Civilinė byla Nr.e2-213-883/2023
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00138-2021-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4; 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 12 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė,
sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,
dalyvaujant ieškovo Šiaulių rajono I. medžiotojų būrelio atstovams vadovui E. S. ir advokatui D. V.,
atsakovui P. K. ir jo atstovei advokatei G. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių rajono I. medžiotojų būrelio ieškinį atsakovui P. K. dėl žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai
3. Atsakovas ne tik laiku ir tinkamai nepateikė privalomų deklaracijų VMI, tačiau net atsiradus dėl to padariniams - 10 kartų padidėjus mokamiems mokesčiams, tinkamai ir laiku nesikreipė į teismą dėl situacijos švelninimo ar galiausiai neįrodinėjo, jog savo prievoles vykdė tinkamai ir kad aktas bei jo pagrindu priimtas sprendimas buvo nepagrįsti. Nors atsakovas savo pareigas ėjo neatlygintinai, tačiau jam nereikėjo mokėti nario mokesčio atsižvelgiant į užimtas pareigas, todėl iš esmės atlygį atsakovas gaudavo, taip pat atsakovui buvo papildomai skiriamos pajamos kurui, telefonui ir kitoms asmeninėms reikmėms.
4. Medžiotojų būrelis, neturėdamas galimybių iškart įvykdyti prievolės valstybei, su VMI sudarė mokestinės paskolos sutartį, kuria mokėjimai buvo išdėstyti nuo 2021 m. birželio 23 d. iki 2023 m. gruodžio 25 d., mokėjimo pradžią atidedant iki 2021 m. liepos 25 d. ir už visą laikotarpį taikant Finansų ministro patvirtintą palūkanų normą. 2021 m. rugpjūčio 30 d. atsakovui buvo pateikta pretenzija siūlant geranoriškai sureguliuoti susidariusią situaciją, atlyginti padarytą žalą, tačiau visi dialogai konstruktyvaus sutarimo pasiekti nepadėjo.
5. Dėl atsakovo neveikimo kilo aukščiau nurodytos mokestinės prievolės valstybei, kurias turi vykdyti ieškovas. Papildomai mokėtinas sumas ieškovas vertina kaip žalą, kuri yra atsiradusi dėl atsakovo veiksmų, todėl su jais susijusi tiesioginiu priežastiniu ryšiu, su jo pareigų netinkamu vykdymu. Atsakovas jokių objektyvių duomenų, kad savo pareigas įvykdė tinkamai ir kad papildomos prievolės valstybei kilo ne dėl jo kaltės, ieškovui nepateikė, todėl jo kaltė preziumuojama.
6. Teismo posėdyje ieškovo atstovai būrelio vadovas E. S. ir advokatas D. V. prašė ieškinį tenkinti procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais. Posėdžio metu ieškovo atstovas E. S. papildomai paaiškino, kad po deklaracijų pateikimo atsakovas parodydavo užpildytas deklaracijas revizijos komisijos nariams, pirmininkui, jos likdavo pas vadovą; pateikdavo sumokėjimo kvitus; perduodamas dokumentus atsakovas ginčo deklaracijų nepateikė. Būrelio dokumentuose yra deklaracijos, kurios buvo pateiktos 2019 metų spalio mėnesį. 2019 m. spalio 2 d. buvo priimtas sprendimas dėl padarytos žalos sumokėjimo, tuo pagrindu būreliui atsirado prievolė sumokėti žalą visa apimtimi ir mokėti delspinigius; atsakovas slėpė skolos atsiradimo faktą, baudos buvimo faktą pripažino 2020 m. rugsėjo 29 d., per šį laikotarpį būreliui buvo skaičiuojami delspinigiai. 2020 m. rugsėjo 31 d. būrelio susirinkime buvo pakeistas vadovas, 2020 m. lapkričio 25 d. buvo pateiktas skundas teismui su prašymu dėl termino atnaujinimo. Teisminis procesas nebuvo rezultatyvus, skundas buvo atmestas, terminas neatnaujintas, nepripažinus termino praleidimo priežasčių svarbiomis. Tokiu būdu neliko galimybių akto apskundimui, būrelis turėjo arba bankrutuoti, arba tartis su VMI, sudarant mokestinės paskolos sutartį; būrelis jau yra sumokėjęs 40 000 Eur sumos.
