Civilinė byla Nr. 2-1706/2014
Proceso Nr. NESUTEIKTAS
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
124.1; 124.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. lapkričio 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Pramoninė santechnika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-4287-275/2014, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 249-409/2003, pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams 305-ajai Gyvenamojo namo statybos bendrijai, A. M., M. M., P. K. (jo teisių perėmėjai V. K., J. N., A. S.), uždarajai akcinei bendrovei „Pramoninė santechnika“, valstybės įmonei Registrų centro Vilniaus filialui dėl potvarkio dalies panaikinimo, sandorių bei teisinės registracijos panaikinimo.
Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 249-409/2003 išnagrinėjo ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams 305-ajai Gyvenamojo namo statybos bendrijai (toliau tekste – 305-oji GNSB), UAB „Pramoninė santechnika“, M. M., A. M., P. K. teisių perėmėjams V. K., J. N., A. S. dėl potvarkio dalies, sandorių bei teisinės registracijos panaikinimo ir 2003 m. liepos 9 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino negaliojančiu Vilniaus miesto valdybos 1995-03-30 potvarkio Nr. 838V 1 punkto dalį dėl teisės suteikimo 305-ajai GNSB remontuoti butus bei patalpas su priklausiniais bei 2.3 punkto dalį dėl dokumentų, suteikiančių teisę įregistruoti butus ir patalpas bendrijos nuosavybės teise, išdavimo. Pripažino negaliojančiomis 1996-11-09 pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas A. M. bei M. M. su UAB „Pramoninė santechnika“ dėl butų, esančių (duomenys neskelbtini), ir, atitinkamai, (duomenys neskelbtini), pardavimo ir taikė restituciją, bei pripažino negaliojančia 1996-11-11 buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą P. K. su UAB „Pramoninė santechnika“, ir taikė restituciją, pripažino negaliojančia šių butų teisinę registraciją UAB „Pramoninė santechnika“ vardu.
Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-15/2005 Vilniaus apygardos teismo 2003 m. liepos 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.
3K-3-108/2006 nurodytus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus paliko nepakeistus.
Atsakovui UAB „Pramoninė santechnika“ pateikus teismui prašymą atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje, Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 3 d. nutartimi prašymą tenkino ir atnaujino procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 249-409/2003.
Atnaujinęs bylos nagrinėjimą ir išnagrinėjęs bylą pakartotinai pagal bendrąsias Civilinio proceso kodekso taisykles, Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 29 d. priėmė sprendimą, kuriuo UAB „Pramoninė santechnika“ prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2003-07-09 sprendimo dalies, kuria butų, esančių (duomenys neskelbtini), teisinė registracija UAB „Pramoninė santechnika“ vardu pripažinta negaliojančia ir Vilniaus miesto savivaldybei grąžintas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), panaikinimo, atmetė.
Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gegužės 30 d. civilinėje byloje Nr. 2A-609/2012 Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. sausio 4 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartį paliko nepakeistą.
Atsakovas UAB „Pramoninė santechnika“ pateikė prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir panaikinti teismų priimtus procesinius sprendimus šioje byloje Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose Nr. 249-409/2003, Nr. 2-28-577/2011, Lietuvos apeliacinio teismo civilinėse bylose Nr. 2A-15/2005, 2A-609/2012 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose Nr. 3K-3-108/2006, Nr. 3K-3-70/2013 bei ieškinį atmesti.
Nurodė, kad procesas atnaujintinas CPK 366 straipsnio 2 dalies pagrindu dėl naujai paaiškėjusių bylos aplinkybių, t. y. kad tuo pačiu ginčijamu valdybos 1995-03-30 potvarkiu buvo patvirtintas 23 fizinių asmenų ir bendrijų sąrašas bei buvo priimti analogiški potvarkiai, neatitinkantys Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. rugsėjo 25 d. nutarimo Nr. 740 nuostatų, Vilniaus miesto taryba kreipėsi į teismus, prašydama panaikinti Vilniaus miesto valdybos
1995-03-30 potvarkio Nr. 838 V bei kitų analogiškų potvarkių dalis, tačiau visose bylose, išskyrus šią, teismai, nustatę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 740 2.7 punkto numatytų sąlygų pažeidimus, perduotų patalpų nei vienu atveju iš atsakovų neišreikalavo, t. y. nei restitucijos, nei vindikacijos netaikė. Visais atvejais atsakovo nurodytose bylose, išnagrinėtose 1997-1999 metais, fizinių asmenų teisės į jiems Vilniaus miesto valdybos perduotas patalpas buvo teismų ginamos, atmetant Vilniaus miesto valdybos ieškinių dalis dėl turto išreikalavimo iš šių asmenų valdymo. Taigi Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2013 m. sausio 4 d. priėmus nutartį, civilinėje byloje paaiškėjo nauja bylai reikšminga aplinkybė, kad juridiniai asmenys, sprendžiant klausimus, susijusius su nuosavybės įgijimu ir nuosavybės teisės gynyba, yra diskriminuojami fizinių asmenų atžvilgiu. Ši teismų praktika pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Nurodyta aplinkybė nebuvo žinoma atsakovui bylos nagrinėjimo metu anksčiau, ji turėjo įtakos neteisingam ginčo išsprendimui.
