Nuorašas

Administracinio nusižengimo byla

Nr. A15.-951-1133/2021

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02755-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.11; 21.9.10 

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 16 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,

sekretoriaujant Boženai Voišvilienei,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S. (nuotoliniu būdu),

ekspertui Rimantui Laurynavičiui (nuotoliniu būdu),

teismo posėdyje, nuotoliniu būdu, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, vedęs, vidurinio išsilavinimo, kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalyje,

n u s t a t ė :

1.       V. S. 2020 m. rugsėjo 28 d., apie 22.45 val., Vilniuje, Šiaurės gatvėje, vairavo automobilį „Mercedes Benz“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,50 promilės girtumas, ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę bei 2020 m. birželio 8 d. nutarimu būdamas baustas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį. Tokiais veiksmais V. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje.

2.       Administracinio nusižengimo protokole V. S. padaryti 1 punkte nustatyti administraciniai nusižengimai buvo kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį.

3.       V. S. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies, sutiko, jog vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, tačiau nesutiko su alkotesterio rodmenimis. Parodė, kad atvažiavo į barą „Alynas“ 17-18 val., ten visi „baliavojo“, o jis gėrė tik girą, alkoholio nevartoja visiškai daug metų, yra praėjęs „Šičko“ kursus. Bare „Alynas“ niekada nėra pirkęs alaus, nebent kitiems asmenims. Atvažiavęs paėmė iš karto 2 litrus giros butelyje po 1 litrą, vieną butelį išgėrė greitai, o kitą po truputį, tada buvo tarpelis ir po to dar 2 kartus paėmė po 2 litrus, juos išgėrė po truputį, ir dar 2 litrus su savimi paėmė, iš viso tą vakarą išgėrė 6 litrus, girą pirko buteliais, bet ją susipildavo į bokalą. Nežino, ar nuo gėrimo pradžios galėjo praeiti 4 val., galbūt nuo pirmo išgerto butelio ir galėjo praeiti 4 val. Iš baro išvyko, kai jis užsidarė – 22 val. Nuo tada, kai baigė gerti girą, iki kol jį sustabdė, buvo praėję apie 7-10 min. Vairuoti moka puikiai, nes teises anksčiau turėjo, tik jų neperlaikė. Buvo nustebęs, kad pripūtė į alkotesterį. Policininkų prašė leisti pūsti antrą kartą, nedavė, po 23 val. ar 23.30 val. buvo nuvykęs į priklausomybės ligų centrą, tačiau kraujo tyrimas daug kainavo, 53,70 Eur, ten įpūtė 0,26 promilių, darbuotojos paklausė, ar įpūtus 0,26 promilių, kraujyje būtų alkoholio, tačiau ji nemandagiai atsakinėjo, todėl pasiėmė pinigus ir išėjo. Nebuvo tikslo darytis testo, nes jis vis tiek parodytų, jog yra alkoholio, nebuvo tikslo pūsti antrą kartą, nes vis tiek pripūstų.

4.       Atsakydamas į paklausimą raštu V. S. nurodė, jog jis nepamena, nuo kada įvykio dieną gėrė girą, tačiau ją gėrė iki baro uždarymo, kai užbaigė gerti girą iš karto išėjo ir kažkur po 7 min. jį sustabdė policijos pareigūnai, jis įpūtė 0,5 promilės. Jo ūgis yra (duomenys neskelbtini) cm, svoris (duomenys neskelbtini) kg, tą dieną jis iš karto išgėrė 2 litrus, paskui per visą vakarą išgėrė dar 4 litrus giros ir iš karto išvažiavo (b. l. 44-49).