7. Atsakovas P. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog būdamas būrelio pirmininku, deklaravo įstatymų nustatyta tvarka ieškovui priskirtinus ir mokėtinus mokesčius už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą ir sumokėjo juos VMI už 2015 m. - 2018 m. 2015, 2016 ir 2018 metais medžiotojų būrelis VMI laiku sumokėjo 5 354 Eur. Popierines deklaracijas pristatė į VMI Klaipėdos apskrities Telšių padalinį, tačiau jo teiktos deklaracijos kažkokiu būdu pasimetė. Kadangi VMI savo žinioje nebeturėjo medžiotojų būrelio deklaracijų už 2015 m., 2016 m. ir 2018 m., atsakovas pasikonsultavęs su VMI iš naujo užpildė sistemoje deklaracijas ir jas pateikė 2019 metų spalio mėnesį. Pabrėžė, kad gavęs patikrinimo aktą, kuriuo buvo paskirta bauda būreliui, dėjo maksimalias pastangas, kad ieškovui žala nekiltų arba būtų sumažinta minimaliai, rengė ir teikė skundus teismams, tačiau ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių skundai buvo nepriimami. Nurodė, kad tiek būrelio valdyba, tiek revizijos komisija, vykdydami įstatuose nustatytas funkcijas, nenustatė jokių pažeidimų dėl būrelio finansinės veiklos, vykdomos buhalterinės apskaitos ir pan. - nebuvo nustatyta, kad kokie nors būrelio mokesčiai būtų nesumokėti ar būrelio ūkinė, finansinė veikla keltų įtarimų. Pažymi, kad būrelio pirmininko pareigas ėjo neatlygintinai, tad būrelio reikalavimas visiškos jo atsakomybės už neva padarytą būreliui žalą, nors dėjo maksimalias pastangas ir sąžiningai vykdė pareigas, negavo už tai jokios materialinės naudos, prieštarauja protingumo, teisėtumo ir sąžiningumo principams. Atsakovo nuomone, vien tai, kad deklaracijos kažkokiu būdu iš VMI sistemos dingo, galiausiai, tai, kad teismai nepriėmė jo skundų ir neatnaujino terminų, savaime nereiškia, kad jis atliko neteisėtus veiksmus, kad tyčiniais veiksmais siekė žalos būreliui. Atsakovo nuomone, dingus ginčo deklaracijoms, kurios buvo pateiktos VMI, atsakovas ne dėl savo kaltės nebeteko galimybių pateikti neginčijamų įrodymų apie deklaracijų pateikimo faktą, todėl vien tik baudos faktas negali pagrįsti, kad atsakovas nepateikė ginčo deklaracijų ir kad jos vėliau nebuvo ar negalėjo būti prarastos. Deklaracijų pateikimą ir užpildymą netiesiogiai įrodo tiek teisingas mokesčių apskaičiavimas, tiek mokesčių sumokėjimas. Pastebi, kad atlikus šiuos veiksmus deklaracijos pateikimas tampa tik fizinis veiksmas, nereikalaujantis didelių pastangų ar darbo, todėl nėra pagrįsta jokia priežastis, dėl kurios atsakovas būtų galėjęs neatlikti tokių veiksmų.
8. Atsakovas P. K. ir jo atstovė advokatė G. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškinį prašė atmesti atsiliepime ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Atsakovas P. K. papildomai paaiškino, kad deklaracijas elektroninėje erdvėje suformuodavo (užpildydavo) pats, naudodamas asmeninį kompiuterį, deklaracijų šablonus išsisaugodavo kompiuterio atmintyje; atspausdintas deklaracijas (popierines versijas) pateikdavo VMI darbuotojams; pripažįsta, kad yra dalis jo kaltės, jog neturi deklaracijų kopijų su VMI spaudu, patvirtinančiu deklaracijos pateikimą.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
9. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis Šiaulių rajono I. medžiotojų būrelio pirmininku laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 17 d. iki 2020 m. spalio 31 d. buvo atsakovas P. K..
10. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus 2019 m. rugpjūčio 22 d. patikrinimo akte Nr. PA75-42 nurodyta, jog patikrinimo metu (tikrinant deklaracijų pateikimą už 2014-2018 metus) nustatyta, kad būrelis nepateikė Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijų formų (duomenys neskelbtini) už 2015, 2016 ir 2018 metus VMI iki teisės aktuose nustatytų terminų, todėl už nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas Įstatymo 3 priedo nustatytus tarifus dauginant iš 10. Nurodyta, jog mokestis didesniu tarifu už nedeklaruotą medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą už 2015 metus, iš viso yra 17 312 Eur (taikant įprastą tarifą – 1 730 Eur), už 2016 metus – 17 602 Eur (įprastas – 1 760 Eur) ir už 2018 metus – 18 368 Eur (įprastas – 1 864 Eur), iš viso – 53 282 Eur.