Taip pat nurodė, kad 2013 m. vasario 19 d. paaiškėjo nauja aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismui 2003 m. liepos 9 d. priimant sprendimą Vilniaus miesto savivaldybė buvo netinkamas ieškovas byloje, kadangi nurodytą dieną iš VĮ Registrų centro buvo gautas 2004 m. balandžio 30 d. aktas Nr. 2115-01, kuriuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo Vilniaus apskrities viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 870, perdavė Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Be to, paaiškėjo kita nauja esminė aplinkybė, kad civilinė byla išnagrinėta neįtraukus į bylą dalyvaujančių asmenų Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d.).
Atsakovas pažymėjo, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2003 m. birželio 26 d. priėmė nutartį, kuria nusprendė sustabdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001 m. spalio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1017-27/2001, vykdymą. 2013 m. susipažinęs su byla, atsakovas pastebėjo, kad minėta nutartis nebuvo pakeista ar panaikinta. Taigi Vilniaus apygardos teismui 2003 m. liepos 9 d. priėmus sprendimą, 305-oji GNSB buvo netinkamas atsakovas, kita vertus, priimant minėtą sprendimą byloje atsakovu turėjo dalyvauti 305-oji Daugiabučių namų savininkų bendrija „Bokštas“. Ši aplinkybė, atsakovo manymu, reiškia, kad Vilniaus apygardos teismo 2003 m. liepos 9 d. sprendimu buvo nuspręsta dėl į bylą neįtraukto asmens materialinių teisių ir pareigų, o tai laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.
Ieškovas ir kiti proceso dalyviai prašė atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo, ieškovas prašė priimti atskirąją nutartį ir kreiptis į prokurorą dėl atsakovo UAB „Pramoninė santechnika“ galimai nusikalstamos veikos. Nurodė, kad atsakovas siekia proceso atnaujinimo siekdamas nepatogumų ginčo patalpų savininkei, atsakovas pažeidžia civilinio proceso principus bei tikslus ir viešąjį interesą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose Nr. 249-409/2003 ir Nr. 2-28-577/2011, Lietuvos apeliacinio teismo civilinėse bylose Nr. 2A-15/2005 ir Nr. 2A-609/2012 ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinėse bylose Nr. 3K-3-108/2006 ir Nr. 3K-3-70/2013.
Teismas nutartį motyvavo tuo, kad atsakovo prašyme nurodytos aplinkybės procesui atnaujinti nėra naujos esminės bylos aplinkybės, todėl padarė išvadą, kad prašymas nėra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad analogiškose bylose buvo priimti teismų sprendimai dėl butus įsigijusių asmenų ginant jų teises, o šioje byloje atsakovo, kaip butų pirkėjo, teisės nebuvo ginamos, nėra naujai paaiškėjusi bylos aplinkybė. Atsakovas nenurodė, jog kitose civilinėse bylose būtų nustatyta kokia nors aplinkybė, kuri būtų reikšminga šiai bylai. Atsakovas taip pat teigė, kad jo atžvilgiu nagrinėtoje byloje buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, nes analogiškose teismų išnagrinėtose bylose restituciją reglamentuojančios teisės normos buvo taikytos priešingai, t. y. vadovavosi ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu, tačiau teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas negalėtų atnaujinti proceso, kadangi atsakovo prašomi panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimai buvo peržiūrėti apeliacine tvarka.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad prašymas atnaujinti procesą grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo išnagrinėtos pagal analogišką atsakovo prašymą atnaujinus procesą byloje ir Vilniaus apygardos teismui 2011 m. kovo 29 d. priimant sprendimą. Šiame sprendime nurodyta, kad analogiškose bylose teismai padarė išvadą, kad patalpų įgijėjai buvo sąžiningi, nurodė, kad faktinės aplinkybės atsakovo nurodytose kitose bylose ir šioje nagrinėjamoje byloje buvo visiškai skirtingos. Teismas pažymėjo, kad pateiktų sprendimų kitose bylose turinys negali būti vertinamas kaip sietinas su aplinkybėmis, sudarančiomis ieškinio pagrindą, sprendžiant atsakovo UAB „Pramoninė santechnika“ sąžiningumo klausimą. Atsakovas prašyme nenurodė argumentų, jog šios teismo išvados būtų nepagrįstos.