5.       Liudytojas R. A., apklausiamas teismo posėdžio metu, parodė, kad datos nepamena, jis vairavo V. S. žmonos automobilį „Mercedes“, nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini), paėmė du darbininkus ukrainiečius. Pastarieji norėjo išgerti, todėl nuvežė juos į barą „Alynas“ Parko gatvėje, ten tie ukrainiečiai ir jis gėrė, o V. S. gėrė naminę girą, išgėrė gal 2-3 bokalus po 0,5 l giros, visi sėdėjo prie vieno stalo, ten prabuvo 4-5 valandas, V. S. bendravo su baro „Alynas“ darbuotojais. Tuomet reikėjo tuos ukrainiečius nuvežti namo, kadangi jis (R. A.) išgėręs nenorėjo vairuoti, automobilį vairavo V. S.. Važiuojant sustabdė pareigūnai, patikrino. Nepamena, kiek V. S. įpūtė pareigūnams į alkotesterį, priklausomybės ligų centre jam buvo nustatytas 0,26 promilių girtumas. V. S. pripūtė dėl to, kad gėrė girą. Po to paskambino V. S. žmonai, kuri atvažiavo ir paėmė automobilį, ji supyko, kad jis (liudytojas) paėmė jos automobilį, tačiau jį vairavo V. S..

6.       Liudytojas V. K. (V. K.), apklausiamas teismo posėdžio metu, parodė, kad yra baro „Alynas“, esančio (duomenys neskelbtini), V. S. yra baro klientas, pažįstą jį nuo praeitų metų balandžio mėnesio. Pas juos bare girą galima pirkti litriniuose buteliuose arba bokaluose po pusę litro, jei asmuo geria vietoje, visuomet pilama į bokalus, nes vidaus taisyklės draudžia gerti iš litrinio butelio vietoje, žinoma negali sužiūrėti, kas vyksta terasoje, kuri yra lauke, nes girą pila baro viduje. Baras iki karantino 2020 m. rugsėjo 29 d. dirbo iki 22 val., būdavo, kad ir 22 val. negalėdavo užsidaryti, nes žmonės nusipirkdavo gėrimus ir sėdėdavo. Neteko matyti, kad V. S. pirktų bare alkoholį. Tą dieną V. S. lyg ir buvo su draugais, gėrė girą, pamena, nes po to V. S. buvo atėjęs ir sakė, kad jį sulaikė ir jis nesupranta, kas vyksta. Galėjo būti, kad nebuvo galima parduoti giros bokalais, kadangi pas juos du kartus keitėsi gira iš „Gubernija“ į „Girinis“ ir po to atvirkščiai ir tuo metu, kai keitėsi, galėjo programoje nepasikeisti, bet ar tuo metu taip buvo, neprisimena. Panašių atvejų, kad asmuo pripūstų nuo giros, nebuvo, nors žmonės išgėrę kartais sako, kad pas juos „linksma gira“. Gira yra gyva, natūrali, be konservantų, su razinom. Tai yra rūgstantis produktas, tai gal gali pakilti ir iki 1,5 promilių ar net iki 2 promilių, ypač vasarą.

7.       Liudytojas A. B. (A. B.), apklausiamas teismo posėdžio metu, parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinėje. Dirbant pamatė įtartiną automobilį, todėl jį sustabdė patikrinimui. Vairuotojas neturėjo vairuotojo pažymėjimo, teigė, kad negėrė, tačiau patikrinus alkotesteriu kažkiek įpūtė, nepamena kiek. Vairuotojas buvo su keleiviais, su jais bendravo jo kolega V. G. (V. G.). Vairuotojas sakė, kad gėrė girą, tačiau nuo jos tiek nepripūstų. Vairuotojo elgesyje girtumo požymių nebuvo, kalba buvo rišli, koordinacija buvo, bet alkotesteris parodė kiek parodė. V. S. girtumo antrą kartą netikrino, nes tuo metu nebuvo tokio įstatymo.

8.       Liudytojas V. G., apklausiamas teismo posėdžio metu, parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinėje. Įvykis buvo seniai, Dūmų gatvėje pastebėjo automobilį, modelio nepamena. Automobilyje važiavo keli vyrai, gal 3-4, buvo aprasoję langai, dėl ko kilo įtarimas. Sustabdžius automobilį ir paklausus vairuotojo, ar vartojo alkoholinius gėrimus, pastarasis atsakė, kad nevartojo, sutiko pasitikrinti girtumą. Įpūtė berods 0,5 promilės. Jam buvo pasiūlyta nuvažiuoti į priklausomybės ligų centrą pasidaryti kraujo testą. Vairuotoje elgesyje girtumo požymių nepastebėjo, įtarimas kilo dėl to, jog buvo aprasoję langai.