11. AAD 2019 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. AS-68 dėl patikrinimo akto tvirtinimo nustatyta, kad medžiotojų būrelis „I.“ 2015, 2016 ir 2018 metais VMI teisės aktuose nustatytais terminais nepateikė Mokesčio už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijų, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis, todėl vadovaujantis Įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 dalimis už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekis apskaičiuota mokesčio už valstybinius gamtos išteklius didesniu tarifu suma 53 282 Eur, nuspręsta patvirtinti 2019 m. rugpjūčio 22 d. patikrinimo aktą Nr. PA75-42.
12. VMI prie FM 2019 m. spalio 7 d. gavo AAD 2019 m. spalio 2 d. Sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. AS-68, kuriuo Šiaulių rajono I. medžiotojų būreliui buvo priskaičiuota 53282 Eur valstybinių gamtos išteklių mokesčio suma. Prievolė turėjo būti sumokėta ne vėliau kaip per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos į VMI prie FM sąskaitą, t. y. iki 2019 m. spalio 29 d.
13. 2019 m. spalio 14 d. medžiotojų būrelis pateikė deklaracijas (duomenys neskelbtini) už 2015 m. (deklaruota mokėti 1730 Eur) ir už 2016 m. (deklaruota mokėti 1760 Eur).
14. Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis nustatyta, kad ieškovas, atstovaujamas atsakovo, Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2019 m. lapkričio 19 d. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti AAD 2019 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. AS-68. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-5748-1066/2019 ieškovui nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti – 1) pateikti AAD 2019 m. spalio 2 d. sprendimo Nr. AS-68 gavimo (įteikimo) datą patvirtinančius dokumentus (voką ar kitus įrodymus), praleidus terminą – teismo prašyti atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir nurodyti svarbias priežastis, dėl kurių terminas yra praleistas, tuo pačiu pridedant tai patvirtinančius įrodymus, 2) sumokėti žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinantį kvitą, 3) nurodyti, ar pageidaujama bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Ieškovas per nustatytą terminą nustatytų skundo trūkumų nepašalino ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi ieškovo skundą laikė nepaduotu.
15. Ieškovas, atstovaujamas atsakovo, 2020 m. sausio 13 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriuo prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir panaikinti AAD 2019 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. AS-68. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I3-2005-281/2020 ieškovo skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas gali būti duodamas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams, nes atsakovo Aplinkos apsaugos departamento Kauno apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus registruotos buveinės adresas yra Rotušės a. 12, Kaunas.
16. Ieškovas, atstovaujamas atsakovo, 2020 m. vasario 6 d. pateikė skundą Regionų apygardos administraciniam teismui (Kauno rūmams), kuriuo prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir panaikinti AAD 2019 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. AS-68. Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I3-2985-644/2020 ieškovui nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti – 1) pateikti skundą pasirašiusio asmens įgaliojimus patvirtinančius dokumentus, 2) nurodyti tikslią ginčijamo akto gavimo datą (sužinojimo apie ginčijamą aktą data) ir pateikti šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus, 3) sumokėti žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinantį kvitą, 4) nurodyti, ar pageidaujama bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Ieškovas per nustatytą terminą nustatytų skundo trūkumų nepašalino ir Regionų apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 12 d. nutartimi skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
17. 2021 m. liepos 2 d. mokestinės paskolos sutartimi Nr. (23.24-08) 327-33678 (toliau – ir Sutartis) VMI išdėstė 53 269,20 Eur sumos bei 6 855,42 Eur delspinigių mokėjimą būreliui pagal grafiką laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 23 d. iki 2023 m. gruodžio 25 d., mokėjimo pradžią atidedant iki 2021 m. liepos 25 d.
III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas
Ieškinys tenkinamas.
18. Ieškovas I. medžiotojų būrelis byloje kelia būrelio vadovo civilinės atsakomybės klausimą, nurodydamas, kad buvęs būrelio vadovas atsakovas P. K. netinkamai vykdydamas savo pareigas padarė būreliui žalą paskirtos baudos ir priskaičiuotų delspinigių forma. Ieškovo teigimu, atsakovas yra atsakingas už juridiniam asmeniui pritaikytą baudą ir apskaičiuotus delspinigius dėl to, jog netinkamai vykdė juridinio asmens (nagrinėjamu atveju – medžiotojų būrelio) vadovo pareigą užtikrinti juridinio asmens mokestinių prievolių tinkamą vykdymą; atsakovo veikos, nulėmusios baudos paskyrimą, neteisėtumas pasireiškia įstatymo nustatytos pareigos laiku teikti deklaracijas netinkamu vykdymu; netinkamą vadovo pareigų vykdymą įrodo AAD Patikrinimo akte fiksuoti mokesčių įstatymų pažeidimai; atsakovo kaltė dėl netinkamo pareigų vykdymo preziumuojama.
