Administracinė byla Nr. eI-3181-279/2022

                              Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00782-2021-9

                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1.;

                                                                              14.6.; 55.1.3 

                                                                              (S)

    REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

   S P R E N D I M A S

     LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

    2022 m. birželio 10 d.

           Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Nijolė Čekanauskienė,

sekretoriaujant Virginijai Kriukovienei,

dalyvaujant uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriui B. Ž.,    

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėja, ir Panevėžio RATC) kreipėsi į administracinį teismą su prašymu priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (toliau – ir atsakovė, ir UAB (duomenys neskelbtini) 135,86 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – vietinė rinkliava), apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. (toliau – ginčo laikotarpis) ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėja nurodė, kad Biržų rajono savivaldybės taryba (toliau – Taryba) 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. T-148 (pakeistu 2020 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T-244) patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai).

UAB (duomenys neskelbtini) pateiktame atsiliepime nurodė, kad sumokėjo pareiškėjai 88,54 Eur pastoviąją vietinės rinkliavos dalį, tačiau su reikalavimu priteisti kintamąją vietinės rinkliavos dalį nesutinka. Atsakovė nurodė, kad jai nuosavybes teise priklausančiuose pastatuose (katilinės pastatas, buitinės patalpos, kompresorinė) atsakovė nevykdo jokios veiklos, nenaudoja pastatų pagal jų paskirtį, todėl jokių atliekų ji nesukuria. Atsakovė nurodė, kad pastatus nedidele dalimi naudoja tik kaip sandėlį. Atsakovė nurodė ir tai, kad pareiškėja jai jokių paslaugų neteikė, jai nebuvo išduotas atliekų konteineris, pareiškėja nepateikė jokių šiukšlių išvežimą patvirtinančių važtaraščių.

UAB (duomenys neskelbtini) direktorius B. Ž. teismo posėdžio metu iš esmės pakartojo atsiliepime išdėstytus argumentus.

Pareiškėja pateiktame paaiškinime nurodė, kad atsakovė nepagrįstai teigia, kad ji nevykdė jokios ūkinės veiklos nekilnojamojo turto objekte, nes atsakovei nors ir mažais kiekiais elektra į nekilnojamąjį objektą buvo teikiama, be to atsakovė pati pripažino, kad nekilnojamuoju turtu nedidele dalimi naudojasi kaip sandėliu. Nurodė, kad pareiškėja nėra gavusi atsakovės prašymo atleisti ją nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios sumokėjo tuo atveju, jeigu ūkinė veikla nevykdoma ne trumpiau nei tris mėnesius.

Panevėžio RATC atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį Panevėžio RATC informuota tinkamai.

Prašymas tenkinamas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktą, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 25 straipsnį, komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (toliau – Rinkliavų įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, o šio įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tai, kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių institucijos.

Taryba 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. T-148 (pakeistu 2020 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T-244) patvirtino Biržų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus. Vietinės rinkliavos sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimas pavestas vykdyti komunalinių atliekų tvarkymo administratoriui, kuriuo paskirtas Panevėžio RATC.

Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnio 1 ir 2 punktai, 16 straipsnio 2 dalis). Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, todėl pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210-2011, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012).

Pareiškėja atsakovės pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Nuostatų, numatančių, kad vietinę rinkliavą turi mokėti visi fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys ūkinę ir kitokią veiklą savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 6 punktas). Pagal Nuostatų 22 punktą, vietinė rinkliava, susidedanti iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios.

LVAT yra pateikęs aiškinimą, kad Atliekų tvarkymo įstatyme įtvirtintas principas „teršėjas moka“, reiškiantis, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas, nereiškia, kad už atliekų turėtoją (teršėją) negali būti įpareigotas rinkliavą sumokėti nekilnojamo turto objekto (kurį naudojant (jame gyvenant) atliekos susikaupia) savininkas arba kitas įgaliotas asmuo, net jei minėti asmenys (t. y. atliekų turėtojas ir nekilnojamojo turto savininkas (įgaliotas asmuo) nesutampa (žiūrėti, pavyzdžiui 2019 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3683-968/2019).

Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, atsakovei nuosavybės teise priklauso pastatas-kompresorinė, pastatas-katilinė, pastatas-buitinių patalpų pastatas, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Iš pažymos apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą, vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimų pateiktais duomenimis, atsakovė laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. nesumokėjo 135,86 Eur vietinės rinkliavos.

