pareiškėjo veiksmuose teisės pažeidimo sudėties (kaltės). Taigi, nutarime dėl nuteistojo nubaudimo nėra aiškiai suformuluotas jam reiškiamas kaltinimas dėl režimo pažeidimo, konkrečiai nenurodyti režimo reikalavimus pažeidžiantys veiksmai ir jų teisinis įvertinimas (kvalifikavimas) pagal konkrečias teisės aktų normas. Kai lieka pagrįstos abejonės, ar traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda, nutarimas dėl nuteistojo nubaudimo, kuriame nesuformuluotas konkretus kaltinimas arba kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu.
Teisėjų kolegijos vertinimu, objektyvaus ir nešališko vertinimo, nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl nutarimu skirtos nuobaudos, neatliko ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuris tik formaliai vertino dokumentinę medžiagą.
Teismas pažymi, kad įstatymo viršenybės principas ir jo suponuojamas reikalavimas viešojo administravimo institucijai veikti tik pagal jai suteiktą kompetenciją išskirtinę reikšmę įgyja, kai viešojo administravimo institucija atlieka tyrimą ir priima sprendimą, kad asmuo pažeidė jam taikomus teisės aktų reikalavimus. Viešojo administravimo institucijos sprendimas, pripažįstantis, kad asmuo pažeidė teisės aktų reikalavimus, paprastai asmeniui sukelia ne tik konkrečias neigiamas teisines pasekmes (teisių suvaržymą ar atėmimą, pareigų atsiradimą ar pasikeitimą), bet ir kitas neigiamas pasekmes (geros reputacijos praradimą ar pablogėjimą, dvasinius išgyvenimus). Todėl tirti įtariamus teisės aktų reikalavimų pažeidimus ir priimti sprendimą, konstatuojantį, kad jie buvo pažeisti, viešojo administravimo institucija gali tik dėl kaltinimo apimties, tada, kai pažeidimas yra įrodytas aiškiai ir nedviprasmiškai, o visos abejonės tokiais atvejais turi būti vertinamos asmens, dėl kurio atliekamas tyrimas, naudai. Priešingai, būtų nepaisoma pagrindinių šiuolaikinės demokratinės ir teisinės valstybės principų.
Įvertinusi nutarime nurodytas aplinkybes, dėl kurių pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda, atsakovo pateiktus įrodymus, kuriais jis grindė aplinkybę, kad pareiškėjas padarė nutarime nurodytą pažeidimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo nutarime nurodytas kaltinimas yra formalus, neatitinka faktinių aplinkybių ir nuobauda pareiškėjui paskirta neatlikus nešališko visų reikšmingų aplinkybių teisinio vertinimo, objektyviai nenustačius pareiškėjo veiksmuose teisės pažeidimo sudėties (kaltės). Remiantis išdėstytais motyvais pareiškėjo skundas tenkinamas, skundžiami Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2021 m. liepos 5 d. nutarimas Nr. 35-280 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas Nr. 2S-2997 „Dėl nuteistojo M. M. skundo išnagrinėjimo“ naikintini.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo M. M. skundą patenkinti.
Panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2021 m. liepos 5 d. nutarimą Nr. 35-280 „Dėl nuteistojo nubaudimo“.
Panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. 2S-2997 „Dėl nuteistojo M. M. skundo išnagrinėjimo“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjai Audrius Grauželis
Daina Kukalienė
Asta Urbonienė