Dėl atsakovo P. K. civilinės atsakomybės už medžiotojų būreliui pritaikytas baudas ir delspinigius
19. Byloje ginčo, kad atsakovas P. K. laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 17 d. iki 2020 m. spalio 31 d. buvo vienasmenis būrelio valdymo organas, nėra. Pagal būrelio įstatų (Juridinių asmenų registre įregistruoti 2007 m. balandžio 13 d.) (toliau – ir Įstatai) 45 punktą būrelio pirmininkas vadovauja būrelio veiklai ir atlieka šias funkcijas: atstovauja būrelio ir jos narių interesams teisme, valdžios ir valdymo institucijose, Lietuvos ir tarptautinėse organizacijose (Įstatų 45.1 papunktis), pasirašo sutartis su kitomis institucijomis ir žinybomis (Įstatų 45.2 papunktis), atidaro ir uždaro bankuose sąskaitas, tvarko kreditus (Įstatų 45.3 papunktis), tiesiogiai vadovauja būrelio veiklai, sprendžia valdybos ir visuotinio narių susirinkimo jam pavestus klausimus (Įstatų 45.4 papunktis), organizuoja valdybos posėdžius ir visuotinius narių susirinkimus (Įstatų 45.5 papunktis), ruošia ir pateikia valdybai svarstyti būtinus būrelio veiklos klausimus (Įstatų 45.6 papunktis), atsako pats arba paskiria atsakingus asmenis už būrelio materialines vertybes bei racionalų jų panaudojimą (Įstatų 45.7 papunktis), teikia metinės veiklos ataskaitą (Įstatų 45.8 papunktis).
20. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, yra pažymėjęs, kad fiduciarinės juridinio asmens valdymo organų pareigos įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje: juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys), ir kt. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).
21. Už įstatymuose nustatytų imperatyviųjų teisės normų pažeidimą vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, 45 punktas). Vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų. Imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas vadovas privalo įvykdyti rūpestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-378/2017 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
22. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015). Imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas vadovas privalo įvykdyti rūpestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio.
23. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai juridinio asmens vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Atsakovas, t. y. bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017, 14 punktas).
24. Atsakovo P. K. atsakomybės pagrindu ieškovas nurodo tai, kad jis, kaip juridinio asmens vadovas, pažeidė jam įstatymo nustatytą pareigą laiku pateikti Mokesčio už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijas (forma (duomenys neskelbtini)) už 2015, 2016 ir 2018 metus. Atsakovas šioje byloje siekė įrodyti, kad mokesčių administratoriaus nustatyti mokesčių įstatymų pažeidimai yra nepagrįsti, teikė argumentus, kad deklaracijas pateikė laiku, tačiau jos pasimetė dėl VMI darbuotojų kaltės.
25. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnio 1, 4 ir 5 punktus mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais, laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus Pagal Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 7 straipsnio 4 punktą, mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos.
26. VMI prie FM, atsakydama į teismo paklausimą, raštu dėl informacijos pateikimo nurodė, kad ieškovas Šiaulių rajono I. medžiotojų būrelis Valstybinei mokesčių inspekcijai 2016 m. kovo 1 d. ir 2017 m. vasario 22 d. įmokos kodu 1001 sumokėjo 1730 Eur ir 1760 Eur; Mokesčio už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijos (forma (duomenys neskelbtini)) už 2015 ir už 2016 metus iki nustatyto termino 2016 m. vasario 15 d. ir 2017 m. vasario 15 d. pateiktos nebuvo. Būrelis 2019 m. balandžio 15 d. sumokėjo 1864 Eur įmoką, deklaraciją už 2018 metus pateikė 2019 m. rugsėjo 19 d.
27. AAD patikrinimo aktas ir jo pagrindu priimtas sprendimas (10,11 nutarties punktai) yra laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais, pagal CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas turinčiais didesnę įrodomąją galią (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-943/2021 ir kt.). Tokio pobūdžio įrodymu, t. y. AAD 2019 m. rugpjūčio 22 d. patikrinimo akte, kuris buvo patvirtintas AAD 2019 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. AS-68, įrodyta, kad ieškovas laiku nepateikė deklaracijų už tris metus, todėl ieškovui buvo apskaičiuotas mokestis taikant didesnį tarifą (iš viso – 53 282 Eur). Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju teismine tvarka AAD 2019 m. spalio 2 d. sprendimas Nr. AS-68 nuginčytas nebuvo ( 14-16 nutarties punktai).
28. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, t. y. išklausęs šalių paaiškinimus ir ištyręs kitus bylos įrodymus, sprendžia, kad atsakovo veiksmai, susiję su deklaracijų už 2015, 2016 ir 2018 metus nepateikimu, yra įrodyti mokestinio patikrinimo procese. Teismas atkreipia dėmesį, kad remiantis atsakovo argumentais nėra pagrindo iš naujo įvertinti mokestiniame ginče išspręstą baudos apskaičiavimo klausimą. Tačiau teismas sutinka, kad atsakovo argumentai gali būti vertinami kaip reikšmingi konstatuojant atsakovo kaltę dėl netinkamo mokesčių deklaravimo ir konkrečią kaltės formą.
29. Aiškinantis deklaracijų pateikimo aplinkybes, atsakovas nurodė, kad už 2015 ir 2016 metus buvo pateiktos popierinės deklaracijos, deklaracijas atsakovas užpildė savo asmeniniu kompiuteriu ir nunešė į VMI Telšių skyrių, pateikė asmeniui, įgaliotam deklaracijas priimti.
30. Mokesčių deklaracijų pateikimo, priėmimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir veiklos nevykdančių mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų pateikimo taisyklės (suvestinė redakcija nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. kovo 30 d. ) nustatė, kad VMI deklaracija gali būti pateikta tokiais būdais: 3.1 tiesiogiai įteikta apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – AVMI) valstybės tarnautojui ar pagal darbo sutartį dirbančiam ir darbo užmokestį iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto gaunančiam darbuotojui (toliau – darbuotojas); 3.2 atsiųsta paštu į AVMI, jų skelbiamais adresais, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) Mokestinių prievolių departamento Deklaracijų tvarkymo ir archyvavimo skyrių; 3.3. elektroniniu būdu, vadovaujantis Dokumentų teikimo elektroniniu būdu taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. VA-83 (Žin., 2010, Nr. 90-4800). Deklaracija užpildoma vadovaujantis atitinkamos deklaracijos užpildymo taisyklėmis, kurias tvirtina centrinis mokesčių administratorius. Taisyklių 3.1 ir 3.2 punktuose nurodytais būdais turi būti užpildyta ir pateikta deklaracijos forma, kuri pagaminta spaustuviniu būdu arba skelbiama VMI Elektroninio deklaravimo sistemoje adresu http://deklaravimas.vmi.lt . Deklaracija VMI turi būti pateikta iki konkretaus mokesčio įstatyme nustatyto termino ir centrinio mokesčių administratoriaus patvirtintų atitinkamos deklaracijos pildymo, pateikimo ir tikslinimo taisyklių nustatyta tvarka. Deklaracijos pateikimo VMI data laikoma: data, nurodyta gavimo žymoje, kai deklaracija pateikta Taisyklių 3.1 punkte nurodytu būdu; išsiuntimo data, kuri nustatoma pagal paslaugų teikėjo antspaudą, kai deklaracija atsiunčiama paštu; data, nustatyta programinėmis priemonėmis, kai deklaracija pateikta elektroniniu būdu.
31. Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą deklaracijos (duomenys neskelbtini) formos ir jos papildomo lapo (duomenys neskelbtini) formos užpildymo ir pateikimo taisyklės (suvestinė redakcija nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d.) numatė, kad mokesčio mokėtojai pildo deklaracijos (duomenys neskelbtini) formą ir jos papildomo lapo (duomenys neskelbtini) formą (jei reikia) pagal Taisykles. Užpildyta deklaracija pateikiama ir mokestis sumokamas per Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytus terminus. Mokesčio mokėtojas, jeigu teikia deklaracijas ne elektroniniu būdu, turi pateikti tinkamai užpildytas spaustuvėje išspausdintas deklaracijas. Mokesčio mokėtojai taip pat gali teikti užpildytą VMI prie FM interneto tinklalapyje (www.vmi.lt) paskelbtą deklaracijos (duomenys neskelbtini) formą ir jos papildomo lapo (duomenys neskelbtini) formą (10 p.).