Be to, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą byloje ir pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kadangi šiuo pagrindu į teismą gali kreiptis dėl proceso atnaujinimo tik tie asmenys, dėl kurių teisių ir pareigų buvo nuspręsta teismo sprendimu. Taip pat teismas nustatė, kad teismas ištyrė aplinkybes, ar teismo sprendimais nebuvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, kadangi į bylą buvo pateiktas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsakymas, kuriame nurodyta, kad jis teikiamas Ministro Pirmininko pavedimu, jame nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybei teikiant ieškinį civilinėje byloje Nr. 249-409/2003 nebuvo pažeisti valstybės interesai, Vilniaus miesto savivaldybė ginčo turtą valdė patikėjimo teise iki 2004-01-30, o vėliau turtas buvo perduotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgalioto asmens Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn. Teismas įvertino tai, kad 305-oji Daugiabučių namų savininkų bendrija „Bokštas“ nuomonės dėl jos teisių ir pareigų pažeidimo priimtu teismo sprendimu, kuriame prašoma atnaujinti procesą, nepateikė, taip pat – kad ji buvo išregistruota
2002-11-26.
Teismas konstatavo, kad pagal CPK 368 straipsnio 2 dalį negali būti atnaujinamas procesas dėl atitinkamų teismų sprendimų ir nutarčių, priimtų 2003-07-09, 2005-03-15,
2006-01-30. Atsakovas pateikė prašymą 2013-04-12, todėl jis negalėjo būti teikiamas praleidus 5 metų terminą nuo teismo procesinių sprendimų, priimtų iki 2006-01-30.
Dėl prašomų panaikinti 2011-03-29 teismo sprendimo, 2012-05-30 ir 2013-01-14 nutarčių prašymas atnaujinti procesą galėjo būti pateiktas, nes nepraleistas 5 metų terminas, be to, nepraleistas ir 1 metų terminas, numatytas CPK 368 straipsnio 2 dalyje prašymui atveju, nurodytu CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte, pateikti. Šiuo pagrindu prašymas galėjo būti pateiktas atsakovo ne vėliau kaip iki 2013-05-30, kadangi jis buvo pateiktas nepraleidus šių terminų,
2013-04-12, todėl nėra pagrindo svarstyti jo atnaujinimo klausimo.
CPK 368 straipsnio 1 dalis numato dar vieną termino apribojimą prašymui paduoti, t. y. prašymas gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Atsakovas apie aplinkybes, jog yra išnagrinėtos kitos, jo teigimu, analogiškos bylos, kuriose priimti sprendimai palankūs fiziniams asmenims, įsigijusiems butus, jau žinojo iki 2008-04-25, nes šias aplinkybes nurodė ir anksčiau teiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo (t. 1, b. l. 19, t. 1, civilinė byla Nr. 2-28-577/2011). Dėl to teismas padarė išvadą, kad pateikti prašymą tuo pagrindu, kad analogiškose bylose buvo priimti kitokie sprendimai, atsakovas praleido 3 mėnesių terminą ir nenurodė priežasčių, dėl ko jis galėtų būti atnaujintas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde atsakovas UAB „Pramoninė santechnika“ prašo skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 249-409/2003 (užbaigtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2006 bei 2013 m. sausio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2013); panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2003 m. liepos 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 249-409/2003, Nr. 2-28-577/2011, Lietuvos apeliacinio teismo civilinėse bylose Nr. 2A-15/2005, 2A-609/2012 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėse bylose Nr. 3K-3-108/2006, Nr. 3K-3-70/2013 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, priimdamas nutartį, neįvertino aplinkybės, kad šis prašymas yra pareikštas dėl vėliau, t. y. po skundžiamoje nutartyje minimų procesinių sprendimų priėmimo naujai paaiškėjusių aplinkybių: Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2013 m. sausio 4 d. priėmus nutartį, paaiškėjo nauja bylai esminė aplinkybė, kad juridiniai asmenys, sprendžiant klausimus, susijusius su nuosavybės įgijimu ir nuosavybės teisės gynyba, yra diskriminuojami fizinių asmenų atžvilgiu, todėl esama teismų praktika pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs; 2013 m. vasario 19 d. paaiškėjo nauja aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismui 2003 m. liepos 9 d. priimant sprendimą Vilniaus miesto savivaldybė buvo netinkamas ieškovas byloje; 2003 m. birželio 26 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria nutarė sustabdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001 m. spalio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1017-27/2001, vykdymą.
Taigi Vilniaus apygardos teismui 2003 m. liepos 9 d. priėmus sprendimą, 305-oji GNSB buvo netinkamas atsakovas, kita vertus, priimant šį sprendimą byloje atsakovu turėjo dalyvauti 305-oji Daugiabučių namų savininkų bendrija „Bokštas“.
