Nr. DOK-2982

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00229-2022-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Virgilijaus Grabinsko ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2024 m. liepos 30 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eko2šiluma“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 4 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Eko2šiluma“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Birštono valda“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Eko2šiluma“ ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „ŠVOK projektai“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, AAS „BTA Baltic Insurance company“ filialas Lietuvoje, If P&C Insurance AS filialas. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pagrindiniai atsakovės kasacinio skundo argumentai:

1.       Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami ir pasisakydami išimtinai tik dėl atsakovių veiksmų, tačiau nevertindami ir nespręsdami dėl ieškovės veiksmų vykdant jai, kaip statybos dalyvei, tenkančias pareigas, neatskleidė bylos esmės, pažeidė materialiosios teisės normas, t. y. CK 6.689 straipsnio nuostatas, netinkamai paskirstė atsakomybę, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. birželio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-403/2023 suformuotos teisės aiškinimo taisyklės.

2.       Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neatribojo rangovo, projektuotojo ar techninio prižiūrėtojo atsakomybės. Teismai konstatavo atsakovių neteisėtus veiksmus, tačiau visiškai nesprendė dėl statinio techninio prižiūrėtojo atsakomybės. Teismai nevertino ir statybos techninio prižiūrėtojo vaidmens projektavimo darbų bei statybos rangos sutarties vykdymo procese, nepasiūlydami ieškovui į bylą įtraukti nurodyto asmenis atsakovu, taip pat savo iniciatyva neįtraukdami šio asmens į bylą trečiuoju asmeniu, tuo pažeidė Statybos įstatymo 36 straipsnio 2 dalies, CK 6.697 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis Nr. e3K-7-184-421/2022). Taip pat netinkamai paskirstė atsakomybę bei nepagrįstai atsakovams, t. y. projektuotojui ir rangovui, taikė solidariąją atsakomybę.

3.       Ieškovė, priimdama atliktus darbus, tokio trūkumo, kaip netinkamas santykinės drėgmės kiekis, nenurodė, dėl šios priežasties nurodytu trūkumu nėra pagrindo remtis ir reikalauti atlyginti nuostolius. Dėl nurodytų priežasčių, spręsdami šį teisinį ginčą teismai turėjo taikyti CK 6.694 straipsnio 2 dalies nuostatas ir ieškinį atmesti.

4.       Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 6.701 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad rangovas privalo atlikti darbus pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus ir gali nuo jų nukrypti tik jeigu užsakovas sutinka.

5.       Pirmosios instancijos teismas, 2023 m. vasario 2 d. nutartimi skirdamas byloje statybos darbų ekspertizę, pripažino, kad byloje esančių įrodymų, įskaitant V. Š. 2022 m. vasario 15 d. išvadą bei J. G. 2022 m. kovo 15 d. ekspertinę išvadą, nepakanka sprendimui byloje priimti bei tam reikalingos specialios žinios. Tačiau pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismas nesirėmė teismo eksperto S. Z. teismo ekspertizės akte pateiktomis išvadomis.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Eko2šiluma“ (j. a. k. 302444868) 2319 Eur (du tūkstančius tris šimtus devyniolika eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. liepos 29 d., mokėjimo nurodymu Nr. 24959.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                        Danguolė Bublienė

Virgilijus Grabinskas

Jūratė Varanauskaitė