32. Teismui pateiktos atsakovo pasirašytos popierinės deklaracijos, kuriose nurodyta data 2016-02-10 (mokestinis laikotarpis 2015 metai) ir 2017-02-10 (mokestinis laikotarpis 2016 metai). Minėtos deklaracijos pasirašytos atsakovo, jose yra vienodas brūkšninis kodas (9186125852258). Atsakydama į teismo paklausimą VMI pateikė paaiškinimą, kad ant popierinių deklaracijų esantis dešimties skaitmenų brūkšninis kodas yra skirtas popierinės deklaracijos paieškai vykdyti VMI prie FM dokumentų saugykloje; brūkšninio kodo 1-2 skaitmenys reiškia deklaracijos pateikimo metus, 3-4 skaitmenys formos tipą, 5-10 skaitmenys reiškia eilės numerį. Atkreiptinas dėmesys, kad toks pats brūkšninis kodas yra ir deklaracijos (duomenys neskelbtini) formoje, kuri yra pateikiamas viešojoje erdvėje (https://e-seimas.lrs.lt/rs/actualedition/TAIS.289938/pQFXTXWfyv/). Atsakovo pateiktose popierinių deklaracijų kopijose nėra AVMI spaudo, kad deklaracija pateikta VMI darbuotojui.
33. Nagrinėjamai bylai svarbi aplinkybė yra ta, kad juridiniai asmenys nuo 2016 m. spalio 1 d. deklaracijas turėjo pateikti elektroniniu būdu per VMI prie FM elektroninio deklaravimo sistemą (http://deklaravimas.vmi.lt), vadovaujantis Dokumentų elektroniniu būdu teikimo taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2010 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. VA-83 „Dėl Dokumentų teikimo elektroniniu būdu taisyklių patvirtinimo (7 punktas). Tai reiškia, kad juridinių asmenų pateikiamos užpildytos popierinės deklaracijų formos VMI nebuvo priimamos.
34. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2016 m. spalio 1 d. būrelis galėjo teikti deklaraciją tik elektroniniu būdu, daroma išvada, kad 2017 metais deklaracija už 2016 metus popierine forma negalėjo būti nei teikiama, nei priimta. Pažymėtina, kad atsakovas būrelio vardu 2019 m. lapkričio 7 d. teikdamas skundą Vilniaus apygardos teismui (adm. byla Nr. I-5748-1066/2019) kaip skundo priedus pateikė ne popierines deklaracijas (jų kopijas), o 2019 m. spalio 14 d. elektroniniu būdu pateiktų deklaracijų už 2015 ir 2016 metus kopijas.
35. Remdamasis išdėstytu, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog atsakovas deklaracijas už 2015 ir 2016 metus suformavo elektroninio deklaravimo sistemoje, apskaičiavo mokėtiną mokestį, tačiau deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai nustatyta tvarka nepateikė. Aplinkybės, kad deklaracija už 2018 metus pateikta pavėluotai, atsakovas neginčijo, posėdžio metu paaiškino, kad negali nurodyti, kodėl deklaracija pateikta praleidus įstatyme nustatytą terminą.
36. Mokesčių administratoriaus sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, jei jis nėra panaikintas mokestiniams ginčams nagrinėti nustatyta tvarka, yra privalomas mokesčių mokėtojui. Įvertinęs bylos medžiagą ir atsakovo pateiktus paaiškinimus, teismas sprendžia, kad nors valstybės biudžetas žalos dėl deklaracijų nepateikimo nepatyrė, nes privalomi mokesčiai sumokėti, tačiau vėlesni atsakovo veiksmai lėmė, kad sprendimo taikyti būreliui sankciją pagrįstumas ir teisėtumas nebuvo patikrintas įstatymo nustatyta tvarka. Teismas pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Nagrinėjamu atveju žala būreliui padaryta ne vien Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytų pareigų netinkamu vykdymu - deklaracijų nepateikimu, tačiau ir tuo, kad atsakovas nepakankamai domėjosi teisines pasekmes būreliui sukeliančiais sprendimais, pasirinko netinkamą galimai pažeistų teisių gynimo būdą.
37. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad žalą būreliui atsakovas padarė dėl neatsargumo, t. y. nepakankamai domėjosi mokestinių prievolių vykdymu, neįvertino teisines pasekmes būreliui sukeliančiais sprendimais, netinkamai naudojosi teise į teisminę gynybą, nors būdamas atidžiu ir rūpestingu, turėjo ir galėjo tai padaryti. Nagrinėjamu atveju faktas, kad būrelio valdyba ir revizijos komisija nefiksavo finansinės veiklos pažeidimų, neatleidžia atsakovo, kaip juridinio asmens vadovo, nuo pareigos tinkamai organizuoti juridinio asmens veiklą, užtikrinti, kad juridinis asmuo laikytųsi mokesčių įstatymų ir tinkamai vykdytų mokestines prievoles.