9.       Ekspertas Rimantas Laurinavičius, apklausiamas teismo posėdžio metu, parodė, kad skaičiuojama su sąlyga, kad (duomenys neskelbtini) kg svorio ir (duomenys neskelbtini) cm ūgio asmuo (duomenys nustatyti remiantis V. S. pateiktais duomenimis (b. l. 46-50)) išgėrė 6 litrus 1,2 proc. stiprumo gėrimo. Skaičiuojant, kokia būtų koncentracija alkoholio kraujyje, jei jis iškarto vienu kartu suvartotų 6 litrus, gaunasi, kad būtų 0,6 promilių alkoholio koncentracija kraujyje, tačiau fiziškai vienu kartu to neįmanoma padaryti. Tuomet skaičiuojama, kiek alkoholio suskaldoma per valandą. Per valandą suskaldoma nuo 0,1 iki 0,25 promilių alkoholio. Iš karto suvartojus 6 litrus 1,2 promilių stiprumo giros, kraujyje iš karto būtų 0,60 promilių, praėjus 4 val. kraujyje būtų 0,2 promilės, o praėjus 5 val., kraujyje būtų 0,1 promilė alkoholio. Jo (eksperto) nuomone, giroje tokia leidžiama alkoholio koncentracija yra sumanyta ne be reikalo, o todėl, kad nuo jos nebūtų apskritai įmanoma apsvaigti. Tokia koncentracija, kad kiek tu geri, tiek tolygiai per tą laiką alkoholis suskaldomas kraujyje. Pabrėžė, jog čia nurodė patį lėčiausią įmanomą skaldymo greitį 0,1 promilę per valandą, o jei paėmus 0,25 promilės per valandą – maksimalų alkoholio skaldymo greitį, kuris būdingas įpratusiems vartoti alkoholį, tai 0,6 promilės būtų suskaldytos maždaug po 2,5 val. ir nieko nebebūtų likę. Jo manymu 1,2 procentų stiprumas toks, kad kiek beišgersi, per tą laiką alkoholis yra suskaldomas. Jo manymu neįmanoma nuo tokio stiprumo apsvaigti. Dėl alkotesterių rodmenų ir nustatyto alkoholio kiekio kraujyje nurodė, jog nėra kompetentingas alkotesteriuose, tačiau iš bendro išsilavinimo žino, kad alkotesteriai yra sukalibruoti taip, kad jie rodytų koncentraciją kraujyje, tie skaičiai, parodomi alkotesteryje, turi būti maksimaliai artimi kraujyje esančiai koncentracijai.

10.       Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti esminės administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 21-22).

11.       Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio A. B. 2020 m. rugsėjo 28 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog 2020 m. rugsėjo 28 d., apie 22.30 val., patruliuojant priskirtu maršrutu, kartu su vyriausiuoju patruliu V. G., Vilniuje, Dūmų gatvėje, pastebėjo įtartiną automobilį „Mercedes Benz“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), nusprendė jį patikrinti. Vilniuje, Šiaurės gatvėje, sustabdžius minėtą automobilį ir prie jo priėjus, buvo nustatyta, jog jį vairavo V. S.. Paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą V. S. atsakė, kad vairuotojo pažymėjimo ir jokio kito dokumento su savimi neturi. Patikrinus jį per POLIS II registrą buvo nustatyta, kad vairuotojui yra atimta teisė vairuoti šios kategorijos transporto priemonę, taip pat šiais metais (2020 m.) jis jau buvo baustas už šį pažeidimą. Paklausius V. S., ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, atsakė, kad ne, tačiau iš mašinos sklido stiprus alkoholio kvapas. Pasiūlius vairuotojui pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, apie 22.36 val., buvo nustatytas 0,50 promilių girtumas. V. S. tikino, kad tikrai nevartojo alkoholinių gėrimų, o gėrė tik girą (b. l. 4).

12.       Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio V. G. 2020 m. rugsėjo 28 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog jame nurodytos analogiškos aplinkybės, kaip ir vyriausiojo patrulio A. B. tarnybiniame pranešime (b. l. 5).

13.       Iš alkotesterio rodmenų kvito su patikros sertifikatu Nr. 1218684 bei neblaivumo nustatymo akto duomenų matyti, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. 22.36 val. V. S. buvo nustatytas 0,50 promilių girtumas. Prietaisas metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti (b. l. 6-7, 9).