Apeliantas nurodo, kad bet kuris atsakovo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išsiaiškinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, o nagrinėjant prašymą dėl proceso byloje atnaujinimo, esminė reikšmė teikiama ne formaliam procesinio sprendimo, dėl kurio peržiūrėjimo siekiama atnaujinti procesą, teisėtumui, bet galutiniam teisiniam rezultatui.
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai taikant ir aiškinant procesinės teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą.
Atsakovai M. M. ir A. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti ir skundžiamą teismo nutartį panaikinti.
Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 7 ir 9 punkto pagrindais, taip pat taikė bei aiškino termino pareiškimui dėl proceso atnaujinimo nustatymą bei atnaujinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias termino pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti skaičiavimą, jo atnaujinimą, proceso atnaujinimo pagrindus, išsamiai išanalizavo bylai reikšmingas aplinkybes, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamos teismo nutarties nėra pagrindo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009). Kaip ne kartą buvo pažymėta, šios civilinio proceso stadijos tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo, – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).
CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant galimybę formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); 2) asmuo su prašymu atnaujinti procesą į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.), ir kt.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo
Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra naujas paaiškėjimas esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2012 m. rugsėjo mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio mėn. 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011).
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo pareiškimas nėra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo išvada sutinka, o atskirojo skundo argumentai nepaneigia šios išvados teisėtumo ir pagrįstumo.
Kaip nepagrįstas atmestinas apelianto argumentas, kad teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino aplinkybės, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo yra pareikštas dėl vėliau paaiškėjusių aplinkybių, t. y. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2013 m. sausio 4 d. priėmus nutartį paaiškėjo nauja esminė bylai aplinkybė, jog juridiniai asmenys, sprendžiant klausimus, susijusius su nuosavybės įgijimu ir nuosavybės teisės gynyba, yra diskriminuojami fizinių asmenų atžvilgiu; be to, 2013 m. vasario 19 d. paaiškėjo nauja aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybė buvo netinkamas ieškovas šioje byloje; Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria nutarė sustabdyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2001-10-16 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1017-27/2001 vykdymą, atsižvelgiant į tai 305-oji GNSB buvo netinkamas atsakovas, taip pat, kad priimant šį sprendimą byloje atsakovu turėjo dalyvauti 305-oji Daugiabučių namų savininkų bendrija „Bokštas“.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šias atsakovo nurodytas aplinkybes įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, kad jos nėra naujos esminės bylos aplinkybės, kurioms esant būtų pagrindas atnaujinti procesą byloje. Kaip matyti iš bylos duomenų ir kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas, prašydamas atnaujinti procesą nurodytu pagrindu, šį prašymą iš esmės grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo išnagrinėtos pagal analogišką jo ankstesnį prašymą atnaujinus procesą byloje ir priimant Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybės dėl juridinių asmenų diskriminacijos fizinių asmenų atžvilgiu buvo nurodytos ir UAB „Pramoninė santechnika“ kasaciniame skunde. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad atsakovas naujai paaiškėjusią bylos aplinkybę įvardijo kaip teisės taikymo klaidą, kadangi, anot jo, analogiškose teismų išnagrinėtose bylose restituciją reglamentuojančios teisės normos buvo taikytos priešingai nei jo atžvilgiu, taigi jis kaip proceso atnaujinimo pagrindą nurodo aplinkybes, kurios turėtų leisti atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Tačiau šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujintas tik tuomet, kai sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo prašomi panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimai buvo peržiūrėti apeliacine tvarka, todėl vien dėl šios aplinkybės prašymas atnaujinti procesą nurodytu pagrindu negalėtų būti tenkinamas.
Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyto proceso atnaujinimo pagrindo
Apeliantas nesutinka su skundžiama teismo nutartimi nurodydamas, kad civilinė byla buvo išnagrinėta neįtraukus į bylą dalyvaujančiais asmenimis Lietuvos Respublikos Vyriausybės, taip pat 305-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Bokštas“, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.
Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad, nagrinėjant bylą, buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis proceso teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką inicijuoti proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali tik neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011). Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas šiuo pagrindu negalėjo prašyti atnaujinti proceso. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad šios aplinkybės dėl neįtrauktų į bylą dalyvauti asmenų buvo tiriamos atsakovui pateikus prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms sprendžiant dėl proceso atnaujinimo terminų, todėl nesant šias išvadas paneigiančių argumentų atskirajame skunde, dėl jų plačiau nepasisako. Papildomai pažymėtina, kad, atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bylos duomenis bei tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, plačiau dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisakoma, kadangi teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).
Esant nurodytoms aplinkybėms skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Danguolė Martinavičienė