38. Pasisakydamas dėl priežastinio ryšio, teismas vertina, kad atsakovo veiksmai, susiję su juridinio asmens mokestinių prievolių netinkamu vykdymu, nulėmė baudos būreliui paskyrimą ir delspinigių skaičiavimą. Toks priežastinis ryšys yra pakankamas atsakovo, kaip juridinio asmens vadovo, civilinei atsakomybei kilti. Teismas, įvertinęs atsakovo, kaip juridinio asmens vadovo, neteisėtų veiksmų įtaką kilusiai žalai dėl mokesčių administratoriaus būreliui pritaikytos baudos ir paskaičiuotų delspinigių, o taip pat atsižvelgdamas į būrelio valdymo struktūrą, atsižvelgęs į tai, kad bauda būreliui buvo paskirta už deklaracijos nepateikimą, kurią pateikti įgaliojimus turėjo tik atsakovas, vertina, kad atsakovo neteisėta veika įtakojo žalos atsiradimą.
39. Nagrinėjamu atveju atsakovo valdytam medžiotojų būreliui apskaičiuoti delspinigiai ir bauda laikytini žala CK 6.249 straipsnio pagrindu. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi, atsakovui tinkamai vykdant nustatytas pareigas, būrelis būtų tinkamai deklaravęs apskaičiuotus mokesčius, tokiu būdu nebūtų buvusi paskirta bauda ir delspinigiai už nesavalaikį mokesčių nedeklaravimą.
40. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 54 783,42 Eur žalą. Nurodo, kad dėl atsakovo neveikimo/netinkamo veikimo vietoje už 2015 m. mokėtino 1 730 Eur mokesčio jis buvo perskaičiuotas į 17 312 Eur, už 2016 m. 1 760 Eur mokestis buvo perskaičiuotas į 17 602 Eur, o už 2018 m. mokėtinas 1 864 Eur mokestis buvo perskaičiuotas į 18 368 Eur, tokiu būdu dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovui buvo padaryta tiesioginė žala - 47 928 Eur (53282-1730-1760-1864), kaip susidariusi mokestinė prievolė valstybei, kurios nebūtų, jeigu atsakovas būtų tinkamai ir laiku vykdęs savo prievolę pateikti nustatytos formos deklaracijas valstybei. Tuo pačiu ieškovui už aukščiau nurodytu laikotarpiu laiku nepateiktas deklaracijas apskaityti delspinigiai sumoje 6 855,42 Eur, kurių nebūtų taip pat, jeigu atsakovas laiku ir tinkamai būtų vykdęs jam tekusias prievoles.
41. Atsakovas prašomos priteisti žalos dydžio neginčijo, nesutikimą su ieškiniu argumentavo tuo, kad jokių neteisėtų veiksmų neatliko, būrelio pirmininko pareigas vykdė neatlygintinai, būrelio veiklai skyrė daug laiko ir pastangų.
42. VMI teismui teikė paaiškinimą, kad įskaičius prievoles pagal deklaracijas ir delspinigius, Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2019 m. spalio 28 d. duomenimis Šiaulių rajono I. medžiotojų būrelis turėjo 44,48 Eur valstybinių gamtos išteklių mokesčio (VGI) delspinigių įsiskolinimą, mokesčių mokėtojui informuoti 2019 m. spalio 28 d. buvo suformuotas VMI prie FM pranešimas. 2019 m. spalio 29 d. suėjo prievolės (53 282 Eur) pagal AAD patikrinimo aktą mokėjimo terminas.
43. Šiaulių rajono I. medžiotojų būrelis VGI prievolės laiku nesumokėjo, todėl 2019 m. spalio 30 d. susidarė VGI skola. Apie nesumokėtą VGI prievolę (53 382 Eur) ir priskaičiuotus delspinigius (76,44 Eur), iš viso 53358,44 Eur, mokėtojas buvo informuotas 2019 m. lapkričio 5 d. VMI prie FM pranešimu.
44. Už nesumokėtą ar pavėluotai sumokėtą mokestį skaičiuojami delspinigiai LR Mokesčių administravimo įstatymo 69 ir 97 straipsniuose nustatyta tvarka. Apskaičiuoti delspinigiai registruojami mėnesiui pasibaigus, kito mėnesio 1-3 dienomis, ieškovas pateikė delspinigių paskaičiavimo ataskaitą (2 tomas, 103 b. l.).