14.       Iš V. S. asmens duomenų išrašo matyti, kad jo vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2009 m. kovo 25 d., negalioja. Pažymėjimas galiojo iki 2011 m. kovo 25 d. (b. l. 10).

15.       Iš išrašo iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutarimu (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis įsiteisėjo 2020 m. birželio 29 d.) V. S. buvo nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarymą, jam paskirta 1 100 Eur bauda. Dėl baudos sumokėjimo sudaryta mokestinės paskolos sutartis (b. l. 11-12).

16.       Iš Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ ir viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio „Mercedes Benz“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) valdytojas ir savininkas yra I. S.. Šio automobilio vertė 2 670 Eur su PVM (13-14).

17.       Iš I. S. 2021 m. kovo 4 d. paaiškinimo matyti, jog 2020 m. rugsėjo 28 d. ji dirbo antroje pamainoje. Nieko nežinojo apie tai, kad vyras pasiėmė automobilį „Mercedes Benz“ (v. n. (duomenys neskelbtini)). Iki jai išvykstant į darbą automobilis stovėjo prie namų kieme (duomenys neskelbtini) (b. l. 24).

18.       Iš V. K. pateiktų duomenų matyti, jog bare „Alynas“ parduodama „Girinis“ gira, kuri sudėtyje turi ne daugiau kaip 1,2 procentų alkoholio (b. l. 50-52).

V. S. padaryto nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados

19.       ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė, be kita ko, už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo.

20.       Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo V. S. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

21.       Apklausus teismo posėdyje V. S. savo kaltės dėl to, jog vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, neneigė, patvirtino, jog iš tiesų teisė vairuoti jam yra atimta ir jis iš naujo teisių neperlaikė. Šią aplinkybę taip pat patvirtina liudytojo R. A. parodymai, jog nurodytą dieną jis atvažiavo su V. S. žmonos mašina, kurią jis vairavo, į barą Naujojoje Vilnioje, tačiau ten išgėrė alkoholio ir automobilio nebevairavo, todėl po to jį vairavo V. S., taip pat pareigūnų A. B. ir V. G. teismo posėdžio metu duoti parodymai bei jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti paaiškinimai, jog patruliuojant buvo pastebėtas įtartinai važiuojantis automobilis, kurį sustabdžius buvo nustatyta, jog jį vairavo neblaivus ir neturintis teisės vairuoti V. S. (b. l. 5-6). V. S. asmens duomenų išrašas patvirtina, jog jam išduotas vairuotojo pažymėjimas galiojo iki 2011 m. kovo 25 d. Taigi abejonės dėl to, jog V. S. nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, nekyla.

22.       Tačiau V. S. neigia, jog vartojo alkoholį, teigia tą dieną gėręs tik girą, nurodė, jog buvo išgėręs 6 litrus giros, kuri turi iki 1,2 procentų alkoholio, girą gėrė 4-5 valandas, iš pradžių išgėrė 1 litrą, po to po truputį gėrė likusius 5 litrus. Nuo to momento, kai baigė gerti, iki kol jį sustabdė pareigūnai, buvo praėję 7-10 min., alkoholio nevartoja jau daug metų. Teismas V. S. parodymus, kad bare gėrė tik girą ir negėrė alkoholio, vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti atsakomybės, kadangi juos paneigia kiti byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai.

23.       Atkreiptinas dėmesys, jog iš V. S. parodymų matyti, kad jis neginčija, jog jam buvo nustatytas 0,5 promilių girtumas, tačiau nurodo, jog toks girtumas buvo dėl išgertos giros, o ne alkoholio. Tai, jog V. S. iš ties buvo nustatytas 0,5 promilių girtumas, patvirtina liudytojais apklausti pareigūnai A. B. ir V. G. bei jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, jog sustabdžius automobilį ir patikrinus vairuotoją alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0443, jam buvo nustatytas 0,5 promilių girtumas. Byloje esantis alkotesterio kvitas ir alkotesterio patikros sertifikatas patvirtina, jog alkotesteriu, kuriam buvo atlikta metrologinė patikra ir kuris buvo tinkamas naudoti, buvo nustatytas 0,5 promilių girtumas. Byloje nėra jokių duomenų, kurie keltų pagrįstų abejonių dėl minėtų įrodymų patikimumo, taigi teismui nekyla abejonių, jog alkotesterio rodmenys yra tikslūs. Šiuo atveju svarbu nustatyti, ar V. S. galėjo būti apsvaigęs nuo giros.