Teismas pažymi, kad byloje nėra ginčo, kad atsakovė turi mokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį, nes atsakovė byloje pateikė mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad atsakovė 2022 m. kovo 31 d. sumokėjo pareiškėjai 88,54 Eur pastoviąją vietinės rinkliavos dalį.

Nagrinėjamojoje byloje kilęs ginčas dėl atsakovės pareigos mokėti kintamąją vietinės rinkliavos dalį.

Nuostatų 22.2 papunktyje nustatyta, kad kintamoji vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams, nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, nekilnojamojo turto naudotojams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga.

Atsakovė pateiktame atsiliepime nurodė bei jos direktorius B. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovė jai nuosavybės teise priklausančiuose pastatuose nevykdo jokios veiklos, nenaudoja pastatų pagal jų paskirtį, todėl jokių atliekų ji nesukuria. Teismas su tokiais argumentais nesutinka. Teismas pažymi, kad nors byloje atsakovė pateikė elektros sąskaitas, iš kurių matyti, kad elektra į atsakovės nekilnojamąjį turtą buvo tiekiama mažais kiekiais, tačiau atsakovė byloje nepateikė įrodymų, kad pareiškėjai būtų teikusi prašymą atleisti ją kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo, kaip tai numatyta Nuostatų 2 priede. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė pateiktame atsiliepime pati nurodė, ką patvirtino ir jos direktorius B. Ž. teismo posėdžio metu, kad atsakovė dalį nekilnojamojo turto naudoja kaip sandėlį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovės argumentai, kad nekilnojamuoju turtu ji nesinaudoja, laikomi deklaratyviais, todėl atmetami kaip nepagrįsti. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokio teisinio pagrindo pareiškėjai neskaičiuoti kintamosios vietinės rinkliavos dalies.

Pasisakant dėl atsakovės teiginių, jog jai nebuvo teikiama atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga, jai nebuvo suteiktas atliekų konteineris, todėl jai iš esmės neatsirado pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą, pabrėžtina, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, t. y. ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Akcentuotina, kad šioje byloje ginčas kilęs dėl atsakovės pareigos mokėti vietinę rinkliavą, o ne dėl komunalinės paslaugos galbūt nepagrįsto neteikimo ar netinkamai teikiamos komunalinės paslaugos, todėl atsakovės argumentai apie nesuteiktą paslaugą nėra teisiškai reikšmingi šioje byloje, nes asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2510-520/2016).

Pareiškėja prašymu iš atsakovės prašo priteisti 135,86 Eur vietinės rinkliavos.  Byloje esančiais duomeninis nustatyta, kad po atsakovė po pareiškėjos prašymo pateikimo teismui sumokėjo 88,54 Eur vietinės rinkliavos. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjai iš atsakovės priteisiama likusi nesumokėta 47,32 Eur vietinės rinkliavos dalis.

Pareiškėja prašo iš atsakovės priteisti ir 15,00 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Bylos duomenimis, teisines paslaugas Panevėžio RATC teikė advokatė Jolanta Činčikienė.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018; 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Ginčas dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, dėl kurio pareiškėja buvo priversta prašymu kreiptis į teismą, nelaikomas kaip išskirtinis, dėl šių ginčų  yra suformuota plati jurisprudencija. Teismo vertinimu, prašymui dėl vietinės rinkliavos priteisimo parengti naudojimasis profesinėmis advokato paslaugomis yra susijęs su perteklinėmis išlaidomis, tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir naudojantis Panevėžio RATC žmogiškaisiais ištekliais. Remiantis LVAT aiškinimu, jog viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, teismas vertina, kad pareiškėja Panevėžio RATC prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo turėjo galimybę parengti savo vidinio administravimo pajėgumais. Be to, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, ABTĮ yra papildytas Penktuoju skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėja galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodama vienodas procesinių dokumentų formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362.

Be to, aktualiausia ir naujausia LVAT praktika šios kategorijos bylose, kuriose prašoma bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kaip ir nagrinėjamu atveju, išlaidos nepriteisiamos (žiūrėti, pavyzdžiui LVAT 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021, 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021, 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-674-492/2021).

Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

  Prašymą tenkinti iš dalies.

   Pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrui, juridinio asmens kodas 300127004, priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 47,32 Eur (keturiasdešimt septynis eurus 32 ct) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos 2020 m. gegužės 18 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu.

Pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Nijolė Čekanauskienė