45. Ieškovo atstovas nurodė, kad būrelis yra susiformavęs laisvanoriškumo pagrindu, nuomojasi medžioklės plotus ir tai yra vertingiausias būrelio turto, sumokėti baudą būrelis nebuvo pajėgus, o nesumokėjus paskirtos baudos, būtų nutrauktas leidimas medžioti; naują leidimą būtų galima gauti, tik dalyvaujant viešajame aukcione, todėl buvo nutarta padidinti nario mokestį ir baudą mokėti pagal su VMI sudarytą grafiką.
46. Dalis VGI prievolės - 12,80 Eur (iš 53 382 Eur) įskaityta iš sumokėtos 2021 m. vasario 4 d. įmokos kodu 100. 2021 m. liepos 1 d. VMI sprendimu Nr. (23.24-08) 327-32949 ir 2021m. liepos 2 d. Mokestinės paskolos sutartimi (toliau – MPS) Nr. (23.24-08) 327-33678 likusios 53 269,20 Eur VGI sumos pagal AAD patikrinimo aktą ir priskaičiuotų 6 855,42 Eur VGI delspinigių mokėjimas buvo išdėstytas laikotarpiui nuo 2021 m. birželio 23 d. iki 2023 m. gruodžio 25 d. pagal grafiką (2 tomas, 121 -123 b. l.). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas pagrįstai prašo priteisti iš atsakovo 47 928 Eur nuostolių dėl paskirtos baudos ir 6 855,42 Eur delspinigių (54 783,42 Eur).
47. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Taigi žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas. Visiško nuostolių atlyginimo principas reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Visiško nuostolių atlyginimo principas leidžia apsaugoti tiek nukentėjusio, tiek ir žalą padariusio asmens interesus.
48. Vis dėlto visiško nuostolių atlyginimo principas nėra absoliutus – įstatyme yra numatyta galimybė taikyti šio principo išimtį, t. y. atsakomybės ribojimo galimybė. Vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 2 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Ši teisės norma teismui suteikia pagrindą ir leidžia įgyvendinti bendruosius teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Šios pasekmes kiekvienu atveju turi būti nustatytos pagal konkrečias faktines bylos aplinkybes.
49. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas neprašė sumažinti iš jo priteistinos žalos dydžio, neteikė įrodymų, kurie pagrįstų jo sunkią materialinę padėtį, neįrodinėjo negalėjimo visiškai atlyginti žalą aplinkybių ir kt., todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.251 straipsnio 2 dalį ir nukrypti nuo bendrojo visiško nuostolių atlyginimo principo.
50. Iš atsakovo taip pat priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
51. Taigi medžiotojų būrelio pareigos nustatytu terminu pateikti deklaracijas pažeidimas yra nulemtas atsakovo neveikimu, o šių pareigų netinkamas vykdymas lemia vadovo civilinę atsakomybę, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas. Remdamasis nurodytais motyvais teismas ieškinį tenkina. Teismo vertinimu, šioje byloje apie pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus pasisakyta, kiti ieškovės ir atsakovės nurodomi teiginiai neturi teisinės reikšmės bylos išsprendimui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
52. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).Detaliau kriterijai, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis, išvardyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, t. y. bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje, būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydis, teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, šalių elgesys proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudos bei kt. (2 punktas).
53. Pagal nuosekliai plėtojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką į atstovavimo sampratą patenka teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo, paslaugų teikimas, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016, 18 punktas).
54. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, sumokėjo 1 085 Eur žyminio mokesčio. Ieškovas nurodo, kad patirtos teisinių paslaugų išlaidos yra 1450 Eur, pateikti jas pagrindžiantys dokumentai (Teisinių paslaugų sąskaitos, lėšų pervedimo nurodymai). Šias išlaidas sudaro ieškinio ir dubliko parengimas (1000 Eur), atstovavimas byloje (450 Eur), atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas (650 Eur), atstovavimas byloje (850 Eur).
55. Byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo ieškovo prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio. Konstatavus, jog ieškovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, darytina išvada, kad ieškovas turi teisę į prašomo priteisti dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys), todėl iš atsakovo priteistina 1085 Eur sumokėto žyminio mokesčio, 2950 Eur atstovavimo byloje išlaidų, viso 4035 Eur bylinėjimosi išlaidų.
56. Ieškinį atmetus, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Valstybė patyrė 15,19 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios taip pat priteisiamos iš atsakovo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui Šiaulių rajono I. medžiotojų būreliui, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 54 783,42 Eur (penkiasdešimt keturis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 42 centus) žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2021 m. spalio 12 d., iki teismo sprendimo įvykdymo bei 4035 Eur (keturis tūkstančius trisdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,19 Eur (penkiolika eurų 19 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.
Teisėja Irena Stasiūnienė