24.       Siekiant išsiaiškinti ar išgėrus V. S. nurodomą kiekį – 6 litrus giros per 4-5 val., kuri gali turėti iki 1,2 procentų alkoholio, galima tiek apsvaigti, jog būtų nustatytas didesnis nei 0,4 promilių girtumas, teismo posėdyje buvo apklaustas ekspertas R. Laurinavičius. Pastarajam buvo pateikti V. S. ūgio ir svorio duomenys, kiti reikiami duomenys skaičiavimams atlikti. Ekspertas R. Laurinavičius nurodė, jog skaičiuojant, kad jeigu toks asmuo, kaip V. S., iš karto išgertų 6 litrus giros, jo kraujyje iš karto maksimaliai galėtų būtų 0,6 promilių alkoholio, skaičiuojant su minimaliu alkoholio skaidymu (0,1 promilių per valandą), po 4 valandų kraujyje būtų 0,2 promilių, o po 5 val. – 0,1 promilių, tačiau gali būti skaidoma ir iki 0,25 promilių per valandą, tokiu atveju 0,6 promilės būtų išskaidyta per 2,5 val., be to, vienu kartu išgerti 6 litrus yra fiziškai neįmanoma. Šiuo atveju V. S. nurodė, jog atvykęs į barą iš karto išgėrė 1 litrą, o likusius 5 litrus gėrė po truputį; bare sėdėjo 4-5 valandas. Eksperto teigimu giroje ir yra leidžiama ne didesnė nei 1,2 promilių koncentracija, nes geriant tokią girą alkoholis yra tolygiai suskaldomas kraujyje ir nuo jos negalima apsvaigti, t. y. kiek tu geri, tiek tolygiai per tą laiką alkoholis suskaldomas kraujyje. Pabrėžė, jog čia nurodė patį lėčiausią įmanomą skaldymo greitį 0,1 promilę per valandą, o jei paėmus 0,25 promilės per valandą – maksimalų alkoholio skaldymo greitį, kuris būdingas įpratusiems vartoti alkoholį, tai 0,6 promilės būtų suskaldytos maždaug po 2,5 val. ir nieko nebebūtų likę. Remiantis šiais eksperto paaiškinimais matyti, jog tuo atveju, jeigu V. S. 6 litrus giros gėrė po truputį 4-5 val., ką jis ir nurodo, patikrinimo metu jam negalėjo būti nustatytais 0,5 promilių girtumas, kadangi giroje esantis alkoholis būtų skaidomas tolygiai ją geriant.

25.       Teismo vidinį įsitikinimą, jog V. S. buvo apsvaigęs ne nuo giros, o nuo alkoholio, stiprina ir tai, jog jam buvo išaiškinta teisė nuvykti į priklausomybės ligų centrą ir ten atlikti tyrimą, jeigu jis nesutinka su alkotesterio rodmenimis. Byloje nėra duomenų, jog V. S. buvo ten nuvykęs, tačiau tiek jo, tiek jo draugo R. A. teigimu, po 23 val. ar 23.30 val. (pastebėtina, jog administracinio nusižengimo protokolas V. S. surašytas 23.15 val., protokole V. S. pasirašė) jis nuvyko į priklausomybės ligų centrą ir ten įpūtė 0,26 promilės, o kraujo tyrimo nesidarė, nes darbuotoja su juo nemandagiai bendravo. Teismas pažymi, kad remiantis V. S. parodymais, jog jeigu jis iš tiesų buvo nuvykęs į priklausomybės ligų centrą, jis elgėsi itin nerūpestingai atsisakydamas testo vien dėl to, jog jo teigimu ten buvusi darbuotoja su juo bendravo nemandagiai. V. S., žinodamas jog alkoholio nevartojo ir siekdamas išsklaidyti abejones, galėjo pasidaryti kraujo testą. Teismo vertinimu tai tik rodo, jog V. S. iš ties vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir sąmoningai, tai žinodamas, nedarė kraujo testo.

26.       Taip pat pažymėtina, jog byloje buvo apklaustas baro „Alynas“, kuriame tą vakarą buvo V. S., vadovas V. K.. Pastarasis teigė, jog tą vakarą V. S. gėrė girą. Pastebėtina, jog tą vakarą bare V. S. buvo su dar 3 asmenimis, kurie vartojo alkoholį, jie visi sėdėjo prie vieno stalo, taigi teismo įsitikinimu liudytojas V. K. negalėjo matyti, ar tą vakarą V. S., per 4-5 val. laikotarpį, gėrė vien tik girą, ar nevartojo jokių kitų gėrimų (tai patvirtino ir pats liudytojas). Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog liudytoju apklaustas V. S. draugas R. A. nurodė, kad V. S. tą vakarą išgėrė 2-3 bokalus po 0,5 litro giros, tai yra 2-2,5 litro giros. Šie liudytojo parodymai, remiantis eksperto duotais paaiškinimais, tik patvirtinta, jog V. S., sustabdytas policijos pareigūnų, negalėjo įpūsti 0,5 promilės nuo giros. Be to liudytojo nurodytas kiekis ženkliai skiriasi nuo V. S. nurodyto išgerto kiekio, kas sudaro pagrindą aplamai abejoti šio liudytojo parodymų patikimumu.

27.       Teismo įsitikinimą, jog V. S. buvo apsvaigęs ne nuo giros, o nuo alkoholio, sustiprina ir prieštaringi pačio V. S. parodymai. Pastarasis teigia daug metų nevartojantis alkoholio, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog 2020 m. balandžio 10 d. jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas 0,61 promilės girtumas, šio pažeidimo jis neginčijo ir 2020 m. birželio 8 d. nutarimu dėl to buvo nubaustas. Šioje byloje nagrinėjamą pažeidimą jis padarė 2020 m. rugsėjo 28 d., t. y. nepraėjus nė 6 mėnesiams po priimto nutarimo, kas rodo, jog V. S. vis dėlto alkoholį vartoja, o duodamas parodymus nėra nuoširdus.

28.       Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, V. S. elgesį įvykio metu ir po to, teismas konstatuoja, jog yra pagrindas teigti, jog V. S. vairavo automobilį ne tik neturėdamas teisės, tačiau ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir jam buvo nustatytas 0,5 promilių girtumas.

29.       Administracinio nusižengimo protokole V. S. veika kvalifikuota pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytus veiksmus (transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones bei transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimą, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai), padarytus neblaivaus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens.

30.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutarimu V. S. jau buvo nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje padarymą 2020 m. balandžio 10 d., jam paskirta nuobauda – 1 100 Eur bauda (b. l. 11-12). Po priimto nutarimo šį administracinį nusižengimo V. S. padarė praėjus kiek daugiau nei 3 mėnesiams, taigi akivaizdu, kad nuo jam ankstesniu nutarimu paskirtos nuobaudos įvykdymo dienos negali būti praėjęs vienų metų laikotarpis, todėl teismo įsitikinimu V. S. turi būti traukiamas atsakomybėn ne pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, o pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, kurioje, kaip minėta, numatyta atsakomybė, be kita ko, už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo. Pažymėtina, jog V. S. buvo informuotas apie galimą kvalifikacijos keitimą (b. l. 29-30), todėl teismas, vadovaudamasis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, veikos kvalifikavimą iš ANK 424 straipsnio 4 dalies keičia į ANK 427 straipsnio 1 dalį.

31.       Remiantis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad byloje visiškai įrodyta, jog V. S. protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Mercedes Benz“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,50 promilės girtumas, ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę bei 2020 m. birželio 8 d. nutarimu būdamas baustas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį.

V. S. skirtina bausmė

32.       ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.

32.1.                      Teismas, skirdamas nuobaudą, vadovaujasi ANK 22, 29, 32, 34 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į V. S. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

32.2.                      V. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. 

32.3.                      Teismas, individualizuodamas V. S. administracines nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, padarymo aplinkybes (V. S. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų – būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, jam nustatytas 0,50 promilių girtumas), kai tokia teisė jam yra atimta 2011 metais, kaltės formą (administracinis nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia), į V. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

32.4.                      Taip pat atsižvelgia į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę apibūdinančius duomenis: jis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, šiuo metu nedirbantis, jo teigimu registruotas Užimtumo tarnyboje, per paskutinius 5 metus buvo 3 kartus baustas administracine tvarka (už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės bei būnant neblaiviam, taip pat už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, bei kartą už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, dalis nuobaudų sumokėta, dėl vienos sudaryta mokestinė paskolos sutartis) (b. l. 11-12), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis praeityje teistas, teistumas neišnykęs.

32.5.                      Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta V. S., kuris neturi teisės vairuoti transporto priemonių, paskyrus baudą, didesnę nei ANK 427 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas baudos minimumas, tačiau nesiekiančią vidurkio, t. y. 1 400 Eur baudą. 

33.       ANK 427 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, jog už straipsnio 1 dalyje nustatą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų ir transporto priemonės konfiskavimą.

33.1.                      Kaip buvo nustatyta, V. S. 2017 m. sausio 18 d. buvo baustas už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, o 2020 m. birželio 8 d. nutarimu baustas už transporto priemonės vairavimą ne tik neturint tam teisės, bet ir būnant neblaiviam (nustatytas 0,61 promilės girtumas). Nepraėjus nei 4 mėnesiams po ankstesnio nutarimo priėmimo, jis padarė analogišką nusižengimą, kurio metu jam buvo nustatytas 0,50 promilių girtumas. Jis padarė itin šiukštų KET pažeidimą ir sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, eismo saugumui. Taip pat pažymėtina, jog nors V. S. anksčiau buvo įgijęs teisę vairuoti transporto priemones, tačiau ji jam yra prieš daugiau nei 10 metų atimta, taigi teismo įsitikinimu jo negalima laikyti asmeniu, kurio įgūdžiai pakankami vairuoti transporto priemonę, kas didina V. S. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, V. S. skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

33.2.                      Kaip minėta, asmenims, padariusiems ANK 427 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą yra numatytas privalomas transporto priemonės konfiskavimas. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį, konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, o pagal ANK 29 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

33.3.                      Nagrinėjamu atveju automobilis „Mercedes Benz“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė, kuri VĮ „Regitra“ duomenimis nuosavybės teise priklauso ne pažeidėjui, o kitam asmeniui – I. S. (b. l. 13). Rašytiniame paaiškinime I. S. nurodė, jog tuo metu, kai buvo paimtas automobilis, ji buvo darbe, apie daromus nusižengimus nieko nežinojo (b. l. 24). Iš liudytojo R. A. parodymų matyti, kad I. S., sužinojusi apie paimtą jos transporto priemonę, labai supyko, kas patvirtina I. S. nurodytą aplinkybę, kad nežinojo apie paimtą jos automobilį. Atsižvelgiant į tai automobilio konfiskavimas šiuo atveju negali būti taikomas, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 5 dalimi, turi būti konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.

33.4.                      Vis tik, teismo nuomone, atsižvelgiant į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, būtent į administracinio nusižengimo pavojingumą, aplinkybes, apibūdinančias V. S. asmenybę, automobilio vertę – 2 670 Eur (VšĮ „Emprekis“ duomenimis), sprendimas konfiskuoti visą automobilio vertę būtų neproporcingas, aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, neatitiktų siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų, varžytų asmenį akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismas mano, jog šiuo atveju tikslinga taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir iš V. S. išieškoti dalį automobilio vertės atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1 500 Eur. Ši priteistina transporto vertės dalis, įvertinus ir paskirtos baudos dydį, laikoma atitinkanti teisingumo ir proporcingumo reikalavimus bei yra būtina administracinės nuobaudos tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

n u t a r i a:

V. S. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams ir su konfiskuotino turto - transporto priemonės dalies vertės – 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) išieškojimu.

Administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą skaičiuoti nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. 

Išaiškinti, kad pirma baudos įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“ (banko kodas 40100), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“ (banko kodas 70440), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“ (banko kodas 73000), LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“ (banko kodas 72300), LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“ (banko kodas 71800), ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke (banko kodas 72900).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 20123475723.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėja        Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė

Nuorašas tikras:

Teisėja        Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė